Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-759-831/2022
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00185-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 26 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,
sekretoriaujant G. B.,
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei E. R.
dalyvaujant užsieniečiui Michael I. I. ir jo atstovui advokatui A. S.,
dalyvaujant vertėjui J. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Nigerijos Respublikos piliečiui M. I. I..
Teismas
n u s t a t ė :
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir VSAT) teikimas, kuriuo prašoma Nigerijos Respublikos piliečiu prisistatančiam M. I. I. gim. (duomenys neskelbtini), skirti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 mėnesiams t. y. iki 2023-01-27, bet ne ilgiau, nei iki bus įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT teikime nurodė, bei institucijos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2021-07-09 apie 12.08 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės, Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė 3 asmenis be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo Nigerijos Respublikos piliečiu prisistatęs M. I. I., gim. (duomenys neskelbtini), (Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) užsienietis užregistruotas ILTU kodu: (duomenys neskelbtini)), kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
2021-10-06 užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – Centras), vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 5 str. 6, 8 d. nuostatomis.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir MD) 2021-11-24 sprendimu Nr. 21S42740, Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiu prisistatančiam M. I. I. nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus MD sprendimui - išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Nigerijos Federacinę Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT.
M. I. I. pateikė skundą dėl šio MD sprendimo. MD 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atmesti jį kaip nepagrįstą (2021-12-27, Nr. 6K-2523).
M. I. I. šį sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-03-08 išnagrinėjęs užsieniečio skundą, priėmė sprendimą M. I. I. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti MD sprendimo Nr. 21S42740 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Pakeisti to paties MD sprendimo 4 dalies punktą ir jį išdėstyti taip: „ Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo piliečiui atvykti ir apsigyventi 2(dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeisti MD 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021-12-27 sprendimo 6K-2523 dalį.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
2022-02-15 MD priėmė sprendimą Nr. 22S1781 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022-04-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1958-789/2022, atmetė M. I. I. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-03-08 sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Šiuo metu užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaujantis Įstatymo 1408 str. 7 d. nuostatomis iki 2022-08-15.
Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius, t.y. užsienietis gali judėti ne tik savo aukšte, ar kiemelyje, tačiau gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis esančiomis Centro stadione, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis. Be to, Centre apgyvendinti užsieniečiai, pateikę prašymą Centro administracijai, socialinių darbuotojų pagalba turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams, kurių nėra Centre esančioje parduotuvėje, įsigyti.
Pažymi, jog Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.
Centre užsieniečiai yra maitinami tris kartus per dieną, taip pat yra numatyta galimybė ir patiems užsieniečiams gaminti maistą, aukštuose yra įrengtos bendro naudojimo virtuvės patalpos su visa reikalinga buitine technika, bei indais ir įrankiais. Užsieniečiai gali pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį. Maistas yra pateikiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus. Užsieniečių maitinimo valgiaraščiai sudaromi ir maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos struktūriniuose padaliniuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2020 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-289.
Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet užsisakyti norimų prekių. Centre lankosi psichologai, kurie teikia psichologo paslaugas užsieniečiams. Centre esančios socialinės darbuotojos, bei Nevyriausybinės organizacijos organizuoja užsieniečiams įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Be to, Centro administracija, pagal galimybes, imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti.
Įvertinus visus byloje esančius dokumentus ir aplinkybes, nustatytos Įstatymo 113 str. 5 d. 1, 2, 3, 4, 10 p. nurodytos aplinkybės dėl kurių užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, asmuo užsieniečių registracijos centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečių registracijos centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje;
Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau apelianto asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta. Nepateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl lieka prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Be to vykstant pokalbiui su šiuo užsieniečiu dėl jo teisinės padėties, buvo išaiškinta, jog pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, užsieniečiui buvo išaiškinta savanoriško grįžimo į kilmės valstybę galimybės ir tvarka, tačiau jis kategoriškai atsisakė grįžti į savo kilmės šalį.
Pažymėtina, jog užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog užsienietis jau nebe prieglobsčio prašytojas, nes LVAT neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę užsieniečiui pasislėpti ar pabėgti į kitą Europos Sąjungos valstybę.
Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į Nigerijos Respublikos ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.
Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę. Kadangi sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas t. y. asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Manome, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė.
Užsienietis G. E. ir jo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti iš dalies, bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Teikimas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. I. I. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje bei pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
2021-10-06 užsienietis buvo apgyvendintas VSAT Kybartų Užsieniečių registracijos centre.
MD 2021-11-24 sprendimu Nr. 21S42740, Nigerijos Federacinės Respublikos piliečiu prisistatančiam M. I. I. nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus MD sprendimui - išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Nigerijos Federacinę Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti VSAT.
M. I. I. pateikė skundą dėl šio MD sprendimo. MD 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą atmesti jį kaip nepagrįstą (2021-12-27, Nr. 6K-2523).
M. I. I. šį sprendimą apskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-03-08 išnagrinėjęs užsieniečio skundą, priėmė sprendimą M. I. I. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti MD sprendimo Nr. 21S42740 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Pakeisti to paties MD sprendimo 4 dalies punktą ir jį išdėstyti taip: „ Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo piliečiui atvykti ir apsigyventi 2(dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai pakeisti MD 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021-12-27 sprendimo 6K-2523 dalį.
Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
2022-02-15 MD priėmė sprendimą Nr. 22S1781 įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022-04-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1958-789/2022, atmetė M. I. I. apeliacinį skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022-03-08 sprendimą nepakeistą. LVAT priėmus neskundžiamą nutartį užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui, jis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Šiuo metu užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaujantis Įstatymo 140-8 str. 7 d. nuostatomis iki 2022-08-15.
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Priimant sprendimą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nustatytas jos taikymo terminas (Įstatymo 115 straipsnio 4 dalis).
Iš teikimo medžiagos nustatyta, kad M. I. I. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje turi nelegalaus migranto statusą, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, asmuo užsieniečių registracijos centro pareigūnams nėra pateikęs jokių dokumentų ar įrodymų apie gyvenamąjį būsto turėjimą ar nuomą Lietuvos Respublikoje; užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečių registracijos centrui nėra pateikęs jokių įrodymų apie turimas lėšas, kad galėtų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Asmuo iki šiol nėra pateikęs jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau apelianto asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta, manytina, kad jis galimai sąmoningai bando suklaidinti arba nuslėpti savo tapatybę, todėl lieka prielaida, kad asmuo galimai slepia savo asmenybę dėl to, kad yra padaręs nusikaltimus kitose valstybėse ir kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas, nelegaliai kertant Europos Sąjungos narės valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.
Šiuo metu užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. VSAT kreipėsi į Nigerijos Respublikos ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo. Gavus minėtus dokumentus užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę.
Užsieniečiui yra išaiškinta esama situacija, tačiau kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę. Kadangi sprendimas dėl prieglobsčio asmeniui jau yra priimtas - asmeniui atsisakyta suteikti prieglobstį, bei nuspręsta asmenį išsiųsti į kilmės valstybę, netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Atsižvelgiant į tai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, be kita ko, būtina atsižvelgti į Užsieniečio elgesį laikotarpiu, kai jam buvo taikomas sulaikymas. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu Užsienietis būtų bandęs pabėgti iš Centro teritorijos ar pažeidinėti Centro vidaus tvarkos taisykles, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracijos įstatymų, todėl jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.
Vis tik, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jau pradėta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, VSAT kreipėsi į Nigerijos Respublikos ambasadą dėl asmens grįžimo dokumento išdavimo, asmuo kategoriškai nesutinka grįžti į savo kilmės valstybę, užsieniečiui buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tačiau apelianto asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol negauta, todėl pagrįstai manyti, kad netaikant asmeniui judėjimo laisvės apribojimų, asmuo, vengdamas išsiuntimo, gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tikslinga riboti jo judėjimo laisvę, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.
Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju yra M. I. I. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminas parenkamas įvertinus galiojantį reguliavimą, įtvirtintą 140-18 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad pareiga periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, kreiptis dėl pervarstymo, numatyta tik sulaikymo atveju.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 1 dalimi, 140-19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Taikyti Nigerijos Respublikos piliečiu prisistatančiam M. I. I. gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 6 (šešiems) mėnesiams, t.y. iki 2023 sausio 25 d. imtinai, bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimą asmuo, kurio atžvilgiu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjas Vitalijus Krivičius