Baudžiamoji byla Nr. 1-2478-1035/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36533-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;
2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
A. S. 2017 m. liepos 20 d., apie 04.55 val., Vilniuje, Ukmergės g. 229, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,98 promilių etilo alkoholio). Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2017 m. liepos 19 d., apie 18.00 val., draugės G. J. motina L. S. kreipėsi į jį dėl jos automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. Jis sutiko padėti sutaisyti automobilį. Paėmė iš L. S. raktelius ir vairuodamas jos automobilį nuvažiavo iki serviso, esančio Avižieniuose. Dar važiuojant link serviso skambino savo pusbroliui ir jam pasiūlė vakare susitikti. Vakare, apie 22.00 val., vairuodamas L. S. automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Vilnių, Šeškinės mikrorajoną, kur sutiko savo pusbrolį R. R. ir su juo nusprendė išgerti alaus. Iki parduotuvės, veikiančios visą parą, nuvažiavo su automobiliu. Nusipirko po 5 butelius alaus, kurį tą vakarą su pusbroliu gėrė automobilių aikštelėje netoli parduotuvės. Pasibaigus alui, ryte, apie 05.00 val., vairuodamas automobilį važiavo link namų, esančių Avižienių sen., Lindiniškių k. Važiuodamas Ukmergės g. pamatė iš galo jo vairuojamo automobilio policijos garso ir šviesų signalus, suprato, kad stabdo jį, todėl sustojo iš karto. Priėjęs policininkas paprašė pateikti dokumentus. Su savimi automobilio dokumentų jis neturėjo ir policininkui pateikė asmens tapatybės kortelę, buvo pakviestas į policijos tarnybinį automobilį, kur alkotesteriu patikrino ir nustatė 1,99 promilių girtumą. Vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kadangi jo nėra išsilaikęs (b. l. 22–23, 28).
Kaltinamojo A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytoja Ž. M. parodė, kad 2017 m. liepos 20 d. patruliuojant ekipaže kartu su Vilniaus aps. VPK KPR vyr. patruliu S. L., apie 04.55 val., Vilniuje, Šeškinės g., pastebėjo vinguriuojant po kelią automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutarė sustabdyti patikrinimui. Minėtą automobilį sustabdė Ukmergės g. 229. Kartu su S. L. priėjo prie sustabdyto automobilio vairuotojo ir paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Prie automobilio vairo sėdėjęs jaunuolis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo ir pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios nustatyta, kad automobilį vairuoja A. S.. Bendraujant su vairuotoju A. S. juto sklindantį alkoholio kvapą ir pasiteiravo, ar vartojo alkoholį. A. S. prisipažino vartojęs alkoholį. Patikrinimui buvo pakviestas į policijos tarnybinį automobilį, kur jam alkotesteriu nustatė 1,99 promilių girtumą. Vėliau A. S. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur paimtas kraujas tyrimui (b. l. 15–16).
Liudytoja L. S. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. nuvažiavo su dukra ir jos draugu A. S. prie Bendorių žirgyno, kur buvo jos paliktas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji automobilį buvo palikusi aikštelėje, nes juo negalėjo važiuoti. A. S. pats pasisiūlė padėti nuvaryti ar nuvežti servisą remontui jos automobilį, kur jo draugas pasižiūrėtų, kas atsitiko. Ji su pasiūlymu sutiko, perdavė raktelius nuo automobilio. 2017 m. liepos 17 d. po darbo dienos grįžusi į namus rado automobilį kieme, jai paskambino A. S. ir pasakė, kad meistras jį apžiūrėjo ir gali priimti tik 2017 m. liepos 20 d. Tą dieną grįžusi į namus po darbo automobilio kieme nerado. Automobilio raktelius visą laiką turėjo A. S., kaip automobilį jis išvarė, t. y. važiavo savo eiga ar su tralu, ji nežino. 2017 m. liepos 21 d. vakare į namus atėjęs A. S. pasakė, kad vairuojant automobilį jį sustabdė policija, jis vairavo automobilį neblaivus. A. S. pasakė, kad po jo sulaikymo automobilį jo draugas nuvairavo į servisą ir ten jis bus remontuojamas. Ji perduodama automobilio raktelius nemanė, kad A. S. vairuos, nes automobilis buvo nevažiuojantis (b. l. 12–13).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. liepos 20 d. 05.10 val. užregistruotas įvykis, kad gatvėje 1810 sustabdė automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo girtumas 1,99 promilės, neturi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 4).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. liepos 20 d. 05.10 val. A. S. nustatytas 1,99 promilių girtumo laipsnis (b. l. 5).
Iš specialisto išvados Nr. T-A 7386/2017(01) matyti, kad A. S. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 20 d. 05.40 val. nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 8).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1244 matyti, kad A. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 1,98 promilės etilo alkoholio (b. l. 9).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. S. (b. l. 35).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Toyota Corolla 2.0 D-4D Linea Terra“ kaina su PVM yra 1 440 Eur (b. l. 36).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 38–39).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, neteistas (b. l. 30), baustas administracine tvarka (b. l. 24). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokuroras, t. y. 60 MGL (2 259,60 Eur). Šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir tik du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju A. S. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant šios priemonės taikymo terminą, lygų vidurkiui.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam A. S. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso L. S.. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 35). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – L. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, nedirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1 440 Eur (b. l. 36), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. liepos mėnesiui nustatyta 1 440 Eur (b. l. 36), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. liepos 20 d. 04.55 val. (b. l. 31) iki 2017 m. liepos 20 d. 12.48 val. (b. l. 32), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą, t. y. 2 259,60 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 1 506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių ir 40 ct), baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 20 d. 04.55 val. iki 2017 m. liepos 20 d. 12.48 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL, t. y. 1 431,08 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai vienas euras ir 8 ct).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. S. konfiskuoti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr., vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 440 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt) Eur
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Išaiškinti A. S., kad:
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Valerij Lauš