Civilinė byla Nr. e2-848-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33181-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2; 2.6.1.6.1; 2.6.11.4; 2.6.11.4.1; 2.6.6.2; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 2.6.18.6; 3.1.7.4; 3.4.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 24 d.

Vilnius

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „Magirnis“ atstovui advokatui E. S., atsakovės BUAB „Baltoji Vokė“ atstovei advokatei O. S., atsakovės UAB „Viešųjų ryšių plėtros agentūra“ atstovei advokato padėjėjai E. P., atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovams advokatei D. S., vadovui E. M. ir B. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Magirnis“ ieškinį atsakovėms UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Baltoji Vokė“, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo; tretieji asmenys: VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės ir atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. birželio 25 d. susitarimą Nr. 2 dėl tiesioginio atsiskaitymo; 2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės ir atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. birželio 26 d. pagrindinės sutarties Nr. CPO55779 pakeitimą Nr. 1; 3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 39 000 Eur mokėjimą atsakovei UAB „Baltoji Vokė“; 4) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu dėl tarpusavio prievolių (skolų) įskaitymo ieškovės ir atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ atliktą 39 000 Eur įskaitymą; 5) taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ 39 000 Eur, atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisti iš atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ 39 000 Eur; 6) priteisti ieškovei iš atsakovių 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pareiškė ieškinį, vėliau pakeitė ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo (suformulavo prašymą taikyti restituciją kitu būdu – pinigus priteisti ne iš atsakovės BUAB „Baltoji Vokė“, bet iš UAB „Jonavos paslaugos“) ir papildė ieškinio pagrindą – nurodė naujų aplinkybių.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. iškėlė ieškovei bankroto bylą. Nemokumo administratorius ieškovės vardu pareiškė ieškinį ir ginčija pirmiau nurodytus sandorius. Ieškovė (tiekėja, rangovė) ir atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ (užsakovė) 2018 m. gegužės 29 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį (sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu), pagal kurią atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ turėjo sumokėti ieškovei 39 000 Eur. Nurodyta suma ginčijamais sandoriais neteisėtai pervesta atsakovei UAB „Baltoji Vokė“. Pažeisti viešojo pirkimo sutarties 2.1, 4.5, 9.2.5, 16.4 punktai, tuo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 88, 89 straipsniai, CK 6.101 straipsnio 1 dalis, viešųjų pirkimų principai, ignoruotas faktas, kad ieškovė buvo nemoki. Sutarčiai pakeisti neatlikta nauja pirkimo procedūra, negautas Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) sutikimas. Imperatyviosioms įstatymų normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 6.80 straipsnio 1 dalis). Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Pagal 2018 m. gegužės 29 d. rangos sutartį, ieškovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir atlikti statybos darbus objekte Jonavoje (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir UAB „Baltoji Vokė“ (subrangovė) 2019 m. kovo 30 d. sudarė subrangos sutartį daliai pirmiau nurodytų darbų atlikti. Už atliktus darbus atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ turėjo atsiskaityti su ieškove. Ieškovė bei atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. birželio 25 d. susitarime dėl tiesioginio atsiskaitymo susitarė, kad užsakovė tiesiogiai atsiskaito su subrangove už šios atliktus darbus tokia tvarka: užsakovė subrangovei sumoka už darbus be PVM, o rangovei sumokamas PVM mokestis už subrangovo atliktus darbus, be to, sumomis, kurias užsakovė sumoka subrangovei, mažinama suma, kurią užsakovė turi sumokėti rangovei. Ieškovė ir UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. birželio 26 d. sutarties pakeitimu pakeitė 2018 m. gegužės 29 d. rangos sutartį, papildė ją 4.11 punktu, pagal kurį nustatė galimybė užsakovei tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais (subrangovais). Ieškovės nuomone, susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo ir rangos sutarties pakeitimas neteisėti, nes ieškovė de facto buvo nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d., de jure – nuo 2019 m. birželio 30 d. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą), todėl pažeisti kitų ieškovės kreditorių interesai. Be to, pažeista rangos sutarties pakeitimo tvarka. Ieškovė užsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ perdavė darbų pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. aktą Nr. 5 darbų už 76 142,30 Eur (ieškovės 2019 m. liepos 12 d. išrašyta pardavimo operacija 74 956,19 Eur sumai ir PVM sąskaita faktūra 1 186,11 Eur sumai). Ieškovė 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu įskaitė savo ir atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ prievoles 39 000 Eur apimtimi. Ieškovė atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras gavo vėliau negu atliktas įskaitymas (sąskaitos išrašytos ir gautos 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. tada, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą). UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2020 m. lapkričio 6 d. sumokėjo ieškovei 16 839,25 Eur už darbus pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. darbų aktą Nr. 5, o atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ – 39 000 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi ir vėlesnėmis nutartimi patvirtinta 1 078 265,99 Eur ieškovės kreditorių reikalavimų. Ginčijamais sandoriais siekta viešajai tvarkai ir gerai moralei priešingo tikslo – norėta lėšas už darbus pervesti ne bankrutuojančiai ieškovei, bet kitai įmonei. Atsakovai nesąžiningi. Ginčijami sandoriai ieškovei ekonomiškai nenaudingi, prieštarauja jos tikslui siekti pelno, todėl aptariami sandoriai negalioja taip pat ir pagal CK 1.82 straipsnį. Ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais taip pat pagal CK 1.91 straipsnį, nes ieškovės vadovas ir atsakovės piktavališkai susitarė sudaryti ieškovei nenaudingus susitarimus. Ieškovės nuomone, ginčijami sandoriai negalioja taip pat ir actio Pauliana pagrindu. Ieškovės nemokumo administratorius turi teisė ginčyti ieškovei nenaudingus sandorius. Jis nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, nes skolininkė (ieškovė), būdama nemoki, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Jeigu be kreditoriaus, kuris pasinaudojo teise įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nemokus skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai piniginiai ir su jais neatsiskaityta, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad pažeisti kitų kreditorių interesai. Ieškovė remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad, įmonei esant nemokiai, neleistinas atsiskaitymas su jokios eilės kreditoriais, išskyrus būtinus sandorius, atsiskaitymas su aukštesnės eilės kreditoriumi actio Pauliana kontekste būtų traktuojamas lygiai taip pat – kaip neteisėtas pirmenybinis sandoris (sandoris, kuriuo skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-469/2020). Pagal ieškovės 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonės turto vertė buvo 1 482 114 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 270 149 Eur, ieškovė tais metais patyrė 279 482 Eur nuostolių. Ginčijami sandoriai sudaryti nepaisant to, kad ieškovės direktorius 2020 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai sudaryti ginčijami sandoriai, ieškovės pradelstų sumokėti kitiems kreditoriams skolų suma buvo 935 804,72 Eur(iš viso buvo 84 ieškovės kreditoriai). Ginčijamais sandoriais sumažintas skolininkės turtas, ieškovė negavo pinigų, todėl sumažėjo galimybė kitiems kreditoriams atgauti skolas. Be to, ieškovė faktiškai sumokėjo taip pat ir PVM mokestį už atsakovę UAB „Baltoji Vokė“, nes ji išrašė ir pateikė ieškovei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurioms taikomas atvirkštinis PVM mokestis (PVM įstatymo 96 straipsnis), bet ieškovė atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras be atvirkštinio PVM mokesčio, kurį ieškovė jau sumokėjo valstybei. Ieškovė ir atsakovės neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti ginčijamų sandorių. Ieškovė ir atsakovės buvo nesąžiningos. Ieškovė žinojo apie savo kreditorius ir kad bus pažeistos jų teisės. Ieškovės turtas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. buvo areštuotas. Atsakovės taip pat turėjo žinoti apie tai, nes duomenys apie turto areštą ir nemokumą yra vieši. Sudarant ginčijamą susitarimą dalis rangos darbų jau buvo atlikta. Galėjo būti klastojamos PVM sąskaitos faktūros, nes jos išrašytos atgaline data, dalis sąskaitų perrašytos, įrašant neteisingas darbų atlikimo datas ir panaikinant senesnes sąskaitas. 2019 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra (4 027,33 Eur sumai) išrašyta iki susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo, todėl už joje nurodytus darbus negalėjo būti tiesiogiai atsiskaityta. Šalys nepagrįstai anuliavo nurodytą sąskaitą ir darbų priėmimo-perdavimo aktą bei tiems patiems darbams išrašė 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą ir parengė naują darbų priėmimo-perdavimo aktą. Visos PVM sąskaitos-faktūros, išskyrus 2019 m. liepos 24 d., ieškovės buhalterinę apskaitą pateiktos ir įtrauktos 2019 m. lapkričio 7 d., t. y. tada, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir kai buvo praėjusi viena diena po to, kai 2019 m. lapkričio 6 d. atliktas ginčijamas 39 000 Eur mokėjimas. PVM sąskaitos faktūros perrašytos ir deklaruotos ISAF sistemoje 2019 m. lapkričio 8 d., kai jau buvo įsiteisėjusi nutartis iškelti ieškovei bankroto bylą. Susitarimu dėl tiesioginio atsiskaitymo siekta neteistų ir nesąžiningų tikslų – kad lėšos būtų nepervestos nemokiai ieškovei. 2019 m. lapkričio 6 d. įskaitymo sandoris taip pat negalioja, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai, CK 6.134 straipsnio 1 dalies 6 punktui). Priėmus pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, draudžiama atlikti įskaitymo sandorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-201-407-2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-516/2021). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d. (civilinė byla Nr. eB2-3821-275/2019). Dėl to ieškovės 2019 m. liepos 6 d. pranešimu atliktas 39 000 Eur įskaitymas neteisėtas. Jeigu atsakovės būtų pasidomėjusios ieškovės finansine būkle, tai būtų žinoję, kad 2019 m. birželio mėn. labai sumažėjo ieškovės darbuotojų, šį mėnesį įvairiuose objektuose iš viso nebuvo ieškovės darbuotojų.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ prašė: 1) pakeisti atsakovus ir jais laikyti tik UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Baltoji Vokė“; 2) atmesti ieškinį tiek, kiek jis pareikštas atsakovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ yra netinkama atsakovė. Ieškinio dalykas nėra UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ teisės ir pareigos, jai nereiškiama reikalavimų. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ nėra rangos sutarties, susitarimo dėl sutarties pakeitimo ir susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo šalis. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (paskolos davėja) ir UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėja įsipareigojo suteikti paskolą daugiabučiam namui Jonavoje, (duomenys neskelbtini), atnaujinti. Suteikta 332 168,95 Eur lengvatinė paskola savivaldybės paskirtam daugiabučio namo administratoriui, kuris veikė savo vardu, bet gyventojų naudai. Paskolos sutartis sudaryta vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa, Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintomis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis. Lengvatinė paskolas suteikta Daugiabučių namų modernizavimo fondo lėšomis, kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Paskolą UAB „Jonavos paslaugos“ privalo grąžinti iš atnaujinto namo gyventojų surinktomis lėšomis. UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. spalio 29 d. pateikė prašymą išmokėti dalį paskolos ir tinkamus priedus, todėl UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ išmokėjo dalį paskolos. Pareiga grąžinti paskolą tenka paskolos gavėjai UAB „Jonavos paslaugos“. Be to, paskolos lėšos pervestos ne tik atsakovei UAB „Baltoji Vokė“, bet taip pat ir UAB „Magirnis“, UAB „Stogdenga“, UAB „Alkesta“. Mokėjimo pavedimas negali būti laikomas sandoriu, kurį būtų galima pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Tai – tik įsipareigojimo įvykdymas. Net ir taikant restituciją, atsakovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ neatsirastų teisių ir pareigų. Skiriasi nagrinėjamos bylos ir ieškovė nurodytos kasacinio teismo bylos dėl mokėjimo pavedimo ginčijimo kaip vienašalio sandorio aplinkybės. Kasacinio teismo bylose pasisakyta dėl mokėjimų, kurie ginčijam ne kaip savarankiški sandoriai, bet, kaip ginčijamų sutarčių veiksmai. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant dėl civilinei atsakomybei būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų – nustatymo, reikšminga atsižvelgti ne tik į mokėjimo veiksmo, kaip vienašalio sandorio nuginčijimo priežastis, bet taip pat ir į sutartį, kurią vykdant, šis veiksmas atliktas, t. y. vertinti jį platesniame kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/017). Nagrinėjamoje byloje ginčijamas trišalis susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo. Atsakovė UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ nesudarė trišalio susitarimo. 39 000 Eur pervesta atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ vykdant paskolos sutartį. Ieškovė neginčija nurodytos sutarties. Net ir patenkinus ieškinį, restitucija būtų taikoma ne atsakovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, bet kitoms atsakovėms ir ieškovei.

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad 2019 m. birželio 13 d. gavo iš ieškovės raštą, kuriame prašyta leisti pakeisti sutartis ir atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėjais. Nurodyto rašto kopija išsiųsta VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai. Pastaroji 2019 m. birželio 21 d. raštu atsakė, kad neprieštarauja, jog užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ tiesiogiai atsiskaitytų su subtiekėjais. 2019 m. birželio 25 d. sudarytas susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo, o 2019 m. birželio 26 d. pakeista pagrindinė sutartis. Viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, kad nereikia jos sutikimo norint pakeisti viešojo pirkimo sutartį. VPĮ 88 straipsnyje įtvirtinta, kad turi būti nustatyta galimybė tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais ir kad turi būti sudaroma trišalė perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusios tiekėjo ir subtiekėjo sutartis. Susitarimas sudarytas 2019 m. birželio 25 d., o bankroto byla ieškovei iškelta 219 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ neinformuota apie 2019 m. liepos 19 d. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

6.        Atsiliepime trečiasis asmuo Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą nurodė, kad atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ yra perkančioji organizacija ir statybos darbus pirko per VšĮ CPO LT pirkimų sistemą. UAB „Jonavos paslaugos“ ir ieškovė 2018 m. gegužės 29 d. sudarė statybų rangos sutartį. Pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių 24 punktą, už atliktus statybos rangos darbus, naudojant lengvatinio kredito lėšas, gali būti tiesiogiai apmokama [...] darbus subtiekėjui, jeigu finansuotojui, kreipiantis dėl lengvatinio kredito išmokėjimo, kartu su šiame punkte nurodytu [...] priėmimo ir perdavimo aktu bei sąskaita faktūra pateikiama su Agentūra suderinta trišalė užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo sudaryta sutartis, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus. Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. raštu paprašė atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ ir trečiojo asmens VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ leisti tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, rėmėsi VPĮ 88 straipsnio 2 dalimi. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2019 m. birželio 21 d. raštu atsakė, kad užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ ir rangovė UAB „Magirnis“ turi papildyti rangos sutartį nuostata dėl tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais, subrangovas turėtų išreikšti valią pasinaudoti galimybe tiesiogiai atsiskaityti su juo, visi jie turi sudaryti trišalį susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo, o tiekėjui turi būti nustatyta galimybė prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ nurodytame rašte taip pat pažymėjo, kad, nors rangos sutarties 16.4 punkte nustatyta, jog, norint pakeisti sutartį, reikia gauti VPT sutikimą, bet, pagal galiojančią VPĮ redakciją ir pačios VPT išaiškinimus, nereikalaujama tokio VPT sutikimo. Vis dėlto VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ rekomendavo pateikti VPT informaciją apie pakeitimus ir sutartį keisti VPĮ 89 straipsnyje nustatyta tvarka. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ neturėjo informacijos apie ieškovės finansinius sunkumus ar gresiantį bankrotą. Trišalis susitarimas sudarytas anksčiau, t. y. iki iškeliant ieškovei bankroto bylą. Susitarimas sudaryta taip pat ir prieš teismui viešai paskelbiant apie 20119 m. liepos 23 d. priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

7.       Paaiškinimuose raštu atsakovė BUAB „Baltoji Vokė“ prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad sudarius trišalį susitarimą ir pakeitus rangos sutartį nepažeistas VPĮ. Tiesioginis atsiskaitymas atitinka VPĮ 88 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių 24 punktą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad galima tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-701/2021). Daugiabučių namų modernizavimas ir renovavimas susijęs su visuomeniniu interesu. Rangos sutartis pakeista, todėl trišalis susitarimas atitinka šią sutartį. Nuo 2017 m. liepos 1 d. nereikia VPT sutikimo norint pakeisti sutartis. Tokią viešą konsultaciją pateikė VPT. Dėl to rangos sutarties 16.4 punktas neatitinka galiojančio reglamentavimo. Trišaliu susitarimu ir sutarties pakeitimu nepažeisti CK 1.82 ir 1.91 straipsniai. Trišaliu susitarimu subrangovui perleista teisė ne į visą rangovo atlyginimą, bet tik tiek, kiek tai susiję su subrangovo darbais. Dėl trišalio susitarimo nepasikeitė rangovo turtinė būklė. Ginčijamas trišalis susitarimas atitiko įprastą praktiką renovuojant daugiabučius namus. Atsakovių UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Baltoji Vokė“ nesieja pavaldumas, kitokie ryšiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jos nesąžiningai susitarė. Jos nežinojo kad ieškovė taps nemoki ir jai bus iškelta bankroto byla. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ teikia viešąsias paslaugas, veiklą vykdo vadovaudamasi viešaisiais interesais. Jos pagrindinis akcininkas yra Jonavos miesto savivaldybė. 2019 m. liepos 8 d. raštas surašytas po to, kai sudarytas trišalis susitarimas. Rašte neminimas ieškovės nemokumas. Ieškovė neįrodė, kad ji buvo nemoki, kai sudaryti ginčijami sandoriai. Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje vadovavosi ieškovės 2019 m. birželio 30 d. balansu, kai jau buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Subtiekėjai UAB „Baltoji Vokė“ pagal ginčijamus sandorius sumokėta 39 000 Eur suma yra nedidelė palyginus su visais ieškovės kreditorių reikalavimais. Dėl to trišalis susitarimas neturėjo įtakos ieškovės mokumui ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovė nepaneigė prezumpcijos, kad trišalio susitarimo šalys sąžiningos. Jos nesusijusios jokiais verslo, dalykiniais ir kitais ryšiais. Subrangovės UAB „Baltoji Vokė“ vykdyti šilumos ir ventiliacijos sistemų darbai būtinai turėjo būti baigti iki šildymo sezono pradžios. UAB „Baltoji Vokė“ darbai perduoti užsakovei 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 5. Tuo metu UAB „Baltoji Vokė“ atliko visus savo darbus, o kiti rangovės (ieškovės) darbai buvo dar nebaigti (atlikta nuo 40 iki 90 proc. kitų darbų). Taigi rangos sutartis dar vykdyta, bet subrangovė UAB „Baltoji Vokė“ jau buvo pabaigusi, todėl įgijo teisę į tiesioginį atsiskaitymą. Pagal trišalį susitarimą ieškovė ne tik perdavė subrangovei UAB „Baltoji Vokė“ teisę reikalauti iš užsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atlygio už darbus, bet taip pat ir išvengė prievolės sumokėti šiai subrangovei. Dėl trišalio susitarimo nepasikeitė ieškovės turtinė būklė. Esant ieškovės ir atsakovės UAB ‚Baltoji Vokė“ santykiams, visada taikytas atvirkštinis apmokestinimas pagal PVM įstatymo 96 straipsnį, todėl atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ visada mokėtas atlygis už darbus be PVM. Sudarius trišalį susitarimą, nurodyta tvarka liko nepakitusi. Trišalio susitarimo 5 punkte nustatyta, kad subrangovui sumokama darbų vertė be PVM, rangovui sumokama PVM mokesčio suma už subrangovo darbus. Atliktus tiesioginius mokėjimus, nepažeistos kreditorių teisės. Nepaisant to, kad tiesioginiai mokėjimai sumokėti vėliau, bet jie įvykdyti pagal iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą trišalį susitarimą, todėl jie teisėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, neįsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, draudimas vykdyti susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo pagrindu prisiimtas finansines prievoles šios įmonės subtiekėjams negalioja ir netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-701/2021). 39 000 Eur mokėjimas ir skolų įskaitymas laikytini veiksmais, kuriais pratęstas trišalis susitarimas. Galiojant nurodytam susitarimui, šalys neturėjo galimybės jo nevykdyti, t. y. privalėjo jį vykdyti. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ veikė kaip atsiskaitymo funkciją vykdanti institucija. Ji nėra ieškovės skolininkė, jos veiksmai neatitinka actio Pauliana sąlygų. Ne tik ieškovė, bet taip pat ir atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ yra bankrutuojanti įmonė. Negalima situacija, kai vienos bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai viršesni už kitos bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš 39 000 Eur iš atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normos, kuriose įtvirtinta kreditorių apsauga, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

8.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad audito ataskaita patvirtina, jog ieškovės nemokumo momentas 2019 m. vasario 28 d. Visi sandoriai sudaryti jau esant ieškovei nemokiai. Atsakovai nutyli sandorių sudarymo datas. Rangos sutartyje nenustatyta galimybės užsakovui atsiskaityti tiesiogiai su subrangovu. Nebuvo galima jos pakeisti negavus VPT sutikimo. Reikalavimas gauti VPT sutikimą nustatytas rangos sutartyje. Ši sutarties sąlyga nenuginčyta, nepanaikinta ir buvo galiojanti. Susitarimas sudarytas tą dieną, kai dar nebuvo pakeista rangos sutartis. Sąskaitos faktūros išrašytos atgaline tvarka. UAB „Baltoji vokė“ 2019 m. gegužės 25 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą. Joje nurodyti darbai negali būti tiesioginio atsiskaitymo objektu, nes tiesiogiai atsiskaityti už darbus galima tik už po susitarimo dėl tokio atsiskaitymo atliktus darbus. Vėliau aptariama sąskaita panaikinta, tie patys darbai įrašyti į 2019 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūra. Ji įtraukta į ieškovės buhalterinę apskaitą tik 2019 m. lapkričio 7 d. didžioji dalis darbų atlikta iki susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo. Negalima nustatyti, kurie darbai atlikti iki, o kurie – po trišalio susitarimo. Po susitarimo subrangovė UAB „Baltoji Vokė“ perdavė ieškovei darbų aktų už 16 000 Eur. VPĮ ir taisyklėse nustatyta galimybė, bet ne pareiga tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais. Taisyklės negali prieštarauti VPĮ. 39 000 Eur suma yra reikšminga ieškovei, jos negavus, pablogėjo ieškovės būklė. Pagal sutartį, pareiga mokėti atsiranda tiesiogiai ieškovei. Nėra sutartyje nuostatos, kad darbai turėjo būti priimti aktais, išbandyti ir tik po to atsiranda pareiga sumokėti. Ieškovė ginčija darbų atlikimo momentą. Viešo pirkimo sutartyje nenumatytas tiesioginis atsiskaitymas su subrangovais. Prievolė atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ kyla pagal viešojo pirkimo ir rangos sutartis. Ieškovės tikslas prisiteisti lėšas iš nurodytos atsakovės. Ji ieškovei darbų priėmimo perdavimo aktais perdavė 615 Eur vertės darbų, atliktų laikotarpiu po susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo. Pagrindinis klausimas, ar galima sudaryti susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo, kai tokia galimybė nenustatyta sutartyje. Jeigu teismas atsakys į šį klausimą, kad galima, tai reikia atsakyti į kitą klausimą – ar galima tiesiogiai atsiskaityti už darbus, kurie atlikti iki tokio susitarimo sudarymo. Sutarties pakeitimas sudarytas viena diena vėliau negu sudarytas susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo. Be to, susitarimas neatitinka sutarties pakeitime nustatytos tvarkos. Svarbios yra aktų pasirašymo aplinkybės. Iš esmės visi darbai atlikti iki susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo. Darbų aktai anuliuoti ir iš naujo pasirašyti vėlesne data tam, kad būtų galima pateisinti ir gauti tiesioginį atsiskaitymą. Taigi vienam kreditoriui suteikta pirmenybė ir pažeisti kitų kreditorių interesai. Darbų atlikimo data yra ta, kuri nurodyta darbų žurnalo pirmoje skiltyje. Paskutinėje skiltyje nurodyta, kada darbus priėmė techninės priežiūros vadovas. Pirmoje skiltyje įrašyti įrašai atitinka atliktų darbų aktuose nurodytas datas. 2019 m. kovo mėn. iki 2019 m. lapkričio 6 d. visi mokėjimai vykdyti ieškovei. Tik po to sumokėta tiesiogiai UAB „Baltoji Vokė“.

9.       Teismo posėdyje atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovai prašė atmesti ieškinį, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad UAB „Jonavos paslaugos“ mato, kokius darbus į aktus įrašo rangovas, o jo ir subrangovo santykiai atskiri. Atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ nesvarbūs nei UAB „Baltoji Vokė“, nei UAB „Magirnis“ interesai. Svarbiausi yra gyventojų interesai. Nebuvo jokių piktavališkų susitarimų. UAB „Jonavos paslaugos“ neklastojo jokių dokumentų ir apie tai nieko nežino. Viską prižiūrėjo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ (toliau – BETA). Ji prižiūri tai, kaip keičiamos sutartys. UAB „Jonavos paslaugos“ domėjosi ir žinojo, kad ieškovės būklė yra šiaip sau. Jau 2018 metais UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius spaudoje skaitė, kad situacija sunki. UAB „Jonavos paslaugos“ netikrino ieškovės finansinių pajėgumų. Tai, kad pirma sudarytas susitarimas, o po to pakeista sutartis, yra procedūrinis pažeidimas, neturėjęs esminės įtakos. Susitarimas ir sutarties pakeitimas neprieštarauja vienas kitam. Audito ataskaita daryta retrospektyviai. Jeigu situacija būtų tokia, kaip nurodyta audito ataskaitoje, tai ieškovė iš viso būtų negalėjusi dalyvauti viešo pirkimo konkurse ir sudaryti rangos sutarties. Ieškovė kreipėsi į užsakovę ir BETA bei prašė sudaryti trišalį susitarimą. Tokios sutartys sudaromos tam, kad būtų užtikrintas viešas interesas ir kad renovuojamų daugiabučių namų gyventojai neliktų be šildymo, vandens ir kt., kad nesustotų darbai, kad jie būtų užbaigti iki šildymo sezono pradžios. Jeigu nebūtų sudarytas susitarimas dėl tiesioginio susitarimo, tai būtų pažeisti viešieji interesai, susiję su gyventojais ir jų gaunamomis šildymo paslaugomis – subrangovė būtų nebaigusi darbų. Sudarytas tiesioginio atsiskaitymo susitarimas apgynė viešąjį interesą, t. y. gyventojų interesus. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakoves siejo kokie nors ryšiai. Tiek rangovė, tieks subrangovė yra bankrutuojančios įmonės. Svarbu atsižvelgti į tai, kad darbus atliko subrangovė. Ginčijamo mokėjimo ieškovė būtų neuždirbusi, nes turėjo tik du darbuotojus, ji pati būtų neatlikusi tų darbų ir nebūtų gavusi užmokesčio už tuos darbus. UAB „Jonavos paslaugos“ nepraturtėjo ginčijamų sandorių pagrindu. Jos veikos modelyje nenumatyta, kad ji turėtų kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su gyventojų poreikių įgyvendinimų. Tinkamas subjektas vis dėlto yra daugiabučių namų savininkai. Darbai priimti 2019 m. rugpjūčio 20 d. Darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 5 įrodo, kad darbai atlikti. Perduota daugiau darbų, t. y. kuriuos atliko tiek, rangovė, tiek subrangovė. Kol nepriimti darbai, tol neatsirado pareigos už juos sumokėti. Ištaisyti darbų trūkumus gali būti brangiau, negu atlikti pačius darbus. Statybos techninis prižiūrėtojas darbus priėmė 2019 m. liepos 30 d., kai šildymo sistema patikrinta ir nustatyta, kad ji veikia. Jeigu tiesioginis mokėjimas neatitinka rangovo ir subrangovo sutarties, tai šis klausimas susijęs tik su jų santykiais, bet neturi įtakos užsakovui. Dėl to subrangovas gali reikšti reikalavimus rangovui. Darbų žurnale yra ne darbų atlikimo data, bet data, kada pradėti ar vykdyti darbai. 

10.       Teismo posėdyje atsakovės UAB „Viešųjų ryšių plėtros agentūra“ atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepime išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad agentūra nėra nė vieno ginčijamo sandorio šalis. Ji su atsakove UAB „Jonavos paslaugos“ sudarė sutartį dėl lengvatinės paskolos suteikimo. Vyriausybės patvirtintų taisyklių 24 punkte nustatyta, kad gali būti tiesiogiai atsiskaitoma su subrangovais. Paskolos sutartis neginčijama, todėl jos pagrindu atliktas mokėjimas taip pat negali būti ginčijamas. Reikia laikyti, kad ieškovės nemokumas atsirado nuo 2021 m. lapkričio 7 d., kai įsigaliojo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Agentūrai pateiktas 2019 m. spalio 22 d. prašymas pervesti lėšas, taip pat pridėtas 2019 m. rugpjūčio 30 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas. Agentūra lėšas išmokėjo 2019 m. lapkričio 6 d. Paskolos gavėja buvo ne ieškovė, bet atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“. Pastarajai kyla pareiga grąžinti paskolą. UAB „Jonavos paslaugos“ turi surinkti lėšas iš gyventojų. Agentūra lėšas pervedė atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ ir kitiems subrangovams vadovaudamasi trišaliais susitarimais. darbai priimti po trišalio susitarimo pasirašymo.

11.       Teismo posėdyje atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi paaiškinimuose raštu išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad darbai pradėti 2019 m. gegužės mėn. pradžioje, t. y. vėliau, negu pasirašyta rangos sutartis ir joje numatyta darbų pradžia. Statybos darbų žurnale yra techninės priežiūros įrašų, kad darbai dėl trūkumų darbai nepriimti 2019 m. gegužės mėn. Statybos rangos srityje darbai kasdien nepriimami aktais. Darbų aktai rašomi kas 1, 2, 3 mėnesius, nes gali būti, kad tam tikrą laiką darbų neatliekama. Aplinkybės, kada statybos darbų žurnale nurodytos statybos darbų datos, nesusijusios su trišalio susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo ginčijimu (galiojimu). Praktikoje paprastai statybos darbų žurnalai pildomi vėliau, negu atlikti darbai. Svarbiausi mokėjimui atlikti yra atliktų darbų aktas ir sąskaita faktūra. Darbų aktai gali būti perrašomi, nes būna, kad, pavyzdžiui, ištaisomi trūkumai. Pagal sutartį buvo galima koreguoti dokumentus. Yra dvi koreguotos sąskaitos (2019 m. gegužės 25 d, ir 2019 m. birželio 25 d.). Pateiktame ISAF registre dalis sąskaitų paryškintos raudonai. Kai kurios iš šių sąskaitų yra už darbus, atlikus kituose objektuose. Dokumentai surašyti būtent tą dieną, kuri nurodyta sąskaitoje. Be to, ieškovė nepareiškė pareiškimo dėl įrodymo suklastojimo. Trišalis susitarimas ir sutarties pakeitimas rengti ir derinti lygiagrečiai. Kol derinti formalumai, sutarties pakeitimas pasirašytas viena diena vėliau negu susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo. Nėra šių dokumentų neatitikimų. Rangos sutarties 4.2 punkte nenurodyta, kad subtiekėjas turi pareigą išrašyti sąskaitą užsakovui. Namo renovacijai taikomas specialus reglamentavimas – dėl paramos atnaujinti daugiabučius namus. Ieškovė, prašydama taikyti restituciją, neatsižvelgia į tai, kad namo renovacijos santykiams taikomas specialus reglamentavimas. Tai – neįprasti rangos santykiai.

12.       Teismo posėdyje liudytojas R. G. paaiškino, kad buvo UAB „Baltoji Vokė“ direktorius. Ieškovė buvo patikima partnerė. Su ja renovuota ne viena dešimtis namų. Liudytojas bendravo su ieškovės atstovu – statybos vadovu Donatu. Ginčo objektas užbaigtas prieš šildymo sezoną. UAB „Baltoji Vokė“ išrašė sąskaitą faktūrą ir gavo atsiskaitymą. Pasirašius subrangos sutartį, vieną mėnesį nebuvo galima dirbti, nes buvo užsakytos ir sukomplektuotos medžiagos. Jų reikėjo laukti. Darbai gal ir buvo atlikti iki 2019 m. birželio 25 d., bet reikėjo suorganizuoti darbų perdavimą, reikėjo atlikti bandymus. Nebuvo jokių sutarties perrašymų. Atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ apmokėta už jos atliktus darbus. Ieškovė neatliko santechnikos darbų. Šiuos darbus atliko UAB „Baltoji Vokė“. Per visą bendradarbiavimo su ieškove laikotarpį, nebuvo tiesioginio atsiskaitymo. Tuo metu UAB „Baltoji Vokė“ renovavo 6–7 objektus. Ieškovė pasakė, kad bus greičiau atsiskaityta, jeigu bus pasirašytas susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo. Statybose mėnesio 25 dieną parengiami atliktų darbų aktai. Į dalykinius susitarimus atvykdavo UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas. Liudytojas sutartis derino su ieškove. Trišalį susitarimą liudytojui pateikė pasirašyti ieškovės direktorius statybai.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, teisėtai užsakovė atsiskaitė su subrangove už pagal viešojo pirkimo sutartį atliktus daugiabučio namo renovacijos darbus ar ne, pažeidė toks tiesioginis atsiskaitymas su subrangove rangovės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesus ar ne.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

14.       Byloje nustatyta, kad užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ ir tiekėja UAB „Magirnis“ 2018 m. gegužės 29 d. sudarė statybos rangos sutartį (pagrindinę sutartį CPO55779), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir atlikti 45 butų gyvenamojo namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus už 352 099,09 Eur užmokestį.

15.       Nurodyta rangos sutartis sudaryta vadovaujantis 2014 m. liepos 7 d. preliminariosios sutarties dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą nuostatomis.

16.       Rangos sutarties 16.2 punkte įrašyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2018 m. birželio 4 d.

17.       Rangos sutarties 16.4 punkte nustatyta, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus. Nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems sąlygų pakeitimams gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Sutartyje numatyti atvejai pirkimo tikslui pasiekti, dėl kurių sutarties vykdymo metu numatomi rašytiniai susitarimai prie sutarties ar kurių pagrindu sudaromi tokie susitarimai, nelaikomi sutarties sąlygų keitimu.

18.       UAB „Jonavos paslaugos“ (paskolos gavėja) ir UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (paskolos davėja) 2018 m. liepos 30 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėja įsipareigojo suteikti maksimalią 332 168,95 Eur paskolą, skirtą daugiabučio namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbams.

19.        Ieškovė (generalinė rangovė) ir UAB „Baltoji Vokė“ (subrangovė) 2019 m. kovo 20 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį (subrangos sutartį), pagal kurią subrangovė įsipareigojo už 39 000 Eur ir 8 190 Eur PVM, iš viso – 47 190 Eur atlikti ir perduoti šilumos punkto, šildymo-vėdinimo sistemų, vandentiekio darbus daugiabučiame name Jonavoje, (duomenys neskelbtini).

20.       Subrangos sutarties 4.5 punkte įrašyta, kad sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus, nebūtų pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti principai ir tikslai bei tokiems sąlygų pakeitimams gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Gali būti kreipiamasi tik dėl tokių sutarties sąlygų, kurių keitimo aplinkybių atsiradimo pirkimo sutarties šalys negalėjo numatyti pasiūlymo pateikimo, sutarties sudarymo metu, nė viena iš sutarties šalių negali kontroliuoti aplinkybių ir neprisiėmė rizikos, kad šios aplinkybės gali kilti. Sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas sąlygų koregavimas sutartyje nustatytomis aplinkybėmis.

21.       Subrangos sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2019 m. gegužės 31 d.

22.       Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. gegužės 25 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 4 027,33 Eur sumai apmokėti už darbus pagal aktą Nr. 1. Nurodyta sąskaita faktūra ieškovės buhalterijai pateikta 2019 m. birželio 14 d.

23.       Ieškovė 2019 m. gegužės 31 d. pateikė atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ prašymą pratęsti rangos sutartį iki 2019 m. rugsėjo 1 d. rangos sutartis pratęsta 2019 m. birželio 3 d. susitarimu.

24.       Ieškovė 2019 m. birželio 13 d. raštu paprašė užsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ sudaryti ginčo rangos sutarties ir kitos sutarties pakeitimus, nustatyti sutartyse galimybė tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais ir sudaryti trišalius susitarimus dėl tiesioginio atsiskaitymo.

25.       UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. birželio 18 d. raštu atsakė, kad jai priimtina tai, jog būtų tiesiogiai atsiskaitoma su subtiekėjais, ir kad ji persiuntė ieškovės paklausimą visus su daugiabučių namų atnaujinimu susijusius dokumentus vertinančiai VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, taip pat paragino ieškovę pateikti atnaujintą darbų vykdymo grafiką ir tęsti darbus.

26.       VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2019 m. birželio 21 d. ieškovei ir UAB „Jonavos paslaugos“ atsakė, kad neprieštarauja, jog užsakovė tiesiogiai atsiskaitytų su ieškovės subrangovėmis, bet tam būtina pakeisti rangos sutartis, numatyti jose galimybę tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, sudaryti trišalius susitarimus dėl tiesioginio atsiskaitymo. Taip pat VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ atkreipė dėmesį į tai, kad nors rangos sutarčių 16.4 punktuose nustatytas reikalavimas gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą norint pakeisti sutartis, bet galiojančioje VPĮ redakcijoje toks reikalavimas nenustatytas.

27.       Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. birželio 25 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą 4 027,33 Eur sumai už darbus pagal aktą Nr. 1. Nurodyta sąskaita faktūra ieškovės buhalterijai pateikta 2019 m. lapkričio 7 d. Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ parengtame 2019 m. gegužės 25 d. darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 įrašyta, kad atlikta 50 proc. šilumos punkto modernizavimo darbų, suma – 4 027,33 Eur.

28.       2019 m. birželio 25 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 1 įrašyta, kad atlikta 50 proc. šilumos punkto modernizavimo darbų, suma – 4 027,33 Eur. Aktą pasirašė ieškovės statybos vadovas V. G. ir atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ vadovas R. G..

29.       Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. birželio mėn. išrašė ieškovei dar vieną PVM sąskaitą faktūrą pagal aktą Nr. 2 apmokėti 18 749,07 Eur sumą (dokumente nenurodyta jo parengimo diena). Sąskaita pateikta ieškovės buhalterijai 2019 m. liepos 7 d. Atsakovė 2019 m. birželio mėn. darbų priėmimo ir perdavimo akte detalizavo kiek už nurodytą sumą darbų atlikta ir baigta per ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

30.       Užsakovė, rangovė ir subrangovė 2019 m. birželio 25 d. sudarė susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo (susitarimas prie 2018 m. gegužės 29 d. pagrindinės sutarties), kuriuo susitarė, kad užsakovė tiesiogiai sumoka subrangovei užmokestį be PVM už subrangovės atliktus darbus, o rangovei sumoka PVM už subrangovės darbus.

31.       Užsakovė ir generalinė rangovė (ieškovė) 2019 m. birželio 26 d. sutarties pakeitimu pakeitė 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartį (pagrindinę sutartį), papildė ją 4.11 punktu, kuriame nustatė galimybę tiesiogiai atsiskaityti su ieškovės pasitelktais subtiekėjais.

32.       UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. liepos 8 d. raštu, atsižvelgusi į ieškovė pateiktą informaciją, kad draudimo bendrovė atsisako pratęsti laidavimo raštus dėl ieškovės sudėtingos finansinės būklės, pasiūlė ieškovei fiksuoti laidavimo užstatus atliktu, bet aktais neperduotų („neaktuotų“) sąskaita ir užstato dydis 10 proc. nuo likusios 2019 m. liepos 1 d. neatliktų rangos darbų sumos daugiabučiui Jonavoje, (duomenys neskelbtini), būtų 13 411 Eur.

33.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi priėmė ieškovės vadovo pareiškimą, kuriuo vadovas prašė iškelti ieškovei bankroto bylą.

34.       Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. liepos 24 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už darbus pagal aktą Nr. 3 apmokėti 15 608,22 Eur sumą. Sąskaita ieškovės buhalterijai pateikta 2019 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. liepos 24 d. darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 3 detalizuoti subrangovės atlikti darbai ir jų baigtumas per ataskaitinį laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 25 d.

35.       Atsakovė UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. liepos 31 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą už darbus pagal aktą Nr. 4 apmokėti 615,39 Eur sumą. Nurodyta sąskaita ieškovei buhalterijai pateikta 2019 m. lapkričio 7 d. Darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 4 įrašyta, kad ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 25 d, taip pat kad 615,39 Eur suma yra už 20 proc. darbus, įvardytus „CCR-3“ (įrengti elektroniniai reguliatoriai, skirti grąžinamai temperatūrai reguliuoti). Aptariamame akte taip pat nurodyta, kad iš esmės kiti darbai baigti 100 proc.

36.       Pagal visas keturias UAB „Baltoji Vokė“ ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus Nr. 1–4, darbų, kuriuos atnaujinamame daugiabučiame name Jonavoje, (duomenys neskelbtini), atliko subrangovė UAB „Baltoji Vokė“, vertė yra 39 000,01 Eur.

37.       Ieškovė (generalinė rangovė) ir UAB „Jonavos paslaugos“ (užsakovė) 2019 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 5. Akte nurodytas ataskaitinis laikotarpis – nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., užmokestis už darbus – 76 142,30 Eur. Aktą pasirašė UAB „Magirnis“ statybos vadovas V. G., techninės priežiūros vadovas V. P., UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui B. L..

38.       Prie pirmiau nurodyto ako pridėtas ieškovės vyr. buhalterės R. K. išrašytas pardavimo dokumentas „pardavimo operacija“, kuriame apmokėti nurodyta 74 956,19 Eur suma, mokėtojas nenurodytas.

39.       Taip pat prie nurodyto akto pridėta ieškovės vyr. buhalterės R. K. išrašyta PVM sąskaita faktūra, atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ (mokėtoja) apmokėti nurodyta 1 186,11 Eur suma. Sąskaitą pasirašė UAB „Jonavos paslaugos“ direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui B. L.. Nurodytą sąskaitą UAB „Jonavos paslaugos“ gavo 2019 m. lapkričio 15 d. (tai patvirtina spaudas „Gauta“).

40.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-3821-275/2019).

41.       Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. spalio 22 d. pateikė ir 2019 m. spalio 29 d. patikslino paskolos davėjai UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ prašymą išmokėti ieškovei 16 839,25 Eur ir jos subrangovėms UAB „Baltoji Vokė“ – 39 000 Eur, UAB „Stogdenga“ – 8 812,65 Eur, UAB „Alesta“ – 11 490,40 Eur, iš viso – 76 142,30 Eur.

42.       UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2019 m. lapkričio 6 d. į ieškovės sąskaitą įskaitė (pervedė) 16 839,25 Eur, o atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ pervedė 39 000 Eur.

43.       Ieškovės vyr. buhalterė R. K. 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimu apie tarpusavio skolų įskaitymą pranešė, kad išlaidas ir skolą atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ (3 783,68 + 18 749,07 + 14 663,92 + 615,38 + 243,65 + 944,30 = 39 000 (Eur) įskaito į iš daugiabučio gyvenamojo namo Jonavoje, (duomenys neskelbtini), savininkų, atstovaujamų projektų administratorės UAB „Jonavos paslaugos“, gautiną 39 000 Eur sumą („Pardavimas2“).

44.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (civilinė byla Nr. e2-1574-553/2019).

45.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių reikalavimų sąrašą, vėliau kreditorių reikalavimai tikslinti ir jų bendras dydis yra 1 076 265,99 Eur (civilinė byla Nr. eB2-1631-275/2020).

46.       Ieškovė pateikė UAB „Bankrotų tyrimų centro“ 2021 m. vasario 15 d. audito ataskaitą, kurioje nustatyta, kad tiksli ieškovės nemokumo data yra 2019 m. vasario 28 d., nes tą dieną pradelsti ieškovės įsipareigojimai viršija pusę turto (835 326 Eur > 666 420 Eur) (nemokumas įvertintas pagal ĮBĮ). Audito ataskaitoje taip pat nurodyta, kad, pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, ieškovės nemokumo momentas yra 2019 m. sausio 31 d., nes tuo metu ieškovės nuosavybė jau buvo neigiama (-98 823 Eur), turtas viršijo įsipareigojimus, neužteko turto visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.

47.       ISAF registre užfiksuota, kad: atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ 2019 m. birželio 25 d. PVM sąskaita faktūra (4 027,33 Eur) ir 2019 m. birželio mėn. PVM sąskaita faktūra (18 749,07 Eur) apskaitoje įregistruotos 2019 m. birželio 25 d., o pagal jas paslaugos suteiktos 2019 m. lapkričio 7 d.; 2019 m. liepos mėn. (24 d.) PVM sąskaita faktūra (15 608,22 Eur) apskaitoje įregistruota 2019 m. liepos 24 d., o paslaugos pagal ją suteiktos taip pat 2019 m. liepos 24 d.; 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra (615,39 Eur) apskaitoje registruota 2019 m. liepos 31 d., o paslaugos pagal ją suteiktos 2019 m. lapkričio 7 d.

48.       Į bylą pateikta statybos darbų žurnalo ištrauka. Žurnale užfiksuota, kad žurnalas subrangovei UAB „Baltoji Vokė“ perduotas 2019 m. gegužės 3 d. Tą pačią dieną pradėti statybos darbai. Žurnale nenurodyta darbų pabaigos data. Tą pačią dieną išmontuotas senas šilumos punktas. 2019 m. gegužės 4 d. sumontuotas naujas šilumos punktas, bet techninės priežiūros vadovas V. P. nepriėmė nurodytų darbų, nurodė trūkumus. 2019 m. gegužės 8 d. išvalyti ir dezinfekuoti natūralaus vėdinimo kanalai. Natūralios vėdinimo sistemos priėmimo naudoti aktas surašytas 2019 m. gegužės 3 d., nustatyta, kad trauka vėdinimo angose ties grotelėmis normali. 2019 m. birželio 3 d. sumontuotos vėjo turbinos. Vėdinimo įrenginių bandymo aktas surašytas 2019 m. birželio 15 d., bet jo niekas nepasirašė. 2019 m. birželio 10 d. demontuota rūsio vamzdyno izoliacija. 2019 m. birželio 11 d. nuvalytas rūsio vamzdyno paviršius. 2019 m. birželio 12 d. šis vamzdynas nuteptas rūdžių surišikliu ir du kartus nugruntuotas. Paslėptų darbų patikrinimo akte įrašyta, kad šie darbai baigti 2019 m. birželio 18 d. 2019 m. birželio 13 d. rūsyje sumontuoti automatiniai balansiniai ventiliai, ant stovų sumontuoti vandens nuleidimo mazgai. 2019 m. birželio 14 d. įrengti termostatiniai vožtuvai ir aprišimo mazgai butuose. 2019 m. birželio 18 d. vamzdynas izoliuotas akmens vatos kevalais su aliuminio folija. Techninės priežiūros vadovas birželio mėn. atliktus darbus priėmė 2019 m. liepos 4 d. Tos pačios dienos šildymo vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo akte užfiksuota, kad sistema išlaikė hidraulinį bandymą. 2019 m. liepos 15 d. įrengtas CCR -3 valdiklis šilumos punkte. Tą pačią dieną šiuos darbus priėmė techninės priežiūros vadovas ir įrašė, kad darbai baigti. 2019 m. liepos 30 d. šilumos magistralinių vamzdynų praplovimo (prapūtino) akte nuspręsta, kad vamzdynai tinkami naudoti.

Dėl užsakovės ir rangovės teisės viešojo pirkimo būdu sudarytą statybos rangos sutartį papildyti sąlyga dėl užsakovės tiesioginio atsiskaitymo su subrangove

49.       Pažymėtina, kad pagal tuo metu, kai sudarytas nagrinėjamoje byloje ginčijamas trišalis susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju ir pakeista viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis, joje numačius užsakovo galimybę atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėjais, galiojusios redakcijos Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijai nebepriskirta funkcija teikti sutikimus dėl viešųjų pirkimų sutarčių pakeitimų (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ 95 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. birželio 11 d.). UAB „Jonavos paslaugos“ ir UAB „Magirnis“ 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartį (pagrindinę sutartį CPO55779), sudarė vadovaudamosios 2014 m. liepos 7 d. preliminariosios sutarties dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą nuostatomis. Taigi tuo metu, kai sudaryta preliminarioji sutartis, jai ar pagrindinei sutarčiai pakeisti įstatyme buvo nustatytas reikalavimas gauti VPT sutikimą. Kita vertus, statybos rangos sutartis sudaryta 2018 m. gegužės 29 d., t. y. jau galiojant VPĮ redakcijai, pagal kurią nebenustatytas reikalavimas gauti VPT sutikimo norint pakeisti preliminarią ar pagrindinę sutartį. Pagrindinės rangos sutarties sudarymo metu galiojo 2017 m. gegužės 2 d. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymu išdėstyta nauja VPĮ redakcija.

50.       2017 m. gegužės 2 d. VPĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtinta, kad iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto VPĮ 90 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Iki 2017 m. birželio 30 d. sudarytų pirkimo sutarčių vykdymas turi būti tęsiamas taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto VPĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas.

51.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktį, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi, kai pati perkančioji organizacija prisiima tiekėjo įsipareigojimus dėl subtiekėjų. Toks sutarties pakeitimas galimas, jeigu pirkimo dokumentuose buvo nustatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė, kaip nustatyta VPĮ 88 straipsnio 2 dalyje.

52.       Pirmiau nurodytoje teisės normoje aptartas viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties pakeitimas, kai viena sutarties šalis (tiekėjas, rangovas) pakeičiamas nauja sutarties šalimi – subtiekėju, subrangovu. Akcentuotina, kad nauja pirkimo procedūra neatliekama. Nagrinėjamoje byloje 2018 m. gegužės 29 d. rangos sutartis pakeista ne sutarties šalį (generalinį rangovą) pakeitus nauja sutarties šalimi (subrangovu), bet rangos sutartį papildžius nauja sutarties sąlyga, pagal kurią užsakovei (perkančiajai organizacijai) nustatyta galimybė tiesiogiai atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus su juos atlikusiu subrangovu (-ais). Tokia situacija reglamentuota VPĮ 88 straipsnyje.

53.       Aptariamos nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos VPĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo raštu informuoja subtiekėjus apie tokią tiesioginio atsiskaitymo galimybę, o subtiekėjas, norėdamas pasinaudoti tokia galimybe, raštu pateikia prašymą perkančiajai organizacijai. Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

54.       Pirmiau aptartoje VPĮ 88 straipsnio nuostatoje neįtvirtintas reikalavimas atlikti naują pirkimo procedūrą. Nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kai 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartis dėl daugiabučio namo atnaujinimo sudaryta vadovaujantis sutarties forma, kuris parengta pagal 2014 metais sudarytą preliminariąją sutartį, t. y. iš esmės pagal 2014 metų redakcijos VPĮ nuostatas, ir kurioje nenustatyta galimybės užsakovui tiesiogiai atsiskaityti su subrangovais, nors pagrindinės sutarties (statybos rangos sutartie) sudarymo metu galiojo pakeisto VPĮ nuostatos, pagal kurias perkančiajai organizacijai įtvirtinta pareiga pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę (VPĮ 88 straipsnio 2 dalis: „jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką [...]“). 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartis sudaryta tam, kad būtų atnaujintas daugiabutis namas. Aptariamos statybos rangos sutarties pobūdis yra toks, kad dėl jo leidžiama užsakovui tiesiogiai atsiskaityti su subrangovas.

55.       Pažymėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ 88 straipsnio 2 dalies nuostatai prieštaravo bylos šalių 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties 16.4 punktas. Nurodytame sutarties punkte nustatytas reikalavimas gauti VPT sutikimą norint pakeisti sutartį, nors VPĮ įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nėra tokio reikalavimo ir sutikimų davimas viešųjų pirkimų sutartis pakeisti nebepriskirtas VPT kompetencijai pagal VPĮ 95 straipsnį. Įvertinęs nurodytą aplinkybę ir atsižvelgęs į pirmiau aptartą subtiekimo teisinių santykių reglamentavimo pakeitimą VPĮ, teismas daro išvadą, kad 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties šalys pagrįstai nesivadovavo sutarties 16.4 puntu ir šią pagrindinę sutartį 2019 m. birželio 26 d. pakeitė (papildė nuostata dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais) negavę VPT sutikimo. Nagrinėjamoje byloje svarbu taip pat tai, kad 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos šalys, prieš pakeisdamos sutartį ir sudarydamos trišalį susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo, pateikė paklausimą daugiabučių namų modernizaciją prižiūrinčiai institucijai (VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“) ir gavo jos atsakymo, jog ši neprieštarauja, kad užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ tiesiogiai atsiskaitytų su subrangove UAB „Baltoji Vokė“ už pastarosios atliktus darbus (žr. šio teismo sprendimo 25, 26 punktai). Be to, tuo metu VPT viešai skelbė, kad nebeteikia pirkimų organizacijoms sutikimų dėl viešųjų pirkimų sutarčių pakeitimo. Taigi atsižvelgus į tai, kad 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties 16.4 punktas prieštaravo VPĮ teisės normos, aptariama sutartis galėjo būti keičiama vadovaujantis ne sutarties nuostatomis, bet įstatymo sąlygomis (2017 m. gegužės 2 d. VPĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalis).

56.       Tiesioginis užsakovo atsiskaitymas su subrangovu pagal 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartį atitinka taip pat ir viešąjį interesą – būtinybę greičiau ir kuo racionaliau planuojant atnaujinti seną daugiabutį namą ir jo gyventojams operatyviau užtikrinti dėl namo ir jo sistemų atnaujinimo gaunamą naudą – iki šaltojo sezono pradžios atnaujinti ir modernizuoti namo šildymo, vėdinimo sistemas bei gyventi atnaujintame daugiabučiame name esančius butus efektyviau šildant, vėdinant sveikesnėmis gyvenimo sąlygomis. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-341/2012). Taigi statybos rangos sutarties pakeitimas, ją papildžius 4.11 punktu, kuriame nustatyta galimybė užsakovui tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu, yra teisėtas ir galiojantis.

Dėl trišalio susitarimo, kuriuo susitarta atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėja UAB „Baltoji Vokė“, kvalifikavimo ir vertinimo

57.       Byloje nustatyta, kad trišalis susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo sudarytas viena diena anksčiau negu statybos rangos sutartis papildyta sąlyga dėl tokio atsiskaitymo (žr. šio teismo sprendimo 30, 31 punktus). Trišalis susitarimas sudarytas 2019 m. birželio 25 d., o sutartis pakeista 2019 m. birželio 26 d. Užsakovui norint atsiskaityti tiesiogiai sus subrangovu, VPĮ įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sudaryti trišalį užsakovo, generalinio rangovo (tiekėjo) ir subrangovo (subtiekėjo) susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo. 2018 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartyje nebuvo nuostatos, kad užsakovė gali atsiskaityti tiesiogiai su subrangovais. Dėl to reikėjo pakeisti nurodytą sutartį. Tai ir buvo padaryta 2019 m. birželio 26 d. Trišalis UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Magirnis“ ir UAB „Baltoji Vokė“ susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo sudarytas vieną dieną anksčiau, t. y. 2019 m. birželio 25 d. Teismas akcentuoja, kad tokia situacija reiškia, kad iš esmės trišalis susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo praėjo galioti ne tą dieną, kai jis buvo sudarytas, bet nuo 2019 m. birželio 26 d., kai atsirado jo galiojimą lemianti sąlyga – statybos rangos sutarties papildymas 4.11 punktu, kuriame nustatyta galimybė užsakovei tiesiogiai atsiskaityti su subrangovėmis. Pagrindinėje sutartyje, kaip viešąjį pirkimą užbaigiančiame dokumente, įrašyta arba vėliau įrašoma sąlyga dėl tiesioginio atsiskaitymo kartu yra ir numanoma (nors ir neįrašyta) trišalio susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo sąlyga (CK 6.196 straipsnis). Tokia trišalio susitarimo sąlyga yra atidedamoji ir reiškia, kad tol, kol nepakeista pagrindinė sutartis ir joje nenustatyta galimybė atsiskaityti tiesiogiai su subtiekėjais, tol negali atsirasti trišaliame susitarime įtvirtintos šalių teisės ir pareigos bei tol subrangovė negali reikalauti tiesiogiai iš užsakovės užmokesčio už darbus, o užsakovė negali tiesiogiai atsiskaityti su subrangove (CK 1.66 straipsnio 1, 2 dalys, 6.30 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tuo metu, kai sudarytas trišalis susitarimas (2019 m. birželio 25 d.), subrangovė UAB „Baltoji Vokė“ dar nebuvo atlikusi visų subrangos sutartyje sulygtų darbų, jie dar nebuvo perduoti nei užsakovei UAB „Jonavos paslaugos“, nei generalinei rangovei (ieškovei). Trišalio susitarimo sudarymo dieną subrangovė UAB „Baltoji Vokė“ nepareikalavo, kad užsakovė vykdytų 2019 m. birželio 25 d. trišalį susitarimą ir tiesiogiai atsiskaitytų už subrangovės atliktus darbus. Byloje nustatyta, kad užsakovė su subrangove už pastarosios darbus tiesiogiai atsiskaitė daug vėliau, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas trišalis susitarimas teisėtas, tik jis įsigaliojo vieną dieną vėliau negu buvo sudarytas, t. y. tada, kai pakeista pagrindinė sutartis (2019 m. birželio 26 d.). Nuo nurodytos datos užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ turėjo teisę tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėja UAB „Baltoji Vokė“.

Dėl užsakovės tiesioginio atsiskaitymo su subrangove santykio su generalinės rangovės nemokumo procesu

58.       2019 m. lapkričio 6 d. 39 000 Eur mokėjimas, kurį subrangovei UAB „Baltoji Vokė“, užsakovės ir tuo pačiu paskolos gavėjos prašymu, atliko paskolos davėja UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, yra finansinės prievolės įvykdymas.

59.       Ieškovei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. lapkričio 7 d. palikus nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį.

60.       Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

61.       Ieškovė ir užsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 5, kuriuo perduoti-priimti darbai, atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Užsakovei pateiktos taip pat ir visos keturios 2019 m. birželio–liepos mėn. PVM sąskaitos faktūros, kurias subrangovė UAB „Baltoji Vokė“ išrašė ieškovei (generalinei rangovei). Nurodytus dokumentus užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ su 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 29 d. patikslintu prašymu paskolos davėjai UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir paprašė išmokėti ieškovei 16 839,25 Eur, subrangovei UAB „Baltoji Vokė“ – 39 000 Eur ir tam tikras sumas kitoms dvejoms subrangovėms. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovei 16 839,25 Eur, atsakovei UAB „Baltoji Vokė“ – 39 000 Eur. Pažymėtina, kad tą pačią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., ieškovės vyr. buhalterė pranešė, kad skolą atsakovei 39 000 Eur skolą subrangovei įskaito į iš daugiabučio gyvenamojo namo savininkų, atstovaujamų atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“, gautiną 39 000 Eur sumą. Taigi ginčijama 39 000 Eur suma tiesiogiai subrangovei UAB „Baltoji Vokė“ sumokėta ir subrangovės reikalavimas ieškovei bei pastarosios reikalavimas užsakovei įskaityti likus vienai dienai iki teismo nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo. Dėl to darytina išvada, kad ginčijamu 39 000 Eur užsakovės tiesioginiu atsiskaitymu su subrangove nepažeistas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas. Gavusi visus reikiamus ieškovės ir atsakovės UAB „Baltoji Vokė“ dokumentus, atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ turėjo pareigą atsiskaityti tiesiogiai su subrangove.

62.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, ginčydama užsakovės tiesioginė atsiskaitymą su subrangove UAB „Baltoji Vokė“, nepagrįstai remiasi ĮBĮ 9 straipsniu. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalies 5 dalį, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, galėjo savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo.

63.       Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje.

64.       Išanalizavus aptartas ĮBĮ nuostatas, matyti, kad ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas priverstiniai teismo sprendimų vykdymo procesai, kuriuose įmonė, dėl kurios paduotas pareiškimas iškelti bankroto bylą, buvo skolininkė, galėjo būti sustabdomi tik, jeigu teismas, kuriam paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, buvo priėmęs pareiškimą ir pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Nagrinėjamoje byloje tuo metu, kai jos vadovas pareiškė teisme pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. nutartimi priėmė šį pareiškimą, laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, nebuvo sustabdyti kokie nors priverstinio vykdymo iš ieškovės turto veiksmai, taip pat neareštuotas ieškovės turtas ar pas kitus esančios lėšos ar reikalavimo teisės. Ieškovė nepagrįstai remiasi ieškinyje nurodytais teismų praktikos pavyzdžiais, pagal kuriuos bankrutavusių įmonių reikalavimai pripažinti nepagrįstai įskaitytais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-201-407-2021; 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-516/2021). Pažymėtina, kad ieškovės nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nevienodos. Ieškovės nurodytose bylose, teismai, priėmę pareiškimus dėl bankroto bylų iškėlimo, taikė laikinąsias apsaugos priemonės, bet nagrinėjamoje byloje teismas, 2019 m. liepos 22 d. priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl to darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog, užsakovei tiesiogiai atsiskaičius su subrangove UAB „Baltoji Vokė“ (užsakovės prašymu, paskolą išmokančiai paskolos davėjai 2019 m. lapkričio 6 d. pervedus subrangovei 39 000 Eur), pažeista ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis.

Dėl subrangovės darbų atlikimo momento ir užsakovės tiesioginio atsiskaitymo už juos santykio

65.       Ieškovė teigia, kad UAB „Jonavos paslaugos“ negalėjo atsiskaityti tiesiogiai su subrangove „Baltoji Vokė“ už pastarosios darbus, atliktus iki 2019 m. birželio 25 d. trišalio susitarimo sudarymo, nes subrangovė iki nurodyto momento neturėjo teisės gauti atlygio tiesiogiai iš užsakovės, o ši už aptariamą subrangovės darbų dalį privalėjo sumokėti ieškovei (generalinei rangovei). Nurodytą argumentą ieškovė grindžia kitoje byloje, kurioje reikalavimus kitai užsakovei buvo pareiškusios tiek subrangovė UAB „Baltoji Vokė“, tiek generalinė rangovė UAB „Magirnis“, kasacinio teismo priimtu procesiniu sprendimu – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K3-202-701/021.

66.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad galima sutartinių santykių kombinacija, kai užsakovas turi tiesioginį reikalavimą subrangovui, o subrangovas – užsakovui, kai toks pareigų ir teisių pasiskirstymas nustatytas tiek generalinės rangos, tiek subrangos sutartyje. Toks susitarimas nėra teisių perleidimas, dėl to pagal sutartis kiekvienai iš šalių išlieka atsakomybė sutarties kontrahentui, t. y. užsakovui, generaliniam rangovui ir subrangovui yra galimybė pasirinkti, kam pareikšti reikalavimus – sutarties kontrahentui ar asmeniui, nurodytam sutartyje. Pažymėtina, kad kuri nors iš rangos sutarties šalių pagal sutartį gali įgyti reikalavimo teisę pasirinktinai į kurį nors asmenį, t. y. užsakovą, generalinį rangovą ar subrangovą, jeigu sudaroma trišalė sutartis, pagal kurią visoms šalims paskirstomos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2011; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-202-701/021, 21 punktas). Būtent tokia nagrinėjamos bylos šalių statybos rangos ir subrangos teisinių santykių konstrukcija suformuota 2019 m. birželio 25 d. trišaliu susitarimu dėl tiesioginio atsiskaitymo ir 2019 m. birželio 26 d. pagrindinės sutarties pakeitimu-papildymu.

67.       Reikšminga tai, kad pirmiau nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nepateikė tokio išaiškinimo, kurį nurodo ieškovė, t. y. kad tiesiogiai su subrangove užsakovė gali atsiskaityti tik už tuos darbus, kuriuos subrangovė atliko iki trišalio susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo sudarymo. Dėl to ieškovė neteisi, kad svarbus momentas, kada UAB „Baltoji Vokė“ atliko subrangos darbus.

68.       Be kita ko, nurodytoje nutartyje kasacinis teismas, grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pažymėjo, jog: „bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas turėtų į bylą pateiktus statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus vertinti kompleksiškai, taip pat nustatyti, ar pirminiai ieškovės išrašyti statybos rangos darbų priėmimo perdavimo aktai Nr. 2 ir Nr. 3 atitinka Trišalių susitarimų nuostatas. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog egzistuoja tam tikri minėtų aktų neatitikimai Trišalių susitarimų nuostatoms, teismas turėtų nustatyti, ar ieškovei (Vilniaus apygardos teismo pastaba – UAB „Baltoji Vokė“) buvo pareikštos pretenzijos dėl aktų neatitikimo ir ar tam tikri neatitikimai, jei tokie būtų nustatyti, negalėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai“.

69.       Toliau teismas įvertina, kiek UAB „Baltoji Vokė“ atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros atitinka (neatitinka) 2019 m. birželio 25 d. trišalio susitarimo ir 2019 m. birželio 26 d. pagrindinės sutarties pakeitimo nuostatas.

70.       Ieškovė teisingai nurodė, kad trišaliame susitarime ir pagrindinės sutarties pakeitime nustatytos tiesioginio atsiskaitymo tvarkos yra skirtingos. Pagal pagrindinės sutarties pakeitimu nustatytą sutarties 4.11.1 punktą, „subtiekėjas, norėdamas, kad užsakovas tiesiogiai atsiskaitytų su juo, pateikia prašymą užsakovui ir inicijuoja trišalės sutarties tarp jo, užsakovo ir tiekėjo sudarymą. Sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki pirmo užsakovo atsiskaitymo su subtiekėju (subrangovu) [...]“. Pagal sutarties 4.11.2 punktą, „subtiekėjas (subrangovas), prieš pateikdamas sąskaitą (darbų aktą) užsakovui, turi ją suderinti su tiekėju. Suderinimas laikomas tinkamu, kai subtiekėjo (subrangovo) išrašytą sąskaitą (darbų aktą) raštu patvirtina atsakingas tiekėjo atstovas, kuris yra nurodytas trišalėje sutartyje. Užsakovo atlikti mokėjimai subtiekėjui (subrangovui) pagal jo pateiktas sąskaitas atitinkamai mažina sumą, kurią užsakovas turi sumokėti tiekėjui pagal pagrindinės sutarties sąlygas ir tvarką. Tiekėjas, išrašydamas ir pateikdamas sąskaitas užsakovui, atitinkamai į jas neįtraukia subtiekėjo (subrangovo) tiesiogiai užsakovui pateiktų ir tiekėjo patvirtintų sąskaitų sumų“.

71.       2019 m. birželio 25 d. trišalio susitarimo 3 punkte nustatyta, kad subrangovas, gavęs informaciją apie perduotus darbus užsakovui, parengia ir rangovui pateikia subrangovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą bei sąskaitą faktūrą. Pagal susitarimo 4 punktą, rangovas, priėmęs subrangovo darbus pagal perdavimo-priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą, šiuos dokumentus persiunčia užsakovui.

72.       Iš nurodytų sutarties pakeitimo ir trišalio susitarimo matyti, kad, pagal sutarties pakeitime nustatytą tvarką, subtiekėja UAB „Baltoji Vokė“ turėjo pateikti tiesiogiai užsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ atliktų darbų aktą ir jį atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą. Pagal trišalį susitarimą, subtiekėja UAB „Baltoji Vokė“ turėjo pateikti darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą generalinei rangovei UAB „Magirnis“, o ši nurodytus subrangovės dokumentus turėjo perduoti užsakovei UAB „Jonavos paslaugos“. Iš tikrųjų bylos šalys nesilaikė nė vienos iš nurodytų subrangovės UAB „Baltoji Vokė“ darbų perdavimo ir PVM sąskaitų faktūrų pateikimo tvarkos. Byloje nustatyta, kad pastarosios subtiekėjos darbai ginčo objekte atlikti 2019 m. gegužės–birželio mėn. kitą mėnesį, t. y. 2019 m. liepos mėn. atlikus atnaujintų objekto sistemų bandymus, subtiekėjos darbus priėmė užsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ (nurodytas aplinkybes pagrindžia statybos darbų žurnale užfiksuoti duomenys). Už 2019 m. gegužės mėn. subtiekėjos UAB „Baltoji Vokė“ atliktus darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra ir darbų perdavimo-priėmimo aktas pakartotinai pateikti ieškovei pakeitus jų datą iš 2019 m. gegužės 25 d. į 2019 m. birželio 25 d. Tik viena PVM sąskaita faktūra į ieškovės buhalterinę apskaitą įtraukta 2019 m. liepos mėn., kitos trys įtrauktos – 2019 m. lapkričio 7 d. Tačiau prieš tai, t. y. 2019 m. rugpjūčio 30 d., ieškovė ir užsakovė pasirašė darbų perdavimo ir priėmimo aktą, į kurį be kita ko įtraukti visi subtiekėjos UAB „Baltoji Vokė“ atlikti darbai ir šių darbų vertė sutampa su subtiekėjos ieškovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų kainos bendra suma – 39 000 Eur (PVM sąskaitos faktūrose įrašytų darbų verčių suma yra didesnė 1 ct, t. y. ji lygi 39 001 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog į ieškovės buhalterinę apskaitą subtiekėjos PVM sąskaitos faktūros pateiktos vėliau negu išrašytos, nereikšminga, nes nurodyti dokumentai užsakovei pateikti prieš lėšų subtiekėjai pervedimą (2019 m. lapkričio 6 d.) ir juos užsakovė buvo pateikusi paskolos davėjai įvertinti kartu suprašymu išmokėti lėšas tiesiogiai subtiekėjoms ir dalį lėšų pačiai ieškovei. Taigi subtiekėjos UAB „Baltoji Vokė“ atlikti darbai perduoti užsakovei ir pastaroji už šiuos darbus tiesiogiai su subtiekėja atsiskaitė nukrypdamos nuo 2019 m. birželio 25 d. trišaliame susitarime ir 2019 m. birželio 26 d. pagrindinės sutarties pakeitime nustatytų tiesioginio atsiskaitymo tvarkų. Vis dėlto teismas daro išvadą, kad aptarti nukrypimai neturėjo esminės įtakos užsakovės atsiskaitymui su subtiekėja UAB „Baltoji Vokė“. Svarbu tai, kad UAB „Baltoji Vokė“ ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai perduoti užsakovei, pagal kuriuos paskolos davėja, užsakovės nurodymu, pervedė darbų vertę atitinkantį atlygį subtiekėjai UAB „Baltoji Vokė“. Tiek sudarius trišalį susitarimą, tiek pakeitus (papildžius) pagrindinę sutartį, nei ieškovė, nei užsakovė nereiškė pretenzijų dėl subtiekėjos UAB ‚Baltoji Vokė“ darbų. Taip pat pretenzijų dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėja tvarkos nukrypimų nereiškė ir juos toleravo ieškovė bei užsakovė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad sudaryti susitarimą dėl tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju inicijavo ne subtiekėja UAB „Baltoji Vokė“, bet pati ieškovė. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju statybos rangos darbai atlikti atnaujinant daugiabutį namą. UAB „Baltoji Vokė“ atlikti darbai taip pat buvo specifiniai – juos atlikus, dar turėjo būti patikrinti (atliekant bandymus) atnaujintos ir naujai įrengtos šildymo bei vėdinimo sistemos. Atnaujiname objekte dirbo ne vienas, bet keli subtiekėjai. Dėl to ieškovė ir užsakovė turėjo suderinti kelių darbus atlikusių subrangovų darbus ir atsiskaitymą už juos. Taip pat reikšminga tai, kad už atliktus darbus užsakovė turėjo atsiskaityti ne savo, bet skolintomis lėšomis, todėl visus už atnaujintą daugiabutį namą apmokėtinus darbus užsakovei buvo būtina suderinti su lėšas dalimis išmokančia paskolos davėja UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“.

73.       Įvertinęs pirmiau šioje teismo sprendimo dalyje aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nei tai, jog dalis UAB „Baltoji Vokė“ darbų atlikta iki 2019 m. birželio 25 d. trišalio susitarimo, nei šios subtiekėjos darbų perdavimo netikslumai ir neatitiktys trišaliame susitarime bei pagrindinės sutarties pakeitime nustatytoms tvarkoms, nėra pagrindas 2019 m. lapkričio 6 d. tiesioginį atsiskaitymą su aptariama subtiekėja pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

Dėl užsakovės tiesioginio atsiskaitymo su subrangove vertinimo generalinės rangovės kreditorių interesų aspektu (dėl tiesioginio atsiskaitymo ginčijimo remiantis actio Pauliana institutu)

74.       Ieškovė tvirtina, kad, užsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ atsiskaičius tiesiogiai su subrangove UAB „Baltoji Vokė“, pažeisti ieškovės (generalinės rangovės) kreditorių interesai, nes sumažėjo jų galimybė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautinų iš užsakovės už subrangovės darbus. Nurodytas ieškovės argumentas nepagrįstas dėl tokių toliau nurodytų priežasčių. 

75.       Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad, sudarius statybos rangos sutartį viešojo pirkimo būdu, įstatyme įtvirtintas reikalavimas pirkimo dokumentuose nustatyti galimybę tiesiogiai atsiskaityti su subtiekėjais (nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos VPĮ 88 straipsnio 2 dalis). VPĮ pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tikimasi, jog tokia nuostata bus ypač naudinga smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taigi, naujojo subtiekimo teisinių santykių reguliavimo tikslai – įtvirtinti priemones, skatinančias smulkaus ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, garantuoti šios grandies ūkio subjektų apsaugą. Aptariama VPĮ norma, be kita ko, skirta sureguliuoti situacijas, kai tiekėjas dėl, pavyzdžiui, itin pablogėjusios finansinės būklės neturi galimybių atsiskaityti su subtiekėjais už jų tinkamai įvykdytus (ar įvykdytinus) sutartinius įsipareigojimus, nes, neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaityti su kreditoriais CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta eilės tvarka. Tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybė pirkimo dokumentuose turėtų būti nustatyta visais atvejais, išskyrus išimtines situacijas, kai tiesioginio atsiskaitymo galimybė su subtiekėjais būtų neįgyvendinama dėl pirkimo sutarties pobūdžio (pavyzdžiui, kai sutarties objektas yra nedalus ir neįmanoma sutarties įvykdyti pasitelkus subtiekėjus). Tiesioginis atsiskaitymo būdas ne tik garantuoja subrangovų teisių apsaugą, skatina dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, užbaigti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bet taip pat ir tai, kad bus užtikrintas viešųjų pirkimų skaidrumas, įgyvendintas viešasis interesas bei patenkinti visuomenei svarbūs poreikiai (žr. šio teismo sprendimo 56 punktą). Taigi, galiojant VPĮ nustatytai teisei sudaryti tiesioginio atsiskaitymo susitarimus vykdant viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje ieškovės ginčijamas trišalis susitarimas buvo ekonomiškai nepagrįstas, neprivalomas. Be to, nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovės vadovas ir atsakovių atstovai, pasinaudodami įstatymo nuostata dėl tiesioginio atsiskaitymo, kuri ir skirta subrangovams apsaugoti nuo tokių situacijų, kai jie darbus atlieka, bet iš generalinio rangovo negauna užmokesčio už darbus, ir skatina užbaigti vykdyti, bet ne nutraukti sutartį, veikė nesąžiningai ir sudarė neteisėtus ieškovės kreditorių teises pažeidžiančius sandorius (CK 6.66 straipsnis).

76.       Daugiabučiai namai atnaujinami vadovaujantis specialiu teisiniu reglamentavimu. Nurodyti teisiniai santykiai reglamentuoti specialiajame įstatyme. Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti teikimo ir atnaujinimo projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė. Atsakovės teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginio atsiskaitymo būdas su subrangovu nustatytas taip pat ir Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių 24 punkte. Pagal nurodytą taisyklių nuostatą, už atliktus statybos rangos darbus, naudojant lengvatinio kredito lėšas, gali būti tiesiogiai apmokama statybos rangos darbus atlikusiam subtiekėjui, jeigu finansuotojui, kreipiantis dėl lengvatinio kredito išmokėjimo, kartu su šiame punkte nurodytu statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu ir sąskaita faktūra pateikiama su Agentūra suderinta trišalė užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo sudaryta sutartis, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

77.       Atsižvelgęs į pirmiau aptartas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad, kai tiesioginio atsiskaitymo būdas nustatytas specialiuosiuose teisės aktuose, situacijai, sudarius sandorį, kuriuo užtikrinamas visuomenės poreikių tenkinimas, negali būti vertinama kaip suteikianti nepagrįstą pirmenybę kitam kreditoriui ir pažeidžianti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus. Be to, ieškovė pateikė audito ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad tiksli ieškovės nemokumo data yra 2019 m. vasario 28 d. – tą dieną pradelsti ieškovės įsipareigojimai viršijo pusę turto (835 326 Eur > 666 420 Eur) (žr. šio teismo sprendimo 46 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pagrindinę (statybos rangos) sutartį su užsakove UAB „Jonavos paslaugos“ buvo sudariusi 2018 m. gegužės 29 d. Tuo metu ieškovė dar nebuvo nemoki. Aptariamai sutarčiai vykdyti ieškovė pasitelkė subrangovę UAB „Baltoji Vokė“ ir su pastarąją sudarė subrangos sutartį 2019 m. kovo 20 d., t. y. tuo metu, kai jau buvo nemoki (pagal audito ataskaitos išvadą). Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės teiginiu, kad ieškovė negalėjo sudaryti 2019 m. birželio 25 d. trišalio susitarimo dėl tiesioginio atsiskaitymo, nes jau tuo metu buvo nemoki, tai lygiai taip pat, būdama nemoki nuo 2019 m. vasario 28 d., ieškovė būtų negalėjusi sudaryti pačios 2019 m. kovo 20 d. subrangos sutarties. Dėl to teismas sprendžia, kad analizuojamas ieškovės teiginys yra prielaida, bet teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai). Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina priešinga išvada, t. y., ieškovė, pasitelkusi subrangovę UAB „Baltoji Vokė“ užtikrino tai, kad toliau bus tinkamai vykdomi įsipareigojimai užsakovei UAB „Jonavos paslaugos“, prisiimti 2018 m. gegužės 29 d. sutartimi.

78.       Įvertinęs pirmiau šioje dalyje nurodytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad ieškovės argumentai, kuriais keliamas nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių negaliojimo klausimas remiantis Pauliano ieškinio instituto nuostatomis yra nepagrįsti ir atmestini (CK 6.66 straipsnis).

79.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

80.       Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81.       Atmetus ieškinį atsakovėms iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei – nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovėms bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-823/2019, 96 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018, 51 punktas).

82.       Atsakovė UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ prašo priteisti iš ieškovės 3 121,80 Eur, pateikė PVM sąskaitas faktūras, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitas ir mokėjimo nurodymus. Bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to atsakovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ priteisiama iš ieškovės 3 121,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

83.       Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė pažymą apie patirtas 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pridėtos PVM sąskaitos faktūros, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir mokėjimus pagrindžiantys lėšų pervedimą. Bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiama iš ieškovės 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

84.       Atsakovė BUAB „Baltoji Vokė“ pateikė teisinių paslaugų suvestinę, kurioje nurodė ir detalizavo 1 502,22 Eur ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet teisinių paslaugų suvestinėje nurodyti už kiekvieną atskirą paslaugą išrašytų septynių PVM sąskaitų faktūrų numeriai, taip pat sąskaitų faktūrų apmokėjimo datos ir mokėjimo dokumentų numeriai. Tai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus taikant patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė BUAB „Baltoji Vokė“ pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastarosios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to atsakovei BUAB „Baltoji Vokė“ priteisiama iš ieškovės 1 502,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės BUAB „Magirnis“ ieškinį atsakovėms UAB „Jonavos paslaugos“, UAB „Baltoji Vokė“, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Priteisti atsakovei UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ (kodas 303039520) iš ieškovės BUAB „Magirnis“ (kodas 124600620) 3 121,80 Eur (tris tūkstančius šimtą dvidešimt vieną eurą 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei UAB „Jonavos paslaugos“ (kodas 156916523) iš ieškovės BUAB „Magirnis“ (kodas 124600620) 2 831,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei BUAB „Baltoji Vokė“ (kodas 302513855) iš ieškovės BUAB „Magirnis“ (kodas 124600620) 1 502,22 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus du eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovėms bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės BUAB „Magirnis“ nemokumo administravimui skirtų lėšų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.