Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-134-107/2012
Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00010-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.8.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. kovo 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,
teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,
dalyvaujant nukentėjusiajai I. O.,
nukentėjusiosios I. O. atstovui advokatui Petrui Maceniui,
išteisintajam S. O.,
išteisintojo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. O., gim. (duomenys neskelbtini) , išteisintas pagal BK 140 str. 1 d.
I. O. pareikštas civilinis ieškinys 10 000 litų neturtinei ir 73 litų turtinei žalai atlyginti atmestas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
S. O. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2011-01-19, apie 21.50 val., bute (duomenys neskelbtini), norėdamas ištempti iš kambario I. O., sugriebė ją už rankos, spyrė vieną kartą į dešinę blauzdą ir taip padarė poodinę kraujosruvą dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje, I. O. sužalojo nežymiai.
S. O. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. ir už tai, kad 2011-01-26, apie 21 val., bute (duomenys neskelbtini) , sugriebė I. O. už dešinės rankos, stumdydamas daužė ne mažiau kaip tris kartus į kambario sienas, išsitempė ją iš buto į koridorių, stūmė ne mažiau kaip du kartus į sienų kampus, po to už rankos ištempė ją į kambarį, du kartus smogė mobiliuoju telefonu į dešinę plaštaką, taip padarė poodinę kraujosruvą dešinės rankos plaštakos bei riešo poodinę kraujosruvą kairio žasto šoniniame paviršiuje, taip I. O. sužalojo nežymiai.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. O. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, jos nuomone, apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias baudžiamojo proceso teisės normas, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, neteisingai vertino liudytojų parodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, dėl to S. O. buvo išteisintas nepagrįstai.
Apeliantė nurodo, jog apylinkės teismas konstatavo, kad 2011-01-19, apie 21.50 val., poodinė kraujosruva dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje galėjo atsirasti užsigavus keliant sofą, todėl teismui kilo abejonių, ar sužalojimas galėjo atsirasti smurtaujant, ar tai buitinė trauma, nurodė, jog liudytojų, kurie tai gali patvirtinti ar paneigti, nėra, o dviejų konfliktuojančių pusių parodymai yra prieštaringi. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog S. O. prieš ją smurtauja ne vieneri metai, tačiau po eilinio smurto priepuolio atsiprašydavo, todėl ji kentė jo smurtą daugelį metų. 2011-01-19 S. O. sumušė ją eilinį kartą. Apeliantės tvirtinimu, liudytojas R. A. teisme patvirtino, jog 2011-01-19 jis matė jos sužalotą koją, nukentėjusioji jam pasakė, jog ją sužalojo S. O.. Tai patvirtino ir liudytoja V. P.. Nuketėjusiosios teigimu, nurodytą dieną baldų ji nekilnojo, jų iš buto (duomenys neskelbtini) , niekas nevežė, todėl susižaloti buityje nebuvo realios galimybės. Liudytojų R. A. ir V. P. parodymai yra netiesioginiai įrodymai, jog ją sužalojo S. O.. Teismas, priimdamas nuosprendį, privalėjo vadovautis tiesioginiais jos ir netiesioginiais liudytojų R. A. ir V. P. parodymais.
Nukentėjusioji I. O. nurodo, kad dėl jos sužalojimo 2011-01-26 teismas liudytojų A. parodymais suabejojo todėl, kad jie esą negalėjo pasakyti, už kurios rankos S. O. ją tampė. R. A. negalėjo pasakyti, ar svetainėje buvo stalas, į kurį ji galėjo atsitrenkti. Be to, teismas nuosprendyje teigė, jog pas ją turėjo atsirasti didesnis kiekis sužalojimų, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog ji teisme parodė, kad tą dieną ji buvo šiltai apsirengusi, todėl nuo S. O. tampymo pas ją ant kūno sužalojimų neatsirado, o surasta tik poodinė kraujosruva kairio žasto šoniniame paviršiuje, kurios kilmės ji paaiškinti negalėjo, bet tai savaime suprantama, jog šis sužalojimas atsirado ją tampant už rankų. Apeliantės įsitikinimu, teismas padarė neteisingą išvadą, jog S. O. koridoriuje jos laisvai stumdyti negalėjo, nes tam trukdė mažas koridoriaus plotas bei jame stovėję liudytojai A.. Nukentėjusiosios tvirtinimu, buto koridoriuje jokių baldų nebuvo, tik pakabos drabužiams kabinti, įtvirtintos į vieną koridoriaus sieną, todėl S. O. iš svetainės ją ištempė į koridorių ir trenkė į sieną. Nukentėjusioji nesusižalojo tik dėl to, jog buvo šiltai apsirengusi.
Nukentėjusioji nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi mažamečio sūnaus S. O. parodymais, kuris 2011-01-26 sunkiai sirgo, nesikėlė iš lovos, jis davė parodymus praėjus daugiau nei pusmečiui laiko po įvykio, „tai kaltinamojo S. O. išmoktas įvykių atpasakojimas.“ S. O.. Be to, advokatas P. Macenis savo kalboje nurodė, jog mažamečiam S. O. teismo posėdžio metu patarinėjo Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė, kuri privalėjo stebėti apklausos procesą, o ne patarinėti, kaip atsakyti į teisėjos klausimus.
Apeliantės nuomone, teismas nuosprendyje iškraipė liudytojos policijos pareigūnės J. P. parodymus. Nurodo, kad liudytoja J. P. visų įvykio aplinkybių prisiminti negalėjo, todėl teisme parodė, jog teismas gali vadovautis jos paaiškinimu, surašytu įvykio dieną. Paaiškinime policijos darbuotoja J. P. nurodė, jog į buitinį konfliktą (duomenys neskelbtini), vyko du kartus, tačiau apie sklindantį alkoholio kvapą nenurodė. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog apklausiant policijos darbuotoją J. P., teismas šios policijos darbuotojos paaiškinimo net neturėjo. Teismas nuosprendyje nurodė, jog po konflikto buvo tikrinamas S. O. girtumas, tačiau tai atsakymais, gautais iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Viešojo policijos skyriaus bei Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus, nepatvirtinama.
Liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad į butą, (duomenys neskelbtini) , vyko du kartus, jį pasitiko moteris, bute buvo du pašaliniai asmenys, kurie buvo ramūs, bute alkoholio kvapo nesijautė. Atvykus pirmą kartą bute dar matė nepilnametę merginą. Atvykus antrą kartą bute vaikų nematė.
Nukentėjusioji I. O. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, S. O. priimti naują nuosprendį.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisiamajame posėdyje išteisintasis S. O. smurtą prieš I. O. neigė. Parodė, jog 2011-01-19 jis iš sūnaus gavo žinutę, jog iš buto (duomenys neskelbtini) išvežami baldai. Jis su kolegomis atvyko į minėtą butą, kur pamatė, kad kraunami baldai ir buitinė technika. Paklausus, kas vyksta, uošvis, matant kolegoms, trenkė jam per veidą. I. O. norėjo iš buto (duomenys neskelbtini) išvežti baldus ir buitinę techniką tam, kad galėtų grąžinti savo skolą, tačiau supratusi, jog pardavus daiktus, pinigų skolos grąžinimui neužteks, ji nusprendė sukompromituoti ir apšmeižti jį smurtavimu. Sūnus jam pasakojo, jog 2011-01-19 I. O. svetainėje keldama sofą užsigavo koją. S. O. nuomone, 2011-01-26 I. O. sukelti konfliktinę situaciją pasiruošė, pasikvietė seserį R. A. ir R. A., kad jie viską užfiksuotų fotoaparatu, tačiau konflikto surežisuoti nepavyko. I. O. norėjo, jog būtų nustatyta, kad skyrybos tarp jų įvyko dėl jo kaltės, tam, kad gautų materialinės naudos, todėl išsigalvojo, kad jis prieš ją smurtauja, yra neištikimas. Išteisintojo nuomone, I. O. galėjo ranką susižaloti į apvalias durų spynas, kai blaškėsi prie svetainės, bandė įeiti į kambarį (t. 2, b. l. 45–47).
Nukentėjusioji I. O. parodė, kad 2011-01-19 vakare S. O. grįžęs namo iš darbo varė ją iš namų, keikė necenzūriniais žodžiais, bandė nutraukti muzikinio centro laidus. Paklausus S. O., ką jis daro, šis spyrė jai į blauzdą. Sūnus S. tuo metu buvo vonioje ir nieko nematė. I. O. paskambino seseriai, papasakojo jai, kad vėl įvyko konfliktas. Atvykęs sesers vyras R. A. muzikinį centrą išsivežė. 2011-01-26 S. O., grįžęs iš darbo, varė iš namų jos dukrą V., ją pačią stumdė koridoriuje. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, I. O. iškvietė policiją. I. O. paskambino seseriai, kad išsivestų iš namų jos dukrą. Sesuo su vyru R. A. atvyko prieš dar atvykstant policijai. Sūnus S. sirgo plaučių uždegimu, konfliktą matė tik duktė V.. Išvykus policijai, I. O. ėjo per svetainę į balkoną paimti sūnui kibirėlį, kad sūnui naktį nereikėtų eiti į tualetą. Grįždama S. O. pasakė, jog šis neturi teisės varyti jos iš namų. Tada S. O. griebė ją už dešinės rankos, tampė į šonus, laikydamas už rankos trenkė į koridoriaus sieną, keikė necenzūriniais žodžiais. S. O. ištempė iš svetainės į koridorių, iš dešinės pusės nuo lauko durų trenkė į sieną, į kurią ji atsitrenkė šonu. I. O. pasikvietė į pagalbą seserį, kuri kartu su vyru atbėgusi iš kito kambario, prašė S. O. liautis, tačiau jis nesiliovė. Sesuo su vyru atbėgę jų neskyrė, nes žinojo S. O. įtaką policijoje, galimybe pasinaudoti tarnybine padėtimi. S. O. nutempė iš koridoriaus I. O. vėl į svetainę, įspraudęs į kampą stumdė, telefonu du kartus smogė į galvą. Kadangi ji spėjo užsidengti galvą rankomis, smūgis kliuvo per plaštaką. Ar S. O. sugriebė ją viena ranka ar abiem, I. O. neprisiminė. I. O. į gydytojus kreipėsi 2011-01-21, nes anksčiau neturėjo tam laiko. S. O. trankant ją į sieną sužalojimų ant kūno neatsirado, nes bute buvo šalta ir ji buvo prisirengusi. Plaštaka buvo plika, ji ir buvo sužalota. Iš kur atsirado kraujosruva žasto srityje, I. O. paaiškinti negalėjo (t. 2, b. l. 35–39).
Liudytoja R. A. parodė, kad 2011-01-26, apie 21 val., S. O. trankė, daužė į sieną jos seserį I. O., norėjo sutrikdyti jos sveikatą ir net atimti jai gyvybę. Kai I. O. paskambino jai ir paprašė, kad ji atvyktų išsivesti jos dukters V., R. A. atvyko pas I. O. su vyru. I. O. pasakė, kad S. O. yra bute. Konfliktas tarp S. O. ir I. O. kilo svetainėje, kai I. O. ėjo per svetainę į balkoną paimti sūnui kibirėlį. R. A. su vyru tuo metu buvo miegamajame, kuris nuo svetainės yra gana toli. R. A. išgirdo sesers šauksmą padėti. Ji ir jos vyras nubėgo į svetainę, kur pamatė, kad I. O. tiesiog skraido po kambarį. S. O. buvo suėmęs I. O. už chalato, už rankos, už kurios rankos– neprisiminė. S. O. seserį galbūt laikė abiem rankomis už žastų, trenkė į kampą. Kiek kartų trenkė į kampą ir už kurios vietos trenkdamas laikė I. O., liudytoja neprisiminė. Po to S. O. nutempė I. O. į koridorių, ten, kur nebuvo jų. Jie liepė S. O. liautis. Viskas vyko labai greitai, todėl R. A. visko neprisiminė. S. O. norėjo suduoti seseriai ranka, kurioje laikė telefoną, į galvą, tačiau ji galvą užsidengė, todėl S. O. sudavė per ranką. Po įvykio ranka atrodė kaip lūžusi, buvo sutinusi, violetinė, todėl su seserimi važiavo į ligoninę (t. 2, b. l. 39–41).
Liudytojas R. A. parodė, kad 2011-01-19 I. O. paskambino jo žmonai ir pasakė, kad ją skriaudžia sutuoktinis, bando sugadinti muzikinį centrą. R. A. nuvyko pas I. O., paėmė iš jos ir išvežė muzikinį centrą. I. O. parodė liudytojui mėlynes, atrodė, kad ji sumušta. Tai jis suprato iš I. O. pasakymo. 2011-01-26 R. A. vėl sulaukė skambučio iš sesers I. O., kuri paprašė atvykti pas ją, nes sutuoktinis varė iš namų jos dukrą. R. A. atvyko su žmona pas I. O. ir laukė miegamajame, kol I. O. dukra susidės daiktus. I. O. nuėjus į svetainę paimti iš balkono sūnui kibirėlį, pasigirdo pagalbos šauksmas. Iš miegamojo išbėgo R. A. žmona, o jis iš paskos. Vaikai liko uždaryti miegamajame. Atbėgę į svetainę, pamatė, kaip S. O., sugriebęs už rankų, tampo po kambarį I. O.. Kuria ranka S. O. buvo sugriebęs I. O., liudytojas nematė. S. O. I. O. galbūt buvo įsikabinęs į chalato rankovę. Po to S. O. I. O. ištempė į koridorių. I. O. atsitrenkė į lovą ir koridoriuje į sieną. R. A. parodė, kad I. O. atsitrenkė į kažkurį baldą, tačiau tiksliai į kurį, nežinojo, tačiau tvirtino, jog vis tiek atsitrenkė. I. O. koridoriuje vieną kartą atsitrenkė į sieną, S. O. į jų riksmus liautis nereagavo. S. O. „susigrąžino“ I. O. į svetainę ir užsimojo prieš ją rankoje turėtu telefonu, tačiau I. O. prisidengė galvą rankomis. R. A. parodė, jog sukurti provokuojančios situacijos neturi galių, tačiau fotografuodamas su blykste, norėjo atkreipti žmogaus dėmesį. R. A. tvirtinimu, jis būtų įsikišęs į konfliktą, jei būtų buvęs panaudotas ginklas ar asmuo būtų buvęs smaugiamas (t. 2, b. l. 42–44).
Liudytojas S. O. parodė, kad jo santykiai su teta R. A. geri, tetai nepatiko jo tėtis, jie nesutardavo, teta pyko ant tėčio. Mama su tėčiu stumdėsi 2011 metų žiemą, gal pavasarį, nes mama norėjo paimti iš tėčio kompiuterį, o tėtis nedavė. Tuo metu buvo teta R. ir R.. Kad tėtis būtų mušęs mamą, S. O. nematė, jie tik apsistumdydavo. Teta R. sakė ant tėčio negražius žodžius, keikė jį. Kai mama su tėčiu pykdavosi, tetos R. vyras visada ateidavo su fotoaparatu. Tą vakarą tėtis mamos nemušė, jie tik apsistumdė. Liudytojas tuo metu sirgo plaučių uždegimu. Teta R. tėtį keikė, ant jo spjaudėsi. Liudytojas matė, kaip tetai buvo nutįsusios seilės, jis girdėjo spjūvio garsą (t. 2, b. l. 57–60).
Liudytoja V. P. parodė, kad 2011 metų pradžioje ji su mama buvo namuose. S. O. pradėjo ją varyti iš namų. Mama pasakė, kad tai jos namai, iškvietė policiją ir paskambino savo seseriai. Teta R. su vyru atvažiavo jos pasiimti. S. O. tuo metu buvo užsidaręs kambaryje, svetainės duris buvo užsistūmęs foteliu. Policijos pareigūnai pas S. O. užėję nebuvo, pasakė, kad nieko negali padaryti, ir išvažiavo. Kai mama nuėjo į svetainę paimti iš balkono kibiriuką, po kelių sekundžių pasigirdo riksmas. Teta R. su vyru nubėgo į svetainę, o ji ir S. liko miegamajame. Po konflikto matė, kad sužeista mamos plaštaka. Teta ją ir S. nuvežė pas senelius, o mama nuvyko į ligoninę. Kaip S. O. mušė mamą, liudytoja nematė. Kad S. O. su telefonu sudaužė jai ranką, papasakojo pati mama. Ji matė, kad mamos dešinė plaštaka buvo mėlynai raudona. I. O. liudytojai sakė, jog prieš savaitę S. O. spyrė jai į koją, šį sužalojimą liudytoja matė pati (t. 2, b. l. 62–66).
Liudytoja J. P. parodė, kad gavo iškvietimą į butą, kuriame vyko šeiminis konfliktas. Duris atidarė moteris, kuri prisistatė kaip smurtautojo žmona. Koridoriuje buvo dar viena moteris ir vyras. Smurtaujantis vyras buvo svetainėje. Kai jis iš kambario išėjo, buvo ramus, iš jo alkoholio kvapo nesijautė. Moteriai buvo pasiūlyta vykti į komisariatą parašyti pareiškimą, tačiau ji vykti atsisakė, teigė nenorinti palikti sergančio vaiko. Kokius sužalojimus smurtaujantis vyras padarė moteriai, liudytoja neprisiminė, tačiau ant moters kūno sužalojimų nesimatė. Liudytoja prisiminė, jog bute buvo alkoholio kvapas. Moteris aiškino, jog jos vyras yra neblaivus, todėl jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo nustatyta, jog S. O. yra blaivus. Kadangi iškvietimų į šeiminius konfliktus būna daug, todėl apie tai, kiek kartų važiavo į šį butą, liudytoja neprisiminė (t. 2, b. l. 66–67).
Liudytojas A. M. parodė, jog 2011-02-26, apie 20.15 val., gavo iškvietimą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta šeiminis konfliktas. Atvykus jį pasitiko moteris, kuri teigė, jog jos vyras, su kuriuo ji skiriasi, smurtauja prieš jos nepilnametę dukrą, tačiau išorinių smurto žymių ant dukters nesimatė. Moteris pareiškimą rašyti atsisakė. Apie 21.10 val. buvo gautas pakartotinis iškvietimas. Atvykus į tą patį butą, moteris paaiškino, jog ją užpuolė jos vyras ir trenkė mobiliuoju telefonu per ranką. Vyras aiškino, jog jį užpuolė jo žmona ir žmonos sesuo, tvirtino, jog įvykį matė jo žmonos sesers vyras. Pasiūlius vykti į policijos komisariatą, moteris vykti atsisakė, o vyriškis vykti sutiko. Policijos komisariate buvo patikrintas vyriškio blaivumas, nustatyta, jog jis buvo blaivus (t. 2, b. l. 76–77).
Išteisintasis S. O. tvirtino, jog I. O. visais būdais, norėdama jų skyrybų kaltininku padaryti jį, padedant R. A. bei R. A., stengėsi išprovokuoti konfliktus. Jis I. O. nemušė. Sūnus jam pasakojo, jog I. O. užsigavo koją keldama sofą, o ranką galėjo susižaloti į apvalias durų spynas, kai blaškėsi prie svetainės, bandė įeiti į kambarį.
Nukentėjusioji I. O. tvirtino, jog 2011-01-19 jai į blauzdą įspyrė S. O., o 2011-01-26 sužalojo plaštaką, kai ji prisidengė rankomis galvą nuo smūgio telefonu.
Specialisto išvadoje Nr. G 103/11 (03) nurodyta, jog I. O. padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekinio paviršiaus vidinėje pusėje. Sužalojimas atsirado nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, tikėtina, sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį (t. 1, b. l. 24).
Bylos duomenimis nustatyta, jog išteisintasis S. O. ir nukentėjusioji I. O. nesutarė, dažnai konfliktavo. Iš specialisto išvados matyti, jog sužalojimas ant blauzdos I. O. buvo aptiktas, tačiau teismo med. ekspertas G. P. kategoriškos išvados, jog sužalojimas ant blauzdos galėjo atsirasti tik nuo įspyrimo, nepadarė. Išvadoje nurodė, jog sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu. Tokia specialisto išvada S. O. parodymų, jog I. O. galėjo koją susidaužti į sofą, nepaneigia. Liudytojų, kurie būtų matę ir galėję patvirtinti, kad S. O. spyrė I. O., nėra. Esant tik S. O. ir I. O. prieštaringiems parodymams, vienareikšmiškai teigti, jog I. O. blauzdą susižalojo ne buityje, bet ją sužalojo S. O., negalima. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų R. A. ir V. P. parodymai, jog ją sužalojo S. O., yra netiesioginiai įrodymai, ir teismas privalėjo vadovautis šiais ir nukentėjusiosios parodymais. Kaip matyti iš bylos aplinkybių ir nukentėjusiosios parodymų, šie liudytojai teismui abejonių sukėlusią informaciją gavo iš pačios nukentėjusiosios I. O., kurios parodymai teismui taip pat kėlė pagrįstų abejonių. Teismas tuos parodymus įvertino kritiškai, taip, kaip reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Specialisto išvadoje Nr. G 141/11 (03) nurodyta, jog I. O. padaryta poodinė kraujosruva dešinės rankos plaštakos bei riešo srityje, poodinė kraujosruva kairio žasto šoniniame paviršiuje. Sužalojimai švieži, atitinka pareiškėjos nurodytą įvykio laiką (2011-01-26), padaryti sumušus bukais daiktais (t. 1, b. l. 23).
Liudytoja R. A. parodė, jog 201-01-26 I. O. nuo S. O. tampymo svetainės kambaryje tiesiog skraidė. S. O. buvo suėmęs I. O. už chalato, už kažkurios rankos. Liudytojos parodymais, S. O. seserį galbūt laikė abiem rankomis už žastų, trenkė į kampą. Kiek kartų trenkė į kampą ir už kurios vietos laikė, kai trenkė I. O., liudytoja neprisiminė. S. O. buvo išsitempęs I. O. ir į koridorių, po to vėl į svetainę, kur užsimojo trenkti jai per galvą, tačiau, I. O. užsidengus, smūgis kliuvo į ranką.
Liudytojas R. A. parodė, jog atbėgęs į svetainę pamatė, kaip S. O., sugriebęs už rankų, tampo po kambarį I. O.. Kuria ranka S. O. buvo sugriebęs I. O., liudytojas nematė. S. O. I. O. galbūt buvo įsikabinęs į chalato rankovę. Po to S. O. I. O. ištempė į koridorių. I. O. atsitrenkė į lovą ir koridoriuje į sieną. R. A. parodė, kad I. O. atsitrenkė į kažkurį baldą, tačiau tiksliai į kurį, nežinojo, bet tvirtino, jog vis tiek atsitrenkė.
Iš aptartų liudytojų R. A. ir R. A. parodymų matyti, jog I. O. buvo tampoma ir trankoma į sieną, baldus svetainėje ir koridoriuje, tačiau nei R. A., nei R. A. apie tai, už kurios vietos S. O. buvo sugriebęs I. O., kiek kartų ji atsitrenkė į sieną ir kitus daiktus, parodyti negalėjo. R. A. net negalėjo nurodyti, į kokį baldą I. O., ją tampant, atsitrenkė. Liudytojai apie tai, jog I. O. buvo prisirengusi daug rūbų, neparodė. R. A. parodė, jog S. O. I. O. buvo sugriebęs galbūt net ne už rankos, o už chalato. Nėra pagrindo nesutikti su pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuomone, kad po intensyvaus smurto daugelio smūgių į kietus bukus daiktus ant I. O. kūno turėjo atsirasti ne viena kraujosruva. Neįtikėtina, jog matant, kaip mušama I. O., nė vienas iš liudytojų I. O. fiziškai nepadėjo ir nebandė to padaryti, leido ją toliau stumdyti koridoriuje, vėl iš koridoriaus nutempti į svetainę. R. A. parodymais, kai I. O. buvo mušama, jis imitavo, jog visus išteisintojo S. O. veiksmus fotografuoja. Tokie liudytojų veiksmai sukelia pagrįstų abejonių, kad prieš I. O. buvo smurtaujama fiziškai. Jeigu atvykdamas į nukentėjusiosios ir išteisintojo namus R. A. turėjo pasiėmęs fotoaparatą, tai smurto scenas neabejotinai būtų užfiksavęs ir fotonuotraukas kaip įrodymus būtų pateikęs teismui.
Liudytojas S. O. parodė, jog teta R. ant išteisintojo S. O. spjaudėsi, vaiko parodymais netikėti pagrindo nėra, todėl tikėti R. A. ir R. A. parodymais, kad jie nesikišo į konfliktą, nes nenorėjo prasidėti su S. O., kad šis nepasinaudotų tarnybine padėtimi, nėra pagrindo.
Liudytojų R. A. ir R. A. parodymai neatitinka ir specialisto išvados, kurioje nenustatyta, jog ant I. O. kūno būtų surasti kokie nors sužalojimai, būdingi atsitrenkus į sieną ar kitus kietus daiktus. Iš kur atsirado kraujosruva žasto srityje, I. O. paaiškinti negalėjo. Liudytoja V. P. parodė, jog S. O. buvo svetainės kambaryje užsirėmęs duris foteliu. Tokie liudytojos parodymai iš esmės nepaneigia išteisintojo S. O. parodymų, jog I. O. ranką galėjo susižaloti bandydama patekti į svetainę.
Nors liudytojai R. A. ir R. A. tvirtino, jog matė, kad prieš I. O. buvo smurtaujama, tačiau remtis jų parodymais, kurie nėra vienodi, bei atsižvelgiant į tai, jog tarp S. O., R. A. ir R. A. yra konfliktiški santykiai, o jų parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, nėra teisinio pagrindo.
Teisiamajame posėdyje policijos pareigūnai J. P. ir A. M. patvirtino, jog S. O. policijos komisariate neblaivumas buvo tikrinamas, bet nustatyta, jog S. O. buvo blaivus. Netikėti policijos pareigūnų parodymais kolegija neturi pagrindo, o rašytinių įrodymų (alkotesterio rodmenų), kad išteisintasis buvo neblaivus, byloje nėra.
Apeliaciniame skunde nukentėjusioji I. O. tvirtino, jog jos sūnus S. O. įvykio metu sirgo, o parodymus davė tokius, kokius duoti išmokė tėvas. Liudytojas S. O. neneigė, jog matydavo, kad tėvai apsistumdo, tačiau apeliaciniame skunde paminėtų įvykio aplinkybių pats nematė. Tai, jog, nukentėjusiosios I. O. teigimu, S. O. smurtauja prieš ją daugelį metų, nėra įrodymas, jog 2011-01-19 ir 2011-01-26 sužalojimus I. O. padarė S. O..
Esant išteisintojo S. O. bei nukentėjusiosios I. O. prieštaringiems parodymams, kurių nepatvirtino ir nepaneigė aptartų liudytojų parodymai, specialisto išvados, tvirtinti, jog S. O. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo. Apylinkės teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus visapusiškai, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a :
nukentėjusiosios I. O. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Stasys Valužis
Teisėjai Dalius Jocys
Aurelija Sadauskaitė