Civilinė byla Nr. 2-1750-241/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.15; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko prašymą dėl turto paskirstymo išnagrinėtoje A. G. prekybos įmonės bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-116-390/2009), suinteresuoti asmenys – G. G., A. G.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, patikslintu prašymu prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į 442/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 442/1000 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 17 d. nutartimi iškėlė A. G. prekybos įmonei bankroto bylą, o 2009 m. spalio 1 d. sprendimu pripažino šios įmonės veiklą pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto. Pareiškėja buvo patvirtinta kreditore įmonės bankroto byloje. Bylą nagrinėję teismai, įskaitant kasacinės instancijos teismą, pripažino, kad iš A. G. prekybos įmonės gaunamos pajamos buvo naudojamos savininko šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Pardavus asmeninės nuosavybės teise registruotą A. G. sutuoktinės G. G. turtą, iš dalies, t. y. 11 355,34 Lt suma, buvo patenkintas pareiškėjos reikalavimas ir liko nepatenkinta 166 835,41 Lt finansinio reikalavimo dalis.
3. Po bankroto bylos pabaigos G. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai ir A. G. gyvenamojo namo ir 0,1808 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teises. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 ieškinį patenkino, sprendimas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui tapo aišku, jog yra naujai atsiradęs bankrutavusios įmonės turtas, kuris nebuvo žinomas bankroto proceso metu. Turtas buvo nuslėptas sudarant apsimestinį sandorį, t. y. turtą įregistruojant A. G. tėvų vardu, todėl yra pagrindas naujai atsiradusį turtą paskirstyti kreditoriams. Po VĮ Turto banko pradinio prašymo dėl turto paskirstymo pateikimo, Kauno teritorinė muitinė, kuri taip pat buvo pateikusi savarankišką prašymą dėl naujai paaiškėjusio turto realizavimo (paskirstymo), perdavė savo reikalavimą pareiškėjai, todėl VĮ Turto banko bendras nepatenkintas reikalavimas bankrutavusios ir išregistruotos A. G. individualios įmonės bankroto byloje sudaro 416 730, 62 Lt (120 693,53 Eur). Bendra suinteresuotiems asmenims priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė siekia 273 042 Eur, todėl VĮ Turto banko finansinio reikalavimo likučio procentinė išraiška yra 44,20 procentai arba 442 atitinkamo turto dalys.
4. Suinteresuoti asmenys G. G. ir A. G. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad įstatymai nenumato tokio prašymo patenkinimo galimybės. Bankroto byla yra pasibaigusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl negali būti atnaujinta, be to suėjo visi mokestiniuose įstatymuose numatyti senaties terminai ir nėra jokių objektyvių aplinkybių terminus atnaujinti. Pareiškėja taip pat nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytą 20 dienų terminą patikslinti pradinius ankstesnių dviejų pareiškėjų prašymus. Todėl pareiškėjos patikslintas prašymas su reikalavimu atnaujinti praleistą terminą netenkintinas, o pradiniai prašymai paskirstyti turtą laikytini nepaduotais.
5. Teismui atnaujinus VĮ Turto banko praleistą terminą, suinteresuoti asmenys prašė šią bylą sujungti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-11-399/2020 dėl G. G. ir A. G. sudarytos santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo. Nurodė, kad santuoka daliniu sprendimu yra nutraukta, tačiau turtiniai klausimai, ypač liečiantys sutuoktinių bendro turto dalybas, nėra išspręsti ir šiuo metu nagrinėjami. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja šioje byloje skaičiuoja turto vertę pagal masinį vertinimą, tačiau toks vertinimas nėra tikslus. Ginčo turto vertė yra gerokai didesnė ir ji yra nustatyta individualiai atlikto turto vertinimo metu. UAB „Marleksa“ 2017 m. birželio 2 d parengtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas (namas su sklypu) vertas 311 200 Eur. Taigi pareiškėja siekia nuosavybės teisės į didesnę turto dalį, nei jos nurodoma bendra finansinio reikalavimo suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos VĮ Turto banko patikslintą prašymą patenkino – pripažino (perdavė) VĮ Turto bankui nuosavybės teisę į 442/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 442/1000 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė ir VĮ Turto bankas pateikė teismui prašymus dėl turto paskirstymo išnagrinėtoje A. G. prekybos įmonės bankroto byloje. Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pakeitė Kauno teritorinę muitinę jos teisių perėmėja VĮ Turto banku, 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė VĮ Turto bankui 20 dienų terminą pateikti teismui prašymą dėl turto paskirstymo, patikslinant jo dalyką. VĮ Turto bankas 2020 m. birželio 29 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą pateikti patikslintą prašymą. VĮ Turto banko pateiktas patikslintas prašymas 2020 m. birželio 30 d. rezoliucija buvo priimtas, t. y. teismas atnaujino prašomą procesinį terminą rezoliucija, todėl esant jau išnagrinėtam klausimui dėl termino atnaujinimo VĮ Turto bankui pateikti patikslintą prašymą, suinteresuotų asmenų reikalavimai neatnaujinti procesinio termino yra nenagrinėtini.
8. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi Kauno teritorinės muitinės ir VĮ Turto banko prašymai dėl turto paskirstymo buvo perduoti nagrinėti į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11-399/2020. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikino ir prašymų dėl bankrutavusios įmonės turto paskirstymo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nutartyje nurodoma, kad tuo atveju, kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo perduodamas nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi iš individualios įmonės veiklos kilusios prievolės teismų buvo pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl sutuoktinių turto dalijimas, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo, negalimas, nes tik išsprendus nurodytus klausimus bus aiški sutuoktiniams dalintino turto dalis. Todėl, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi, prašymas bylą sujungti su Marijampolės apylinkės teismo nagrinėjama civiline byla negali būti tenkinamas.
9. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 tenkino ieškovės G. G. ieškinį ir pripažino, jog gyvenamasis namas ir 0,1808 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. G. ir A. G. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-790/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi 2019 m. balandžio 25 d. paaiškėjo, jog yra turto, kuris nebuvo žinomas įmonės bankroto proceso metu.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008 konstatuota, jog nepaneigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, neįrodžius, jog iš A. G. prekybos įmonės gaunamos pajamos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant iš sutuoktiniams priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto. Taigi turtas pripažintas bendrąją jungtine nuosavybe, todėl iš jo galimas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas.
11. Teismas nurodė, kad Kauno teritorinei muitinei perdavus savo reikalavimą pareiškėjai VĮ Turto bankui, pareiškėjos bendras nepatenkintas reikalavimas bankrutavusios ir išregistruotos A. G. individualios įmonės bankroto byloje sudaro 120 693,53 Eur, kitų kreditorių nėra. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją, bendra žemės sklypo ir gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 273 042 Eur (17 018 Eur žemės sklypo ir 256 024 Eur gyvenamojo namo), todėl VĮ Turto banko nepatenkinto reikalavimo procentinė išraiška yra 44,20 procentai (120 693,53 Eur x 100 procentų / 273 042 Eur). Taigi pareiškėjai VĮ Turto bankui pripažintina bendrosios dalinės nuosavybės teisė į 442/1000 dalis (44,20 procentai) žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).
12. Teismas pažymėjo, kad UAB „Marleksa“ 2017 m. birželio 2 d. turto vertinimo ataskaita yra pateikta santuokos nutraukimo byloje (civilinės bylos Nr. e2-11-399/2020), bet ne nagrinėjamoje byloje, todėl ja vadovautis, nustatant ginčo turto vertę, negalima. Kitų įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytą turto vertę, nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys nereiškė prašymų dėl teismo ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, o iš kitos nagrinėjamos civilinės bylos į šią bylą pateiktas įrodymas neleidžia spręsti apie ginčo klausimo nagrinėjimo metu esančią turto vertę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Suinteresuotas asmuo G. G. prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos VĮ Turto banko patikslintą prašymą atmesti, taip pat panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ginčo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. 2020 m. balandžio 20 d. Kauno teritorinė muitinė prašė byloje pakeisti ją jos teisių perėmėja VĮ Turto banku. Teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi prašymą tenkino, tačiau 2020 m. gegužės 26 d. nustatė VĮ Turto bankui 20 dienų terminą pateikti patikslintą prašymą, sutikslinant reikalavimus. VĮ Turto bankas minėto termino nesilaikė, todėl G. G. 2020 m. birželio 26 d. pateikė teismui prašymą nutraukti bylą ir palikti suinteresuotų asmenų prašymus nenagrinėtais, nepateikus patikslintų reikalavimų. 2020 m. birželio 26 d. VĮ Turto bankas į bylą pateikė patikslintą pašymą. 2020 m. birželio 30 d. lydraščiu teismas persiuntė kitiems bylos dalyviams pranešimą, kad yra nustatytas 20 dienų terminas, per kurį reikia teismui pateikti nuomonę dėl VĮ Turto banko patikslinto prašymo. Apeliantė, būdama įsitikinusi, kad šis patikslintas prašymas dar nėra priimtas, o tik gautas ir teismas pageidauja sužinoti nuomonę dėl jo viso, t. y. ne tik dėl reikalavimo pagrįstumo, bet ir dėl termino atnaujinimo, 2020 m. liepos 20 d. paaiškinimuose, be kita ko, prašė termino neatnaujinti, nesant tam svarbių priežasčių.
13.2. Skundžiamoje nutartyje paminėta, kad patikslintas prašymas yra priimtas 2020 m. birželio 29 d. rezoliucija. Tačiau 2020 m. birželio 30 d. teismo lydraštyje tokios informacijos nėra ir nebuvo. Byloje taip pat nebuvo nurodyta, kad patikslintas prašymas būtų priimtas kokia nors rezoliucija ar nutartimi. Laikytina, kad teismas arba nepriėmė tokios rezoliucijos, arba ji yra nepagrįsta, nemotyvuota, be to, ją priimant nebuvo sprendžiamas 2020 m. birželio 26 d. teisme gautas suinteresuoto asmens G. G. prašymas dėl nepatikslintų pareiškėjų prašymų palikimo nenagrinėtais. Akivaizdu, kad teismas dar nebuvo išnagrinėjęs VĮ Turto banko praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimo, todėl negalėjo skundžiamoje nutartyje pasisakyti, kad G. G. prašymas yra nenagrinėtinas. Visiškai neaišku, kokiais motyvais yra grindžiama tik iš 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties paaiškėjusi teismo valia atnaujinti terminą. Tokių pagrindų nesama, dėl to praleistas terminas neturėjo būti atnaujintas, o byla turėjo būti nutraukta.
13.3. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo šią bylą rašytinio proceso tvarka. Klausimas yra susijęs su vieninteliu suinteresuotų asmenų nuosavybės teise turimu gyvenamuoju būstu. Iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad G. G. pageidavo savo nuomonę išsakyti žodžiu teismo posėdyje, dėl to pavedė jai atstovauti advokatui, kuris 2019 m. gruodžio 3 d. prašė perkelti bylos nagrinėjimo žodine tvarka datą į jam tinkamesnę. Bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, teismas 2020 m. sausio 22 d. posėdyje protokoline nutartimi tokį prašymą tenkino. Nėra suprantama, kodėl ir kokiu procesiniu dokumentu, VĮ Turto bankui vos patikslinus savo prašymą, teismas nusprendė šią civilinę bylą nagrinėti tik rašytinio proceso tvarka. Apeliantė jokio pranešimo apie paskirtą bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka negavo. Toks teismo procesinis veiksmas gali ir turi būti panaikintas, kaip ir skundžiama 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis.
13.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties motyvus, kurie lemia tai, kad sutuoktinių turto padalijimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo klausimai turi būti nagrinėjami vienoje bankroto byloje. Teismas šią nutartį pacitavo, tačiau nepagrįstai ja nesirėmė. Nesujungus bylų, negalima teisingai ir teisėtai išnagrinėti visų kilusių ginčų. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi ir buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis bylą perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė ištuokos bylą prijungti prie šios bankroto bylos.
13.5. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi 2019 m. gegužės 7 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta turto verte, kuri nustatyta 2005 – 2008 m. masinio vertinimo būdu. Pagal 2017 m. birželio 2 d. UAB „Marleksa“ individualios turto vertės nustatymo ataskaitą, turto reali rinkos vertė yra 311 200 Eur. Tai lemia ne 420/1000, o 387/1000 turto dalių nuosavybės pripažinimą VĮ Turto banko nuosavybe. Ginčo turtas yra geresnės nei vidutinė kokybės, kurios niekaip negalėjo įvertinti jame nesilankęs masinį vertinimą automatizuotu būdu atlikęs VĮ Registrų centro atstovas. 2020 m. liepos 20 d. rašytinėje nuomonėje dėl VĮ Turto banko 2020 m. birželio 26 d. patikslinto prašymo G. G. su šiuo procesiniu dokumentu teismui pateikė jo vienintelį priedą – 2017 m. birželio 2 d. turto vertės nustatymo ataskaitą. Nėra suprantamas skundžiamos nutarties motyvas, kodėl pirmosios instancijos teismas laiko, jog ataskaita į šią bylą nėra pateikta.
13.6. Įstatymas nenustato, kad kiti asmenys perima ar tęsia jau likviduotos įmonės prievolių vykdymą. Tai reiškia, kad prievolė pasibaigė ir po įmonės likvidavimo negali būti vykdoma. VĮ Turto bankas klysta teigdamas, kad fiziniams asmenims priklausantis ginčo turtas gali būti pateiktas kreditorių skoloms padengti. Ginčo turtas nepriklauso bankrutavusiam juridiniam asmeniui – A. G. personalinei įmonei.
13.7. Joks įstatymas nenumato, kad už skolą kreditoriui gali būti pripažįstama dalis bankrutavusios įmonės ar jos savininko turto. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) leidžia tik nukreipti išieškojimą į turtą, o ne patį turtą kaip civilinės apyvartos objektą pripažinti kreditoriaus turtu. Atsakovės bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi buvo tenkintas prašymas ir leista administratoriui nukreipti išieškojimą į tam tikrą turtą.
13.8. Nagrinėjamu atveju praleistas mokestinės nepriemokos išieškojimo penkerių metų senaties terminas, todėl VĮ Turto banko prašymas negalėjo būti tenkinamas. Nėra duomenų, kokiu momentu prasidėjo mokestinės senaties terminas, bet neabejotina, kad teisė priverstinai išieškoti nesumokėtus mokesčius atsirado ne vėliau kaip 2007 m. gegužės 28 d. Praėjus penkeriems metams, t. y. po 2012 m. gegužės 29 d. pareiškėja VĮ Turto bankas neturi jokio teisinio pagrindo prašyti pripažinti jai nuosavybės teises ar išieškoti iš atsakovės buvusio savininko ar jo sutuoktinės turto mokestines nepriemokas.
14. Pareiškėja VĮ Turto bankas prašo suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 tapo aišku, kad yra naujai atsiradęs bankrutavusios įmonės turtas, kuris nebuvo žinomas įmonės bankroto metu. Nors turtas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau teismai jau yra pasisakę, kad iš A. G. prekybos įmonės gaunamos lėšos buvo naudojamos šeimos reikmėms, todėl prieš įmonės kreditorius atsako ne tik įmonės savininkas A. G., bet ir jo sutuoktinė G. G.
14.2. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl turto paskirstymo, laikantis reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007).
14.3. Pareiškėjai tenkančio turto nuosavybės dalis paskaičiuota atsižvelgiant į VĮ Turto banko nepatenkinto reikalavimo procentinę išraišką ir naujai atsiradusio turto vidutinę rinkos vertę. Todėl teismas pagrįstai VĮ Turto bankui pripažino bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 442/1000 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Apeliantė bando paneigti šią proporciją teikdama naujus įrodymus, tačiau jų pateikimą apeliacijoje riboja civilinio proceso įstatymas. Apeliantė, būdama rūpestinga, turėjo metus laiko iki skundžiamos nutarties priėmimo pateikti įrodymus ir atsikirtimus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Atskirųjų skundų nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų
16. Apeliantė G. G. į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pateikė 2020 m. spalio 22 d. rašytinius paaiškinimus, prie jų pridėjo naujus įrodymus pateiktiems paaiškinimams pagrįsti.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, pagal kurį apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas, o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles. Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje, kuri draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Apeliaciniame procese nėra numatyta ir galimybė atsikirsti į atsiliepimą į apeliacinį skundą.
18. Kaip matyti, apeliantė G. G. 2020 m. spalio 22 d. rašytiniais paaiškinimais siekia išplėsti savo atskirojo skundo argumentus, juos papildydama naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikirsti į kai kuriuos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose iš dalies nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo įrodinėjamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliantės rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus naujus įrodymus, kuriais grindžiamos rašytiniuose paaiškinimuose dėstomos naujos aplinkybės, atsisakytina priimti (CPK 314, 323 straipsniai).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
20. 2020 m. spalio 22 d. apeliantės rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodoma, kad rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos aplinkybės gali būti patikrintos ir patvirtintos (arba paneigtos) bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui atsisakius priimti apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus, nėra pagrindo spręsti dėl jų vertinimo (nagrinėjimo) tikslingumo žodiniame teismo posėdyje. Atitinkamai nėra pagrindo pripažinti A. G. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Kitų argumentų, kodėl apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apeliantė nenurodė, todėl toks prašymas netenkinamas.
Dėl atskirajame skunde nurodomų procesinių pažeidimų
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas šią bylą sujungti su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-11-399/2020 dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalijimo, nesilaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-713-553/2020, pateiktų išaiškinimų, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos.
23. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi pradinių pareiškėjų Kauno teritorinės muitinės ir VĮ Turto banko prašymus dėl turto paskirstymo perdavė nagrinėti pagal teismingumą į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-11-399/2020. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikino ir suinteresuotų asmenų prašymų priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutuoktinių turto dalijimas, neišsprendus kreditorių reikalavimų patenkinimo ĮBĮ nustatyta tvarka, negalimas, nes tik išsprendus nurodytus klausimus bus aiški sutuoktiniams dalintino turto dalis. Nurodyti apeliacinės instancijos teismo motyvai pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 pateiktais išaiškinimais. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad vykstant bankroto procedūrai ĮBĮ nustatyta tvarka bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles įmonei įvertinami ir parduodami įstatymo nustatyta tvarka, todėl, kol nežinoma parduotino turto eiliškumo tvarka, turtas nėra parduotas ir nežinoma už turtą gautina suma, sutuoktinių turto padalijimo klausimas negali būti sprendžiamas. Tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, teismas turi spręsti likusio bendro turto padalijimo sutuoktiniams klausimą šeimos teisinius santykius reguliuojančiose normose nustatyta tvarka.
24. Taigi kasacinio teismo praktikos esmė yra ta, kad sutuoktinių turto, į kurį individualios įmonės bankroto byloje yra nukreiptas išieškojimas, dalijimas yra galimas tik po bankroto procedūros pabaigos, atsiskaičius su individualios įmonės kreditoriais. Su įmonės bankroto procedūromis susijusius veiksmus atlieka apygardos teismas (CPK 27 straipsnio 4 punktas). Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė paskutinio bankroto byloje likusio kreditoriaus reikalavimo patenkinimo klausimą. Nurodyto klausimo išsprendimas sudaro prielaidą kitoje civilinėje byloje toliau nagrinėti ginčą dėl sutuoktinių turto padalijimo. Todėl nuo kasacinio teismo išaiškinimų esmės nenukrypta, teisinio reglamentavimo nuostatos nepažeistos. Pažymėtina, kad A. G. prekybos įmonės bankroto procedūra pabaigta. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose ginčo dėl sutuoktinių turto padalijimo nagrinėjimas tęsiasi nuo 2017 m. birželio 9 d. Taigi sutuoktinių turto padalijimo klausimo nagrinėjimas nuo pradžių A. G. prekybos įmonės bankroto byloje, kuri yra pabaigta, ir šiuo atveju spręsta tik dėl vieno kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, laikytinas netikslingu, taip pat neatitinkančiu civilinio proceso operatyvumo bei ekonomiškumo principų.
25. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Anksčiau galiojusiame ĮBĮ buvo įtvirtintas iš esmės toks pats teisinis reguliavimas (ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis, 26 straipsnio 5 dalis). Bankroto teisės normos nenumato, kad turto paskirstymo klausimas įmonės bankroto byloje turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, ginčo klausimą išsprendęs rašytinio proceso tvarka, procesinio pažeidimo nepadarė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, apeliantė turėjo galimybę teikti (ir teikė) prašymus, rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, susijusius su ginčo esme, todėl jos procesinės teisės nebuvo paneigtos ar kaip nors apribotos.
26. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą, pasirašo (CPK 290 straipsnio 5 dalis).
27. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pakeitė kreditorę Kauno teritorinę muitinę jos teisių perėmėja VĮ Turto banku. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė VĮ Turto bankui 20 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pateikti teismui prašymą dėl turto paskirstymo, patikslinant jo dalyką, terminas pasibaigė 2020 m. birželio 16 d. VĮ Turto bankas 2020 m. birželio 26 d. pateikė patikslintą prašymą, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą, nurodė, kad dėl gaunamų dokumentų registravimo klaidos įmonės elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje, teismo nutartis nebuvo laiku nukreipta VĮ Turto bankui byloje atstovaujančiam teisininkui. Kauno apygardos teismo teisėjas 2020 m. birželio 30 d. rezoliucija pareiškėjos VĮ turto banko patikslintą prašymą priėmė, nustatė suinteresuotiems asmenims terminą (nuomonei) pateikti.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjui 2020 m. birželio 30 d. rezoliucija priėmus patikslintą pareiškėjos prašymą, laikytina, kad terminas patikslintam prašymui pateikti buvo atnaujintas. Kaip minėta, pagal CPK 78 straipsnio 3 dalį paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas prašymas). Tik atnaujinus terminą procesiniam veiksmui atlikti – šiuo atveju patikslintam prašymui pateikti, toks prašymas teismo galėjo būtų priimtas. Taigi nagrinėjamu atveju teismas abu klausimus (praleisto termino atnaujinimo ir patikslinto prašymo priėmimo) pagrįstai išsprendė ta pačia viena rezoliucija. Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja teismo motyvuoti savo procesinio sprendimo (veiksmo) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis), todėl atskirojo skundo argumentai, kad praleisto termino atnaujinimo klausimas teismo išspręstas nemotyvuotai, laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismui nusprendus atnaujinti pareiškėjos praleistą procesinį terminą ir patikslintą prašymą priėmus, teismui nebeliko pagrindo nagrinėti apeliantės pareiškimo dėl pirminių pareiškėjų prašymų palikimo nenagrinėtais, tokio apeliantės pareiškimo (ne)išnagrinėjimas teisinių pasekmių nebesukelia.
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
Dėl turto paskirstymo po bankrutavusios įmonės pabaigos
30. Atkreiptinas dėmesys, kad A. G. prekybos įmonės bankroto procedūra pradėta ir pabaigta, taip pat pradiniai prašymai dėl bankrutavusios ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro įmonės turto paskirstymo pateikti galiojant ĮBĮ, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ĮBĮ nuostatos ir jų pagrindu suformuota teismų praktika (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis).
31. Pagal teisinį reguliavimą juridinio asmens bankroto byla susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš šių etapų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 straipsnio 3 dalis).
32. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016). Tokių lėšų paskirstymo klausimą taip pat gali inicijuoti buvęs pasibaigusios ir išregistruotos įmonės bankroto administratorius, jeigu nebuvo padengtos tokios įmonės administravimo išlaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2008, kt.).
33. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas A. G. prekybos įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukti antrosios eilės kreditorės Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 178 190,75 Lt ir Kauno teritorinės muitinės 266 899,87 Lt reikalavimai. Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartimi kreditorė Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su 178 190,75 Lt reikalavimu pakeista į kreditorę VĮ Turto banką su 178 190,75 Lt finansiniu reikalavimu. Kreditorės VĮ Turto banko 178 190,75 Lt finansinio reikalavimo dalis (11 355,34 Lt) buvo patenkinta, todėl likusi nepatekinta reikalavimo dalis yra 166 835,41 Lt (48 318,87 Eur). Kreditorės Kauno teritorinės muitinės nepatenkinto finansinio reikalavimo likutis yra 249 895,21 Lt (72 374,66 Eur). Kauno teritorinei muitinei perdavus savo reikalavimą pareiškėjai VĮ Turto bankui, pastarosios bendras nepatenkintas reikalavimas A. G. individualios įmonės bankroto byloje yra 416 730, 62 Lt (120 693,53 Eur). Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimu A. G. prekybos įmonė pripažinta pasibaigusia ir 2009 m. lapkričio 13 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
34. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. G. prekybos įmonės bankroto byloje kilęs ginčas dėl individualios įmonės pripažinimo šeimos verslu ir išieškojimo nukreipimo į įmonės savininko A. G. ir jo sutuoktinės G. G. asmeninį bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008. Kasacinio teismo konstatuota, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis, kurios tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jo nesant ar nepakankant – iš jiems priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo turto.
35. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1074-480/2018 tenkino ieškovės G. G. ieškinį ir pripažino, kad gyvenamasis namas ir 0,1808 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. G. ir atsakovui A. G. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-157-790/2019 Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkais yra A. G. ir G. G., o A. G. tėvai yra statytiniai, kurių vardu buvo sudaromi sandoriai, siekiant išvengti išieškojimo A. G. valdytos prekybos įmonės kreditorių naudai. Jei A. G. būtų įgijęs nuosavybės teise ginčo turtą, šis turtas galėjo būti panaudotas tenkinant kreditorių Kauno teritorinės muitinės ir VĮ Turto banko reikalavimus. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad A. G. turėjo aiškų motyvą ginčo turto įgijimą vykdyti per statytinius. Teismai darė išvadą, kad būtent A. G. ir G. G. turėjo turtui įgyti reikalingų pajamų, atliko visus su žemės sklypų pertvarkymu ir gyvenamojo namo statyba susijusius veiksmus, gyveno ginčo name ir juo rūpinosi, be to, gyvenamasis namas buvo pritaikytas būtent jų šeimos poreikiams. A. G. tėvai, būdami garbaus amžiaus, neturėjo nei poreikio (turėjo namą), nei finansinių pajėgumų įgyti žemės sklypą ir statyti namą.
36. Nustatyta, kad žemės sklypas (sklypai) statytinių vardu įgyti 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d., gyvenamojo namo statyba baigta ir namas pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 7 d., t. y. visas turtas faktiškai įgytas iki A. G. prekybos įmonės bankroto bylos pabaigos. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimui įsiteisėjus paaiškėjo, kad yra A. G. prekybos įmonės (įmonės savininko ir jo sutuoktinės) turto, kuris nebuvo žinomas įmonės bankroto metu, t. y. buvo nuslėptas apsimestiniais sandoriais. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas tokį turtą paskirstyti bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti įmonės bankroto metu, nagrinėjamu atveju – pareiškėjai VĮ Turto bankui.
37. Atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad ginčo turtas nepriklauso (nepriklausė) bankrutavusiam juridiniam asmeniui – A. G. personalinei įmonei, neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, A. G. personalinės įmonės bankroto byloje leista nukreipti išieškojimą į įmonės savininko ir jo sutuoktinės turtą. Taigi po individualios įmonės bankroto bylos pabaigos galimas ne tik tokios įmonės, bet ir įmonės savininko ir (ar) jo sutuoktinės naujai paaiškėjusio (atsiradusio) turto paskirstymas. Suinteresuotiems asmenims apsimestiniais sandoriais nenuslėpus turto, kreditorių reikalavimai iš tokio turto būtų patenkinti dar iki įmonės pabaigos.
38. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalį neparduotas neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, gali būti perduodamas kreditoriams. Taigi, priešingai negu teigiama atskirajame skunde, įstatymas leidžia bankrutavusios įmonės ar jos savininko turtą (jo dalis) perduoti kreditoriui, atitinkamai pripažinti kreditoriaus nuosavybės teisę į tokį turtą. Nors nekilnojamojo turto perdavimas kreditoriui galimas po to, kai turtas nėra parduodamas varžytynėse, be to laikantis kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nagrinėjamu atveju A. G. prekybos įmonės bankroto procedūra yra pasibaigusi, todėl nurodytos tvarkos įgyvendinimas visa apimtimi nėra galimas. Po turto paskirstymo kreditorė VĮ Turto bankas ir suinteresuoti asmenys turi galimybę tarpusavyje susitarti dėl turto disponavimo ar realizavimo tvarkos, todėl tai nelaikytina individualios įmonės savininko ir jos sutuoktinės teisių ar teisėtų interesų pažeidimu.
39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėja yra praleidusi penkerių metų senaties terminą mokestinei nepriemokai išieškoti (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, įskaitant ir valstybės institucijas, kurios įpareigotos surinkti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas (ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktas), reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮBĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad finansinio reikalavimo pareiškimas bankrutuojančios įmonės bankroto byloje atitinka skolos priverstinio išieškojimo procedūrą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalį, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Byloje nėra ginčo, kad VĮ Turto bankas ir Kauno teritorinė muitinė A. G. personalinės įmonės bankroto byloje laiku pareiškė savo finansinius reikalavimus, t. y. nepraleidusios senaties termino pradėjo mokestinių nepriemokų išieškojimą bankroto proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju paaiškėjus, kad individualios įmonės savininkas ir jo sutuoktinė bankroto proceso metu faktiškai turėjo likvidaus turto, į kurį galėjo būti nukreiptas kreditorių reikalavimų patenkinimas, o VĮ Turto bankui ir Kauno teritorinei muitinei pateikus teismui prašymus dėl tokio turto paskirstymo, laikytina, kad mokestinių nepriemokų priverstinio išieškojimo procedūros nėra pasibaigusios. Kaip minėta, suinteresuotiems asmenims nenuslėpus turto, kreditorių reikalavimai iš tokio turto būtų patenkinti laiku, t. y. dar iki individualios įmonės pabaigos.
Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertės
40. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino UAB „Marleksa“ 2017 m. birželio 2 d. turto vertinimo ataskaitos. Nurodytas įrodymas į pirmosios instancijos teismo nagrinėjamą bylą buvo pateiktas kartu su apeliantės 2020 m. liepos 21 d. rašytiniais paaiškinimais (nuomone) dėl pareiškėjos patikslinto prašymo.
41. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
42. Pažymėtina, kad civilinio proceso normos nedraudžia šalims teikti tuos pačius įrodymus į skirtingas civilines bylas, jeigu teikiami įrodymai atitinka sąsajumo kriterijų, t. y. patvirtina arba paneigia aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2017 m. birželio 2 d. turto vertinimo ataskaita yra susijusi su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku – joje nustatyta žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos kaina, kuri svarbi tinkamam turto paskirstymui. Aplinkybė, kad vertinimo ataskaita buvo rengiamam su tikslu ją pateikti į santuokos nutraukimo bylą, nepaneigia jos įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Nėra jokių duomenų, kad pirminis ataskaitos parengimo tikslas turėtų kokią nors įtaką objektyviam nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymui. Kaip matyti, turto vertinimo ataskaita parengta nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją turinčio eksperto, atliekant turto vertinimą, laikytasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytos turto vertės nustatymo tvarkos ir metodų.
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, kt.).
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamo ginčo pobūdį, aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjai pripažintino turto dalis, turėjo remtis ne pareiškėjos VĮ Turto banko pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (masinio vertinimo būdu nustatyta rinkos kaina), o apeliantės į bylą pateikta 2017 m. birželio 2 d. turto vertinimo ataskaita. Šio įrodymo aktualumą pagrindžia ne tik aplinkybė, kad turto vertinimas atliktas įvertinus individualias nekilnojamojo turto savybes, bet ir paties vertinimo atlikimo data. Pareiškėjos pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad turto vertė nustatyta 2005 – 2008 m. masinio vertinimo būdu, o turto vertinimas atliktas ir ataskaita surašyta 2017 m. birželio 2 d. Pagal turto vertinimo ataskaitą žemės sklypo ir gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 311 200 Eur, todėl VĮ Turto bankui pripažintina nuosavybės teisė į 387/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo ir 387/1000 dalis (120 693,53 Eur x 100 procentų / 311 200 Eur = 38,78 procentai) gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini).
Dėl bylos procesinės baigties
45. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų formuojamos praktikos, tačiau neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kurie sudaro pagrindą pareiškėjai pripažinti nuosavybės teisę į mažesnę dalį ginčo turto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, VĮ Turto bankui pripažįstant nuosavybės teisę į 387/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo ir 387/1000 dalis gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
46. Apeliantės prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi ginčo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešajame registre dėl draudimo suinteresuotiems asmenims perleisti nuosavybės teises į turtą, netenkinamas. VĮ Turto bankui įregistravus nuosavybės teises į ginčo turtą (jo dalis), suinteresuoti asmenys ar pareiškėja galės kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
47. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
48. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantė G. G. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo parengimu. Apeliantės patirtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ 8.15 punkto nuostatą.
49. Įvertinus bylos procesinę baigtį, darytina išvada, kad patenkinta 12,45 procentai atskirojo skundo reikalavimų (387 dalys x 100 / 442 dalių = 87,55 procentai pareiškėjos patenkintų reikalavimų), todėl iš pareiškėjos apeliantei priteisiamos 37,35 Eur bylinėjimosi išlaidos (300 Eur x 12,45 procentai / 100 = 37,35 Eur), patirtos apeliacinės instancijos teisme. Duomenų apie pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje, nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Patikslintą prašymą tenkinti iš dalies.
Pripažinti valstybės įmonei Turto bankui, juridinio asmens kodas 112021042, nuosavybės teisę į 387/1000 dalis 0,1808 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 387/1000 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Likusią prašymo dalį atmesti“.
Priteisti suinteresuotam asmeniui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko 37,35 Eur (trisdešimt septynių eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis