TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, 

sekretoriaujant Renatai Majauskienei,

dalyvaujant ieškovei J. J.,

atsakovui A. J. (nuotoliniu būdu),

išvadą teikiančios institucijos atstovei L. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J., išvadą teikiančiai institucijai –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir A. J. priešieškinį J. J., išvadą teikiančiai institucijai –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, nustatyti skyriumi gyvenančio atsakovo A. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti iš A. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad su atsakovu kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. Jo manymu, vaikai turėtų gyventi su juo Švedijoje, o ji mano, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, gyvenančia su vaikais Lietuvoje. Iki santuokos su atsakovu nutraukimo visa šeima gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name Švedijoje. 2019-06-05 ji su vaikais grįžo į Lietuvą, vaikų tėvas tam neprieštaravo, pats nuvežė į traukinių stotį. Lietuvoje nuo 2019-09-02 ji dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo grįžimo į Lietuvą vaikai gyvena su ja nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Vaikai nuo 2019-06-10 lankė (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos mėnesį dalyvavo šeimų stovykloje, padėjo ruoštis Kalėdiniams renginiams, dalyvavo bendruomenės Adventiniuose vakaruose. Nuo 2019-09-02 vaikai pradėjo kasdien lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą darželį. Taip pat abu lanko sportinių šokių klubą (duomenys neskelbtini).Vaikai emociškai yra labai prisirišę prie jos. Nuo gimimo buvo prižiūrimi ir augo tik su ja. Atsakovas išėjo gyventi atskirai į kitą kambarį, kai pirmajam vaikui buvo 5 paros. Vėliau atsakovas įsirengė ir persikėlė gyventi į palėpę. Nors nedirbo, tačiau vaiko prižiūrėti nepadėjo motyvuodamas tuo, kad tai motinos darbas, kad jis turi savo planų. Jos nuomone, ji nepalyginamai geriau užtikrina jiems tinkamas, saugias gyvenimo sąlygas, dabartinis gyvenamas būstas yra vaikams saugioje aplinkoje. Vaikams svarbu ir tai, kad Lietuvoje jie gali bendrauti su giminėmis, bendraamžiais, nes gyvenant Švedijoje vaikų bendravimas su artimais giminaičiais buvo labai apribotas. Švedijoje be atsakovo gyvena tik jos sesers šeima. Dėl didelių kelionės kainų, giminaičiai Švedijoje lankosi retai, todėl bendrauti ir palaikyti emocinį ryšį su jais sudėtinga. Atsakovas vengia spręsti iškilusias problemas, nesiima iniciatyvos atstovauti vaikų interesams, ignoruoja akivaizdžias, rimtas problemas. Nuo 2019-07-22 atsakovas Lietuvoje nesilankė, su vaikais nesusitiko. Po 2019 m. rugpjūčio 2 - 24 d. (duomenys neskelbtini) sanatorijoje praleistos sūnaus reabilitacijos, 2019-09-05 apsilankius su juo pas vaikų neurologą, šis pažymėjo, kad būtina vaikų psichologo konsultacija. Psichologo buvo paskirta 30 kassavaitinių konsultacijų, kurias lankė (duomenys neskelbtini)iki karantino Lietuvoje paskelbimo. Atsakovo lengvabūdišką požiūrį, neatsakingą elgesį iliustruoja ta aplinkybė, kad 2013 m. lapkričio mėn. gavęs Švedijos karalystės pilietybę, teigė, kad dabar galės daryti ką nori ir po mėnesio savo noru išėjo iš darbo. Sąmoningai darbo neieškojo ir nedirbo iki 2016 m. balandžio. Šeima visą tą laiką gyveno iš santaupų. Neatsakingai elgdamasis, iššvaistė santaupas - apie 40 000 Eur, nesistengė pagerinti gyvenimo sąlygų, neieškojo būdų persikelti į mažiems vaikams labiau tinkamą ir saugesnę gyvenamą aplinką, nes šeimos būstas Švedijoje yra senas, žiemomis yra labai šalta, namas stovi arti judraus kelio, didelis automobilių ir sunkiosios technikos srautas, triukšmas, užterštumas, vibracija. Atsakovas virš 20 metų piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus greitai praranda savikontrolę ir atmintį, darosi agresyvus, grasina. Jo asmenybę charakterizuoja ir tai, kad jis linkęs domėtis savižudybėmis ir sutuoktinių nužudymais, yra išleidęs knygą „(duomenys neskelbtini)“, kaupia laikraščių iškarpas su tokio pobūdžio informacija. Vaikus auklėja pagal savo primityvų supratimą, nesidomi vaikų auklėjimo literatūra, vaikų psichologija, specialistų patarimais. Su vaikais atsakovas telefonu bendrauja, tačiau dažnai į vaikų ir jos skambučius neatsako ir neperskambina. Sūnus labai laukė ir prašė tėvo atvažiuoti į jo 5-ių metų gimtadienį 2019-07-01, tačiau tėvas atsisakė. Ir ji, ir vaikai nesyk prašė atsakovo aplankyti juos Lietuvoje, tačiau jis visada atsisakinėjo, sakydamas, kad lauks, kada vaikai atvažiuos pas jį į Švediją. Konfliktas su atsakovu yra įsisenėjęs. Nuo 2017 m. lapkričio jis yra uždraudęs jai su juo bendrauti, todėl bendru sutarimu spręsti vaikų klausimus neįmanoma. Tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų teisių tarnybai, siūlė taikiu būdu išspręsti vaikų globos ir gyvenamosios vietos klausimus, tačiau atsakovas visus siūlymus atmetė. Buvo tam abejingas, pats jokių sprendimų nesiūlė, priešinosi šeimos išsaugojimui. Ir mediacijoje dalyvauti sutiko tik formaliai, neturėdamas nė menkiausio poreikio ieškoti geriausio sprendimo vaikams. Jos vertinimu, atsakovas negali tinkamai pasirūpinti vaikais, užtikrinti jų saugumo, jų kitų teisių ir teisėtų interesų. Todėl prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ja, siūlo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

-       vaikų vasaros atostogų ugdymo ir švietimo įstaigose metu, iš viso 6 savaites, bet ne ilgiau kaip 3 savaites vienu metu, vaikai gali praleisti su tėčiu. Konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iki tų metų sausio 20 dienos;

-       poriniais metais Kalėdų šventes, Kalėdų atostogas bei papildomas rudens atostogas spalio mėnesį, o neporiniais metais - Velykų šventes, Velykų atostogas bei papildomas žiemos atostogas vasario mėnesį, vaikai gali praleisti su tėčiu;

-       jeigu atsakovas nusprendžia atostogas su vaikais praleisti Švedijoje, vaikų kelionės į abi puses išlaidas apmoka jis;

-       abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

-       kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui su vaikais palaikyti, ir/ar jų klausimams spręsti, pasikeitimą;

-       pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

-       atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų ir/ar būti su vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi vaikų motinai apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

Atsakovas nuo 2019 m. lapkričio kas mėnesį perveda abiejų vaikų išlaikymui iš viso 300 Eur. Iki tol pervesdavo po 190 Eur. Toks išlaikymo dydis - po 150 Eur vaikui, yra nepakankamas. Atsižvelgiant į vaikų amžių, į fizinius ir emocinius poreikius, ugdymą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytą orientacinį kriterijų vaiko išlaikymui, iš atsakovo priteistina po 300 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovui skiriant kiekvienam vaikui nurodyto dydžio išlaikymą, galima patenkinti minimaliai būtiniausius vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, protingiems vaikų gabumų, jų polinkių nulemtiems poreikiams. Prašomą išlaikymo dydį mokėti atsakovas yra pajėgus. Jis dirba (duomenys neskelbtini) krautuvo vairuotoju, uždirba per mėnesį apie 2 000 Eur, neturi rimtų sveikatos problemų, kitų išlaikytinių ir finansinių įsipareigojimų, turi nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė 71 000 Eur.

Priešieškinį prašo atmesti.

Atsakovas prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti ir paaiškino, kad jo santuoka su J. J. įregistruota 2014 m. Švedijoje. Dar iki santuokos J. J. persikraustė iš Lietuvos į Švediją ir čia gyveno iki išvykimo 2019 m. vasarą. Abu vaikai – A. J. ((duomenys neskelbtini)), ir J. J. ((duomenys neskelbtini)), yra gimę Švedijoje, yra Švedijos piliečiai, taip pat yra ir Lietuvos piliečiai. 2019-07-24 Halmstado miesto (Švedija) teismo sprendimu santuoka tarp šalių nutraukta, paliekant bendrą vaikų globą. Pagal bendrą susitarimą 2019 m. vaikai praleido vasaros atostogas kartu su ieškove Lietuvoje, tačiau atėjus laikui grįžti jiems namo, ieškovė pareiškė, kad vaikų ji neišleis. Jis kreipėsi į Švedijos teismą, prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo kol klausimas dėl vaikų globos tarp tėvų bus išspręstas iš esmės. Ieškovė paprašė teismo klausimą dėl vaikų globos perkelti spręsti Lietuvos teismui. Halmstado teismas nusprendė, kad J. J. prašymas yra pagrįstas ir vaikai iki sprendimo gali likti laikinai gyventi su ja. J. J. nori, kad vaikai nuolatinai gyventų su ja Lietuvoje. Jo įsitikinimu, vaikai turi gyventi Švedijoje, kur gimė ir didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno iki tol, kol jų motina savavališkai juos išsivežė į Lietuvą. Vaikai turėjo ir turi puikias galimybes gyventi Švedijoje. Čia jie lankė vaikų darželį, reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, stomatologą, lankė plaukimo pamokas baseine, šokius, turėjo draugų. Namas, kuriame gyveno ir kuriame jis gyvena iki šiol yra erdvus, visiškai atitinkantis vaikų poreikius, kieme įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Vaikai nuo mažens mokėsi kalbėti tiek lietuvių, tiek švedų kalbomis, pažinti dvi kultūras, kas ateityje turėtų teigiamos įtakos jų platesniam akiračiui. Po skyrybų siūlė ieškovei pasidalinti vaikų globą lygiomis dalimis, kai vaikai vieną savaitę gyventų su vienu iš tėvų, kitą - su kitu. Tačiau ji tokią galimybę atmetė, tuo parodydama, kad jos noras ir ambicijos gyventi Lietuvoje jai yra svarbesni už vaikų interesus gyventi ir bendrauti su abiem tėvais. Vaikai yra emociškai prisirišę prie jo, jis skaitydavo jiems kiekvieną vakarą pasakas, kai reikėdavo vežti ar parsivežti iš darželio, jie prašydavo tai padaryti jį, norėdavo važiuoti visur, kur tik jam reikėdavo ir jis visada juos imdavo kartu. Lankė vaikų masažo kursus ir masažavo vaikus pirmaisiais ju gyvenimo mėnesiais, lankė specialų kursą, kur mokoma būti supratingais tėvais, mokė vaikus visko, kas tik jiems buvo įdomu.

Iš tikrųjų, nuo 2019-07-22 jis nesilankė Lietuvoje ir nuo to laiko gyvai nebendravo su vaikais. Ieškovė yra konfliktiškas ir agresyvus žmogus, kiekvienas susitikimas neišvengiamai veda prie konflikto. Nenorėdamas, kad visa tai matytų vaikai, vaikų nelanko. Jis nemato jokių priežasčių, kodėl Švedijoje gimę ir visą savo gyvenimą čia praleidę vaikai turėtų būti perkelti į Lietuvą. J. J. apsisprendimas išvykti yra jos asmeninis pasirinkimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepanoro pasidalinti vaikų globą lygiomis dalimis, nusižengdama įstatymų nustatytai tvarkai pasisavino vaikus, manipuliuoja jais, bando sudaryti jiems blogo tėvo įvaizdį, yra ūmaus, nenuspėjamo charakterio, linkusi šmeižti ir niekinti kitus žmones, kas gali neigiamai paveikti vaikų ateitį, vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su juo. Iki vaikų išvežimo į Lietuvą, jie turėjo tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas Švedijoje, buvo viskuo aprūpinti ir nebuvo jokių finansinių sunkumų. Išsiskyrimo procesas ir su juo susijusios problemos galėjo ir turėjo būti sprendžiamos atsižvelgiant visų pirma į vaikų interesus, kad jie galėtų augti prižiūrimi abiejų tėvų. Visa tai buvo galima įgyvendinti Švedijoje. Vienašališkas ieškovės vaikų perkėlimas gyventi į Lietuvą turi būti pripažįstamas kenkimu vaikų interesams. Jis yra pasirengęs ir turi galimybes faktiškai gyventi su vaikais, juos auklėti ir jais rūpintis. Jis siekia stabilios aplinkos išsaugojimo savo vaikams, o ne kardinalių pokyčių jau pirmaisiais jų gyvenimo metais. Vaikams, kaip augančioms ir bręstančioms asmenybėms svarbiausia yra pastovumas. Tas faktas, kad ieškovė reikalauja išlaikymo vaikams įrodo, kad ji nepajėgi visapusiškai užtikrinti vaikų interesų, o tai reiškia, kad jie negaus to, ką galėtų gauti gyvendami su juo Švedijoje. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, siūlo tokią ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

-       vaikų vasaros atostogų ugdymo ir švietimo įstaigose metu, iš viso 6 savaitės, bet ne ilgiau kaip 3 savaitės vienu metu, vaikai gali praleisti su motina. Konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iki tų metų sausio 20 dienos;

-       poriniais metais Kalėdų švente, Kalėdų atostogas bei papildomas rudens atostogas spalio menesį, o neporiniais metais - Velykų šventes, Velykų atostogas bei papildomas žiemos atostogas vasario mėnesį, vaikai gali praleisti su motina;

-       kelionės išlaidas apmoka abi šalys, kai kiekviena iš šalių apmoka kelionę toje šalyje, kurioje ji (jis) gyvena ir kelionę iki kitos šalies teritorijos;

-       abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu arba elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų, isskyrus, kai tai objektyviai neįmanoma;

-       kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui su vaikais palaikyti ar jų klausimams spręsti, pasikeitimą;

-       pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

-       ieškovė, negalėdama pasiimti vaikų ar būti su vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi vaikų tėvui apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su juo, išlaikymo vaikams iš ieškovės jis nereikalaus, kadangi yra pajėgus aprūpinti vaikus viskuo vienas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė L. S. paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ji pati bendravo su vaikais du kartus ir abiem atvejais įsitikino, kad vaikai nori gyventi su mama. Tokį norą vaikai išreiškė tiesiogiai. Iš pokalbių su jais visiškai aišku, kad labai stiprus emocinis jų ryšys su mama. Gyvenimo sąlygos geros, vaikai turi viską, kas jiems reikalinga. Su tėvu bendrauti jie nori, tačiau tik bendrauti, susitikti, o gyventi pastoviai nori su mama. Dėl to teikia išvadą, kad vaikai turi gyventi su mama. Pritaria ieškovės prašymui priteisti išlaikymą po 300 Eur vaikui per mėnesį, ši suma nėra per didelė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė ir atsakovas. 2014 m. Švedijoje sudaryta santuoka nutraukta 2019-07-03 Halmstado apygardos teismo sprendimu. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos. 2019 m. rugsėjo mėn. atsakovo pareiškimu ginčas pradėtas nagrinėti Halmstado apygardos teisme. 2019-10-28 tarpiniu sprendimu teismas nusprendė išlaikyti bendrą vaikų globą ir nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su J. J.. Tuo pačiu teismas kreipėsi į Lietuvos teismą, prašydamas perimti jurisdikciją pagal Briuselio II Reglamento 15 straipsnio 5 punktą. Lietuvos Apeliacinis teismas 2019-12-11 nutartimi Švedijos teismo prašymą patenkino ir perėmė jurisdikciją minėtoje byloje, perduodamas bylą nagrinėti iš esmės Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

2020-05-15 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose gautas J. J. ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Pagal šalių aiškinimą, kartu jie negyvena nuo 2019 m. vasaros, kai atsakovas liko gyventi Švedijoje, o ieškovė su vaikais išvyko į Lietuvą. Nuo to laiko vaikai gyvena su ja, atsakovas teikia išlaikymą po 150 Eur vaikui per mėnesį. Atsakovas nesutinka, kad vaikai gyventų su ieškove, taip pat ginčija ieškovės prašomą išlaikymo vaikams dydį bei bendravimo su vaikais tvarką.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo 2019 m. birželio šalių vaikai gyvena su ieškove Lietuvoje, atsakovas gyvena Švedijoje. Tėvų pozicija vaikų gyvenamosios vietos atžvilgiu kardinaliai priešinga: ieškovės nuomone vaikai turi gyventi su ja, atsakovas mano, kad vaikams geriau nuolatinai gyventi su juo Švedijoje. Iš surinktų byloje duomenų galima teigti, kad pagal buities sąlygas vaikai gali gyventi ir su ieškove, ir su atsakovu. Ir vienu ir kitu atveju vaikams būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, būtų patenkinami visi būtiniausi jų poreikiai. Tačiau įvertinant vaikų amžių, atsižvelgiant į tai, kad vaikai jau beveik dvejus metus gyvena Lietuvoje su mama, ieškovės aiškinimu vaikai apsiprato su aplinka, nusistovėjo draugų ratas, lankomos ugdymo įstaigos, tikslinga šiuo metu vaikų gyvenamąją vietą nusatyti su motina. Tokią išvadą reikia daryti ir dėl to, kad vaikai patys nori būti kartu su mama. Šią aplinkybę patvirtino posėdžio metu vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė. Jos teigimu, vaikai akivaizdžiai parodė, kad tik su mama jie nori gyventi. Su tėvu bendrauti jie taip pat neatsisako, noriai kalbasi telefonu, norėtų su juo susitikti, bet tik kad jis atvyktų pas juos. Galimas dalykas, kad, kaip teigia atsakovas, Švedijoje vaikai turėtų geresnes galimybes lavintis, tobulėti, pažinti Švedijos kultūrą, išmokti dar vieną kalbą, tačiau ši aplinkybė negali būti lemiama sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą. Vis tik nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad vaikai labai prisirišę prie mamos. Jų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu reikštų ne tik fizinį persikėlimą iš vienų namų į kitus, bet patekimą į visai naują aplinką, kur reikėtų adaptuotis, apsiprasti su kitokia gyvenimo tvarka, žmonėmis, kalba. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, reikia siekti stabilios aplinkos išsaugojimo vaikams, o ne kardinalių pokyčių pirmaisiais jų gyvenimo metais. Vaikams, kaip augančioms ir bręstančioms asmenybėms labai svarbu yra pastovumas. Todėl atsižvelgiant į aptartas nustatytas aplinkybes, vaikų amžių, jų nuomonę ir interesus, į institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės nuomonę, ieškovės reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Atsakovas geranoriškai teikia vaikams išlaikymą po 150 Eur vaikui kas mėnesį. Ieškovės teigimu, tokia suma yra aiškiai per maža. Jos nuomone, vaikui reikėtų 300 Eur per mėnesį ir tokią sumą atsakovas pagal savo pajamas ir turtinę padėtį galėtų mokėti. Ieškovės teiginius patvirtino vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė posėdžio metu nurodžiusi, kad vaikai pagal savo amžių išskirtinai gabūs, nuovokūs, orientuoti, todėl ir poreikiai yra santykinai didesni. Atsakovas teigia, kad tokią sumą mokėti jis nėra pajėgus. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad gaunamas atlyginimas sudaro 18 820 kronų, arba 1 654 Eur (b. l. 96, 97). Jis gyvena nuosavame name, kitų išlaikytinių neturi, todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, vaikų amžių, šalių turtinę padėtį ir jų sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 300 Eur vaikui kas mėnesį laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 300 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2020-05-15 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskirtina ieškovė J. J. (CK 3.190 straipsnis).

Tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kadangi iš esmės ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas savo priešieškinyje siūlo lygiai tokią pačią bendravimo su vaikais tvarką kaip ir ieškovė, tik atitinkamai atsižvelgiant į nustatytą vaikų gyvenamąją vietą bei siūlo kitokį kelionės išlaidų apmokėjmo variantą. Su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka reikia sutikti, nes ji yra visiškai pagrįsta, manytina, jog nepažeidžia nei  nepilnamečių vaikų, nei tėvų interesų. Atsakovui nusprendus, kad vaikai turėtų atostogas praleisti Švedijoje ar kur kitur už Lietuvos ribų, kelionės išlaidas turėtų apmokėti jis.

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio už vaikų gyvenamosios vietos nustatymo reikalavimą, valstybei - 81 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo vaikams priteisimo reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2020-05-15 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti motiną J. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

-       vaikų vasaros atostogų ugdymo ir švietimo įstaigose metu, iš viso 6 savaites, bet ne ilgiau kaip 3 savaites vienu metu, vaikai gali praleisti su tėčiu. Konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iki tų metų sausio 20 dienos;

-       poriniais metais Kalėdų šventes, Kalėdų atostogas bei papildomas rudens atostogas spalio mėnesį, o neporiniais metais - Velykų šventes, Velykų atostogas bei papildomas žiemos atostogas vasario mėnesį, vaikai gali praleisti su tėčiu;

-       jeigu atsakovas nusprendžia atostogas su vaikais praleisti Švedijoje, vaikų kelionės į abi puses išlaidas apmoka jis;

-       abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

-       kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui su vaikais palaikyti, ir/ar jų klausimams spręsti, pasikeitimą;

-       pasikeitus šalių gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

-       atsakovas, negalėdamas pasiimti vaikų ir/ar būti su vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi vaikų motinai apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

Priteisti iš A. J., gim. (duomenys neskelbtini), J. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš A. J., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 81 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas                                                Vaclovas Jurjonas