Civilinė byla Nr. e3K-3-410-916/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01981-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.4; 108

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015  m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šerkšnėnų agrofirma“ kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,EV sprendimai“ ieškinį atsakovui UAB ,,Šerkšnėnų agrofirma“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 86 640 Lt skolos; 7,51 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2012 m. liepos 3 d. šalys sudarė Sutartį Nr. K2012-60 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo parengti reikiamus projektus ir gauti leidimus, kad atsakovas galėtų įsirengti bei eksploatuoti keturias ne mažesnės nei 30 kW galios elektros energiją, kaip atsinaujinančių išteklių (saulės) elektros energiją, generuojančias saulės elementų elektrines, kurių pagamintą elektros energiją už ne mažesnį nei 1,44 Lt/kWh tarifą supirktų AB „Lesto“.

2013 m. gegužės 9 d. Įrangos perdavimo aktu Nr. 0009185 ieškovas perdavė atsakovui         4 fotovoltinių saulės elektrinių įrangą, o 2013 m. gegužės 9 ir  20 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktais perdavė 4 fotovoltinių saulės elektrinių („Agro FVe-1“, „Agro FVe-2“, „Agro FVe-3“, „Agro FVe-4“) dokumentus.

2013 m. balandžio 22 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą su pretenzija, nurodydamas, kad pastarasis nepagrįstai pavedė pačiam atsakovui pasirašyti sutartį su AB „Lesto“, taip pat informuodamas, jog sustabdo savo įsipareigojimo mokėti 86 640 Lt vykdymą, nes iš jėgainės „Agro FVe-2“ elektros energija bus superkama už 0,19 Lt/kWh mažesnę kainą, nei nurodyta Sutartyje. Ieškovas, atsakydamas į pretenziją, pažymėjo, kad Sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja atsakovo vardu pasirašyti sutartį dėl elektros energijos pardavimo AB „Lesto“, tačiau pats atsakovas nesuteikia teisės ieškovui to atlikti, nes nepateikia įgaliojimo, be kurio ieškovas negali sudaryti sandorių kitų juridinių asmenų vardu.

Dėl šios priežasties ieškovas laikė, kad atsakovas vengia tinkamai atsiskaityti, t. y. neturėdamas pagrindo sulaikė 86 640 Lt, todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad ieškovas Sutartimi, kuri, teismo vertinimu, laikytina pirkimo– pardavimo sutartimi, įsipareigojo iki 2012 m. liepos 15 d. parengti 30kW galios saulės fotoelektrinės statybos techninį projektą ir iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. gauti visus elektrinių statybos ir eksploatacijos leidimus. Teismas konstatavo, kad nors ieškovas neįvykdė dalies sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. vėlavo parengti reikiamus projektus, gauti leidimus elektrinei „Agro FVe-2“, kad atsakovas galėtų pagamintą elektros energiją parduoti už ne mažesnį nei 1,44 Lt/kWh tarifą, tačiau to nepadarė ne dėl savo kaltės, o dėl leidimų išdavimo vėlavimo Energetikos ministerijoje bei dėl skubos tvarka 2013 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-169.

Teismas nurodė, kad prievolės vykdymo sustabdymas taikomas tikintis tam tikro šalies elgesio, o šiuo atveju atsakovas neturi pagrindo tikėtis, kad ieškovas ištaisys Sutarties vykdymo trūkumą dėl elektrinės „Agro FVe-2“ pagamintos elektros energijos supirkimo kainos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovas, netinkamai pasinaudodamas savigynos būdu – teise sustabdyti prievolės įvykdymą neribotam laikui, pažeidė CK 6.58 straipsnio 7 dalyje ir 6.207 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą sąžiningai ir protingai naudotis teise sustabdyti prievolės įvykdymą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad visos keturios elektrinės gamina elektros energiją, atsakovas, vykdydamas elektros energijos gamybą, gauna pajamų, todėl laikytina, jog ieškovas sutartinę prievolę įvykdė, o atsakovas prievolės įvykdymą priėmė (CK 6.39 straipsnio 2 dalis), todėl neturi pagrindo atsisakyti vykdyti prievolę, t. y. sumokėti ieškovui pagal Sutartį priklausančią likusią 86 640 Lt sumą. Teismas vertino, kad atsakovas elgėsi pasyviai ir tinkamai nepasirinko teisių gynimo būdo (nepareiškė priešieškinio ar ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, o neribotai sustabdė priešpriešinės prievolės įvykdymą), todėl ieškinį tenkino.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, jį atmetė ir 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdama su jame išdėstytais motyvais.

Teismas nurodė, kad atsakovas sustabdė prievolės sumokėti ieškovui 86 640 Lt vykdymą pagal Sutartį, motyvuodamas tuo, jog iš saulės energijos elektrinės „Agro Fve-2“ elektros energija superkama  mažesniu, nei Sutartyje sutartas, tarifu (1,25 Lt/kWh vietoj 1,44 Lt/kWh).  Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo dėl keturių saulės elektrinių įrangos pardavimo ar jų įrengimo darbų atlikimo bei kokybės, teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentus dėl prievolės vykdymo sustabdymo nagrinėjo pirkimo–pardavimo teisinių santykių aspektu. Kadangi atsakovas priėmė prekes ir jomis naudojasi, tai savaime reiškia, kad ieškovas Sutarties įsipareigojimus yra įvykdęs.

Teismas vertino, kad Sutartimi ieškovas neįsipareigojo atsakyti už aplinkybę (elektros energijos tarifą), kuri nepriklausė  nuo jo valios. Ieškovas Sutartimi neprisiėmė rizikos dėl teisės aktų pakeitimo, todėl, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad, teisės aktų leidėjui naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Taigi, šalys Sutartyje nurodydamos elektros energijos supirkimo tarifą (Sutarties 3.5 punktas) vadovavosi tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį elektros energijos supirkimo tarifas buvo 1,44 Lt/kW, ir negalėjo numatyti, kad įstatymo leidėjas šį tarifą pakeis.

Teismas sutiko, kad ieškovas pavėluotai įvykdė sutartinius prisiimtus įsipareigojimus parengti reikiamus projektus ir gauti leidimus, tačiau nurodė, jog, nesant atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, subjekto kaltės nustatymo klausimas nėra reikšmingas, nes nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo pareigos mokėti netesybas ir mažinti atsakovo prievolės apimtį.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neskundė teismo išvadų dėl prievolės vykdymo sustabdymo neteisėtumo. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas,   pripažindamas prievolės sumokėti už elektrinės įrengimą vykdymo sustabdymą neteisėtu, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes laikydamasis pozicijos, jog sustabdydamas prievolės vykdymą atsakovas  iš esmės atsisakė prievolės sumokėti ieškovui už suteiktas prekes bei paslaugas. Ieškovui neturint objektyvių galimybių pakeisti elektrinėje „Agro Fve-2“ pagaminamos elektros energijos supirkimo kainos, atsakovas nepagrįstai visam laikui atsisakė savo prievolių pagal Sutartį vykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Šerkšnėnų agrofirma“ prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 178, 185, 270 straipsnių nuostatas, nes nevertino atsakovo atsikirtimų bei įrodymų, kad visiškai tenkinti ieškovo reikalavimus nėra teisinio pagrindo. Teismai, nustatę, kad ieškovas sutartines prievoles įvykdė vėluodamas daugiau kaip penkis mėnesius ir nepasiekė Sutartyje apibrėžto rezultato (t. y. negavo leidimo elektros energiją parduoti už 1,44 Lt/kW), nevertino atsakovo nurodytų argumentų dėl jo patirtų nuostolių nurodydami, jog atsakovas byloje nepareiškė priešieškinio ar ieškinio dėl nuostolių atlyginimo.

Teismų sprendimu, nepaisant to, kad ieškovas savo prievoles pagal Sutartį vykdė netinkamai, jis vis vien  turi teisę į visos Sutarties kainos priteisimą, nes atsakovas nereiškė pretenzijų, nenutraukė Sutarties ar nepareiškė priešieškinio ar ieškinio dėl nuostolių atlyginimo.  Tokie sprendimai  formuoja ydingus sutartinių prievolių tinkamo nevykdymo pateisinimo ir nepagrįsto atleidimo nuo atsakomybės už netinkamai vykdytas prievoles bei to kilusius nuostolius pagrindus.

Teismai pažeidė CK 6.247 straipsnio nuostatas, nes priežastis, dėl kurios neįvykdytas ieškovo įsipareigojimas dėl 1,44 Lt/kW supirkimo tarifo, yra ne nuo 2013 m. vasario 1 d. pasikeitęs Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, o tai, kad ieškovas leidimą gaminti elektros energiją atsakovo jėgainei „Agro Fve-2“ gavo tik 2013 m. vasario 19 d., t. y. vėluodamas  daugiau kaip šešis mėnesius.  Ieškovui prievoles pagal Sutartį įvykdžius laiku ir visus leidimus gavus 2012 m. rugpjūčio 1 d., Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pasikeitimas 2013 m. vasario 1 d. nebūtų turėjęs jokios įtakos ieškovo garantuoto elektros energijos supirkimo tarifo pasikeitimui. Taigi, tarp ieškovo vėlavimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir mažesnio tarifo, dėl kurio atsakovas patyrė nuostolių, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismai nepagrįstai Sutarčiai taikė tik pirkimo–pardavimo santykių teisės normas, nes atsakovas iš ieškovo siekė įsigyti ne pavienes prekes, bet kompleksinę paslaugą, reikalingą keturioms saulės jėgainėms įrengti bei eksploatuoti jų pagamintą elektros energiją parduodant už ne mažesnį nei Sutartyje nustatytą 1,44 Lt/kW tarifą, t. y. Sutartimi atsakovas iš ieškovo įsigijo projektų parengimo ir reikalingų leidimų gavimo paslaugas, parengtiems projektams pagal gautus leidimus realizuoti reikalingų prekių pristatymo bei įrengtų jėgainių prijungimo prie AB „Lesto“ tinklo paslaugas. Pažymėtina, kad Sutarties 1.2. punkte nustatyta, jog ieškovo teisė į visą Sutartyje nustatytą atlyginimą atsiranda tik už kokybiškas laiku pateiktas prekes ir už tinkamai laiku suteiktas paslaugas. Nepaisydamas šių nuostatų teismas sprendė, kad vien prekių priėmimas bei naudojimas pašalina būtinumą byloje nagrinėti kitų ieškovo įsipareigojimų tinkamo įvykdymo, kaip esminio teisės į atlyginimą pagal Sutarties 1.2. punktą atsiradimo pagrindo, klausimą.

Teismų išaiškinimai sudaro prielaidas ieškinyje nurodytą ieškovo reikalavimą nagrinėti neatsižvelgiant į Sutarties, iš kurios jis kildinamas, sąlygų visumą, tikslus bei tikruosius šalių ketinimus ir Sutartį aiškinti nesivadovaujant CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais principais.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatorius nesutinka dėl bylos nagrinėjimo ribų, nurodydamas, kad teismai, nagrinėdami ginčą pagal ieškinio reikalavimus, turėjo spręsti ir dėl kasatoriaus patirtų nuostolių atlyginimo, nors jokių prašymų apginti jo tariamai pažeistą subjektinę teisę, kas, atsižvelgiant į proceso teisės normas, yra atliekama pareiškiant ieškinį arba priešieškinį, nėra pareiškęs.

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl kasatoriaus sulaikymo teisės, kaip savigynos priemonės, netinkamo įgyvendinimo ir skolos iš kasatoriaus priteisimo, todėl teismai pagrįstai atsisakė vertinti civilinės atsakomybės taikymo ieškovui klausimus. Pažymėtina, kad atsiliepimu į ieškinį proceso šalis turi išdėstyti sutikimo ar nesutikimo su ieškiniu motyvus, pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o ne formuluoti savarankiškus materialiuosius teisinius prašymus (CPK 142 straipsnis).

Kasatorius nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose neskundė teismo sprendimo išvadų, kad jo prievolės vykdymo sustabdymas yra neteisėtas, taigi, šią aplinkybę pats pripažino, taip patvirtindamas, jog sustabdydamas prievolės vykdymą jis iš esmės atsisakė sumokėti ieškovui už suteiktas prekes bei paslaugas, nors ieškovas neturi objektyvių galimybių pakeisti elektrinėje pagaminamos elektros energijos supirkimo kainos. Taigi, kasatorius, sutikdamas ir žinodamas, jog prievolės sumokėti vykdymo sustabdymas yra neteisėtas, turėjo rinktis kitas teisines priemones savo tariamai pažeistoms subjektinėms teisės ginti, tačiau to nepadarė, todėl teismai pagrįstai nusprendė, kad kasatorius turi pareigą sumokėti už suteiktas prekes bei paslaugas.

Pažymėtina, kad šalys Sutartyje nesusitarė, kiek kainuos ieškovo suteiktos prekės bei paslaugos, jeigu Sutarties terminas bus pažeistas ar elektros energijos supirkimo sutartyje bus nustatyta kita kaina, t. y. nebuvo nurodyta, kad Sutarties kaina gali keistis, todėl nepaisant to, jog Sutarties terminas buvo pažeistas, o elektros energijos supirkimo sutartyje nustatyta kaina yra kita, kasatorius neįgyja teisės pasirinkti už suteiktas prekes bei paslaugas sumokėti kitokią kainą, nei nustatyta Sutartyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo

Bylą nagrinėję teismai nustatė ir šalys neginčija, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui pagal Sutartį likusios mokėti sumos – 86 640 Lt. Atsakovas nurodė, kad jis sustabdė priešpriešinės prievolės (sumokėti už suteiktas paslaugas) vykdymą, nes ieškovas pavėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir, per tą laiką pasikeitus teisiniam reglamentavimui, sumažėjo elektros energijos supirkimo kaina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo.

Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius.

Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles. Nagrinėjamu atveju Sutartimi (1.1. punktas) ieškovas įsipareigojo Sutartyje bei taikytinuose teisės aktuose nustatyta tvarka parengti reikiamus projektus ir gauti reikiamus leidimus, kad atsakovas galėtų įsirengti bei eksploatuoti keturias atsinaujinančių išteklių (saulės) elektrines, kurių pagamintą elektros energiją už ne mažesnį nei 1,44 Lt/kWh tarifą supirktų AB „Lesto“. Energetikos ministerijai 2013 m. vasario 19 d. išdavus leidimą elektrinei „Agro FVe-2“ gaminti elektros energiją ir 2013 m. balandžio 11 d. pasirašius Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį, elektrinės „Agro FVe-2“ gaminamai elektros energijai buvo nustatytas 1,25 Lt/kWh tarifas, t. y. elektros energijos kaina buvo 0,19 Lt/kWh mažesnė, nei pagal Sutartį buvo įsipareigojęs ieškovas. Taigi, elektrinės yra įrengtos, perduotos atsakovui, tačiau jų generuojama elektros energija dėl pasikeitusių teisės aktų nuostatų yra superkama už mažesnę, negu šalys buvo sutarusios, kainą. Šios kainos nei ieškovas, nei atsakovas pakeisti negali, nes ji nustatoma teisės aktuose, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas vien dėl šios priežasties negali sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymo, kuris, kaip jau minėta, taikomas siekiant paskatinti kitą sutarties šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti sutartį. Pripažinus, kad šio konkretaus ginčo atveju priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo institutas atsakovo nurodytu pagrindu negali būti taikomas, laikytina, jog bylą nagrinėję teismai nepažeidė materialiosios teisės normų spręsdami, kad atsakovas nepagrįstai nevykdo prievolės atsiskaityti pagal Sutartį.

Dėl atsakovo gynimosi būdo

Atsakovas, gindamasis nuo ieškovo reikalavimo sumokėti visą nustatytą atlyginimą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ši jo pareiga atsiranda tik už kokybiškas laiku pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas. Atsakovo vertinimu, jis dėl ieškovo vėlavimo įvykdyti savo prievoles patyrė žalos, nes per tą laiką įstatymų leidėjas pakeitė superkamos elektros energijos kainą, todėl jam pareigos sumokėti visą Sutartyje nurodytą atlyginimą neatsiranda.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje       S. D. v. AB bankas „Nord/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-313/2006). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009). Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nuo ieškovo pareikšto reikalavimo sumokėti Sutartyje nustatytą atlyginimą gynėsi atsiliepime išdėstydamas aplinkybes, susijusias su jo patirtos žalos ir  ieškovui taikytinos civilinės atsakomybės klausimais. Tokios aplinkybės iš esmės sudaro  savarankiško reikalavimo atlyginti dėl vėlavimo patirtą žalą pagrindą; jos turi būti įrodinėjamos pagal civilinės atsakomybės nustatymo ir taikymo taisykles, o ieškovui turi būti sudaryta galimybė nuo tokio atsakovo reikalavimo gintis. Teismas negali nustatinėti ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, nes bylos dalyką apibrėžia ieškinio reikalavimai, kurie nagrinėjamu atveju susiję ne su jo, o su atsakovo civilinės atsakomybės klausimais. Atsakovas, savo ruožtu, atsikirtimais nepaneigė materialiųjų ieškinio patenkinimo prielaidų.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, pagrįstai nenagrinėjo jo argumentų dėl žalos atsiradimo priežasčių ar dydžio ir ginčą sprendė pagal ieškinyje išdėstytus reikalavimus, todėl naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškinio tenkinimas šioje byloje neužkerta kelio atsakovui, manančiam, jog dėl netinkamo Sutarties vykdymo jis yra patyręs žalos, savo pažeistas teises ginti pareiškiant atskirą ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 4,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Šekšnėnų agrofirma“ (duomenys neskelbtini) 4,06 Eur (keturis Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos               Gražina Davidonienė

                Sigita Rudėnaitė

                Dalia Vasarienė