Administracinė byla Nr. I-479-609/2013

Proceso Nr. 3-63-3-00118-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74 (S)

     KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 27 d.

                                                                   Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. T., jo atstovui Viačeslavui Žarkovui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariato atstovui Gediminui Savickui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas V. T. prašo panaikinti 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 30-TE-40 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Prašyme (b.l. 4,5) nurodė, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013-01-07 įsakymu Nr. 30-TE-40, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-01-07 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-TE-40, jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Teigia, kad tokia tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad jis aplaidžiai atliko jam pavestas pareigas, dėl 2012 m. gruodžio 11 d. įvykio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Teigia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos būrio 1-ojo skyriaus pareigūnams buvo žinoma apie numatomą draudžiamų daiktų į areštinės kamerą Nr. 4 perdavimą, tačiau nei vienas iš nurodytų pareigūnų nesiėmė veiksmų, siekiant sulaikyti asmenis, perdavusius draudžiamus daiktus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. Nurodo, kad apie asmenų ketinimus perduoti draudžiamus daiktus jo niekas neinformavo ir jis negalėjo stebėti teritorijos iš posto budėtojo būdelės.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. T. ir jo atstovas Viačeslav Žarkov prašymą palaiko ir prašo jį patenkinti.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į prašymą (b.l. 16,17) nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Teigia, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas kaip netinkamas teritorijos saugojimas, pasireiškęs aplaidžiu pareigų vykdymu, dėl ko į areštinės kamerą, pas sulaikytuosius pateko draudžiami daiktai. Nurodo, kad pareiškėjas stebėjimą poste vykdė turėdamas informaciją apie rengimąsi per saugomą postą į areštinės kameras perduoti draudžiamus daiktus, jis pats pasirinko stebėjimo vykdymą būnant posto būdelėje. Teigia, jog pareiškėjas netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.9, 7.10 ir 7.17 punktų bei Instrukcijos 102.2 punkto reikalavimus. Mano, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, nuobaudos rūšis parinkta pagrįstai, atsižvelgiant į jo veiklą charakterizuojančią medžiagą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko įsakymo Nr. 30-TE-40, kuriuo pareiškėjui V. T. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir apgrįstumo.

2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymas Nr. 30-TE-40 buvo priimtas             vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgus į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. sausio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-4 „Dėl V. T. veiksmų“ (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas neatliko 2008-10-10 Klaipėdos apskrities VPK įsakymu Nr. 30-V-22 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašymo (toliau- Pareigybės aprašymas) 7.9, 7.10 ir 7.17 punktuose nustatytų pareigų.

Pareigybės aprašymo 7.9 punkte nurodyta, kad areštinės vyresniojo postinio pareigas einantis valstybės tarnautojas atidžiai stebi arešinėje laikomų asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleidžia mėtyti daiktų per užtvarą ir kalbėtis su pašaliniais žmonėmis, neleidžia artintis prie posto, o 7.10 punkte pažymėta, kad jis nuolat stebi areštinės langus, stogus ir apsaugos užtvaras. Pareigybės aprašymo 7.17 punkte teigiama, jog vyresniojo postinio pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo įsakymus bei kitus norminius aktus, susijusius su areštinių veikla.

            Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-357 buvo patvirtinta Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau –Instrukcija), kurios 102.1 ir 102.2 punktuose nurodyta, kad lauko posto pareigūnas privalo nuolat stebėti policijos areštinės langus, stogą ir apsaugos užtvarus, neleisti pašalinių žmonių į policijos areštinės teritoriją, o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarą, skelbti pavojaus signalą ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų.

Nustatyta, jog pareiškėjui, Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniajam postiniui, tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d. arešinės ketvirtame poste tarnybą atliekant pareiškėjui, apie 19.00 val. per areštinės tvorą į areštinės kamerą Nr. 4 pateko draudžiami daiktai.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538. Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau- Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, publikuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6(16), 2008). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tvarkos 6, 20 p.). Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Sprendžiant dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo, turi būti patikrintas tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumas ir padarytų išvadų pagrįstumas, bei, siekiant sprendimo objektyvumo, gali būti tiriami nauji įrodymai, patvirtinantys (paneigiantys) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

             Nustatyta, jog draudžiami daiktai į areštinės kamerą Nr. 4 per areštinės ketvirtojo posto tvorą pateko tuo metu, kai šiame poste tarnybą ėjo pareiškėjas. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai V. V., E. S., R. B. teigė, kad pareiškėjas V.T. buvo įspėtas dėl galimo bandymo perduoti draudžiamus daiktus įtariamiesiems.

Pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, kad būdamas Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniuju postiniu, 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu jis neužtikrino ir nesiėmė priemonių, jog per jo saugomos teritorijos užtvarą į areštinės kamerą nepatektų draudžiami daiktai.

Kaip jau buvo pažymėta, tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tyčine bei neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamoje byloje nėra surinka duomenų, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais siekė, jog į areštinės kamerą būtų perduoti draudžiami daiktai. Kaip nurodyta tarnybinio patikrinimo medžiagoje, savo paaiškinime pareiškėjas teigė, jog 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu buvo blogas oras ir matomumas, kas apsunkino teritorijos stebėjimo sąlygas. Be to, pareiškėjas teigė, jog draudžiamų daiktų į areštinės kamerą patekimo priežastimi galėjo būti per žemas areštinės kiemo tvoros aukštis. Visi teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti asmenys patvirtino, jog 2012 m. gruodžio 11 d. oro sąlygos buvo geros, todėl buvo pastebėta, kaip per areštinės tvorą į vieną iš areštinės kamerų pateko daiktai. Kadangi nustatyta, jog 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu pareiškėjas tam tikrą laiką buvo budėtojo būdelėje, laikytina, jog draudžiamų daiktų patekimą į areštinės kamerą sąlygojo paties pareiškėjo pasirinktas teritorijos stebėjimo būdas, galėjęs apsunkinti stebėjimo sąlygas. Nors pareiškėjas teigia, jog apie planuojamą draudžiamų daiktų perdavimą žinojo ir daiktų perdavimą matė kiti Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai, laikytina, jog tokia aplinkybė nepanaikina pareigos pareiškėjui tinkamai vykdyti savo pareigas. Toks pareiškėjo santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tvarkos 5 punkte nustatyta, jog tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis šių nuostatų: 5.1 už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą; 5.2 atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes; 5.3 už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo; 5.4 atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį.

Nors pareiškėjo charakteristikoje ir nurodyta, jog vyresniojo postinio pareigas jis atlieka patenkinamai, lengvai pasiduoda areštinėje laikomų asmenų įtakai, sunkiai orientuojasi sudėtingose situacijose, įvertinus tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje yra 23 metai, nepateikti įrodymai apie anksčiau pareiškėjui taikytą drausminę atsakomybę, padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu įsakymu buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, t. y. aiškiai per griežta, todėl pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas –keičiama Valstybės tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tarnybine nuobauda – papeikimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsnio, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu.,

n u s p r e n d ž i a:

prašymą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 30-TE-4 „Dėl  tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pakeisti ir V. T. paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą pakeisti į papeikimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                             Eglė Kiaurakytė