Administracinė byla Nr. eA-2463-662/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00456-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – K. P. (K. P.), G. S., I. M., J. Ž., J. S., A. S. (Č. S. teisių perėmėja), I. S., T. S., R. J. (P. D. teisių perėmėja), M. D. (savarankiškas trečiasis suinteresuotas asmuo ir P. D. teisių perėmėjas), A. S., Z. U. (B. U. teisių perėmėja), V. S., A. S. ir V. A.)) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) (toliau – ir Reikalavimai) 2 punkte nurodytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“, panaikinti Administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) P. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punkte nustatytą projekto rengimo tikslą: „<...> bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo <...>“.
2. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1374 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Pareiškėjas 2016 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, o rengimo tikslu nurodė Sklypo padalinimą į dvi dalis, nustatant žemės naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir numatant įvažiavimą į šiuos sklypus. Įsakymu ir Reikalavimais nustatytas projekto rengimo tikslas – suformuoti bendrojo naudojimo teritoriją – neatitinka pareiškėjo prašyme nurodyto žemės naudojimo tikslo bei pažeidžia pareiškėjo nuosavybės teises ir interesus. Skundžiamais aktais Sklypo teritorijos dalį nuspręsta suformuoti kaip bendrojo naudojimo teritoriją, kas reiškia, kad Administracija tokiais sprendiniais siekia privataus žemės sklypo sąskaita suformuoti savo teritorijas. Nors ginčijamais aktais žemės naudojimo režimas dar nėra nustatomas, tačiau, rengiant Sklypo pertvarkymo projektą, būtina vadovautis ginčijamuose aktuose nustatytais tikslais ir projekte suformuoti atskirą bendrojo naudojimo teritoriją. Ginčijami aktai yra nemotyvuoti, nes šiais aktais yra pakeičiami pareiškėjo prašyme nurodyti planavimo tikslai, tačiau iš aktų turinio nėra galimybės suprasti naujų planavimo tikslų nustatymo priežasties. Pareiškėjo prašyme nurodyti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslai neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams, nes Sklypas pagal bendrojo plano duomenis patenka į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad žemės sklypo organizatorius galėtų pakeisti planavimo iniciatoriaus nurodytus planavimo tikslus. Papildomų reikalavimų nustatymas nenumatytas jokiame teisės akte, todėl yra neteisėtas. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjo inicijuoto Sklypo pertvarkymo projekto tikslas – atidalijimo būdu padalinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Sklypą į du sklypus, nekeičiant žemės sklypo ribų ir ploto, žemės sklypo naudojimo paskirties, detalizuojant teritorijos naudojimo būdą. Su Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo naudojimo teritorijų formavimu šis projekto rengimas visiškai nesusijęs, o jokie galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenumato skundžiamuose Administracijos aktuose nustatytų planavimo tikslų.
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Įsakymo 2 punktu pavesta Administracijos Miesto plėtros departamentui parengti 1 punkto nurodyto projekto rengimo reikalavimus, t. y. skundžiami reikalavimai parengti vadovaujantis Įsakymu. Įsakymu nėra nustatomi Sklypo naudojimo būdai, minimi naudojimo būdai taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimais. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) V skyriumi. Vadovaujantis Taisyklių 68 punktu, priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą, o, vadovaujantis Taisyklių 70 punktu, kartu su sprendimu patvirtinti projektą priimamas sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą. Todėl pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų tik šis galutinis sprendimas.
6. Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymo 1 punkte nurodyti projekto rengimo tikslai numatyti įvertinus tai, kad Sklypas, kurio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pradėtas Įsakymu, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), patenka į mažo užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir miškų ir miškingų teritorijų funkcines zonas. Miškų ir miškingų teritorijų funkcinėje zonoje kitos paskirties gyvenamosios teritorijos galimos tik esamose įvairios paskirties statinių teritorijose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju. Atsakovas Įsakyme įvardijo projekto rengimo tikslą, kuriame atsispindi ir galimi padalintų sklypų naudojimo būdai. Įsakymu nėra suformuojamas bendrojo naudojimo žemės sklypas, o tuo labiau pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Pareiškėjo reikalavimai panaikinti Įsakymo 1 punktą ir Reikalavimų 2 punkto dalį negali būti tenkinami, nes, tenkinus minėtus reikalavimus, Įsakymas prieštarautų Bendrajam planui.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Administracijos direktoriui 2016 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydamas, kad projekto tikslas yra padalinti Sklypą į dvi dalis, nustatyti Sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) bei numatyti įvažiavimus į sklypus. Lietuvos Respublikos valstybinė miškų tarnyba 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. R6-4109 informavo pareiškėją, kad Sklype Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoto miško žemės ploto nėra, o valstybinės reikšmės miškų schemą numatoma patikslinti 2016 m. III ketvirtį. Įsakymu nustatyta, kad pradedamas rengti 1 374 kv. m. ploto kitos paskirties Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai – padalinti Sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų patalpų teritorijų ir bendro naudojimo teritorijų naudojimo būdus. Pareiškėjas Administracijai 2016 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydamas, kad projekto tikslas yra padalinti Sklypą į dvi dalis su tikslu atidalinti bendrą nuosavybę. Miesto plėtros departamentas patvirtino Reikalavimus, kuriais nustatyti projekto tikslai: padalyti Sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdus.
9. Teismas, akcentuodamas Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 21 ir 24 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą bei įvertinęs Įsakymo turinį, nustatė, kad Sklypui nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas nėra nustatytas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, jog naujai formuojamuose žemės sklypuose nebūtų planuojamos bendrojo naudojimo teritorijos, teigia, kad bendrojo naudojimo teritorijos formavimas privačiame sklype iš esmės reiškia sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Pareiškėjas siekia, kad formuojamų žemės sklypų naudojimo būdas būtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos bei neribojamas užstatymo tipas.
10. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 30 d.) 2 straipsnio 15 dalyje, 37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje, 14 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje, Taisyklių 7, 8 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d.) 9 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2317 (sprendinių pavadinimas pakeistas į pavadinimą „Vilniaus miesto bendrasis planas“) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai.
11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad bendro naudojimo Sklypo dalies teritorija patenka į Miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną. Bendrojo plano reglamentų lentelėje nurodyta, kad miškų ir miškingų teritorijų funkcinė zona yra teritorija, skirta ekosistemų apsaugai ir stabilizacijai, reljefo, vandenų, visų gamtinių vertybių apsaugai bei miestiečių poilsiui. Bendrojo plano reglamentų lentelėje nurodytos miškų ir miškingų teritorijų funkcinės zonos galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai: miškų ūkio paskirties, žemės ūkio paskirties, konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose), vandens ūkio paskirties, kitos paskirties galimos tik inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, rekreacinės teritorijos, naudingųjų iškasenų teritorijos bei kitose esamose įvairios paskirties statinių teritorijose ir konversijos iš taršios veiklos srities į netaršią atveju – gyvenamosios teritorijos ir visuomeninės paskirties teritorijos.
12. Teismas dėl skundo argumento, jog sklypo teritorijoje nėra miško, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 patvirtinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miško schema, iš kurios matyti, kad Sklypo dalis Pylimėlių teritorijoje patenka į valstybinio miško teritoriją (registruotas Nr. 40(33)).
13. Teismas pažymėjo, kad net ir nepriklausomai nuo to, ar Sklypo dalis patenka į Valstybinio miško teritoriją, ar nepatenka, nagrinėjamu atveju galioja Bendrojo plano sprendiniai, kurie nėra pakeisti. Teismas vertino, kad Sklypas, kurio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pradėtas Įsakymu, pagal Bendrąjį planą patenka į mažo užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir miškų ir miškingų teritorijų funkcines zonas. Todėl pagal Bendrąjį planą Sklypo dalyje, kuri patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, negali būti formuojamas žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, teritorijos naudojimo tipas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija.
14. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Įsakymo ir Reikalavimų dalių panaikinimo negali būti tenkinami, nes, juos tenkinus, jie neatitiktų Bendrojo plano sprendinių.
15. Teismas dėl skundo argumentų, jog bendrojo naudojimo teritorijos formavimas privačiame sklype iš esmės reiškia Sklypo paėmimą visuomenės poreikiams, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (redakcija nuo 2015 m. balandžio 17 d.) (toliau – ir Žemės naudojimo aprašas) V skyriaus 16 ir 24 punktuose, Taisyklių 68 ir 70 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vertino, kad ateityje Sklypo teritorijoje galimai patvirtinus projektą ir suformavus naujus žemės sklypus pagal pateiktus Reikalavimus, konkrečiame Sklype, kuriam gali būti nustatytas naudojimo būdas „Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos“ galėtų būti taikomi nustatyti jo naudojimo apribojimai, tačiau minėta aplinkybė nesudaro pagrindo nesivadovauti Bendrajame plane nustatytu teritorijos rėžimu ar teigti, kad Sklypas yra paimamas visuomenės poreikiams.
16. Teismas dėl skundo argumento, jog Reikalavimų ir Įsakymo dalys neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nurodė, kad Reikalavimų 3.1 punkte nustatyta, kad formuojamam ar pertvarkomam Sklypui taikomi Bendrojo plano sprendiniai. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, suprato atsakovo argumentus, dėl kurių buvo nustatyti projekto rengimo tikslai. Būtent dėl argumentų, susijusių su Bendrojo plano sprendiniais ginčo teritorijoje, jis teismui teikė paaiškinimus. Teismas, atsižvelgęs į ginčijamų aktų turinį ir nustatytas aplinkybes, vertino, kad Įsakymas ir Reikalavimai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatą ir nėra pagrindo juos naikinti kaip iš esmės nemotyvuotus.
17. Teismas darė išvadą, kad atsakovas Įsakymu ir Reikalavimais pagrįstai nustatė projekto rengimo tikslus: padalinti Sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdus.
III.
18. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti visas su bylos nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Esminis skundo reikalavimo argumentas yra nesavalaikis konkrečių žemėtvarkos projekto sprendinių nustatymas ir atsakovo kompetencijos pažeidimas. Teismas nagrinėjo ginčą ne dėl parengto žemės sklypo formavimo projekto sprendinių derinimo (nederinimo) ar projekto tvirtinimo (atsisakymo jį tvirtinti), bet dėl Administracijos nepagrįstai pakeistų projekto rengimo iniciatoriaus tikslų.
20. Pareiškėjas pažymi, kad jo 2016 m. gegužės 18 d. paduoto prašymo dėl žemėtvarkos projekto rengimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento darbiniame pasitarime miesto plėtros klausimais, t. y. institucijos, kuri neturi viešojo administravimo įgaliojimų, svarstymas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Atsakovas, sutikęs su pasitarymo rekomendacijomis, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, turėjo priimti motyvuotą atsisakymą organizuoti projekto rengimą pagal pareiškėjo nurodytus tikslus, tačiau atsakovas skundžiamais aktais pakeitė iniciatoriaus nurodytus projekto rengimo tikslus, nors tokia teisė jam Taisyklėse nėra suteikta. Atsižvelgiant į tai, skundžiami teisės aktai priimti pažeidžiant ultra vires (viršijant įgaliojimus) principą.
21. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neturėjo teisės pačioje pirminėje projekto rengimo stadijoje (įsakymo ir reikalavimų išdavimo) nustatyti (primesti) būsimo projekto sprendinių, kai projektas dar nėra rengiamas ir konkretūs teritorijos naudojimo reglamentai taip pat nėra vertinami. Skundžiamuose aktuose atsakovas turėjo nurodyti konkrečius teritorijų planavimo dokumentus, kuriais vadovaudamasis projekto rengėjas parengs žemės sklypo pertvarkymo projektą ir pateiks jį derinimui, o ne įsakmiai nurodyti būsimus projekto sprendinius. Antruoju atveju viešojo administravimo institucija nepagrįstai kišasi į privataus žemės sklypo savininko nuosavybės teisės turinį. Atsakovas savo kompetenciją teritorijų planavimo srityje įgyvendina derindamas arba atsisakydamas derinti parengtą projektą, o ne nustatydamas privataus žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslus.
22. Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvadą, jog Sklypo dalis patenka į valstybinio miško teritoriją (registruotas Nr. 40(33)), paneigia Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 181 priedo Nr. 8, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 362 priedo Nr. 1 kompleksinis vertinimas.
23. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3345-502/2016, kurioje buvo nagrinėjamas iš esmės identiškas ginčas, suformuotai praktikai.
24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas ignoravo Bendrojo plano aiškinamojo rašto nuostatą, kad Bendrasis planas pateikia apibendrintus sprendinius. Konkrečiu atveju aktualios Aiškinamojo rašto santraukos 1.1 dalies, Bendrojo plano iki 2015 metų 9 ir 10 punktų nuostatos. Teritorijų veiklos skiriamoji riba ir teritorinių funkcinių zonų ribos yra tikslinamos pagal specifinius teritorijų požymius, rengiant detaliuosius planus. Bendrajame plane nėra nustatytos tikslios atitinkamų teritorijų zonų ribos. Nagrinėjamam ginčui aktuali yra Administracijos pozicija, išreikšta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos (monitoringo) 2007–2014 metų ataskaitos 1.1.2 punkte.
25. Pareiškėjo tvirtinimu, Bendrajame plane nurodytos funkcinės zonos, miškai bei miškingos teritorijos ribos turi sutapti su Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų ribomis, nes visi miesto teritorijoje esantys miškai priskiriami valstybės reikšmės miškams. Atsakovas ir teismas privalėjo įvertinti po Bendrojo plano patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 362 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ atliktus Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimus, kuriais Sklypo dalis buvo išimta iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
26. Pareiškėjas pažymi, kad valstybinės reikšmės miškų schema (specialiojo teritorijų planavimo dokumentas) parengta įvertinant konkrečių žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į faktinius žemės sklypo duomenis, jų pagrindu padarytus atitinkamus miškų kadastro duomenų pakeitimus. Rengiant žemės sklypo formavimo projektą būtina vadovautis tiek Bendruoju planu, tiek galiojančiais specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Projekto rengimo metu, įvertinus specialiajame plane nustatytą miško ribą, esamus miškų kadastro duomenis, atsižvelgiant į jau esamas urbanizuotas gretimas teritorijas ir nustatytą naudojimo režimą (mažo užstatymo gyvenamąją teritoriją), būtų galima spręsti dėl naujai formuojamiems žemės sklypams nustatomo naudojimo būdo.
27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas gali paneigti pareiškėjui įstatymu suteiktą teisę inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, jeigu nustato, kad projekto rengimo tikslai prieštarauja teisės aktams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau atsakovas neturi teisės perimti privataus žemės sklypo projekto rengimo iniciatyvos ir pats nustatyti būsimojo planavimo tikslų, kadangi tokia teisė atsakovui jokiame teisės akte nėra nustatyta.
28. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neįrodė nė vieno iš ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų ginčijamų teisės aktų panaikinimo pagrindų. Apeliaciniame skunde pateikiami tapatūs argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, o reikšmingi argumentai, kodėl skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, nepateikti.
30. Atsakovas atkreipia dėmesį į Taisyklių 7, 8 ir 70 punktuose, Aprašo 9 punkte įtvirtintą reglamentavimą ir akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Sklypo naudojimo būdai numatyti įvertinus, kad Sklypas, vadovaujantis Bendruoju planu, patenka į mažo užstatymo gyvenamųjų teritorijų ir miškų ir miškingų teritorijų funkcines zonas. Administracija, atsižvelgdama į tai, kad Sklypą atidalinus privaloma atidalintiems sklypams nustatyti žemės sklypo naudojimo būdus ir į Bendrojo plano sprendinius, kurie vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti, Įsakyme įvardijo projekto rengimo tikslą, kuriame atsispindi ir galimi padalintų sklypų naudojimo būdai. Galimų padalintų sklypų naudojimo būdų Įsakyme nurodymas nedaro Įsakymo neteisėtu. Atsakovo pasirinkimas, kaip nurodyti projekto rengimo tikslą yra tik juridinės technikos klausimas, kuris Įsakymo turinio iš esmės nekeičia. Be to, Įsakyme yra įvardintas konkretus teritorijų planavimo dokumentas – Bendrasis planas.
31. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiais dėl valstybinio miško nepatekimo į Sklypo ribas, akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar Sklype yra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoto žemės ploto ar jo nėra, Sklypui galioja Bendrojo plano sprendiniai, t. y. Bendruoju planu nustatyta miškų ir miškingų teritorijų funkcinė zona nereiškia, kad toje zonoje yra registruotas miško plotas, o ta aplinkybė, kad minimoje funkcinėje zonoje nėra Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoto žemės ploto nepanaikina Bendrojo plano sprendinių. Be to, pareiškėjo teiginys, kad valstybinės reikšmės miško ribos po Bendrojo plano patvirtinimo buvo pakeistos ir skundžiamų atsakovo aktų priėmimo metu jokia Sklypo dalis nepateko į valstybinės reikšmės plotus, yra klaidingas: Sklypo dalis į valstybinį mišką pateko ne tik Įsakymo priėmimo metu, bet ir atsakovui 2017 m. kovo 8 d. teikiant atsiliepimą į skundą; aplinkybė, jog Sklype yra / nėra valstybinio miško ploto, nepanaikina Bendrojo plano sprendinių.
32. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiu, kad Bendrajame plane nurodytos funkcinės zonos, miškai bei miškingos teritorijos ribos turi sutapti su Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų ribomis, nurodo, kad teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai tokio reikalavimo nenumato. Be kita ko, pareiškėjas neginčija Bendrojo plano sprendinių, todėl jie laikytini teisėtais ir galiojančiais bei privalomi šios bylos šalims. Funkcinės zonos vyraujantys požymiai nustatyti Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje. Bendrojo plano funkcinė zona miškai ir miškingos teritorijos nėra tapati valstybinių miškų užimamam plotui ir valstybinio miško schemų, ar kitų dokumentų, kuriais nustatomos valstybių miškų ar kitų miškų ribos pakeitimas, nelaikytinas Bendrojo plano koregavimu.
33. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuodamas bendrąją aiškinamojo rašto nuostatą, ignoruoja ginčui aktualias Bendrojo plano pagrindinio brėžinio tekstinių reglamentų 4 ir 6 punktų nuostatas, pagal kurias galimi konkretūs žemės sklypo naudojimo būdai Sklypui Bendruoju planu nustatyti tiksliai.
34. Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundo tenkinimo atveju Įsakymas prieštarautų Bendrajam planui. Įsakymo panaikinimo atveju teismas turėtų panaikinti visą Įsakymą arba įpareigoti nustatyti kitus, Bendrąjį planą atitinkančius, žemės naudojimo būdus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) P. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ dalies (1 punkte nustatyto tikslo dalies) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) dalies (2 punkte nurodyto tikslo dalies) teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad Įsakymas ir Reikalavimai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir nėra pagrindo juos naikinti kaip iš esmės nemotyvuotus, formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui taikomi Bendrojo plano sprendiniai, todėl atsakovas Įsakymu ir Reikalavimais pagrįstai nustatė projekto rengimo tikslus: padalinti žemės sklypą į du, nustatyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir bendro naudojimo teritorijos naudojimo būdus.
38. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) sprendimas yra neteisėtas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, pažeidimo; 2) pareiškėjas negavo jokio atsakymo dėl 2016-05-10 paduoto prašymo organizuoti žemėtvarkos projekto rengimą; 3) teismas nepagrįstai nusprendė, kad žemės sklypo dalis patenka į valstybinio miško teritoriją; 4) pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai; 5) teismas taip pat ignoravo Bendrojo plano aiškinamojo rašto nuostatą, kad Bendrasis planas pateikia apibendrintus sprendinius ir 6) nevertinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schema.
39. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro bendru 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Šių taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai Projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje (19.1 punktas); savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektą pageidaujama rengti miesto ar miestelio teritorijoje (19.2 punktas). Pagal taisyklių 20 punktą, kai prašymas organizuoti Projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS. Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Minėtų taisyklių 23 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai Projekto rengimą inicijuoja Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybės administracija, Projektas pradedamas rengti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui arba savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą.
40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, 2016 m. gegužės 10 d. prašyme Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodė, jog projekto tikslas – žemės sklypo padalinimas į dvi dalis, nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) bei numatyti įvažiavimus į sklypus, o 2016 m. lapkričio 17 d. prašyme – žemės sklypo padalinimas į dvi dalis su tikslu atidalinti bendrą nuosavybę.
41. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčą, privalo, be kita ko, nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administravimo subjekto veikimas viršijant jam nustatytos kompetencijos ribas (ultra vires) yra neleidžiamas. Šį principą įgyvendina ir teismų praktikoje įvardijamos bendrosios taisyklės, kad viešojo administravimo subjektams „galima atlikti tik tai, kas nustatyta įstatyme“, „neleidžiama daryti to, ko įstatymas nenumato“. Veikimas ultra vires neleistinas svarbiausia dėl to, kad jis pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės hierarchiją, inter alia kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai aktai turi būti priimami remiantis įstatymais. Pareiga remtis įstatymais, be kita ko, reiškia ir viešojo administravimo subjekto pareigą veikti tik pagal įstatymų nustatytą kompetenciją. Ultra vires nepaisymas, yra vienas iš pagrindų administracinį sprendimą pripažinti neteisėtu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-102-822/2019 ir kt.). < ... viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-867-662/2016). Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek, kiek nustato įstatymas. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012).
42. Anksčiau minėtose taisyklėse nenustatyta jokių nuostatų, kurių pagrindu atsakovas galėtų vienašališkai koreguoti iniciatoriaus prašyme suformuluotą projekto tikslą. Taigi apibendrindama šiuo klausimu išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taisyklėse nustatytas reglamentavimas nesuteikia teisės atsakovui keisti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tikslą. Nesutariant dėl projekto tikslo savivaldybės administracijos direktorius neturėtų pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, o turėtų priimti motyvuotą sprendimą dėl atsisakymo organizuoti tokio projekto rengimą. Vadinasi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nustačiusi, kad pareiškėjo prašyme nurodyti planavimo tikslai prieštarauja teisės aktų reikalavimams ar galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams (bendrojo plano sprendiniams), motyvuotu sprendimu turėjo atsisakyti rengti pareiškėjo prašomą projektą. Tai vertintina kaip esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu Įsakymui ir Reikalavimui panaikinti.
43. Atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, išklausyti asmenis, kurių atžvilgiu yra priimami administraciniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).
44. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. padavė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo išlaidas už suteiktas advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą bei pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (884,50 Eur), viso 1 180,95 Eur.
45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.
46. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 4 d. prašymu prašė priteisti šias išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas: 22.50 Eur žyminį mokestį už skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui; 423,50 Eur už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą; 169,40 Eur už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. posėdyje; 84,70 Eur už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. posėdyje; 169,40 Eur už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 24 d. posėdyje; 296,45 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 13,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
47. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo vardu 2017 m. vasario 10 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė ir parengė pareiškėjo atstovas advokatas T. Š., pareiškėjas už minėto skundo teismui parengimą kartu su žyminiu mokesčiu sumokėjo 446 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus rekomenduojamas užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudarytų 1 983,25 Eur (793,3 Eur (2016 m. III ketvirčio BDU) x 2,5). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina prašoma išlaidų suma už skundo parengimą – 423,50 Eur.
48. Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. prašyme prašė priteisti 169,40 Eur, 84,70 Eur ir 169,40 Eur išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo atitinkamai 2018 m. sausio 10 d., 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. gegužės 24 d. posėdžiuose. Bylos duomenys patvirtina, kad administracinė byla buvo nagrinėjama 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, teismo posėdis užtruko nuo 14.03 val. iki 14.10 val., t. y. 8 min.; 2018 m. kovo 21 d. posėdyje, kuris užtruko nuo 10.44 val. iki 10.58 val., t. y. 14 min. ir 2018 m. gegužės 24 d. posėdyje nuo 10.04 val. iki 11.32 val., t. y. 1 val. 28 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus priteistinas užmokestis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 p.). Pasirengimas teismo posėdžiui vertintinas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas, todėl pareiškėjui priteistina išlaidų suma tik už advokato atstovavimą 2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje sudarytų 164,56 Eur (822,8 Eur (2016 m. IV ketvirčio BDU) x 0,1 x 2 val.).
49. Prašyme pareiškėjas prašo priteisti 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, minėtos išlaidos (t. y. 22,50 Eur) priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.
50. Pareiškėjas prašymu prašo priteisti iš atsakovo 296,45 Eur išlaidų, patirtų už advokato paslaugas rengiant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą apskaičiuojant maksimalų užmokesčio dydį už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikomas koeficientas 1,7, todėl maksimali priteistina suma pareiškėjui už tokio pobūdžio teisines paslaugas sudarytų 1 521,84 Eur (895,2 Eur (2018 m. I ketvirčio BDU) x 1,7).
51. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas 2018 m. liepos 12 d. apeliacinį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį (prašyme nurodo, kad sumokėjo 13 Eur). ABTĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis, o 3 dalis nustato, jog šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atitinkamai, iš atsakovo pareiškėjui priteistina sumokėta 11,25 Eur žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą.
52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 918,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, teismas vertina, kad pareiškėjui priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
53. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas, o apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nesant galimybės vertinti naujų įrodymų pačiam administraciniam teismui tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, (nes, kaip minėta, tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą), priimamas naujas sprendimas – atsakovo Įsakymas ir Reikalavimai naikinami ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 10 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. prašymus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. A30-3127 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) P. gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir 2017 m. sausio 10 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-18/17(2.14.2.12-MP8) bei įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo M. M. (M. M.) 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktus prašymus dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo.
Priteisti M. M. (M. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė