Civilinė byla Nr. 2S-313-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17735-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) N. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Luminor bank dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų nuginčijimo, išvadą teikiančios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti Nordea Bank akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos skyriaus 2015 m. sausio 26 d. vienašalį Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08/07/33LS nutraukimą neteisėtu ir grąžinti sutarties šalis į padėtį, buvusią iki sutarties nutraukimo, atitinkamai ją pratęsiant; pripažinti 2008 m. liepos 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. BK08/07/33LA (toliau kreditavimo sutartis / sutartis) bendrosios dalies 13.1 punkto sąlygą „jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip 10 (dešimt) kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsiskolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“ nesąžininga nuo sutarties sudarymo; pripažinti kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkto sąlygą „šiuo taip pat partvirtinu, kad buvau informuotas apie galimą riziką dėl valiutų kursų svyravimų, suprantu, kad už šią riziką bankas nėra atsakingas ir ateityje nereikšiu dėl to jokių pretenzijų bankui“ nesąžininga nuo jos sudarymo momento; pripažinti kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.1. punktą nesąžiningu ir neskaidriu nuo sudarymo momento ir jį pakeisti išdėstant taip: “2.1. Kredito valiuta: 115.210,84 (vienas šimtas penkiolika tūkstančių du šimtai dešimt Šveicarijos frankų 84 ct), santykiu 1 CHF = 2.1248 Lt/0,62 Eur, šį kursą skaičiuojant visą sutarties galiojimo terminą, įpareigojant Nordea Bank AB Lietuvos skyrių pagal naujai nustatytą Šveicarijos franko ir Eur kursą perskaičiuoti atliktas įmokas bei paskolos likutį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1437-852/2018 paliko nepakeistą minėtą sprendimą. Ieškovės pateiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimti atsisakė 2019 m. vasario 28 d. nutartimi.

3.       Ieškovė N. G. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, bei, išnagrinėjus bylą pakartotinai, patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus.

4.       Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nurodė, kad pagrindu prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti tapo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021. konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismai nevykdė jiems nustatytos pareigos ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu, dėl ko priimant sprendimą ir nutartį buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtus sprendimą ir nutartį. Ieškovė reiškė reikalavimą tiek dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, tiek dėl nesąžiningų sutarties sąlygų pakeitimo ar panaikinimo, tačiau nei vienas iš šių klausimų taip kaip nurodyta cituotoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo nagrinėjami ir vertinami, tuo pažeidžiant materialines teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutartis, dėl ko netinkamai taikant teisės normas buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Ieškovės byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl sutarties sąlygų sąžiningumo nebuvo įvertintos teisės taikymo aspektu, be to, priimant sprendimą ir nutartį, nesivadovauta ESTT jurisprudencijos išaiškinimais, o visų šių aplinkybių visuma, kaip nurodyta Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-87-611/2021, yra pagrindas priimtų žemesnių instancijų teismo sprendimų panaikinimui, siekiant teismui įvykdyti pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygas bei spręsti dėl nesąžiningomis pripažintų sąlygų pakeitimo ar panaikinimo bei iš to kylančių pasekmių.

5.       Atsakovė Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

6.       Nurodė, kad pareiškėja yra pasinaudojusi žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, todėl ji neturėjo teisės pateikti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Ieškovė neįrodė jokios pirmosios instancijos teismo sprendime tariamai padarytos aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos. Visos ieškovės prašyme deklaruojamos aplinkybės buvo išnagrinėtos žemesnės instancijos teismų ir dėl visų Ieškovės nurodomų aplinkybių teismai padarė pagrįstas išvadas atmesdami ieškovės reikalavimus. Be to, teisės normos aiškinimo taisyklės neturi atgalinio veikimo, kas reiškia, jog net jeigu vėliau pasikeičia teismų praktika, naujos teisės normų aiškinimo taisyklės nėra ir negali būti pagrindu atnaujinti užsibaigusius teisminius procesus. Ieškovė nepagrįstai siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovės argumentais apie teismo sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka nevisapusiškumą ir netinkamumą iš esmės yra kvestionuojamas ir apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neturi prerogatyvos spręsti dėl įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos teisėjų kolegija jau yra atsisakiusi priimti ieškovės kasacinį skundą, kadangi nematė jokių žemesnės instancijos teismų padarytų teisės normų taikymo pažeidimų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (šis terminas pasibaigė dar 2018 m. vasario 20 d.).

7.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad pritaria Luminor Bank AS atsiliepime išdėstytai pozicijai dėl pareiškėjos reikalavimų nepagrįstumo.

8.       Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos N. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017. Priteisė iš pareiškėjos N. G. atsakovei Luminor Bank AS, Lietuvoje, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas. Taip pat nustatė, kad pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis). Nustatęs, kad ieškovė yra pasinaudojusi žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priešingai nei teigiama pareiškime, vien dėl šios privalomos sąlygos nebuvimo (sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra įmanomas. Atkreipė dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atitinkami teisės taikymo išaiškinimai net ir tuo atveju, jeigu jais būtų keičiama anksčiau suformuota teismų praktika, sukelia padarinių tik į ateitį, t. y. naujai sukurtą precedentą teismai galės naudoti spręsdami naujas, o ne jau išspręstas bylas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėja (ieškovė) N. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-844-808/2016. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį, bei, išnagrinėjus bylą pakartotinai, patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

11.1                      . Teismas spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo neturėjo pagrindo remtis kasacinio teismo praktika, aiškinančia teismų praktikos galiojimą į ateitį, kadangi kasacinio teismo nutarties, kuria remiasi apeliantė negalima laikyti naujai suformuota teismų praktika. Šioje nutartyje teismas nepakeitė ankstesnės praktikos, o tik toje byloje įvertino priimtus žemesnių teismų sprendimus. Kasacinis teismas pasisakė dėl tapataus (faktiškai visiškai analogiško) ginčo, vykusio tarp vartotojų ir to paties atsakovo, dėl to paties dalyko – būsto kredito sutarčių, sudarytų Šveicarijos frankais, jų vertinimo vartotojų atžvilgiu sąžiningumo prasme. Tiek bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, tiek teikiant kasacinį skundą, ieškovė kėlė analogiškus klausimus, tačiau apeliacinis teismas, o vėliau ir kasacinis teismas, skirtingai nei nurodytoje kasacinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, jokių teisės aiškinimo klaidų nenustatė, nors teismai nevykdė jiems nustatytos pareigos ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo vartotojo atžvilgiu aspektu.

11.2                      Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad teismų nustatyta aplinkybė, kad vartotojai buvo informuoti atsakovės apie Šveicarijos frankų valiutos kurso pasikeitimo riziką ir kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovės apgaulės ieškovų atžvilgiu atskleidžiant šią riziką, savaime nereiškia, kad atsakovė tinkamai atliko jai įstatymo nustatytas pareigas vartotojui perduoti visą informaciją, kuri gali turėti įtakos vartotojų įsipareigojimų apimčiai ir leistų įvertinti, be kita ko, visą kredito kainą. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra tiesiogiai susiję su ieškovės byla, kadangi ieškovės inicijuotoje byloje, pirmos ir apeliacinės instancijos teismai padarė analogiškas neteisingas išvadas, tačiau ieškovės kasacinį skundą priimti atsisakyta. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai išnagrinėjęs analogišku pagrindu ir tam pačiam atsakovui iškeltą civilinę bylą ir priėmė sprendimą, kuriuo tenkino tapačius reikalavimus, kuriuos ieškovė buvo pareiškusi ir prašomoje atnaujinti byloje.

11.3                      Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neišnagrinėjo prašyme nurodytų motyvų ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas tik formaliu CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo nurodymu. Apeliantės vertinimu, CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas draudimas atnaujinti procesą tuo atveju, kai sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pažeidžia teisinės valstybės principą bei asmens konstitucinę teisė kreiptis į teismą. Be to aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir nutartį buvo padaryta abiejų teismų sprendimuose. Byloje pirmos ir apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl sutarties sąlygų sąžiningumo nebuvo įvertintos teisės taikymo aspektu, be to, priimant sprendimą ir nutartį nesivadovauta ESTT jurisprudencijos išaiškinimais. Šiuo atveju susiklosto situacija, kad analogišką ginčą teismai vertino skirtingai, kas yra akivaizdus teisingumo, protingumo, sąžiningumo, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principų pažeidimas. Būtent vienodos teismų praktikos formavimas, kasacinio teismo pozicija analogiškoje civilinėje byloje (precedentas), leidžia teigti, kad taikant proceso atnaujinimo pagrindą neformaliai, procesas šioje byloje turi būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

11.4                      Prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas siekiant ištaisyti teismų padarytas aiškias teisės taikymo klaidas, o to nepavykus padaryti per proceso atnaujinimo institutą, ieškovė galės reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi teismai, nagrinėdami ieškovės bylą nevykdė jiems įstatymų numatytų pareigų, dėl ko priėmė priešingus sprendimus nei cituojamoje byloje, kurioje nagrinėtas tapatus ginčas.

12.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1                      . Darant prielaidą, kad būtų pagrindas atnaujinti procesą (nors šioje byloje tokio pagrindo nėra), pakartotinis bylos nagrinėjimas būtų ydingas dėl reikalavimo teisių perleidimo (bankas nebėra ieškovės kreditorius), išieškojimo ir turto pardavimo (pagal Kredito sutartį yra išduoti vykdomieji įrašai ir antstolė jau yra atlikusi turto pardavimo bei lėšų paskirstymo veiksmus).

12.2                       Atskirajame skunde apeliantė pateikia iš esmės tuos pačius motyvus, kuriuos buvo pateikusi ir pareiškime dėl proceso atnaujinimo. Tačiau jie nepaneigia imperatyvaus draudimo atnaujinti procesą, kai byla buvo peržiūrėta apeliacine instancija. Šiuo atveju apeliantė yra pasinaudojusi procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra.

12.3                      Ieškovė neįrodė jokios pirmosios instancijos teismo sprendime tariamai padarytos aiškios ir esminės teisės normos taikymo klaidos. Visos ieškovės prašyme deklaruojamos aplinkybės (sąlygų sąžiningumo vertinimas, įskaitant ir dėl Šveicarijos franko kurso) buvo išnagrinėtos žemesnės instancijos teismų. Savo reikalavimais ieškovė iš esmės įrodinėja ne kažkokią tariamą teisės taikymo klaidą, bet nori, kad teismai kitaip vertintų aplinkybes ieškovės atžvilgiu. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisės normos aiškinimo taisyklės neturi atgalinio veikimo.

12.4                      Ieškovė prašo panaikinti tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos priimtus sprendimus jos atžvilgiu. Tačiau CPK 366 str. 1 d. 9 punktas nesuteikia teisės iš naujo pirmosios instancijos teisme kvestionuoti įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo, juolab, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos teisėjų kolegijos nutarties, kuria yra atsisakyta priimti ieškovės kasacinį skundą.

12.5                      Pareiškimas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą (kuris pasibaigė 2018 m. vasario 20 d.) ir pareiškėja prašyme bei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis).

13.       Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo pritaria Luminor Bank AS atsiliepime išdėstytai pozicijai dėl pareiškėjos reikalavimų nepagrįstumo.

14.       Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba prašė pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

17.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos (ieškovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo.

18.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus vienašalio Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08/07/33LS nutraukimo pripažinimo neteisėtu, 2008 m. liepos 22 d. Kreditavimo sutarties Nr. BK08/07/33LA sąlygų pripažinimo nesąžiningomis. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1437-852/2018 paliko nepakeistą minėtą sprendimą. Ieškovės pateiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimti atsisakė 2019 m. vasario 28 d. nutartimi. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą atnaujinti procesą atmetė motyvuodamas tuo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas nenumato galimybės atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka.

20.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir formaliai taikydamas proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias normas, atsisakė atnaujinti procesą, neatsižvelgė, kad kasacinės instancijos teismo nutartis, kuria remiasi apelintė, priimta iš esmės tapačiame ginče. 

21.       Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas, tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2018-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018).

22.       Proceso atnaujinimas galimas, tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Apeliantė prašė atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

23.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nagrinėjamos bylos atveju pasinaudojo žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūra, dėl to proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra įmanomas. Atskirajame skunde apeliantės dėstoma subjektyvi nuomonė, kad toks ribojimas prieštarauja konstituciniams principams, nėra pagrindas nesivadovauti imperatyviomis įstatymo normomis.

24.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjos nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

25.       Apeliantės teigimu, nagrinėjama byla turėjo būti išspręsta kitaip, t. y. pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, kurioje buvo sprendžiamas faktinėmis ginčas tarp vartotojų ir to paties atsakovo, dėl būsto kredito sutarčių, sudarytų Šveicarijos frankais bei minėtoje nutartyje pateikti aktualūs išaiškinimai apie teismo pareigą ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo vartotojo atžvilgiu aspektu, taip pat įvertinti ar vartotojai buvo informuoti atsakovės apie Šveicarijos frankų valiutos kurso pasikeitimo riziką. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės procesinių dokumentų argumentus, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurią prašoma atnaujinti buvo padaryta aiški ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, teisės taikymo klaida. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad naujus kasacinio teismo aiškinimus teismai gali naudoti sprendžiant naujas, o ne jau išspręstas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e3K-7-359-469/2018). Šiuo atveju apeliantė nenurodė konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymo ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymo. Priešingai nei teigia apeliantė pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovės pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017 pagrįstumą, vertino ne tik ginčijamas kredito sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu kaip to reikalauja CK 6.2284 straipsnio 2 dalis, tačiau be kita ko ir bylai reikšmingus faktus susijusius su pačios ieškovės nurodytomis kredito sutarties pasirašymo aplinkybėmis, jos vykdymu ir jos kaip vartotojos individualiomis savybėmis. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis tiek dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, tiek ir dėl sutarties nuostatų modifikavimo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kasacinį skundą vėl gi grindė argumentais, kad teismai sumažino ieškovės kaip vartotojos teisių apsaugą, nes dėl įgyto teisinio išsilavinimo jos kaip vartotojos nelaikė silpnesniąja sutarties šalimi; nepagrįstai nuo sudarymo momento nepripažino nesąžiningomis sutarties sąlygų (13.1 punkto, specialiosios dalies 2.1, 5 punktų) (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 6 punktas); netinkamai įvertinę įrodymus dėl atsakovės veiksmų klaidingai reklamuojant paskolas Šveicarijos frankais ir nutylint rizikas, pažeidė lygybės prieš įstatymą principą, atsakomybę už padarinius perkėlė vartotojai; teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose, taip pat praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl CK 6.217 straipsnio 2, 5 dalyse įtvirtintų nuostatų taikymo sąlygų. Tačiau ir kasacinės instancijos teismas, susipažinęs su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, konstatavo, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad byla, kuria apeliantė remiasi prašydama atnaujinti procesą yra tapati ieškovės inicijuotai bylai, kurioje ieškinys buvo atmestas, kadangi nesutampa jose formuluojami reikalavimai. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021, kuria grindžiamas poreikis atnaujinti procesą, kasacinės instancijos teismas civilinę bylą grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu išnagrinėjęs minėtą bylą iš naujo, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą dalyje dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti banką perskaičiuoti įmokas atsižvelgiant į neigiamas palūkanas paliko nepakeistą, kitoje dalyje sprendimą panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkino iš dalies – modifikavo ieškovų su Nordea bank sudarytas sutartis, t. y. pakeisti nuo jų sudarymo dienos valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus paskolos išdavimo dienos kursu, o bazinę palūkanų normą pakeisti iš LIBOR CHF į EURIBOR. Tačiau atkeiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog minėtoje byloje buvo perskaičiuotos įmokos ir sutarčių sąlygos buvo modifikuotos pakeičiant valiutą iš Šveicarijos frankų į eurus negali būti pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7153-808/2017, kurioje tokie reikalavimai net gi nebuvo pareikšti. 

27.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

28.       Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       CPK

30.       Atsakovė Luminor Bank AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pateikė prašymą priteisti 707,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

31.       Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija; toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktį maksimalus priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nagrinėjamu atveju atsiliepimą į atskirąjį skunfą sudarytų 626,56 Eur (2021 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 1566,4 Eur × 0,04).

32.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog byloje nėra susidariusi išimtinė situacija, kuomet būtų pagrindas priteisti viršijančią Rekomendacijose nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi sumą mažina ir priteisia iš apeliantės 626,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, 626,56 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja               Loreta Braždienė