Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-35-788/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03628-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3; 8.9; 21.13.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, Arnoldo Dilbos prašymą išnagrinėjo M. Š., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, administracinio nusižengimo bylą, atnaujintą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

        1. Nagrinėjamoje byloje:

        1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu M. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1500 Eur bauda už tai, kad jis, eidamas UAB „B. B.“ operatoriaus – lažybų tarpininko pareigas, 2019 m. gegužės 15 d. nuo 12.35 val. iki 14.00 val. įleido R. L. į bendrovės lažybų punktą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nors R. L. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. vasario 27 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, taip M. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.

        1.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį M. Š. nutraukė.

        1.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi iš dalies tenkino M. Š., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, prašymą ir, vadovaudamasis ANK 666 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 dalimi ir 105 straipsniu, priteisė jam 400 Eur proceso išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

        1.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 24 d. nutartimi Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo, laikinai einančio direktoriaus pareigas, Arnoldo Dilbos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) prašymas priimtas ir M. Š. administracinio nusižengimo byla atnaujinta. 

II. Institucijos prašymo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Lošimų priežiūros tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria M. Š. priteista 400 Eur proceso išlaidų iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, ir M. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti. Lošimų priežiūros tarnyba prašyme nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino tiek ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatas, įtvirtinančias įpareigojimą lošimų organizatoriams garantuoti, kad asmuo, išreiškęs valią nebūti įleistas į lošimų organizavimo vietas, į jas ir nebūtų įleistas, tiek ir 2017 m. vasario 7 d. bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 00-00 patvirtintus Operatoriaus – lažybų tarpininko pareiginius nuostatus, kuriais bendrovės darbuotojas M. Š., vykdydamas savo pareigines funkcijas, privalėjo vadovautis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ANK 563 straipsnio reikalavimų, iš esmės pažeidė administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir taip padarė esminius proceso bei materialiosios teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2.2. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, M. Š. yra atsakingas dėl susidariusios situacijos, nes jis, turėdamas pareigą aptarnauti klientus (pareiginių nuostatų 4.9 punktas) ir teisę reikalauti iš kliento ar ir kito asmens dokumento (5.1 punktas), būdamas atsakingas už klientų ir pirkėjų aptarnavimo pažeidimus (6.3 punktas), taip pat turėdamas pareigą laikytis pareigybės aprašymo bei Darbo sutarties 3.3 punkto reikalavimų, vykdydamas su tiesioginėmis pareigomis susijusias funkcijas, privalėjo žinoti, kad, prieš priimdamas iš kliento statymus, jis turi reikalauti pateikti asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatumą. Nors M. Š. neturėjo prisijungimo prie Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro kodų, tačiau jis, prieš priimdamas statymus iš R. L., net nebuvo jo paprašęs asmens dokumento, elgdamasis nerūpestingai ir pasitikėdamas bendrovės darbuotojais, kad kliento tapatybė jau buvo nustatyta. M. Š. privalėjo užtikrinti, kad nebūtų priimti statymai iš apribojusio savo galimybę lošti R. L..

2.3. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad M. Š. buvo gerai žinoma asmenų įleidimo į lažybų punktą tvarka ir jos šis tinkamai nevykdė. Tik apeliaciniame skunde buvo nurodytos naujos aplinkybės, kad M. Š. neturėjo prisijungimo kodų prie Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro (toliau – ir Registras) ir negalėjo realizuoti jam suteiktos teisės, t. y. patikrinti asmens duomenų Registre.

2.4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, priteisdamas M. Š. jo patirtas proceso išlaidas iš valstybės lėšų, netinkamai pritaikė ANK 666 straipsnio nuostatas, nepagrįstai vadovavosi BPK 103 straipsnio 6 dalimi ir 105 straipsniu, taip padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti, nes išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta) BPK nenustato galimybės išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019). Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016). Be to, apeliacinės instancijos teismas neišaiškino, kokiu būdu ir kokiais teisės aktais vadovaujantis turėtų būti vykdomas toks teismo sprendimas, kadangi praktikos dėl tokio procesinio sprendimo įvykdymo nėra. BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. BPK 106 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų.

3. M. Š. atstovas advokatas Algis Petrulis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo atmesti Lošimų priežiūros tarnybos prašymą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir iš Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 400 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Atsiliepime nurodoma:

3.1. M. Š. UAB „B. B.“ buvo įdarbintas vos prieš kelias dienas (nuo 2019 m. gegužės 8 d.) iki įvykio, turėjo mokinio statusą, jam buvo skirtas bandomasis laikotarpis ir buvo prižiūrimas bendrovės darbuotojos N. K.. Lošimų priežiūros tarnyba kaltina M. Š., neva jis įleido R. L. į bendrovės lažybų punktą, nors, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, M. Š. pareiginiuose nuostatuose nėra nustatytos tokios pareigos. Lošimų priežiūros tarnybos manymu, darbdavio teisė pasirinkti būdus, kaip organizuoti darbą (ALĮ 10 straipsnio 21 dalis), suteikia jam ir galimybę teisės aktuose nustatytą atsakomybę perkelti bendrovės darbuotojui (operatoriui), o šiuo konkrečiu atveju mokiniams – M. Š. ir A. M., kuriems net neužtikrinta prieiga prie Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro.

3.2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad iki tol, kol į darbą atėjo M. Š., R. L. lošimų bendrovėje jau žaidė 1,5 valandos ir buvo pralošęs apie 700 Eur. M. Š., perėmęs pamainą iš A. M., paklausė, ar iki jo atėjimo lošimuose dalyvavę asmenys buvo patikrinti, o mokinį prižiūrinti N. K. patvirtino, kad lošimuose dalyvaujantys asmenys jau yra patikrinti. Nei darbo sutartyje, nei bendrovės pareiginiuose nuostatuose nėra aprašyta nurodyta situacija, kaip darbuotojas turi elgtis, kai perima pamainą iš kito operatoriaus ir kai iki to momento asmenys jau buvo dalyvavę lošimuose.

3.3. Darbo sutarties ir pareiginių nuostatų punktai dėl M. Š. suteiktos teisės patikrinti asmens dokumentą negalėjo būti realizuoti, nes M. Š. neturėjo galimybės asmens duomenis patikrinti Registre, jam tokia prieiga darbdavio nebuvo suteikta. Ne lažybų tarpininkas – operatorius (M. Š.) Lošimų priežiūros tarnybai turi pateikti prašymą leisti jam (M. Š.) naudotis Registru, o UAB „B. B.“ atsakingas darbuotojas privalo kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą, kad ši išduotų bendrovės nurodytam asmeniui ne tik leidimą prisijungti prie Registro, bet ir suteikti prisijungimo kodą. Lošimų organizatorės UAB „B. B.“ įgaliota darbuotoja E. G. išsiuntė prašymą į Lošimų priežiūros tarnybą suteikti M. Š. prisijungimą prie klientų tikrinimo registro tik 2019 m. birželio 3 d., o Lošimų priežiūros tarnyba pranešimą, kad M. Š. gavo prisijungimą prie minėto Registro, atsiuntė tik 2019 m. birželio 5 d., t. y. praėjus 21 dienai po nagrinėjamo pažeidimo.

3.4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi pagrįstai priteisė M. Š. 400 Eur proceso išlaidų iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. ANK 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Tai reiškia, kad BPK nuostatos negali būti taikomos veidrodiniu principu, o taikomos su tam tikrais pakeitimais. BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu. BPK 106 straipsnyje konstatuojama tai, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, o kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėse bylose valstybė negarantuoja teisinės pagalbos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, šią nuostatą taikyti nagrinėjant administracines bylas kaip specialiąją normą 105 straipsnio 5 dalies atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

        4. Lošimų priežiūros tarnybos prašymas tenkintinas iš dalies.

        Dėl atsakomybės už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą taikymo

        5. ANK 134 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šiuo atveju Lošimų priežiūros tarnyba nustatė ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nurodyto draudimo įleisti į lošimų organizavimo vietas asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, pažeidimą. Nustatyta, kad R. L. 2019 m. gegužės 15 d. 12.35 val. į bendrovės lažybų punktą, esantį Vilniuje, Sodų g. 22, buvo įleistas ir jam leista atlikti statymus, nors jis yra pateikęs prašymą neleisti lošti. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad M. Š. dėl šio teisės pažeidimo nekaltas, administracinio nusižengimo bylą jam nutraukė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šis procesinis sprendimas priimtas nesilaikant materialiosios ar proceso teisės reikalavimų.

6. Tiek už ANK 134 straipsnyje nurodytą, tiek už bet kurį kitą administracinį nusižengimą atsakomybėn gali būti traukiamas tik kaltas asmuo (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

        7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad 2019 m. gegužės 15 d. 12.35 val. lažybų punkte dirbo dvi lažybų tarpininkės – N. K. ir A. M.. A. M. priėmė pirmąjį ir antrąjį R. L. statymus. R. L. atliko statymus nuo 12.37 iki 14.22 val. A. M. dirbo nuo 9.00 val. iki 14.00 val., o nuo 14.00 val. ją pakeitė M. Š.. Jam atėjus į pamainą, R. L. jau buvo lažybų punkte ir atliko statymus. Iš byloje esančio A. M. 2019 m. gegužės 20 d. paaiškinimo matyti, kad ji pripažįsta, kad dėl patirties trūkumo (dirbo tik trečią dieną) nepatikrino R. L. dokumento ir priėmė iš jo statymus (1 t., b. l. 50). Pats M. Š. paaiškino, kad jis netikrino jau lažybų punkte esančio ir statymus darančio asmens tapatybės, nes pagalvojo, kad tai jau padarė A. M.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiginiai nuostatai (5.1 punktas) suteikia teisę, bet neįpareigoja prieš kiekvieną statymą tikrinti statymus darančių asmenų tapatybės. Nustatyta ir tai, kad įvykio dieną M. Š. neturėjo asmeninio prisijungimo prie Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. Š. yra nekaltas, nes neturėjo ir negalėjo suvokti, kad R. L. tapatybė nėra patikrinta ir kad jis yra apribojęs savo galimybę atlikti statymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados.

        8. Lošimų priežiūros tarnyba nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kaltės nebuvimo M. Š. veiksmuose, tačiau šio teismo nustatytų aplinkybių ir pateiktų argumentų nepaneigia. Iš pareiškimo turinio neaišku, kokiomis aplinkybėmis grindžiama išvada, kad M. Š. neturėjo pasitikėti kitais lažybų punkto darbuotojais ir privalėjo patikrinti ir įsitikinti, kad R. L. prieš tai į lažybų punktą buvo įleistas teisėtai. Pažymėtina, kad tiek baudžiamojon, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamas faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne tik baudžiamosiose, bet ir administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019, 2AT-6-788/2020 ir kt.). 

        9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo byla pagal ANK 134 straipsnio 4 dalį M. Š. nutraukta, paliktinas nepakeistas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš valstybės

10. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 666 straipsniu, BPK 103 straipsnio 6 dalimi ir 105 straipsniu, M. Š. priteista 400 Eur proceso išlaidų „iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka“. Šias išlaidas sudarė suma (teismo sumažinta), M. Š. sumokėta advokatui už byloje suteiktas teisines paslaugas. Konstatuotina, kad toks teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų.

11. ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. 

12. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Advokato darbo apmokėjimas reguliuojamas specialiosios normos (BPK 106 straipsnis), todėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažintinas.

13. Remiantis BPK 106 straipsniu, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

14. Remiantis anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismų praktikoje išaiškinta, kad išteisintojo turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimas (apmokėjimas) nepriteistinas nei iš nukentėjusiojo, nei iš valstybės. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai nustatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222/2016, 2K-308-648/2019). Kita vertus, įstatymai neužkerta kelio išteisintajam siekti jam padarytos žalos (įskaitant ir patirtas išlaidas teisinei pagalbai) atlyginimo kitu procesiniu būdu. Antai išteisintasis, remdamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimo ne teismo tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, gali būti atlyginama ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

15. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas M. Š. 400 Eur, išleistų advokato darbui apmokėti, sumą iš valstybės lėšų, priėmė įstatymo turiniui prieštaraujantį procesinį sprendimą. Be to, rezoliucinėje dalyje klaidinančiai nurodyta, kad ši suma priteisiama teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šis procesinis sprendimas pripažintinas esminiu proceso teisės pažeidimu. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis, kuria M. Š. 2019 m. lapkričio 21 d. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmetamas.

16. Dėl anksčiau nurodytų argumentų netenkintinas ir M. Š. atstovo advokato Algio Petrulio prašymas iš Lošimų priežiūros tarnybos priteisti 400 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 ir 5 punktais,

n u t a r i a :  

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – M. Š. 2019 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjai                                                                 Arvydas Daugėla 

Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas