Civilinė byla Nr. 2-387-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00954-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 127.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės banko „Finasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-2699-436/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrokontraktas“ direktoriaus G. V. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agrokontraktas“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė bankas „Finasta“.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Agrokontraktas“ direktorius G. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (t. 1, b. l. 3-16) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Agrokontraktas“. Nurodė, kad įmonė veiklą vykdo nuo 2000-01-03. Ilgą laiką pagrindinė veikla buvo didmeninė prekyba šaldytais bei atvėsintais mėsos produktais Lietuvoje ir užsienyje. Sumažėjus mėsos pardavimo apimtims, įmonė nusprendė vykdyti ir ekologinių javų bei ankštinių kultūrų prekybą. Įmonė turi VšĮ „Ekoagros“ sertifikatą, kuris suteikia galimybę tvarkyti ir pardavinėti ekologinę produkciją. Šiuo metu įmonėje dirba 18 darbuotojų. Pastaruoju metu UAB „Agrokontraktas“ susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir laikinomis finansinėmis problemomis. Įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos ir užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo, kadangi, paskelbus AB Ūkio banko bankrotą, buvo priversta skubiai grąžinti kreditus (neteko didelės dalies apyvartinių lėšų), taip pat patyrė ženklų 150 000 Lt nuostolį dėl gabento krovinio iš Vokietijos  vagystės. Netekus didelių apyvartinių lėšų ir pradėjus vėluoti atsiskaitymams su tiekėjais, priskaičiuotos baudos ir delspinigiai taip pat prastina įmonės finansinius rezultatus. Apyvartines lėšas mažina ir kas mėnesį grąžinama 58 000 Lt kredito suma AB bankui „Finasta“. Esant apyvartinių lėšų trūkumui, įmonei priklausančio elevatoriaus pajėgumai išnaudojami tik 50 procentų. Nepaisant finansinių sunkumų ir jų priežasčių, įmonė siekia derybų būdu išdėstyti skolų mokėjimus, pasirašant taikos sutartis, peržiūrėti teikiamų elevatoriaus paslaugų įkainius, pabranginant kai kurias paslaugas iki 65 procentų, kas leistų uždirbti didesnes pajamas ir skirti jas įsipareigojimų vykdymams. Jau pasirašyta sutartis dėl papildomo 400 t grūdų perdirbimo kas mėnesį. Taip pat siekiama išvystyti papildomą veiklą - mėsos tiekimą mėsos perdirbimo įmonėms Lietuvoje ir Latvijoje. Bendrovė yra sudariusi sutartį dėl papildomo kiekio vištienos filė realizavimo Latvijoje. Nurodytos veiklos tęstinumas sudarys galimybes įmonę išsaugoti ir atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi (t. 2, b. l. 64-67) tenkino ieškovo pareiškimą ir iškėlė UAB „Agrokontraktas“ restruktūrizavimo bylą. Teismas, įvertinęs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 metus bei už dalį 2014 metų (iki 2014-08-31), sprendė, kad sąlygų atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą dėl įmonės nemokumo nenustatyta (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.), t. y. pradelsti 1 281 828,61 Lt įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto (3 610 000 Lt) vertės. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, konstatavo, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nurodytas sąlygas restruktūrizavimo bylai iškelti, pareiškėjas tinkamai įvykdė ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus. Konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane, todėl restruktūrizavimo plano metmenims nekeltini tokie pat kokybiniai reikalavimai, kaip ir restruktūrizavimo planui. Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos gairės dėl tolimesnės įmonės veiklos leidžia daryti išvadą, kad restruktūrizavimo tikslai bus pasiekti. Įmonė šiai dienai susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau veiklos bendrovė nenutraukė, ją tebevykdo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo AB bankas „Finasta“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 74-78) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai įvertino įmonės mokumą, todėl, tenkindamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo iškėlimo, pažeidė ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas. Bendrovės turimas visas turtas lygus 3 610 707 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 266 066 Lt, kas akivaizdžiai viršija pusę įmonės turto turimos sumos. Be to, bendrovė per pastaruosius metus dirba nuostolingai (2013 m. – 703 000 Lt nuostolių, 2014 m. aštuonis veiklos mėnesius – 256 000 Lt nuostolių), turi net 174 kreditorius, kurių reikalavimų suma siekia 3 013 581,38 Lt, iš kurių pradelsta 1 281 828,61 Lt.

2. Teismas netinkamai įvertino restruktūrizavimo plano metmenis kaip pagrindžiančius galimybę atkurti bendrovės finansinį stabilumą bei mokumą. Ieškovas nepagrindė restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų priemonių, būdų įmonės mokumui atkurti (įsipareigojimų kreditoriams išdėstymo terminų pratęsimas; papildoma įmonės veikla – mėsos tiekimas perdirbimo įmonėms Lietuvoje ir Latvijoje; naujų klientų paieška, siekiant išnaudoti elevatoriaus pajėgumus; pasirašyta sutartis dėl papildomo 400 t grūdų perdirbimo kas mėnesį; ilgalaikio materialaus turto komplekso pardavimas) realaus įgyvendinimo galimybės, nepateikdamas objektyvių įrodymų.

3. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad pats faktas, jog kreditoriai neketina suteikti įmonei pagalbos, leidžia abejoti, ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo siekiamus tikslus. Trečiojo asmens AB banko „Finasta“ reikalavimas UAB „Agrokontraktas“ siekia net 881 711,12 Lt, kas sudaro 24 procentus bendrovės nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų (3 649 299 Lt). Bankas nesutiks su bendrovės reorganizavimo planu, tai turės lemiamą įtaką ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytam plano tvirtinimo kvorumui, t. y. 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertei.

4. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai konstatavo, kad įmonė turi tik laikinų mokėjimų sutrikimų.

Ieškovas UAB „Agrokontraktas“ vadovas G. V. atsiliepime į skundą prašė skundžiamą Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartį palikti nepakeistą, prijungti papildomus rašytinius įrodymus bei skirti AB bankui „Finasta“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Trečiasis asmuo AB bankas „Finasta“ iki nutarties priėmimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo neteikė savo prieštaravimų ir neginčijo fakto dėl įmonės (ne)mokumo ir restruktūrizavimo įmonei pradėjimo, todėl atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

              2. Trečiajam asmeniui skirtina bauda dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstą atskirąjį skundą, siekiant užkirsti kelią greitam bylos išsprendimui. Atsakovas trečiojo asmens AB banko „Finasta“ atžvilgiu neturi pradelstų finansinių įsipareigojimų, be to, užtikrinant įsipareigojimų bankui vykdymą, įmonė yra įkeitusi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė (1 333 000 Lt) beveik du kartus viršija įsipareigojimų (677 643,07 Lt) sumą.  Daugiau nei vienas įmonės kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimų suma yra 2 439 971,50 Lt (pradelsta 1 610 952,21 Lt) neteikė jokių prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

              3. Trečiasis asmuo atskirajame skunde visiškai nepagrįstai įmonės nemokumo faktą vertina remiantis vien bendrovės turto ir skolų santykiu, visiškai nevertinant pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio. Pagal 2014-11-30 dienos duomenis, pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 610 952,21 Lt, o turto vertė – 3 772 283 Lt. Įmonė nėra viešai paskelbusi ar kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

              4. Finansinių sunkumų laikinumas – vertinamoji sąvoka, kurią nulemia tai, ar įmonė yra realiai pajėgi pakeisti situaciją taip, kad per ne ilgesnį nei ĮRĮ 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą maksimalų 4 metų restruktūrizavimo proceso terminą įsiskolinimai būtų sumažinti, pertvarkyti ir dėl to netrikdytų įmonės veiklos. Teismas teisingai sprendė, kad įmonės veiklos vykdymas ir pajamų gavimas yra viena iš esminių sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti.

              5. Rengiant įmonės restruktūrizavimo plano metmenis turi būti nurodoma tik preliminaraus verslo planas, o ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės turi būti išsamiai detalizuotos ir aptariamos įmonės restruktūrizavimo plane. Dauguma įmonės turimų dokumentų yra didelės apimties ir konfidencialaus pobūdžio, todėl ieškovas, teikdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateikė tiek metmenis, tiek esminius įmonės buhalterinius dokumentus. Įmonės finansiniai rezultatai už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-12-12 (gauta 1 781 828,03 Lt pajamų) liudija, kad įmonė, dar nesibaigus 2014 metams, sugebėjo viršyti metmenų 13 lentelėje pateiktą pelno (nuostolio) prognozę 813 000 Lt sumai.

              6. Trečiasis asmuo skunde ginčija, kad metmenyse numatyta priemonė – parduoti turtą - yra negalima, nes turtas yra įkeistas. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas turto pardavimas (4.12 p. svarstoma galimybė 2018 metais realizuoti elevatorių) buvo įtrauktas tikslu įrodyti įmonės atsiskaitymo su kreditoriais šaltinių įvairovę. Su AB banku „Finasta“ numatoma pilnai atsiskaityti iki 2017-12-31, todėl taikyta hipoteka turtui 2018 metais būtų panaikinta, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi. Kita vertus, jeigu restruktūrizavimo proceso metu būtų nuspręsta turtą parduoti, gautinos lėšos, visų pirma, būtų nukreipiamos atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi, o tai beveik du kartus viršija įsiskolinimą AB banko „Finasta“ atžvilgiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsižvelgdamas į atskirojo skundo bei atsikirtimų į jį faktinius ir teisinius pagrindus.

Ieškovas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2013-06-06, 2013-07-11 Kredito sutarčių kopijas, UAB „Agrokontraktas“ apyvartos žiniaraščių kopijas, 2013-05-10 turto vertinimo pažymų kopijas, panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo kopijas, laidavimo sutarties kopiją bei 2014-11-30 dienai sudarytą įmonės balansą bei kreditorių sąrašą. Atsižvelgdamas į viešojo intereso restruktūrizavimo bylose egzistavimą, i tai, kad dalis pateiktų kaip nauji įrodymų jau buvo pateikti į bylą anksčiau ir apeliantui AB bankui „Finasta“ žinomi,  o naujausi įmonės finansiniai duomenys (2014-11-30 balansas, kreditorių sąrašai, panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo kopijos) yra aktualūs, vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvumą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).

Dėl atsakovo turtinės padėties ir nemokumo būsenos vertinimo

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 str.) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5 str., 6 str.)  sąlygos  ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikleti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, susijusias su  atsakovo mokumu, su restruktūrizavimo plano metmenų atitikimu įstatymo reikalavimams, su realiomis restruktūrizavimo perspektyvomis, šiam procesui nepritariant vienam iš didžiausių kreditorių, kas lėmė ir neteisingos teismo pozicijos apie galimybę iškelti restruktūrizavimo bylą susiformavimą. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, iš esmės įrodinėja, kad atsakovas yra nemokus, kas sudaro teismui pagrindą priimti nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto 2014-08-31 balanso (t. 1, b. l. 40) nustatyta, kad įmonės turtą sudaro 3 610 000 Lt, o su ieškovo atsiliepimu į skundą pateiktas 2014-11-30 dienai sudarytas balansas patvirtina, kad įmonės turto vertę sudaro 3 772 263 Lt (t. 2, b. l. 187-188). Apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis dėl jam priklausančio turto vertės (CPK 12 str., 178 str.). Tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, b. l. 197-205), pateiktuose po ieškovo atsikirtimų į skundą, apeliantas išreiškia nuomonę apie dalies debitorinių įsiskolinimų (UAB „Agrokontaktas“ skolingas įmonei 601 565,36 Lt,  t. 1, b. l. 63-66) abejotiną atgavimą, dėl ko balanse nurodyta turto vertė turi būti mažinama minėta suma, nesudaro pagrindo abejoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotų duomenų patikimumu. Jokių objektyvių duomenų apie minėto debitoriaus akivaizdžiai sunkią finansinę padėtį, dėl ko skolos atgavimas būtų apskritai neįmanomas, byloje neesama, o UAB „Creditinfo Lietuva“ informacija apie UAB “Agrokontaktas” neatitinka įrodymų patikimumo bei leistinumo reikalavimų. Kita vertus,  2012-01-29 pateiktuose ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma ir daugiau faktinių aplinkybių, susijusių su šia debitorine skola bei jos sumažėjimu iki 150 686,49 Eur (520 290,31 Lt).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo bei ieškovo pozicija, kad vertinant įmonės nemokumą aktualus yra būtent pradelstų įsipareigojimų, o ne visų per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų santykis su įmonės valdomu turtu, priešingai nei vertina apeliantas, įrodinėdamas įmonės nemokumo faktą. Iš aktualiausio ieškovo pateikto kreditorių sąrašo, sudaryto 2014-11-30 dienai, matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 610 952,21 Lt (t. 2, b. l. 115, 189-193), kurie neviršija pusės tiek 2014-08-31, tiek 2014-11-30 balanse nurodyto turto vertės. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs turimus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir nesant tuos duomenis paneigiančių įrodymų, pagrįstai sprendė, kad įmonės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme konstatuoti nėra pagrindo. Apeliantas pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydžio byloje neginčija.

Aptariant pastarąjį aspektą, taip pat pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas neturi pareigos atlikti tokios apimties nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis c. b. Nr. 2-1418/2012). Tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobūdžio, kad jie niekaip negalės būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Tokia teisinė pozicija turi būti grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvė principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui. Tad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, kaip negali visais atvejais būti ir pagrindu bankroto bylos iškėlimui (pvz. jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas). Be to, ne tik įmonės įsipareigojimai ir turimo turto santykis turi esminę reikšmę vertinant įmonės finansinę situaciją ir galimybę restruktūrizuotis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, vertino ne tik įmonės mokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, bet ir įmonės tebevykdomą veiklą bei jos perspektyvumą. Įmonės finansiniai duomenys byloja, kad įmonė 2013 ir 2014 metais dirbo nuostolingai (t. 1, b. l. 31-41), tačiau nuostolis, 2013 metais sudaręs 703 707 Lt (t. 1, b. l. 37), 2014 metais, remiantis 2014-08-31 bei 2014-11-30 peno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, akivaizdžiai mažėja (t. 1, b. l. 41, t. 2, b. l. 186). Dar daugiau, iš ieškovo pateiktų už laikotarpius nuo 2014-08-01 iki 2014-08-31 ir nuo 2014-09-01 iki 2014-12-12 panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalo (t. 1, b. l. 42-45, t. 2, b. l. 171-177) duomenų galima spręsti, kad įmonė nėra nutraukusi savo veiklos ir iki šiol sugeneruoja pakankamai dideles pajamas iš vykdomos veiklos. Taip pat iš ieškovo pateiktų apyvartos žiniaraščių duomenų nustatyta, kad įmonė iki šiol vykdė įsipareigojimus didžiausiam kreditoriui, apeliantui AB bankui „Finasta“, sumokėdama 180 099,05 Lt kredito dalį bei 16 957,97 Lt palūkanų (t. 2, b. l. 162-164), pastarajam prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertė (t. 1, b. l. 75-92), remiantis nepriklausomų turto vertinimo ataskaitomis (t. 1, b. l. 46-51), beveik du kartus viršija kredito sutarčių pagrindu išduoto ir likusio išmokėti kredito sumą. Nekilnojamojo turto kompleksas įvertintas 1 330 000 Lt suma, o pagal apelianto nurodytus duomenis įmonės įsipareigojimai jam  sudaro 727 916,35 Lt (t. 2, b. l. 3-4). Taigi šie faktiniai duomenys, pagrįsti įmonės finansiniais dokumentais, leidžia pagrįstai tikėti įmonės mokumo atkūrimo perspektyvomis ir tolimesnės normalios ūkinės komercinės veiklos vystymo.

              Apeliantui skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą tuo aspektu, kad teismas netinkamai vertino finansinių sunkumų laikinumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2010-10-01 įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko nuorodos, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų, vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimo procesą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, tokia perspektyva šiuo atveju yra tikėtina. Su apelianto skundo teiginiais, kad įmonės restruktūrizavimas neturi perspektyvumo, nes vienas didžiausių kreditorių AB bankas „Finasta“ (apeliantas) nepritars restruktūrizavimo planui, apeliacinės instancijos teismas sutinka toje dalyje, kad kreditorių daugumos pritarimo reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pripažįstama (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-11 nutartis c. b. Nr. 2-970/2011, 2012-04-05 nutartis c. b. Nr. 2-821/2012). Kita vertus, prieštaraujančio restruktūrizavimui kreditoriaus reikalavimų suma, kaip jis pats nurodo, yra 727 916,35 (t. 2, b. l. 3), o iš viso įmonės kreditorinių įsipareigojimų suma sudaro 3 117 615 Lt (t. 2, b. l. 192-193). Vadinasi, apelianto reikalavimai, remiantis šiai dienai turimais duomenimis, sudarytų maždaug 23 procentus visų reikalavimų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog vienas ūkininkas K. M., kurio reikalavimai įmonei sudaro 20 003,81 Lt, yra kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (civilinė byla Nr. eB2-1190-658/2015). Kitų kreditorių pozicija nėra žinoma. Remiantis šiais duomenimis, tikimybė, kad atsakovo kreditoriai 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų dauguma (ĮRĮ 14 str. 3 d.) pritartų restruktūrizavimo planui, nėra paneigta.

              Dėl restruktūrizavimo plano metmenų vertinimo

Atskirajame skunde keliamas ir netinkamo įmonės restruktūrizavimo plano metmenų įvertinimo klausimas, ginčijant su tuo susijusias teismo išvadas, kad šie metmenys atitinka ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei pagrindžia priemones ir būdus įmonės normalios veiklos atkūrimui. ĮRĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse. Iš minėtų nuostatų matyti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas, susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis c. b. Nr. 2-1418/2012). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui. Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 str.). Toks restruktūrizavimo plano metmenų sudėties teisinio reglamentavimo išaiškinimas paneigia apelianto argumentus dėl atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų deklaratyvumo ir nepagrįstumo.

Sutiktina su apeliantu, kad metmenys neturi būti tik abstraktūs, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę – komercinę veiklą, susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-263/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-10 nutartis c. b. Nr. 2-560/2013), tačiau vien tai, kad teikiant metmenis nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių (sudaryta sutartis dėl vištienos filė Latvijoje realizavimo, sutartis dėl papildomo kiekio grūdų perdirbimo, derybos su kreditoriais dėl mokėjimų išdėstymo) realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip klaidinančio ar neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų pagrįstumo bus galima pareikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad šios įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai yra atstatyti įmonės mokumą per restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpį; optimizuoti įmonės valdymą; maksimaliai sumažinti kaštus, padidinti paslaugų kainas, toliau teikiant ekologiško elevatoriaus paslaugas, iš esmės neturint konkurentų; taip pat išlaikyti įmonės prekybą mėsos ir mėsos produktais bei kartu vystyti naują, papildomą –  belukštės avižos auginimo ­– veiklą; grąžinti skolas kreditoriams ir tapti konkurencinga įmone. Šie tikslai atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str. 3 d.). Iš atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų turinio darytina išvada, kad atsakovo nurodytos ekonominės priemonės, tikslai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, jog teismas galėtų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovo restruktūrizavimo perspektyvas bei jų atitikimą.

Pažymėtina ir tai, kad restruktūrizavimo plano parengimui, kuriame jau nustatomos konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui, nustatytas 6 mėnesius terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti trumpai apibūdintus plano metmenų atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime vaidina esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę, kuomet bus svarstomas jo patvirtinimo klausimas, pateikdami konkrečius su plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius argumentus, ir tik jie lems, ar tęsis toliau įmonės restruktūrizavimo procesas.

Dėl baudos apeliantui paskyrimo

Savo atsikirtimuose į atskirąjį skundą ieškovas prašo skirti kreditoriui (apeliantui) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant atskirąjį skundą, prieš tai neginčijus restruktūrizavimo perspektyvumo. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto (kreditoriaus) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantas, kaip UAB ,,Agrokontraktas“ kreditorius, įstojęs į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turi procesinę teisę teikti skundus teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia apelianto teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Objektyvių, patikimų duomenų, kad šiuo atskiruoju skundu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovas, atsiliepime prašantis tokios baudos skyrimo, nepateikia. Ieškovo į bylą pateikta nepasirašyta tarp G. V. ir AB banko „Finasta“ laidavimo sutartis (jo kopija) nesuponuoja išvados, kad atskiruoju skundu apeliantas siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir veikti prieš teisingą šios bylos išsprendimą, ieškovui nesutikus asmeniškai laiduoti už įmonės prievoles. Kita vertus, ieškovo argumentai, kad kreditorius, neteikęs jokių prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo, teikdamas atskirąjį skundą, pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. AB bankas „Finasta“, įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (t. 2, b. l. 60-61), turi teisę į apeliaciją dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 305 str.), nors prieš tai ir nebuvo išreiškęs aiškios savo pozicijos dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo ir tikslingumo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09  nutartis c. b. 3K-3-346/2012). Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo prašymas skirti apeliantui baudą netenkintinas.

Kiti atskirojo skundo ir atsikirtimų į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, todėl išsamiau neaptarinėtini. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymų visumą ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Dalia Kačinskienė