Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-766-138-2010].doc
Bylos nr.: 1A-766-138-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas V

Baudžiamoji byla Nr.1A - 766 - 138/2010

Proceso numeris:79-1-00314-08

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.

 
 


Pranešėjas A. Stankus

 (S)

Teisėjas A. Grauželis

 (S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Renui Bradūnui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, S. Z. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal  S. Z. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžio, kuriuo S. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. – susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla nutraukta, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir

 

nustatė:

 

S. Z. buvo kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d. už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 4 d., apie 11 val. 50 min., Prienų rajone, Balbieriškio seniūnijoje, kelio Kaunas-Prienai-Alytus, 37-ajame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (galiojusių iki 2008-09-01) 53 punktą,  172 punktą,  173 punktą, 180.2 punktą,  -  tai yra, prieš pradėdamas lenkimą neįsitikino, kad priekyje ta pačia juosta važiuojančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. U. , įsijungusi kairiojo posūkio signalą ir suka į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, pažeidė horizontaliojo kelio ženklinimo liniją 1.1 bei nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai savo vairuojamo automobilio nesuvaldė ir susidūrė su automobiliu „Audi 100“, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu, dėl kūno sumušimo žuvo „Audi 100“ vairuotoja V. U. ir buvo nesunkiai sutrikdyta „VW Golf“ keleivės L. D. sveikata.

Prienų rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžiu S. Z. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. – susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamoji byla nutraukta, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

 S. Z. apeliaciniu skundu skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Skunde nurodo, kad jis turi darbą – dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbas susijęs su paslaugų teikimu pagal sudarytas sutartis. Įmonės veikla yra signalizacijų įrengimas ir jų priežiūra. Jo tiesioginės pareigos yra signalizacijos įrenginių montavimas. Jam yra pavesta nuvežti ir parvežti montuotojų brigadą į objektus, rūpintis reikalingų medžiagų tiekimu. Tai reiškia, kad jam yra būtina turėti vairuotojo teises. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti savo darbinių funkcijų, įmonė bus priversta samdyti kitą darbuotoją, dėl ko nukentės tiek įmonės, tiek jo finansinė padėtis. Be to, šiuo metu jo sutuoktinė laukiasi kūdikio, jai nuolat būtina vykti pas medikus sveikatos patikrinimui. Taip pat ir gimus kūdikiui bus reikalinga transporto priemonė. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad jis yra padaręs eilę kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau jo padaryti pažeidimai šiuo metu yra negaliojantys, jie yra padaryti anksčiau, jo elgesys vairuojant transporto priemonę yra pasikeitęs, todėl teismas neteisingai vertino šiuos pažeidimus, priimdamas sprendimą dėl jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbinės veiklos, taip pat ir dėl asmeninių priežasčių, ir dėl to, kad jis yra padaręs išvadas dėl transporto priemonės vairavimo, baudžiamojo poveikio priemonė turi būti panaikinta. Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, panaikinant tą jo dalį, kuria jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Gynėjas advokatas ir S. Z. prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

S. Z. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Apeliantas nepagrįstai prašo panaikinti jam baudžiamojo poveikio priemonę. Lietuvos Respublikos BK 67 str. įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių įteisinimas sudaro teisines sąlygas platesniam baudžiamosios atsakomybės individualizavimui ir diferencijavimui, nes teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, gali skirti bausmę  arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir taikyti baudžiamojo poveikio priemones arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Savo esme ir turiniu baudžiamojo poveikio priemonės labai panašios, tačiau ne tapačios bausmėms, nes skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai.

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad uždrausti naudotis specialia teise galima tik tada, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis šia teise. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas turėtų įvertinti, ar šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla.

Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę S. Z. – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones vienerius metus.  Nors pats S. Z. skunde teigia, kad jam ši teisė yra būtina atlikti darbinėms funkcijoms, tačiau kolegija su tokiu skundo teiginiu nesutinka. Kaip nurodo pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, jis dirba UAB „Apsvidija“. Iš darbdavio pateiktos pažymos matyti, kad jis dirba signalizacijos montuotojo pareigose, jo pagrindinės pareigos yra signalizacijos įrangos montavimas įvairiuose objektuose. Darbai vyksta visoje Lietuvoje. Darbus atliekančiai brigadai tenka vykti į įvairius šalies miestus atlikti sutartyse numatytus darbus. Darbdavys nurodo, kad S. Z. yra priskirtas automobilis, ir neturėdamas teisės vairuoti, jis savo darbines pareigas atliks tik dalinai. Kolegijos nuomone, tokie motyvai yra nepakankami, kad būtų galima panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę.  S. Z. nėra profesionalus vairuotojas, kuriam draudimas naudotis teise vairuoti  transporto priemones vienerius metus atimtų vienintelį pragyvenimo šaltinį. S. Z. dirba signalizacijos montuotoju brigadoje, kurią į paskirtą objektą gali nuvežti ir kitas vairuotojo teises turintis darbuotojas. Todėl, kolegijos nuomone, laikinas uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones – nėra susijęs su jo darbine veikla.

Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę teisingai įvertino padarytos veikos aplinkybes. S. Z. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise, t.y.  vairuodamas automobilį sukėlė autoįvykį, dėl ko vienas žmogus žuvo, o kitam - buvo nesunkiai sutrikdyta  sveikata, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą pagal  Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. - vairuodamas transporto priemonę padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio  žuvo žmogus. Jo padaryta veika yra pavojinga. Veikos pavojingumas pasireiškia tuo, kad tokia veika kėsinamasi į konkrečius valstybės saugomus teisinius gėrius. Būtent materiali sąvoka leidžia atsakyti į klausimą, kodėl vienos ar kitos veikos baudžiamajame įstatyme yra pripažįstamos nusikaltimu.  Baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo  atsako įstatymo nustatyta tvarka.  Kadangi S. Z. susitaikė su nukentėjusiaisiais BK 38 str. pagrindu, ir baudžiamoji byla dėl to nutraukta, teismas paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį – uždraudė jam vienerius metus vairuoti transporto priemones. Dėl to, kad šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė S. Z. veikla, dėl to, kad jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, ir jeigu būtų panaikinta baudžiamojo poveikio priemonė, jis liktų iš viso nenubaustas, dėl to, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas yra įgyvendinti bausmės paskirtį, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo S. Z. panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Kolegijos nuomone S. Z. uždraudimas naudotis specialia teise – t. y. teise vairuoti kelių transporto  priemones – yra pritaikytas teisėtai. Aplinkybės, kad S. Z. sutuoktinė laukiasi kūdikio, ir dėl to yra reikalinga teisė vairuoti, yra svarbios, bet tai nėra pakankamas pagrindas panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę S. Z. .

Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir teisingai paskyrė  baudžiamojo poveikio priemonę, todėl įstatyminio pagrindo keisti nuosprendį nėra.

 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

nutaria:

 

S. Z. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                 Arvydas Stankus

 

Teisėjai                                                                                      Regina Cemnolonskienė

 

                                                                                                 Kęstutis Dargužis