Civilinė byla Nr. 2A-865-611/2014
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00312-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija.: 116.8; 116.10.1; 116.10.3;121.22.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. F. prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo, rašymo apsirikimo ištaisymo ir vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir I. F. (atsakovo J. H. K. teisių perėmėjos) apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovams J. H. K. teisių peremėjai I. F., Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, valdybos sprendimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovės J. T. ieškinį tenkino visiškai ir atidalino J. T. dalį turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su I. F. turtu (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).): (1) pripažino J. T. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: kambarius 1-5 (8,79 kv. m), 1-6 (17,76 kv. m), 1-7 (6,51 kv. m), 1-8 (21,98 kv. m), koridorių 1-4 (15,03 kv. m), pirmo aukšto patalpą: koridorių 1-9 (3,64 kv. m) – iš viso – 73,71 kv.m. ploto; (2) pripažino I. F. asmenine nuosavybe gyvenamojo namo patalpas: koridorių 1-1 (11,61 kv.m.), kambarius 1-2 (26,79 kv.m.), 1-3 (7,31 kv.m.), garažą G-l (21,78 kv. m), rūsio patalpas R-1 (12,38 kv.m.), R-2 (3,68 kv. m), R-3 (0,94 kv. m), R-4 (21,11 kv. m), R-5 (4,26 kv.m.), R-6 (2,48 kv.m.), R-7 (4,35 kv.m.), R-8 (7,29 kv.m.), R-9 (2,67 kv.m.), R-10 (10,38 kv.m.) – iš viso – 137,03 kv.m. ploto. Be to, teismas pripažino iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr. 378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196 dėl 7372/21084 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo J.H. K. ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš I. F., Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė po 2950,67 Lt bylinėjimosi išlaidų J. T.; iš atsakovų I. F., Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisė po 26,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir I. F. (atsakovo J.H. K. teisių perėmėjos) apeliacinius skundus, 2014 m. vasario 14 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeitė ir Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu iš atsakovės I. F. ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas padidino iki 3259 Lt, iš atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistas ieškovei bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 830 Lt iš kiekvieno iš šių atsakovų, o kitoje dalyje Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės I. F. ieškovei 1000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Atsakovė I. F. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį, kaip ją suprasti ir įvykdyti, t.y. kas turi ir kokia apimtimi bei kokius veiksmus atlikti, kokia dalimi bei išdėstymu kiekvienai šaliai priklauso žemės sklypas, kai ieškovei iš viso priklauso 73,71 kv.m. namo ploto, o atsakovei 137,03 kv.m. namo ploto, ištaisyti klaidą ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas paskirstyti visiems atsakovams, atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą išskaidyti dalimis. Mano, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, neišsprendė ginčo iki galo, o tik sukėlė papildomų neaiškumų, kaip tokią nutartį įvykdyti ir kas turi, kokia apimtimi, kokius veiksmus atlikti (dėl žemės sklypo registravimo, matavimų ir t.t.), kokia dalimi bei išdėstymu kiekvienai šaliai priklauso žemės sklypas, kai ieškovei iš viso priklauso 73,71 kv.m. namo ploto, o atsakovei 137,03 kv.m. namo ploto, nes pagal teisės aktus ir teismų praktiką žemės sklypo plotas turėtų būti skaičiuojamas pagal turimą namo plotą. Mano, kad teismas apsiriko, priteisdamas tik iš atsakovės ieškovei 1000 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, nes apeliacinės instancijos teisme buvo paduoti skundai ne tik atsakovės I. F., bet ir kitų atsakovų, kurie nebuvo tenkinti. Todėl atsakovės nuomone buvo padaryta klaida ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos turėjo būt paskirstytos tarp visų atsakovų. Taip pat nurodo, kad atsakovės I. F. yra bloga turtinė padėtis, ji yra 60 procentų nedarbinga, negali susirasti pagal savo galimybes darbo, niekas nenori jai suteikti paskolos, o gauna tik 575 Lt pašalpą, dėl ko neturi galimybės sumokėti visą priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iš karto. Neišskaidžius bylinėjimosi išlaidų mokėjimo dalimis, įvykdymas gali dar labiau pasunkėti, o priverstinis pinigų išieškojimo vykdymas būtų netikslingas, kadangi atsakovė patirtų dideles vykdymo išlaidas, kas dar labiau apsunkintų jos galimybes sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimų į pateiktą prašymą ieškovė ir kiti atsakovai nepateikė.
Prašymas netenkinamas.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties išaiškinimo
CPK 278 str. 1 d. nustato, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Taigi, minėta įstatymo norma aiškinti teismo sprendimą suteikia teisę tik tokį sprendimą priėmusiam teismui, o joks kitas teismas neturi teisės aiškinti kito teismo priimto sprendimo. Nagrinėjamoje byloje būtent Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu patenkino ieškovės antrąjį ieškinio reikalavimą ir pripažino iš dalies negaliojančiu Trakų rajono valdybos 1994-12-21 sprendimą Nr. 378v ir 1995-03-23 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/95-1196 dėl 7372/21084 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo J.H. K. ir pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 7372/21084 dalis minėto žemės sklypo. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą. Taigi, Vilniaus apygardos teismas šioje bylos dalyje naujo sprendimo nepriėmė, todėl laikytina, kad atsakovė iš esmės prašo išaiškinti Trakų rajono apylinkės teismo, bylą nagrinėjusio pirmąja instancija, sprendimą, todėl atsakovės I. F. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties išaiškinimo atmestinas. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad įsiteisėjęs Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ieškovei pripažinta nuosavybės teisė į jos nuosavybės teise turimą gyvenamojo namo dalį atitinkančias 7372/21084 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra pagrindas viešame registre padaryti atitinkamus įrašus, sumažinant atsakovės nuosavybės teise valdomą minėto žemės sklypo dalį ir įrašyti ieškovę, kaip jai priteistos minėto žemės sklypo dalies, savininkę, o ieškovė ir atsakovė atitinkamai laikytinos bendraturtėmis, valdančiomis šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 str. 2 d. 11 p., 22 str. 2 p.). Tokį teismo sprendimą viešam nekilnojamojo turto registrui turėjo išsiųsti pirmosios instancijos teismas. Išaiškintina, kad jeigu ieškovei yra neaiškus Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas, tai ji su prašymu dėl jo išaiškinimo turėtų kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą.
Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo
CPK 276 str. 2 d. suteikia teismui teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovės patirtos 1000 Lt patirtos advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teismo išlaidos buvo priteistos iš atsakovės I. F., ir kaip matyti iš minėtos teismo nutarties motyvuojamosios dalies ir motyvų, teismas šias išlaidas visa apimtimi priteisė iš atsakovės ir šių išlaidų neskirstė tarp visų atsakovų. Toks sprendimas nulemtas aplinkybės, kad atsakovų Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniai skundai buvo patenkinti žymia dalimi, o ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai didžia dalimi susiję su atsikirtimais į atsakovės I. F. apeliacinį skundą. Taigi, teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties rezoliucinė dalis dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų paskirstymo atitinka teismo motyvuojamąją dalį, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, todėl atsakovės prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo netenkinamas. Priešingu atveju, atsakovės prašymo dėl rašymo apsirikimo taisymo tenkinimas reikštų teismo nutarties keitimą, ką imperatyviai draudžia CPK 276 str. nuostatos.
Dėl teismo nutarties vykdymo išdėstymo
CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė I. F., pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis, tokį prašymą grindžia tuo, kad yra bloga jos turtinė padėtis, yra netekusi 60 procentų darbingumo, gauna tik 575 Lt pašalpą. Tačiau atsakovė pateikė tik 2013-08-28 išduotą darbingumo lygio pažymą, patvirtinančią faktą apie atsakovės turimą 40 procentų darbingumo lygį, tačiau atsakovės turimas darbingumas pats savaime neatspindi jos sunkios turtinės padėties. Atsakovė byloje samdė advokatą, už jo paslaugas mokėjo sumas, viršijančias jos deklaruojamas pajamas, ji turi nekilnojamojo turto, dėl kurio byloje buvo kilęs ginčas, kas rodo, kad ji tam tikro turto turi. Duomenų apie savo turimo turto apimtį ir sudėtį, apie turimas lėšas banko įstaigose, apie gaunamas pajamas atsakovė nepateikė. Tokiu būdu byloje esamų duomenų visuma neleidžia daryti išvados apie atsakovės sunkią turtinę padėtį, lemiančią būtinybę išdėstyti priteistų iš jos bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymą, o ieškovė nepateikė įrodymų savo sunkiai turtinei padėčiai įrodyti, tokiu būdu jos neįrodydama (CPK 178 str.). Dėl nurodytų motyvų pripažintina, kad nėra CPK 284 str. 1 d. nurodytų būtinų sąlygų iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymui, todėl atsakovės prašymas netenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 276 str., 278 str., 284 str., 302 str., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovės I. F. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties išaiškinimo, rašymo apsirikimo šioje nutartyje ištaisymo ir vykdymo išdėstymo netenkinti.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Loreta Lipnickienė
Andžej Maciejevski