Civilinė byla Nr. 2A-3074-345/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05730-2012-7

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

35.4.; 54.; 114.11; 121.14.; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“ dėl nuostolių atlyginimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, sumažinęs reikalavimus, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“ nuostolių atlyginimą – 9 738,80 Lt, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 150, 151). Savo reikalavimą grindė tarp šalių sudaryta žodine automobilio plovimo paslaugų sutartimi. Nurodė, kad grįžęs atsiimti transporto priemonės, jo automobilis ir dar du automobiliai buvo apgadinti. Pagal transporto priemonės remonto vertinimo pažymą patirta žala – 9738,80 Lt (įskaitant už turto vertinimą sumokėtus 338,80 Lt) (I t. b.l. 150-196). Nurodė, kad atsakovas, privalėjęs užtikrinti patikėto turto apsaugą, šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl atsako už ieškovo turtui atsakovo darbuotojo veiksmais padarytą žalą.

Atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ ir trečiasis asmuo ADB „ERGO Insurance SE“ pateikė atsiliepimus į ieškinį. ADB „ERGO Insurance SE“ prašė teismo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis. Nurodė, kad ieškovo automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dvejiems nukentėjusiems asmenims, kurių automobiliams taip pat buvo padaryta žala, išmokėtojo draudimo išmoką – 8816,20 Lt.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė jo kaltės, nuostolių dydžio ir visų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų; sutartis dėl automobilio plovimo su ieškovu sudaryta nebuvo; įvykis įvyko ne darbo metu, trečiasis asmuo D. R. (atsakovo darbuotojas), vairuodamas ieškovo automobilį, atsakovo nurodymų (darbo funkcijų) nevykdė, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei už darbuotojo veiksmus taikyti; Vertinimo ataskaitoje nurodytas žalos dydis nepagrįstai padidintas, neatitinka sugadinimų pobūdžio ir automobilio būklės bei vertės iki eismo įvykio; ieškovo automobilis buvo techniškai netvarkingas ir eksploatuojamas pažeidžiant teisės aktus; atsakovas atleistinas nuo atsakomybės, kadangi žala patirta dėl paties ieškovo kaltės.

ADB „ERGO Insurance SE“ pareiškė savarankišką reikalavimą (ieškinį) byloje dėl 8816,20 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Judėjimo kryptis“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu visiškai patenkino ADB „ERGO Insurance SE“ reikalavimą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo V. Š. ieškinį visiškai patenkino ir priteisė iš atsakovo 9738,80 Lt žalos atlyginimo, 3317 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, už kuriuos atsakomybė tenka atsakovui. Ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita parengta atitinkamą kvalifikaciją turinčio vertintojo, apžiūrėjus visus vertinamo automobilio mazgus ir detales, o atsakovo pateiktu kitos įmonės neišsamiu pasiūlymu už ženkliai mažesnę kainą buvo siūloma sutvarkyti tik automobilio išorėje matomus gedimus, kuriuo pasinaudojęs, ieškovas neatkurtų automobilio būklės iki ieškinyje aprašyto apgadinimo. Faktas, kad ieškovo transporto priemonė žalos padarymo ir remonto vertinimo metu neturėjo galiojančio privalomosios valstybinės techninės apžiūros talono nebuvo reikšminga nustatant civilinės atsakomybės pagrindus ir apskaičiuojant nuostolius dėl automobilio apgadinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ prašo sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas nevertino trečiojo asmens D. R. parodymų, kuriais jis prisipažino, kad ieškovo automobilį plovė ne darbo laiku, t.y. po 17 val., nežinant atsakovui ir negavęs iš atsakovo tokio pavedimo. Nurodo, kad ieškovas, norėdamas pigiau nusiplauti automobilį, į atsakovui priklausančios plovyklos teritoriją atvažiavo po darbo valandų, t.y. po 17 val. Aplinkybę, kad ieškovas iki 17 val. neužsakė atsakovo įmonėje plovimo paslaugų patvirtino ir teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas J. R., kuris įmonėje dirbo darbų vadovu. Nurodo, kad ieškovas asmeniškai susitarė su D. R. dėl plovimo paslaugų, šis nevykdė darbo funkcijų, nes paslaugas teikė savo vardu, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei už trečiojo asmens D. R. veiksmus taikyti. Nurodo, kad yra pagrindas pagal LR CK 6.253 str. 5 d. atsakovą visiškai arba iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, kadangi ieškovas perdavė techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurios privaloma techninė apžiūra negaliojo net 9 mėnesius, patikėjo šios transporto priemonės raktelius kitam asmeniui, suteikė teisę šią transporto priemonę vairuoti (išvaryti iš plovyklos patalpų), žinodamas, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir dėl jos gedimų galėjo kilti žalos; neinformavo plovyklos darbuotojo D. R. apie automobilio gedimus ir juos nuslėpė, tokiais veiksmais prisiimdamas riziką dėl kilusių pasekmių. Taip pat nurodo, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitoje neįvertintas transporto priemonės įrangos nusidėvėjimas.

Pirmos instancijos teismo sprendimu ieškovas įgijo teisę nepagrįstai praturtėti ir už priteistą 9738,80 Lt sumą suremontuoti transporto priemonę pagerindamas jos būklę, o ne atstatydamas ją į padėtį, buvusią iki eismo įvykio. Vertintojo klaidingai nustatyta transporto priemonės rinkos vertė tiesiogiai nulėmė teismo neteisingai priteistą 9738,80 lt nuostolių dydį. Teismas privalėjo remtis atsakovo pateiktu kitos įmonės komerciniu pasiūlymu, kuriuo buvo siūloma už 2450 Lt suremontuoti ieškovui priklausančią transporto priemonę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ADB „ERGO Insurance SE“ prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, nurodydamas, kad pirmos instancijos teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo, jis yra teisingas ir pagrįstas dėl šių priežasčių:

1. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovo paaiškinimai nuo pranešimo apie įvykusį eismo įvykį policijai, draudimo bendrovei iki duotų parodymų teismo posėdžio metu buvo konkretūs, aiškūs ir nuoseklūs. Atsakovo teiginiai, kad trečiasis asmuo D. R. priėmė automobilį po 17 val. plovyklos garaže kaip fizinis asmuo, klaidina teismą, kadangi pats atsakovas teikė įrodymus, jog įvykio dieną 17.20 val. UAB „Judėjimo kryptis“ dar priiminėjo transporto priemones plovimo paslaugoms suteikti. Nelogiški ir nenuoseklūs teiginiai, kad tuo pačiu metu juridinio asmens patalpose plovimo paslaugoms teikti naudojant atsakovo patalpas ir inventorių priimamos transporto priemonės plovyklos darbuotojų, kurie vienu atveju veikia kaip fizinis asmuo, kitu atveju – kaip įmonės darbuotojai.  Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas transporto priemonę paliko ne fiziniam asmeniui D. R., o atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“, kuris ir yra už žalos padarymą atsakingas asmuo.
2. Dėl taikytinų teisės normų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad automobilių plovimo sutartis kvalifikuojama kaip atlygintų paslaugų teikimo sutartis, kurioms subsidiariai taikomos ir bendrosios rangos nuostatos (LR CK 6.724 str.), o būtent LR CK 6.657 str. įpareigoja rangovą imtis visų įmanomų priemonių užsakovo patikėto turto išsaugojimui ir numato atsakomybę už turto praradimą ar sužalojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009).

Atsakovui kyla atsakomybė ir pagal LR CK 6.264 str. – samdančiam darbuotojus asmeniui, kaip ir kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, galioja bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.263 str.). Samdančiam darbuotojus asmeniui kyla pareiga ir kontroliuoti savo darbuotojus, kad  jie atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepadarytų kitiems žalos. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas sudaręs sąlygas darbuotojams savo nuožiūra valdyti darbo priemones, tapo atsakingas už darbuotojų veiksmus. Siekdamas išvengti atsakomybės dėl darbuotojų veiksmų, atsakovas turėjo užtikrinti, kad pasibaigus darbo laikui, darbuotojai neturėtų galimybės likti darbo vietoje, darbo priemonės baigusiems darbą darbuotojams būtų nepasiekiamos.

3. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3729-545/2013. Civilinės bylos Nr. 2-3729-545/2013 faktinės aplinkybės yra tos pačios, kaip ir skundžiamoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismas iš surinktų įrodymų padarė išvadą, kad V. Š. su UAB „Judėjimo kryptis“ sudarė atlygintų paslaugų sutartį, todėl atsakovas yra už žalos padarymą atsakingas asmuo. Byloje ieškovo ADB „ERGO Insurance SE“ ieškinys buvo patenkintas visiškai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (LR CPK 263 str.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje buvo visi pagrindai kilti atsakovo civilinei atsakomybei, ieškovas pateikė žalos ir jos atlyginimo dydį pagrindžiančius įrodymus, todėl priteisė 9 738,80 Lt žalos atlyginimo iš atsakovo, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  3 317 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija dėl savo kaltės nebuvimo fakto kaip civilinės atsakomybės vieno iš būtino pagrindo, įrodinėja ieškovo kaltę dėl perduoto tariamai techniškai netvarkingo automobilio, ir ginčija padarytos žalos dydį. Apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybės, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių ginčijamų aspektų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Iš bylos medžiagoje pateiktų įrodymų konstatuotina, kad ieškovas automobilį paliko plovykloje darbo metu, kadangi darbuotojas atliko darbo funkcijas darbdavio teritorijoje, t.y. savo darbo vietoje, naudodamas darbdavio suteiktas priemones. Ieškovo argumentai, kad apie 16.30 val. plovyklos vadovui D. G. paskambinus jis atvyko į plovyklą atsiimti išplauto automobilio ir pamatė apgadintą savo ir dvi kitas transporto priemones, atsakovo nėra paneigti. Skambučių faktą įrodo ieškovo pateikta detali informacija apie apmokestintas mobilaus telefono ryšio paslaugas (išklotinė) (I t. b.l. 155). Pažymėtina ir tai, kad ieškovui atvykus į plovyklą, jo transporto priemonė buvo išvalyta bei nuplauta, t.y. paslaugos buvo suteiktos plovyklos darbo metu. Atsakovo motyvą, kad plovykla po 17.00 val. nedirba, paneigia ir UAB „Judėjimo kryptis“ 2012 m. gegužės 2 d. automobilių registracijos lapas, kuris nėra griežtos apskaitos dokumentas, iš kurio matyti, kad paskutinė transporto priemonė įvažiavo į plovyklą 17.20 val. (I t. b. l. 97). Vertinant abiejų šalių prieštaringus parodymus dėl ieškovo konkretaus atvykimo į plovyklą laiko, išvada daroma daugiau leistinų įrodymų ir logiškų argumentų  pateikusios šalies naudai. Toks įrodymų vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką: civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004). Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą plačiai pasisakęs dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrindą įrodė (LR CPK 178 str.), o atsakovas faktinių bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų nepaneigė.

LR CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė  – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti (LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

LR CK 6.264 str. 1 d. numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tokiais laikomi darbuotojai, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jei jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6.246) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (LR CK 6.246, 2.247, 6.249 str.). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo darbuotojo (trečiojo asmens byloje) D. R. kaltė dėl ieškovo sugadintos transporto priemonės yra nustatyta, todėl už ją visiškai atsako pastarojo darbdavys – atsakovas UAB „Judėjimo kryptis“ (LR CK 6.263 str.), ir atsakovui pagrįstai priteistas žalos atlyginimas.

Bylos medžiaga pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas transporto priemonę paliko D. R. ne kaip fiziniam asmeniui, bet atsakovui UAB „Judėjimo kryptis“, siekdamas pasinaudoti atsakovo teikiamomis transporto priemonių plovimo ir valymo paslaugomis. Iš bylos medžiagos matyti, plovyklos teritorija yra aptverta, patekimas apribotas, įvažiavimas ir išvažiavimas reguliuojamas plovyklos darbuotojų. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo automobiliui plovykloje padaryta žala yra sąlygota paties ieškovo kaltės, t.y. kad perdavė techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurios privaloma techninė apžiūra negaliojo net 9 mėnesius, patikėjo šios transporto priemonės raktelius kitam asmeniui, suteikė teisę šią transporto priemonę vairuoti (išvaryti iš plovyklos patalpų), žinodamas, kad transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga ir dėl jos gedimų galėjo kilti žalos; neinformavo plovyklos darbuotojo D. R. apie automobilio gedimus ir juos nuslėpė, tokiais veiksmais prisiimdamas riziką dėl kilusių pasekmių. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų įrodymų nebuvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl netvarkingos transporto priemonės, nors pastaroji ir neturėjo galiojančios privalomosios techninės apžiūros (I t. b. l. 48). Vertinant atsakovo veiklos specifiką, manytina, kad būtent atsakovui, jeigu jis rūpestingai ir apdairiai veikė, kilo pareiga priimti į darbą tokius darbuotojus, kurie ne tik turėtų vairuotojo pažymėjimą, bet ir nepriekaištingai mokėtų valdyti transporto priemones, t.y. turėtų patirties. Faktas, kad ieškovas įvykio metu ir tam tikrą laiką neturėjo galiojančios privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros talono savaime neįrodo automobilio techninį netvarkingumą, juo labiau, kad automobiliu pats ieškovas važinėjo ir įvykio diena juo atvažiavo į plovyklą. Ieškovo neatlikta laiku privalomoji techninė apžiūra nėra šios bylos tyrinėjimo objektas ir šiuo konkrečiu atveju nėra priežastinė žalos atsiradimo sąlyga. Todėl atsakovo argumentai dėl ieškovo paliktos netvarkingos transporto priemonės neturi įtakos žalos atlyginimo pagrindui bei dydžiui. 

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad pirmos instancijos teismo sprendimu ieškovas įgijo teisę nepagrįstai praturtėti ir už priteistą 9738,80 Lt sumą suremontuoti transporto priemonę pagerindamas jos būklę, o ne atstatydamas ją į padėtį, buvusią eismo įvykio dieną; teismas privalėjo remtis atsakovo pateiktu kitos įmonės komerciniu pasiūlymu, kuriuo buvo siūloma už 2450 Lt suremontuoti ieškovui priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovo pateiktas dokumentas nepaneigia ieškovo pateikto rašytinio įrodymo patvirtintų aplinkybių. Ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita parengta atitinkamą kvalifikaciją turinčio vertintojo, apžiūrėjus visus vertinamo automobilio mazgus ir detales, o atsakovo pateiktu pasiūlymu siūloma sutvarkyti tik automobilio išorėje matomus gedimus. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo pateiktas pasiūlymas nebuvo išsamus – juo pasinaudojęs, ieškovas neatkurtų automobilio būklės iki ieškinyje aprašyto apgadinimo. Todėl apie ieškovo nuostolius Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai vertino pagal ieškovo pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą (I t. b. l. 152- 195).

Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                                                                                 Henrichas Jaglinskis

                                                                                                                             Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                           Zita Smirnovienė