Civilinė byla Nr. e2A-2051-601/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ir atsakovės MB „Autoskala“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1082-1182/2025 pagal ieškovo D. L. patikslintą ieškinį atsakovei MB „Autoskala“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašo: 1) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai – 3 035,68 Eur, kuriuos sudaro: 2 100,12 Eur ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su Automobilio paslėptų defektų šalinimu bei 935,56 Eur kitų patirtų nuostolių; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 7 289,17 Eur skirtus Automobilio defektų/gedimų šalinimui; 3) priteisti iš atsakovės, ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės, ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad ieškovas, atsakovė ir AB Šiaulių Bankas 2024 m. vasario 14 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) dėl automobilio Wolksvagen Transporter Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2016 m. (toliau – Automobilis), pirkimo už 24 300 Eur. Sutarties sudarymo metu ieškovas atsakovei sumokėjo 5 103,00 Eur, likusią automobilio kainos dalį - 19 197,00 Eur atsakovei apmokėjo AB Šiaulių bankas. Sutartimi, turto priėmimo perdavimo aktu prie Sutarties ir Lizingo sutartimi ieškovui perduotas Automobilis naudotis ir jį valdyti. Ieškovas nurodo, kad parsivarius Automobilį iš Klaipėdos raj. į Kauną, nustojo veikti parkavimo sistema. 2024 m. vasario 22 d. Automobilis buvo pristatytas į UAB „Eta servisas“ dėl pagrindinio diržo su alyva ir filtrų keitimo. Pradėjus remontuoti Automobilį paaiškėjo, kad dar kliba traukės antgalis. Šie Automobilio remonto darbai ieškovui kainavo 106 Eur. Po kelių dienų Automobilyje užsidegė aušinimo skysčio įspėjamasis signalas. Įpylus aušinimo skysčio, po alyvos dangteliu atsirado gelsvos spalvos masė panaši į varškę. Išvažiavus į užmiestį dingo trauka ir užsidegė įspėjamasis signalas - žvakių pakaitinimas. 2024 m. kovo 15 d. ieškovas, paskambinęs atsakovei pranešė, kad Automobilyje dingsta aušinimo skystis, po alyvos dangteliu atsirado gelsvos spalvos masė ir neveikia turbina. Per tą laiką pradėjo vėl tai veikti tai nebeveikti parkavimo sistema. Negana to, ieškovas, pradėjęs naudotis Automobiliu, pastebėjo šiuos defektus: šuns apkramtytą keleivio saugos diržą (vairuotojo pusėje galinis), vairuotojo pusėje sulaužytą halogeną, suplyšusias durų sandarinimo gumas, sugadintus stumdomų durų apmušimus, sukorudavusį turbinos aušintuvo tvirtinimą. Be to, pastebėta, kad yra perdažytas keleivio pusės galinis dangtis, sparnas ir durys, kas paneigia atsakovės sąžiningumą deklaruojant tai, kad Automobilis neva neturėjo auto įvykių. Situacijai prastėjant 2024 m. balandžio 4 d. Automobilis pakartotinai nuvarytas į UAB „Eta servisas“. Ieškovas informavo serviso darbuotojus, kad Automobilyje neveikia turbina ir „dingsta“ aušinimo skystis, galimai nesandarus (kiauras) EGR aušintuvas. Serviso darbuotojai pakeitė turbinos valdymo daviklį, o aušinimo skysčio dingimo priežasties nustatyti nepavyko. Serviso paslaugos ieškovui kainavo 110 Eur. Pakeitus turbinos valdymo daviklį situacija nepasikeitė. Ieškovas ieškodamas galimos gedimo priežasties nustatė, jog Automobilio variklio pagalvės „plyšusios“, jas 2024 m. balandžio 10 d. pasikeitė, jų kaina - 97,18 Eur. Dėl vis atsirandančių Automobilio gedimų ieškovas pradėjo bendrauti su atsakovės atstovais. 2024 m. balandžio 12 d. Automobilį ieškovas pristatė atsakovei dėl remonto, kurio metu nustatyta, kad reikia restauruoti turbiną, tačiau dėl dingstančio aušinimo skysčio taipogi jokios problemos nenustatė. 2024 m. balandžio 30 d. turbina buvo atiduota restauravimui. Restauravimo kaina - 400 Eur. 2024 m. gegužės 16 d. ieškovas autobusu išvyko į Klaipėdą atsiimti Automobilio (kelionės išlaidos 20,80 Eur). Atsiimant Automobilį už jo remontą ieškovas sumokėjo 276 Eur. Nepaisant to, kad iki tol ieškovas iš viso patyrė 989,18 Eur dydžio išlaidas Automobilio remontui, atsakovė ieškovui kompensavo tik 450 Eur, motyvuodama tuo, kad daugiau lėšų neturi. 2024 m. gegužės 21 d. Automobiliui pradėjo kirstis vairas ir užsidegė informacinė lemputė, kad trūksta skysčių vairo mechanizme, neveikė parkavimo sistema, atšilus orams neveikė ir kondicionierius. 2024 m. gegužės 22 d. Automobilis buvo pristatytas „Č.“ autoservsą (UAB „Eta servisas“). 2024 m. gegužės 30 d. UAB „Eta servisas“ pakeista Automobilio vairo kolonėlė, sutvarkyta parkavimo sistema, pakeistas EGR aušintuvas, tačiau kondicionieriaus sutvarkyti nepavyko. Šių atliktų remonto darbų kaina - 1 585 Eur. Informavus atsakovę apie remonto darbų kainos dydį, atsakovė nurodė, kad gali padengti tik 500 Eur. Su tokiu kompensacijos dydžiu ieškovas nesutiko. Laikotarpyje nuo 2024-06-11 iki 2024-06-19 Automobilis buvo pristatytas į autoservisą MB „3N auto“, kuriame sutaisytas kondicionierius ir pakeistas rato guolis. Atliktų remonto darbų kaina - 384,75 Eur. Toliau eksploatuojant Automobilį paaiškėjo vis naujų defektų, todėl ieškovas nusprendė atlikti detalią Automobilio apžiūrą autorizuotame Volkswagen remonto centre UAB „Autojuta“. Apie tai atsakovė informuota 2024 m. birželio 6 d., 12:47 val. elektroniniu laišku, nusiųstu el. paštu mbautoskala@gmail.com. 2024 m. liepos 12 d. „Autojuta“ atlikta Automobilio apžiūra, kurioje dalyvavo ir ieškovės atstovas, po kurios nustatyti Automobilio defektai: ,,Prirasojęs gal. d. p. žibintas. Nešviečia bagažinės lemputė. Visos padangos pasilaiptavę, ūžimas nuo jų. Palaužyta d. p. dugno apsauga. Laisvumas iš d. p. pusašio ir pavarų dėžės flaušo šlicų. Lyg dažytas gal. d. p. sparnas.“ Pastabos po bandomojo važiavimo: ,,Yra laisvumas iš pr. d. p. pusašio šlicų. Žieminės padangos. Barška galinė sėdynė. Važiuoklėje gedimas nerastas“. Po apžiūros pateiktas pasiūlymas dėl Automobiliui nustatytų defektų šalinimų bei kitų būtinų remonto darbų kainos, kurios suma 1 026,03 Eur (su PVM). Tačiau atsakovė liko pasyvi ir neteikė jokių savo pasiūlymų dėl remonto darbų ir/ar kito autoserviso pasirinkimo rastiems Automobilio defektams suremontuoti, tuo pažeisdama pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti. To pasėkoje aukščiau nurodyti Automobilio defektai/gedimai nėra pašalinti. Dėl šių priežasčių ieškovas 2024 m. liepos 18 d. atsakovei išsiuntė pretenziją, atsakovė su pretenzija nesutiko, argumentuojant, kad automobilis įsigytas nenaujas, 8 metų senumo, su ženklia rida, todėl natūralu, kad automobilis natūraliai nusidėvėjęs ir ieškovas turėjo pagrįstai tikėtis patirti papildomas išlaidas tokių trūkumų šalinimui. Ieškovas ieškodamas pašalinio garso priežasties variklyje, 2024 m. rugpjūčio 5 d. pristatė Automobilį į UAB „Dagas“ autoservisą, kur buvo nustatytas generatoriaus ir jo skriemulio gedimai. Gedimai buvo pašalinti, darbų kaina - 78 Eur. Pastebėtina, kad pašalinis garsas variklio dalyje neišnyko ir po remonto, geltonos spalvos masė po alyvos dangteliu vis dar laikosi, todėl ieškovo nuomone bet kuriuo metu gali atsirasti variklio gedimas. Atsakovei nesutinkant su nurodytomis ieškovo aplinkybėmis dėl automobilio trūkumų ir pareikštais reikalavimais atlyginti nuostolius ieškovas kreipėsi į UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biurą“ dėl transporto priemonės vertės ir atkuriamosios vertės nustatymo. Remiantis eksperto išvada transporto priemonės defektų šalinimo vertė, įvertinus dalių nusidėvėjimą (automobilio atkūrimo vertė), - 7 079,12 Eur .

3.       Ieškovas, šalindamas paslėptus Automobilio defektus iš viso patyrė 3 076,57 Eur išlaidų. Iš patirtų išlaidų ieškovas atsakovės nereikalauja padengti – 526,45 Eur. Reikalaujamos padengti iš atsakovo išlaidos yra 2 550,12 Eur, iš kurių atsakovė tėra atlyginusi tik 450 Eur, todėl ieškovui neatlygintų jau patirtų išlaidų, susijusių su Automobilio remontu (ir tam reikiamų detalių) suma - 2 100,12 Eur. Kitos ieškovo patirtos išlaidos sudaro 935,56 Eur (363 Eur už pretenziją; 101,76 Eur pagal lizingo sutartį sumokėtos palūkanos; 20,80 Eur keleivio bilietas; 450 Eur už UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą).

4.       Išlaidos daikto vertei atkurti sudaro - 7 289,17 Eur (7 079,12 Eur trūkumų šalinimo išlaidos pagal UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ir papildomai 210,05 Eur trūkumų šalinimo išlaidos pagal UAB „Autojuta“ sąmatą).

5.       Atsakovė ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Automobilio pardavimo dieną (2024 m. vasario 14 d.) buvo atlikta techninė Automobilio apžiūra ir gautas jos teigiamas rezultatas, patvirtina, kad atsakovė ieškovui pateikė teisingą informaciją apie Automobilio būklę ir kad jo deklaruojami pastebėjimai apie pašalinius garsus iš variklio skyriaus, alyvuotą turbiną, šlapią vairo kolonėlę nebuvo pareikšti, nes jie objektyviai neegzistavo. Priešingu atveju techninė apžiūra būtų buvusi neigiama ir ieškovo deklaruoti trūkumai jos metu būtų buvę nustatyti. Ieškovas nurodo, kad neva tą pačią 2024 m. vasario 14 d. (po Sutarties sudarymo) parsivarius Automobilį iš Klaipėdos į Kauną nustojo veikti parkavimo sistema. Atsakovė apie tokią situaciją nebuvo informuota, o pirmą kartą tokie teiginiai iš ieškovo pusės pareikšti tik rašytinių reikalavimų pareiškimo metu, todėl jie nėra pagrįsti ir įrodyti. 2024 m. balandžio mėn. ieškovas susisiekė su atsakove ir nurodė, kad po Automobilio įsigijimo jį nuvežė į autoservisą UAB „Eta servisas“, kuriame buvo atliktas pilnas Automobilio aptarnavimas - pakeisti pagrindiniai diržai, tepalai, atliktas ratų suvedimas ir t.t. Tačiau, pasak ieškovo, po aptarnavimo Automobilis nebevažiuoja taip, kaip važiavo iki tol, todėl ieškovas norėtų, kad atsakovė Klaipėdoje įvertintų Automobilio galimus gedimus, taip pat patikrintų ar minėtame UAB „Eta servisas“ buvo atlikti visi deklaruoti Automobilio aptarnavimo darbai. Atsakovė sutiko, kad ieškovas Automobilį pristatytų į Klaipėdos miestą, kad Klaipėdoje veikiančiame autoservise, su kuriuo bendradarbiauja atsakovė, Automobilis būtų patikrintas ir reikalui esant sutvarkytas. Klaipėdoje esančiame servise pradėjus aiškintis ieškovo nurodytas problemas dėl Automobilio nevažiavimo, nustatyta, kad sugedusi Automobilio turbina ir ją reikia restauruoti. Kadangi, pasak Klaipėdos autoserviso kokybiškiausiai turbinas restauruoja Kaune veikianti įmonė, buvo nutarta turbiną išmontuoti ir išsiųsti ieškovui, kuris pristatė turbiną restauravimui. Turbiną suremontavus ir sumontavus į Automobilį, šis buvo grąžintas ieškovui. Atsakovė, ieškovo pageidavimu, kompensavo 450 Eur su turbinos tvarkymu susijusias išlaidas. Priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovas, daugiau jokių pretenzijų, reikalavimų, nusiskundimų atsakovei nebuvo pareikšta ir atsakovė laikė, kad situacija buvo išspręsta. Atsakovė niekada nesutiko su tuo, kad yra atsakinga už ieškovo nurodytus gedimus, joks defektinis aktas jai niekada nebuvo pateiktas. Be to, ieškovas vienašališkai nusprendė, kad vairo kolonėlę keis nauja, kas atsakovės vertinimu yra naudoto daikto pagerinimas, todėl su tokio dydžio remonto išlaidomis negalėjo ir negali sutikti. Atsakovė tikslu vengti didelių ginčų, teisminių procesų ir pan., nurodė, kad gali iš dalies prisidėti sumokėdama 500,00 Eur, tačiau ieškovas nesutiko. Atsakovės vertinimu, UAB „Autojuta“ specialistai ieškovui išaiškino, kad patikros metu nėra nustatyta jokių Automobilio trūkumų, kuriuos būtų pagrindas laikyti defektais, vis dėlto 2024-07-21 ji gavo ieškovo 2024-07-18 pretenziją (toliau – Pretenzija). Ieškovas į Pretenziją įtraukė visas savo patirtas išlaidas per visą laikotarpį nuo 2024 m. vasario 14 d., įskaitant išlaidas aušinimo skysčiui, išlaidas tepalams ir filtrams, kas iš esmės yra visiškai nepagrįsta ir atmestina. Ieškovas visiškai ignoruoja tai, kad jis įsigijo 8 metų senumo, naudotą transporto priemonę su ženklia rida, kas iš esmės reiškia, kad jis neturėjo ir neturi pagrindo tikėtis, kad transporto priemonė tarnaus (jos mazgai nesuges, jos mazgai nesusidėvės ir nereikės atlikti aptarnaujamojo remonto) ir bus tiek pat kokybiška kiek ir nauja transporto priemonė. Nesutinka, kad atsakovei, kaip pardavėjui, kyla pareiga garantuoti Automobilio kokybę, kad neapibrėžtą laiko tarpą tarnaus visi Automobilio mazgai, net ir tokie, kurie turi savaime suprantamą nusidėvėjimo laiką. Atsakovė garantavo, kad Automobilis yra techniškai tvarkingas, tą patvirtino Sutarties sudarymo dieną atlikta techninė apžiūra, kuri reiškia, kad transporto priemonė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ją leidžiama eksploatuoti viešame eisme. Atsakovė garantavo, kad Automobilį galima naudoti pagal paskirtį, ką ieškovas darė ir tebedaro iki šiol. Faktas, kad reikia atlikti einamąjį remontą, nereiškia, kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį. Neginčija, kad  Automobilio, kažkuri dalis galimai buvo dažyta, bet tai nebuvo žinoma atsakovei iki tol, kol servise tai nebuvo nustatyta.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovui iš atsakovės mažosios bendrijos „Autoskala“ 3 035,68 Eur dėl automobilio paslėptų defektų ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimą, 1 026,03 Eur Automobilio defektų (gedimų) šalinimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 061,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo); 2) kitą ieškinio dalį atmetė; 3) priteisė iš ieškovo atsakovei mažajai bendrijai „Autoskala“ 939 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

2.1.                      CK 6.364 straipsnio 4 dalyje, kuri įsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 d., nustatyta, kad prekės trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė įrodymų ar įtikinamų argumentų, kurie paneigtų anksčiau paminėtą prezumpciją. Vien tik atsakovės abstrakčių ir deklaratyvių teiginių, kad naudotas automobilis bet kada gali sugesti, nepakanka, kad paneigti anksčiau paminėtą prezumpciją. Teismas neturi pagrindo manyti, kad 2024 m. birželio 14 d. defektavimo akte ir 2024 liepos 12 d. UAB “Autojuta” patikrinimo akte fiksuoti gedimai atsirado būtent per tuos kelis mėnesius po Automobilio perdavimo ieškovui, o ne iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Tokią išvadą leidžia daryti ir tos aplinkybės, kad po Automobilio perdavimo ieškovui, paaiškėjo Automobilio turbinos trūkumai, kuriuos ėmėsi tvarkyti atsakovė bei iš dalies, t. y. 500 Eur, sutikimas kompensuoti UAB „Autojuta“ patikros lape fiksuotus Automobilio trūkumus. Taigi, šiuo atveju pardavėjui nepaneigus nurodytos prezumpcijos, darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėjas (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, 6.364 straipsnio 4 dalis);

2.2.                      automobilio defektai (parkavimo sistemos, vairo kolonėlės sistemos, nesandarus EGR vožtuvo aušintuvas, vairo traukės antgalis, neveikianti kondicionavimo sistema, laisvumas iš dešinės pusės pusašio ir pavarų dėžės flaušo šlicų, dažytas galinis dešinės pusės sparnas) nepripažintini akivaizdžiais, kuriuos galima būtų pastebėti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu be specialaus automobilio patikrinimo ar specialių žinių, patirties ar įgūdžių. Be to, akivaizdu, kad dėl nurodytų defektų automobilio naudoti pagal paskirtį iš esmės nebuvo galima. Atsakovės vadovas pats teigė, kad jokių trūkumų nepastebėjo, nors verčiasi automobilių pardavimu, pats su serviso darbuotojais testuoja automobilius. Vadinasi, aplinkybės, kad ieškovas nepastebėjo minėtų trūkumų automobilio įsigijimo metu, atsakovės atsakomybės nepašalina. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įsigijus automobilį iš Vokietijos ir prieš parduodant automobilį, defektavimo akte ir UAB “Autojutos” patikros lape fiksuotus trūkumus būtų taisiusi. Priešingai, atsakovės vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Automobilis prieš parduodant detaliai apžiūrėtas ir defektuojamas nebuvo, Automobilis buvo tik “testuotas” atliekant pravažiavimą. Be to, sutiko su UAB „Autojuta” patikros lape fiksuota aplinkybe, kad Automobilio kėbulo dalis buvo dažyta, kas patvirtina faktą, jog skelbime atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovo atsakomybės nepašalina ir ta aplinkybė, kad 2024 m. vasario 14 d. automobiliui atliekant privalomąją techninę apžiūrą nebuvo nustatyti jokie automobilio trūkumai. Privalomoji techninė apžiūra patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo dieną ir negarantuoja, kad automobilio trūkumai neatsiras (neišryškės) jau po techninės apžiūros  (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką);

2.3.                      nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2024 m. birželio 14 d. defektavimo akte ir 2024 liepos 12 d. UAB “Autojuta” patikrinimo akte fiksuoti gedimai atsirado dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Nors atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu kalbėdama apie fiksuotus Automobilio trūkumus daug dėmesio skyrė natūraliam Automobilio nusidėvėjimui, ir kad ieškovas, įsigydamas 8 metų senumo ir 252 000 km ridos automobilį turėjo numatyti, kad su laiku teks Automobilį remontuoti ir keisti nusidėvėjusias detales, tačiau akivaizdu, kad perkant Automobilį už 24 300 Eur sumą, ieškovas (pirkėjas) pagrįstai tikėjosi, kad Automobilį galės netrukdomai naudoti pagal paskirtį ir nuvažiavus vos 3000 km nereikės papildomai investuoti šalinant vis atsirandančius naujus gedimus ir keičiant nusidėvėjusias detales;

2.4.                      nors ieškovas daug dėmesio skyrė įrodinėdamas, kad Automobilio esminis defektas yra susijęs su kondensato kaupimusi po variklio alyvos dangteliu ir varškės masės susidarymu, kas patvirtina aušinimo skysčio dingimą ir rodo, kad galimai aušinimo skystis patenka į variklį, tačiau tokie ieškovo argumentai paneigti teismo posėdyje apklaustų liudytojų K. R. ir A. V. parodymais. Abu liudytojai yra UAB „Autojuta“ darbuotojai ir patvirtino, kad būtent šios markės automobiliams gamintojas yra nurodęs, kad kondensato susidarymas po alyvos dangteliu nėra defektas, o natūralus automobilio eksploatavimo rezultatas. Analogišką aplinkybę patvirtina ir MB „Antvyta“ 2025 m. vasario 17 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad Volkswagen markės automobiliuose (dažniausiai) Transporter, Caravelle modeliuose montuojamuose varikliuose (kodas EA288) ties alyvos užpildymo kamščiu (užpildymo kaklelyje) susidaranti tirštos konsistencijos tamsios baltos spalvos masė yra natūralaus variklio veikimo priežastis, nes dėl didelio efektyvumo variklis turi mažą išmetamosios šilumos kiekį ir dėl to temperatūra per maža, kad vanduo (kondensatas) užpildymo kaklelyje išgaruotų. Lyginant su kitais Volkswagen automobilių variklių modeliais, EA2888 variklio alyvos įpylimo vamzdis inžineriškai suprojektuotas - ilgu ir plonu, tiesiai oro sraute, todėl susidaro didelis užpildymo vamzdžio (kaklelio) ir pačio variklio temperatūrų skirtumas, kas nulemia kondensato, o vėliau ir tirštos konsistencijos tamsios baltos spalvos masės natūralų susidarymą alyvos užpildymo kaklelyje sąveikaujant kondensatui ir alyvai. Tokios masės buvimas nereiškia, kad variklis sugedęs, nes pati masė niekaip neįtakoja variklio veikimo ir jo efektyvumo. Dėl šios priežasties ir UAB „Autojuta“ apžiūros lape nebuvo fiksuota trūkumų dėl šio ieškovo nusiskundimo, ir dėl to, 2025 m. sausio 13-21 d. autotransporto priemonės Vertinimo ataskaitoje nurodyta nenustatytos kilmės emulsija, galinti turėti įtakos normaliam variklio darbui, dėl ko galimas atkūrimo sąnaudų ženklus padidėjimas, atmestinas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis; 

2.5.                      vertindamas ieškovo pateiktą Vertinimo ataskaitą pastebi, kad iš esmės visi nurodyti trūkumai šioje ataskaitoje yra akivaizdūs ir pastebimi plika akimi (pvz. apkramtyti saugos diržai, atlipusios sandarinimo gumos, galvos atramos nebuvimas ir pan.). Tiek ieškovas, tiek atsakovės vadovas patvirtino, kad ieškovas, prieš įsigydamas Automobilį, jį apžiūrėjo, svarstė dėl jo įsigijimo, todėl darytina išvada, kad akivaizdūs ir plika akimi matomi trūkumai, kurie nurodyti ir Vertinimo ataskaitoje, ieškovą tenkino. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vertinimo ataskaita buvo atlikta, kai automobiliu buvo nuvažiuota 13 483 km, todėl akivaizdu, kad automobilio dalys natūraliai šį laikotarpį dėvėjosi;

2.6.                      dėl automobilio dažymo aplinkybių, sutiktina su ieškovu, kad ši aplinkybė fiksuota Automobilio patikrų metu, jam (ieškovui) prieš įsigyjant automobilį nebuvo atskleista. Priešingai skelbime buvo patvirtinta, kad „nei viena dalis nedažyta“. Visgi teismas nenustatė, o ir ieškovas neįrodinėjo, kad būtent ši nuslėpta aplinkybė buvo esminė jam apsisprendžiant dėl Automobilio įsigijimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl nurodyto automobilio trūkumo patyrė papildomų išlaidų, pvz. kad perdažyta dalis yra pažeista korozijos ar pan. Tokiu būdu, apibendrinant Vertinimo ataskaitoje fiksuotus automobilio trūkumus, darytina išvada, kad šie automobilio trūkumai nors ir buvo Automobilio įsigijimo metu, tačiau buvo akivaizdūs (išskyrus dažytas dalis) ir matomi plika akimi, duomenų, kad ieškovas sudarant Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį būtų dėl šių trūkumų reiškęs pretenzijas pardavėjui (atsakovei) nėra, kaip ir nėra duomenų, kad dėl šių trūkumų būtų bandęs derėtis mažinant Automobilio kainą; 

2.7.                      atsižvelgiant į tai, kad Vertinimo ataskaitoje nėra įvertintos visos keistinos detalės ir darbai, kurie atliktini pagal UAB „Autojuta” 2024 m. liepos 12 d. Automobilio patikros lapą, t. y. UAB “Autojuta” pateiktoje sąmatoje yra įtraukti papildomi su Automobilio transmisija ir važiuokle trūkumų šalinimo darbai, taip pat į tai, kad UAB “Autojuta” fiksuoti trūkumai buvo Automobiliu nuvažiavus 6 000 km nuo jo įsigijimo, tuo tarpu Vertinimo ataskaitos duomenimis automobiliu nuvažiuota du kartus daugiau, todėl teismo vertinimu, tiksliau automobilio būklę ir jos trūkumus atspindėjo pirminės atliktos Automobilio patikros, ir todėl siekiant išvengti trūkumų šalinimo kaštų dubliavimo, taip pat į tai, kad dalis trūkumų, kurie fiksuoti Vertinimo ataskaitoje, UAB “Autojuta” darbuotojai nefiksavo, teismas remiasi autorizuoto serviso UAB “Autojuta” pateikta sąmata;

2.8.                      kadangi byloje nustatyta, kad atsakovė pardavė ieškovui netinkamos kokybės Automobilį, ieškovas vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo atlyginti pirkėjo (ieškovo) patirtas automobilio trūkumų šalinimo išlaidas iš atsakovės. Ieškovo reikalavimas dėl 2 100,12 Eur patirtų išlaidų pagrįstas (šias išlaidas ieškovas grindžia į bylą pateiktais mokėjimo kvitais bei išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis UAB „AD Baltic“, UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Eta Servisas“, UAB „Autojuta“, UAB „Dagas“), todėl tenkintinas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

2.9.                      ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 935,56 Eur kitų patirtų nuostolių, kuriuos sudaro 363 Eur dydžio išlaidos pagal 2024-06-25 UAB “Autopretenzija” PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 21408, už dokumentų (pretenzijos ieškovei) ruošimą ir konsultacijas; taip pat atsižvelgiant į tai, kad laikotarpyje nuo 2024-04-12 iki 2024-05-16 Automobilis buvo atsakovės žinioje dėl remonto darbų ir ieškovas iš esmės Automobiliu negalėjo naudotis kiek daugiau nei mėnesį, Ieškovas patyrė 101,76 Eur dydžio nuostolius kaip pagal lizingo sutartį mokamas palūkanas; 20,80 Eur dydžio pagal 2024-05-16 keleivio bilietą A022516256 A1 bei 450 Eur už UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Byloje nėra ginčo, kad Automobilio turbinos remonto laikotarpiu ieškovas negalėjo naudotis automobiliu, tačiau pagal lizingo sutartį privalėjo mokėti įmokas bankui, todėl teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl 101,76 Eur dydžio nuostolių kaip pagal lizingo sutartį mokamas palūkanas, yra pagrįstas. Be to, byloje esantis 2024-05-16 keleivio bilietas A022516256, patvirtina, kad ieškovas 2024-05-16 vyko atsiimti automobilio autobusu dėl ko taip pat patyrė 20,80 Eur išlaidų. Galiausiai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į UAB „Autopretenzija“ dėl pretenzijos atsakovei parengimo, sudarė su UAB „Autopretenzija“ paslaugų teikimo sutartį ir pagal PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo 363 Eur, taip pat, įrodinėdamas automobilio trūkumus, kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl transporto priemonės vertinimo ataskaitos, už kurią sumokėjo 450 Eur (2025-01-23 kvitas), taigi ieškovas patyrė išlaidų, bendroje sumoje už 935,56 Eur (101,76 + 20,80 + 363 + 450). Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas (CK 6.249 str. 1 d.);

2.10.                      ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 7 289,17 Eur automobilio defektų/gedimų šalinimui. Kaip ir buvo minėta dalis trūkumų, kurie fiksuoti Vertinimo ataskaitoje buvo akivaizdūs, todėl teismas, spręsdamas lėšų, skirtų automobilio defektų/gedimų šalinimui, vadovaujasi UAB „Autojuta“ 2024-07-12 pateiktu pasiūlymu/sąmata, kurioje defektų šalinimui reikalinga suma nurodoma 1 026,03 Eur, ir kuri ieškovui priteistina (CK 6.333 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje reikalavimas atmestinas (CPK 178 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Apeliaciniame skunde ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo dalį kuria ieškinys buvo atmestas ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą - tenkinti ieškinio dalį dėl 6 263,53 Eur priteisimo iš atsakovės, t. y. priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 6 263,53 Eur išlaidų susijusių su automobilio vertės atkūrimo sąnaudomis ir priteisti iš atsakovės, ieškovo naudai 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) netenkinus ieškovo reikalavimo - perskirstyti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti iš atsakovės, ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ieškovas automobilį apžiūrėjo ir todėl savaime laikyti, kad akivaizdus ir plika akimi matomi trūkumai, kurie nurodyti ir Vertinimo ataskaitoje, ieškovą tenkino, nesutiktina, nes prieštarauja kasacinio teismo suformuotam aiškinimui, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei šalių pirkimo - pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Remtis vien tuo, kad ieškovas prieš įsigydamas automobilį jį apžiūrėjo, nėra pagrįsta, kai pardavėjo pateikta informacija skelbime, o taip pat ir sudarytoje transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje formuoja aiškius teiginius apie daikto kokybę, o šie teiginiai neatitinka nustatytos realios automobilio faktinės būklės, t. y. jokių duomenų nei apie paslėptus nei apie matomus trūkumus sutartyje nėra nurodyta. Tuo tarpu atsakovė sąžiningai veikdama, privalėjo atskleisti pirkėjui teisingą ir objektyvią informaciją, nepriklausomai nuo to, ar ieškovas apžiūrėjo ar ne automobilį;

1.2.                      ieškovas yra vartotojas, todėl įsigydamas transporto priemonę, neturėjo įvertinti akivaizdžių - nenuslėptų defektų. Visų pirma, pardavėjas skelbime deklaravo gerą automobilio būklę, atvykęs (iš Kauno į Klaipėdą) apžiūrėti transporto priemonę ieškovas vidaus salono trūkumų tuo metu nepastebėjo, dažų sluoksnio ant automobilio netikrino, į autorizuotą servisą apžiurai nevyko. Atsakovės atstovas bylos metu teikdamas paaiškinimus neneigė, kad matomi trūkumai jau egzistavo pardavimo metu. Apie automobilio trūkumus ieškovas nebuvo informuotas nei prieš perkant automobilį nei sutarties sudarymo metu. Ieškovas pasitikėjo atsakove, jos profesionalumu ir sąžiningumu. Vien tai, kad pirkėjas matė/apžiūrėjo automobilį prieš įsigydamas, nereiškia, kad jis tinkamai ir nuodugniai jį apžiūrėjo, ypač kai automobilis buvo reklamuojamas kaip itin tvarkingas, nedažytas ir „nenutrinto“, „Labai gero stovio“ salono, taigi ieškovas pasitikėdamas atsakovės garantijomis į šiuos defektus nesukoncentravo dėmesio;

1.3.                      automobilio perdažymas leidžia pagrįstai manyti, jog jis patyrė autoįvykį, o tokia aplinkybė gali būti reikšminga vartotojo apsisprendimui įsigyti transporto priemonę už nepatyrusio autoįvykio automobilio kainą. Automobilis patyręs auto įvykį rinkoje mažiau vertingas, nes net jei matomi pažeidimai suremontuoti, vidiniai komponentai galėjo patirti paslėptų pažeidimų, kurie ateityje gali sukelti gedimus; automobilis gali greičiau rūdyti, jei remontas buvo atliktas nekokybiškai; automobilis turi mažesnę rinkos paklausą, nes pirkėjai dažnai vengia automobilio su eismo įvykių istorija baimindamiesi paslėptų problemų. Rinkoje bandant parduoti tokią transporto priemonę jo vertė būtų mažesnė nei tokio paties automobilio nepatekusio į eismo įvykį. Tai susiję su transporto priemonės prekinės vertės netekimu;

1.4.                      pažymėtina, kad ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį įsigyti ne bet kokios, o tinkamos kokybės ir eksploatacijai tinkamą transporto priemonę. Pardavėjo pateikti skelbimo teiginiai apie automobilio „labai gerą būklę“, „prižiūrėtumą“ ir „autoįvykių nebuvimą“ formavo pagrindą ieškovo apsisprendimui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, todėl šie teiginiai turi esminę reikšmę vartotojo apsaugos požiūriu. Faktas, kad automobilis buvo patyręs autoįvykį, o šis esminis aspektas nebuvo atskleistas pirkėjui, laikytinas aiškiu informavimo pareigos pažeidimu bei neatitiktimi sutarties sąlygoms pagal CK 6.353, CK 6.333 ir 6.363 straipsnius. Tai suponuoja, kad pirkėjui buvo perduotas daiktas, neatitinkantis deklaruotos kokybės;

1.5.                      šiuo atveju aktualu ne ieškovo vidiniai motyvai įsigyti ar ne automobilį dėl to, kad jis buvo perdažytas, o tai, ar ieškovui buvo parduotas toks automobilis, koks buvo reklamuotas ir kokio ieškovas tikėjosi, t. y. ar pardavėjas tinkamai įvykdė savo pareigą parduoti prekę, atitinkančią deklaruotą prekės-automobilio kokybę;

1.6.                      tai, kad vertinimo ataskaitos metu nematoma nekokybiškai perdažytų detalių korozija-rūdys nepaneigia fakto, kad šios detalės yra su trūkumais, o jų taisymas reikalauja išlaidų;

1.7.                      visi nustatyti automobilio trūkumai laikytini paslėptais trūkumais dėl pardavėjo klaidinančios informacijos pateikimo (ar nepateikimo) pirkėjui, todėl vertinimo ataskaitoje nustatytos automobilio vertės atkūrimo sąnaudos, t. y. patirtinos išlaidos priteistinos iš atsakovės;

1.8.                      kaip matyti iš 2025-01-08, 2025-03-19, 2025-05-07, atsakovės atstovo prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų, prašoma priteisti atsakovės naudai visą 2 820 Eur išlaidų sumą už advokato pagalbą, t. y. pirmos instancijos teismas klaidingai vertino, kad atsakovė patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 190 Eur nuo kurių teismas apskaičiavo 60,66 proc. priteistinus iš ieškovo. Pirmos instancijos teismui klaidingai įvertinus atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą 3 190 x 60,66 proc. = 1935 Eur šioje dalyje nutartis nepagrįsta, nes 60,66 proc. nuo 2 820 Eur išlaidų sudarytų 1 710,61 Eur. Taigi atlikus įskaitymą atsakovei turėjo būti priteista ne 939 Eur (1935 - 996 = 939), o 771 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Pateikusi atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

2.1.                      ieškovas nepagrįstai remiasi UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ surašyta Ataskaita, nes: 1) A. V. nėra techninio - inžinerinio auto mechanikos pobūdžio auto ekspertas, o tik į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įtrauktas specialistas, turintis teisę atlikti kilnojamojo turto vertinimą, kaip pvz., transporto priemonių vertinimas norint nustatyti jų rinkos vertę, ar po autoįvykių, siekiant objektyviai nustatyti automobilio žalą ir nuostolius. Tuo tarpu, konkrečiu atveju, ieškovas kaltino atsakovę pardavus Automobilį, kuris neva turi variklio ir pavarų dėžės defektus, kam patvirtinti reikalingas techninis - inžinerinis auto mechanikos išsilavinimas, o duomenų, kad A. V. ar UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertu biuras“ tokį išsilavinimą turi - nepateikta. Tai iš esmės paneigia Ataskaitoje pateiktų duomenų pagrįstumą, apart toje dalyje, kurioje atliktas Automobilio rinkos vertės nustatymas. Be to, tai atsispindi ir pačių Ataskaitos išvadų - „užfiksuota normaliam variklio darbui nebūdinga automobilio tepimo skystyje nenustatytos kilmės emulsija, taip pat iš transmisijos girdimi pašaliniai, nebūdingi normaliam darbui garsai“, formuluotėse, kurios nėra ekspertinės. Akivaizdu, kad į Ataskaitą yra perrašyti paties ieškovo subjektyvūs teiginiai dėl nebūtų defektų.; 2) Ataskaitoje pateiktos išvados prieštarauja paties Volkswagen automobilių markės gamintojo oficialaus atstovo išvadoms, kuriose nurodyta, kad situacija su pavarų dėže (pusašio šlicas) yra natūralaus mechanizmų dėvėjimosi pasekmė, ką iš esmės patvirtino ir liudytojais apklausti UAB „Autojuta“ atstovai; 3) ieškovas menamus variklio ir pavarų dėžės defektus deklaruoja jau nuo 2024 m. balandžio mėn., tačiau Automobilį eksploatuoja ir yra įveikęs daugiau nei 13 000 kilometrų. Dar daugiau ieškovas su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad su Automobiliu vyko į Kroatiją. Tai ne tik, kad paneigia deklaratyvius teiginius dėl defektų, tačiau ir patvirtina, kad Automobilis ir jo variklis bei pavarų dėžė funkcionuoja pagal numatytą paskirtį; 4) 2024-07-12 UAB „Autojuta“ apžiūros dokumentuose nurodyta, kad „lyg dažytas gal. d. p. sparnas“. Tokia išvada nurodyta, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Autojuta“ apžiūros metu nebuvo spec. įrangos patikrinti aplinkybę dėl nedidelės Automobilio kėbulo perdažymo aplinkybės. Tuo tarpu Ataskaitoje nurodyta, kad dažytų Automobilio detalių yra daugiau ir jos neva tai nudažytos nekokybiškai, tačiau nepateikti jokie duomenys kuom remiantis (kokia įranga ir/ar metodais) tokios išvados prieitos, kas tik dar kartą patvirtina, kad pagrindo pritarti Ataskaitoje nurodytoms išvados išvis nėra ir negali būti, kadangi ji deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta; 5) niekuo nepagrįstos ir likusios išvados, kurios iš esmės tik ieškovo teiginių perrašytos, t. y. dėl salono, sandarinimo gumų ir kitų plastikinių dalių susidėvėjimo, ypač tame kontekste, kad jos plika akimi matomos;

2.2.                      pačioje ieškovo pateiktoje Ataskaitoje nurodyta, kad pastebėta visa eilė plika akimi pastebimų trūkumų, kas reiškia, kad ieškovas negalėjo nežinoti ir nesuprasti Ataskaitoje nurodytų ir jo paties deklaruojamų „trūkumų“, kitaip tariant išvardintų detalių būklės. Kadangi ieškovas dėl būklės jokių pastabų neišreiškė ir Sutartį sudarė, vadinasi jį būklė tenkino ir atitiko jo keliamus reikalavimus, o tuo labiau ir pačio skelbimo turinį. Vėlesnis ieškovo pozicijos pasikeitimas ir nepagristu pretenzijų reiškimas negali būti pagrindas laikyti, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės Automobilį;

2.3.                      ieškovas nesąžiningai manipuliuoja ir iškraipo vartojimo teisinių santykių institutą. Nors ieškovas yra vartotojas, tačiau įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis;

2.4.                      ieškovas neatliko jokių remonto darbų pagal Ataskaitą ir/ar 2024-07-12 UAB „Autojuta“ komercinį pasiūlymą ir Automobilį naudoja pagal paskirtį, net ir vyksta į ilgo nuotolio keliones, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai pagerino ieškovo finansinę padėtį priteisdamas 4 061,71 Eur už remonto darbus, kurie iš esmės buvo reikalingi dėl technologinių aplinkybių, kad Automobilį būtų galima eksploatuoti ateityje, t. y., kad jis nesugestų, bei remonto darbus, kurie buvo nulemti natūralaus nusidėvėjimo gedimų, o taip pat remonto darbus, kurie nebuvo atlikti ir niekada nebus atlikti, nes gedimų nėra, ką patvirtina esamas intensyvus ir nuolatinis Automobilio eksploatavimas.

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-05-29 sprendimą dalyje, kuria nuspręsta ieškovo D. L. ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovės MB „AUTOSKALA“ 3 035,68 Eur dėl automobilio paslėptų defektų ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimą, 1 026,03 Eur automobilio defektų (gedimų) šalinimui, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 061,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024-08-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo D. L., patikslintą ieškinį atmesti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1.                      atsakovė nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu ir skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, kad ginčo Automobilis buvo parduotas nekokybiškas ir iki Sutarties sudarymo turėjo defektų (trūkumų), kad visos ieškovo išlaidos yra susijusios su trūkumais ir, kad ieškovo išlaidos nebuvo susijusios su natūraliu Automobilio, kaip naudoto daikto, nusidėvėjimu;

3.2.                      apeliantė pagrįstai argumentavo, kad Automobilio amžius ir rida yra reikšmingos aplinkybės vertinant jo kokybę, perspektyvą sugesti lyginant su nauju analogišku daiktu, o teismas be jokio pagrindo šias aplinkybes atmetė. Ieškovas negalėjo tikėtis, kad tokio Automobilio nereikės remontuoti, ypač detalių ir mazgų, kurie turi savaime suprantamą nusidėvėjimo laiką. Apeliantė garantavo, kad Automobilis yra techniškai tvarkingas, tą patvirtino Sutarties sudarymo dieną atlikta techninė apžiūra, kuri reiškia, kad transporto priemonė atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir ją leidžiama eksploatuoti viešame eisme, taip pat garantavo, kad Automobilį galima naudoti pagal paskirtį, ką ieškovas ir darė, ko pasėkoje Automobiliu nuvažiavo daugiau nei 13 000 kilometrų;

3.3.                      nepagrįstai teismas nurodė, kad „teismas neturi pagrindo manyti, kad 2024-06-14 defektavimo akte ir 2024-07-12 UAB „Autojuta“ patikrinimo akte fiksuoti gedimai atsirado būtent per tuos kelis mėnesius po Automobilio perdavimo ieškovui, o ne iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo“, nes : 1) atsakovė, kaip pardavėja, apie defektavimą jokia forma nebuvo informuota, aktas pateiktas po fakto tik su ieškovo 2024-07-18 pretenzija, kas leidžia daryti išvadą, kad buvo nepagrįstai pažeistos atsakovės teisės būti informuotai ir turėti galimybę įsitikinti gedimo egzistavimu; 2) PVM sąskaitoje - faktūroje ir 2024-06-14 defektiniame akte nurodyti duomenys nesutampa, o būtent: a) defektiniame akte nurodyta, kad nesandarus EGR vožtuvo aušintuvas, praleisdavo aušinimo skystį į išmetimo sistemą. Pakeistas nauju, originaliu. defektiniame akte nėra nurodyta jokios informacijos apie patį EGR vožtuvą, tačiau iš PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad jis pakeistas; b) Defektiniame akte nurodyta, kad vairo traukės antgalis turėjo didelį laisvumą, pakeistas nauju, tačiau PVM sąskaitoje - faktūroje vairo antgalis nėra įtrauktas. Šie neatitikimai kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų tikrumo, o tuo labiau reiškia, kad ieškovui nėra teisinio pagrindo perkelti šias išlaidas ieškovei, kadangi tai ne defektai, ne paslėpti trūkumai už kuriuos galėtų būti pripažinta atsakinga atsakovė, nes niekur nėra konstatuota, kad minėti gedimai jau buvo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu; 3) Automobiliui 2024-02-14 buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu nebuvo nustatyti jokie vairo kolonėlės, vairo traukės antgalio gedimai (trūkumai), kas reiškia, kad Automobilio perleidimo ieškovui metu jie neegzistavo, todėl atsakovė nėra už tai atsakinga, jei objektyviai vairo kolonėlė iš tikrųjų sugedo; 4) Automobilis 2024-02-22 buvo pristatytas, apžiūrėtas ir jam atlikti remonto darbai tame pačiame UAB „ETA Servisas“ automobilių servise. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus keista vairo traukė, tačiau jokių duomenų apie neva prastą vairo kolonėlės ir vairo antgalio būklę nepateikta, ypač, jei tikėti ieškovo deklaratyviais teiginiais, kad neva dar Automobilio apžiūros prieš perkant metu jau buvo matoma šlapia vairo kolonėlė. Automobilių servise tokio akivaizdaus gedimo nebūtų buvę įmanoma nepastebėti ir neužfiksuoti, ko pasėkoje tai būtų užfiksuota dar 2024-02-22 ir jau tada atsakovei būtų pareikštos pretenzijos; 5) Automobilis 2024 m. balandžio - gegužės mėn. buvo taisomas Klaipėdoje esančiame servise ir jo remonto metu nebuvo nustatyti jokie vairo kolonėlės gedimai, o tai vėl gi reiškia, kad Automobilis buvo parduotas be vairo kolonėlės gedimo;

3.4.                      jokie defektavimo aktai ar kitokie dokumentai atsakovei nebuvo pateikti ir tik su 2024-07-18 pretenzija atsakovė sužinojo, kad vairo kolonėlės remontas buvo tik maža dalis toje sumoje, nes priremontuota ir prikeista daug kitų detalių, apie kurių neva gedimą atsakovė išvis niekada nebuvo informuota. Ieškovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai bei nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, nekviesdamas prieš imantis Automobilio ardymo ir remonto darbų atsakovės atstovų, nekviesdamas nepriklausomų ekspertų, neatlikdamas kitų veiksmų, kurie patvirtintų, kad jo ketinami atlikti darbai ir išlaidos jiems yra susiję su Automobilio nekokybiškumu ir atsakovės atsakomybe;

3.5.                      nei vienas iš ieškovo pateiktų dokumentų nepatvirtina, kad 2024-06-14 defektiniame akte nurodyti remonto darbai buvo sąlygoti to, kad gedimai jau buvo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu ir/ar kad ieškovas nežinojo apie juos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, ar kad jie nėra susiję su natūraliu nusidėvėjimu, kuris yra savaime suprantamas naudoto daikto atveju;

3.6.                      atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad į 2024-07-12 patikrą buvo ieškovo pakviesta ir joje dalyvavo. To pasėkoje, jai buvo paaiškinta, kad ieškovo pretenzijos susijusios su natūraliu daikto nusidėvėjimu. Tą patvirtino ir į bylą pateikta 2024-12-12 UAB „Autojuta“ pažyma, kad patikrinus Automobilį pastebėta, kad dešinės pusės pusašio šlicuose yra laisvumas. Atsižvelgiant į Automobilio ridą, šis susidėvėjimas priskiriamas prie natūralaus dėvėjimosi. Šiam gedimui pašalinti, 2024-07-12 klientui D. L. buvo pateikta remonto sąmata pasiūlymas. Analogiškai paaiškino ir byloje apklausti UAB „Autojuta“ specialistai, kurie, be kita ko, patvirtino ir tai, kad tokios ridos ir amžiaus Automobilyje galima tikėtis bet kurių dalių ar mazgų gedimo, nes tai naudotas ir dėvėtas daiktas. Dėl 2024-07-12 UAB „Autojuta“ patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių nesusiklostė situacija, kad ieškovas būtų netekęs galimybės Automobilį naudoti pagal paskirtį, nes UAB „Autojuta“ remonto sąmatoje nurodyti darbai niekada nebuvo atlikti ir ieškovas tokių išlaidų faktiškai nepatyrė, o Automobiliu nuvažiavo antrą tiek, kiek buvo fiksuota 2024-07-12. Tai akivaizdus patvirtinimas, kad, nors dešinės pusės pusašio šlicai pasidėvėję, tačiau nesugedę ir tuo labiau nebuvo sugedę pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, kad tai reikštų Automobilio nekokybiškumą ir atsakovės atsakomybę;

3.7.                      skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti reikalavimą dėl 2 100,12 Eur sumos priteisimo, yra visiškai nepagrįsta, nes nei 2024-06-14 UAB „Eta servisas“ defektiniame akte, nei UAB „Autojuta“ patikros lape nėra nurodyti gedimai, kurių remontui 2024-­04-10 buvo reikalinga išleisti 41,29 Eur UAB „AD Baltic“ už pagalves pagal 2024-04-10 užsakymo Nr. SR6236629; 55,89 Eur UAB „Inter Cars Lietuva“ už variklio pagalvę, pagal 2024-04-10 kvitą dokumento Nr. 2404L2L00990; 8,59 Eur išlaidas UAB „AD Baltic“ už paskirstymo veleno riebokšlį pagal 2024-02-26 užsakymo Nr. SRR547159; 8,14 Eur UAB „AD Baltic“ už antifreeze conc.G12 LL Red 1 L, pagal 2024-06-21 užsakymo Nr. SR6392081; 19,50 Eur dydžio išlaidas Autoaibė, UAB, už durų sandarinimo gumą pagal 2024-03-05 kvitą Nr. 0006253; 482,00 Eur dydžio išlaidas pagal UAB „ETA Servisas“ 2024-02-22 Automobilio taisymo užsakymo sutartį (Riebokšlio keitimas, paskirstymo diržo keitimas, diagnostika, filtrų keitimas, vairo traukės keitimas, alyvos pompos dirželio keitimas, ratų suvedimas, vairo traukė, parkavimo daviklis, aušinimo skystis, nuriebalintojas, vairo kolonėlės guma); 110,00 Eur dydžio išlaidas pagal UAB „ETA Servisas“ 2024-­04-04 Automobilio taisymo užsakymo sutartį (diagnostika, valdymo keitimas, turbinos valdymo salenoidas); 78,00 Eur dydžio išlaidas pagal 2024-08-05 UAB „Dagas užsakymo priėmimą“ SLD 0138365 (generatoriaus montavimas, skriemulys); 28,00 Eur dydžio išlaidas pagal 2024-02-26 UAB „Autojuta“ pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 269960 (už dangtelį k. p.);

3.8.                      UAB „AD Baltic“ ir UAB „Inter Cars Lietuva“, UAB „Autoaibė“ kasos kvitai (133,41 Eur

3.9.                       dėl UAB „ETA Servisas“ (2024-02-26 kvitas) 482,00 Eur sumos. Ieškovas nurodė, kad atsisako reikalavimo atlyginti 496,77 Eur išlaidas pagal UAB „AD Baltic“ užsakymo Nr. SR6143741. Minėtame užsakyme detalėmis įvardintos: alkūninio veleno riebokšlis; paskirstymo diržo komplektas; paskirstymo diržas; juostinis diržas; tepalas; alyvos filtras; oro filtras; salono filtras; juostinio diržo įtempėjas; kuro filtras; 2 paskirstymo veleno riebokšliai. Taigi, ieškovas prašė priteisti jam kaip nuostolius už detalių keitimo darbus, tačiau išlaidas detalėms prisiėmė sau;

3.10.                      dėl UAB „ETA Servisas“ (2024-04-05 kvitas) 110,00 Eur sumos. UAB „ETA Servisas“ atlikti darbai: diagnostika, valdymo keitimas - 65,00 Eur ir detalė - turbinos valdymo salenoidas – 45 Eur. Viso - 110,00 Eur. 2024-04-04 neinformavęs atsakovės apie gedimą jį mėgino taisyti UAB „Eta servisas“, ko pasėkoje patyrė 110,00 Eur išlaidų, tačiau gedimas sutaisytas nebuvo ir teko Automobilį remontuoti Klaipėdos mieste. Taigi, nėra suprantama, o tuo labiau pagrįsta, kodėl tokios išlaidos teismo perkeltos atsakovei;

3.11.                      dėl UAB “Autojuta” (pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 269960) 28,00 Eur sumos. Ieškovas nurodo, kad patyrė 28,00 Eur išlaidas už dangtelį k. p. Ieškovo Pretenzijoje tokia suma nebuvo nurodyta ir jos reikalauta. Atsakovei nesuprantama už kokį dangtelį, kokiam automobiliui buvo išleista 28,00 Eur suma, todėl šis reikalavimas visiškai nepagrįstas;

3.12.                      dėl UAB „Dagas“ (užsakymo priėmimas SLD 0138365) 78,00 Eur sumos. Iš dokumento matyti, kad 78,00 Eur sumą sudaro 50,00 Eur už generatoriaus montavimą ir 28,00 Eur už generatoriaus skriemulį. Atsakovė nekartodama aukščiau nurodytų argumentų laiko šį reikalavimą taip pat nepagrįstu ir atmestinu, kadangi atlikti detalių, kurios susidėvėjo keitimo darbai;

3.13.                      teismas visiškai ignoravo apeliantės argumentus, susijusius su tuo, kad visų išlaidų priteisimas negalėtų būti laikomas teisingu ir sąžiningu. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad 7 m. senumo automobiliui skaičiuojama automobilio dalių nuvertinimo norma - 25 proc. (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta LR Susisiekimo ir Finansų ministrų 2000-04-17 Nr. 120 ir 2000-04-14 Nr. 101) (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-04-09 sprendimas civ. b. Nr. E2-9-837/2021). Taip pat draudimo santykiuose skaičiuojamas detalių nusidėvėjimas gali sudaryti 55 proc. (žr. https://www.draudimas.lt/pages/duk/detaliu-nusidevejimas). Ieškovas pakeitė visas naujas detales, ko pasėkoje daiktą pasigerino, todėl skundžiamu sprendimu pateisintas ieškovo nesąžiningas praturtėjimas;

3.14.                      teismas nepagrįstai priteisė kitas išlaidas (935,56 Eur), nes: 1) teismas nurodo, kad Automobilio turbinos remonto laikotarpiu ieškovas negalėjo naudotis Automobiliu, tačiau pagal lizingo sutartį privalėjo mokėti įmokas bankui, todėl teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl 101,76 Eur dydžio nuostolių, kaip pagal lizingo sutartį mokamas palūkanas, yra pagrįstas. Su tuo nėra jokio pagrindo sutikti, nes tokios ieškovo išlaidos neatitinka priteistinos žalos požymių (CK 6.249 straipsnis), nes tai nėra išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti, o taip pat tai nėra išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, o tuo labiau ne išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovo sprendimo pasiskolinti pinigų, kad galėtų įsigyti Automobilį, ir negalėjimo juo naudotis dėl jo gedimo, nes jis neprarado teisių į Automobilį, o tuo labiau pareigos grąžinti pasiskolintus pinigus. Dar daugiau, į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad tokias išlaidas ieškovas patyrė; 2) tas pats pasisakytina dėl 20,80 Eur išlaidų pagal 2024-05-16 keleivio bilietą A022516256, nes šios išlaidos taip pat netenkina minėtų požymių, kas sudarytų pagrindą jas priteisti; 3) teismas deklaratyviai konstatavo, kad ieškovas patyrė 363,00 Eur išlaidų pagal 2024-06-25 UAB „Autopretenzija“ PVM sąskaitą - faktūrą serija AUT Nr. 21408 už dokumentų ruošimą ir konsultacijas ir 450,00 Eur UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ dėl vertinimo ataskaitos. Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Akivaizdu, kad šios išlaidos nei priverstinės, nei būtinos, nei protingos, kadangi teismas atmetė ieškovo reikalavimus, kurie iš esmės buvo grįsti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ išvadomis, o tai pat ir dalimi iš 2024-07-18 pretenzijos išplaukusių reikalavimų, kas taip pat reiškia, kad šios išlaidos negalėjo būti priteistos;

3.15.                      pirkėjas turi nedelsdamas pardavėjui pranešti apie galimai nustatytus daikto trūkumus, kad pardavėjas turėtų galimybę juos įvertinti ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus, įskaitant pats pataisyti daiktą, ką patvirtina ir LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos. Nei vienu atveju, išskyrus kvietimą į 2024-07-12 apžiūrą UAB „Autojuta“ atstovybėje, atsakovė nebuvo informuota ir pakviesta į Automobilio menamų gedimų defektavimą, apžiūrą. Visais atvejais ieškovas elgėsi savo nuožiūra, vienašališkai, t. y. keitė detales, remontavo, o po fakto reiškė pretenzijas dėl išlaidų atlyginimo. LR CK 6.327 str. 5 d. reglamentuojama, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka;

3.16.                      Iki 2024-07-18 rašytinės pretenzijos pateikimo apeliantė jokia forma nebuvo informuota, kad ieškovas patyrė 2 552,07 Eur išlaidų remonto darbams ir detalėms, kaip Automobilio trūkumų šalinimui. Tokiu būdu apeliantei buvo visiškai užkirstas kelias įsitikinti menamų gedimų ir trūkumų pagrįstumu, pareikšti savo nuomonę, spręsti dėl susidariusios situacijos, surinkti faktinius duomenis. Teismas sprendime visiškai ignoravo šias esmines aplinkybes, kas skundžiamą sprendimą taip pat daro neteisėtu ir nepagrįstu.

11.       Pateikęs atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo pridėti prie bylos naujus įrodymus, pagrindžiančius transporto priemonės, gedimo faktą, pasireiškusį 2025 m. liepos 2 d. (ieškovui išvykus atostogų), t. y. transportavimo paslaugų kvitą, vietinio autoserviso išrašytą sąskaitą, dokumentus, patvirtinančius purkštukų įsigijimą, bei viešbučio sąskaitą, patirtą priverstinio remonto metu. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

4.1.                      automobilis, kuris yra 8 metų senumo, gali turėti tam tikrų natūralaus nusidėvėjimo požymių, tačiau jis vis tiek turi būti techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatuoti be rimtų gedimų per protingą laikotarpį po pirkimo. Per kelis mėnesius ir pravažiavus vos daugiau nei 3000 km buvo nustatyti tokie esminiai defektai kaip turbinos gedimai, aušinimo skysčio praradimas, variklio pagalvių plyšimai, vairo mechanizmo problemos, rodo, kad automobilis pirkimo metu neatitiko įprastų kokybės reikalavimų. Tokie gedimai, išryškėję per trumpą laikotarpį ir esant nedidelei ridai po įsigijimo, labiausiai tikėtina, kad egzistavo jau prieš pirkimą, ir jie reikšmingai sumažina automobilio eksploatavimo galimybes bei saugumą, o taip pat yra sąlyga tolesniems automobilio gedimams. Tad galima daryti išvadą, kad šie defektai neatitinka pirkėjo pagrįstų lūkesčių, net ir įsigyjant naudotą 8 metų senumo automobilį;

4.2.                      nors atsakovė laikosi pozicijos, kad automobilio defektai atsirado po to kai ieškovas juo nuvažiavo 6 000 km, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairo kolonėlė, EGR aušintuvas, parkavimo sistema, bei kondicionierius buvo remontuojami laikotarpyje nuo 2024-05-22 iki 2024-05-27, kuomet Automobilio rida siekė 255 347 km., t. y. kai ieškovas juo nuvažiavo 3 347 km, o ne 6 000 km kaip kad klaidingai teigia atsakovė (byloje yra pateikti tai pagrindžiantys įrodymai: t. 1,b. l. 64). Be to, ieškovas keitė ir pusašį, kuris buvo natūraliai susidėvėjęs;

4.3.                      Automobilio trūkumai pradėjo aiškėti praėjus keletui dienų po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, nustojus veikti parkavimo sistemai;

4.4.                      ieškovo atlikti remonto darbai buvo būtini siekiant užtikrinti transporto priemonės saugų naudojimą ir išvengti didesnės apimties gedimų. Tinkamas atskirų automobilio mechanizmų ir dalių keitimas ar remontas laiku yra ne tik racionalios ir atsakingos eksploatacijos elementas, bet ir būtina priemonė, leidžianti išvengti tolimesnio transporto priemonės mazgų pažeidimo, kuris galėtų sukelti tiek technines, tiek finansines pasekmes. Tinkamai eksploatuojamas automobilis yra naudojamas laikantis gamintojo nustatytų techninių reikalavimų, transporto priemonės eksploatacijos instrukcijų bei įprastos protingos vartotojo elgsenos - laiku atliekami tepalų, filtrų, aušinimo skysčio bei kitų eksploatacinių medžiagų keitimai, šalinami atsiradę techniniai gedimai, naudojamos kokybiškos atsarginės dalys, reaguojama į prietaisų skydelyje pateikiamus perspėjimus. Pažymėtina, kad detalė neturi būti visiškai susidėvėjusi, kad ją reikėtų keisti. Dalių keitimu net ir nepasiekus visiško susidėvėjimo ribos užtikrinama saugus transporto priemonės eksploatavimas, kitų mechanizmų gedimų prevencija;

4.5.                      nors atsakovė laiko, kad ieškovas matė vairo kolonėlės gedimą, todėl turėjo šis trūkumas būti pripažintas akivaizdžiu, tačiau tokia pozicija laikytina gynybine. Ieškovas tik matė šlapią vietą vairo kolonėlės srityje, tačiau tai negali būti vertinama savaime kaip šios transporto detalės defekto vertinimas. Ieškovas-pirkėjas nėra mechanikas, todėl neturi pareigos daryti profesionalių išvadų dėl galimo ar negalimo gedimo. Akcentuotina, tai, kad įstatymas nenumato pirkėjui pareigos vertinti daikto kokybę, tik teisę, kai tuo tarpu pardavėjui - atsakovei kyla pareiga patikrinti daiktą ir jį perduoti kokybišką, nebent pirkėjas būtų informuotas apie daikto trūkumus iš anksto;

4.6.                      įstatymas reikalauja pirkėją per protingą terminą pranešti pardavėjui apie pastebėtus trūkumus. Ieškovas dėl transporto priemonės trūkumų ir remontų su atsakove bendravo telefonu, o taip pat siuntė per Watssapp programėlę nuotraukas su patirtomis išlaidomis jau nuo 2024 m. balandžio mėnesio, o oficialią pretenziją išsiuntė 2024-07-18, t. y. per protingą laiką nuo jų nustatymo. Pastebėtina, kad tais atvejais, kai automobilis turi paslėptų trūkumų, kurie išryškėja tik eksploatuojant, pirkėjas nėra ir negali būti įpareigotas prieš kiekvieną remonto veiksmą laukti atsakovės pozicijos, ypač jei tai būtų nepagrįstai vilkinę remonto procesą ir būtų lėmę dar didesnius nuostolius.

 Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

14.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.       Ieškovas su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius transporto priemonės, gedimo faktą, pasireiškusį 2025 m. liepos 2 d. (ieškovui išvykus atostogų), t. y. transportavimo paslaugų kvitą, vietinio autoserviso išrašytą sąskaitą, dokumentus, patvirtinančius purkštukų įsigijimą, bei viešbučio sąskaitą, patirtą priverstinio remonto metu. Nurodo, kad šie įrodymai tiesiogiai patvirtina, kad ieškovui parduota transporto priemonė turėjo esminių techninių trūkumų (variklio dalies defektai, apie kuriuos ieškovas atsakovę buvo informavęs dar 2024 m. liepos mėnesį), kurie nebuvo žinomi pirkimo-pardavimo sudarymo metu ir paaiškėjo tik ieškovui pradėjus realiai eksploatuoti transporto priemonę.

16.       Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo (taip pat ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Toks draudimas, be kita ko, užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

17.       Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

18.       Šiame kontekste aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

19.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė dokumentus, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą (pateikti užsienio kalba), todėl vien ši aplinkybė neleidžia šių dokumentų priimti į bylą (CPK 113 straipsnio 3 dalis – visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba <...>). Be to, pateikti dokumentai yra 2025 m. liepos mėnesio, todėl jie negali patvirtinti 2024 m. vasario mėnesį buvusio Automobilio stovio (galimų defektų buvimo). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai į bylą nepriimti.

       Faktinės bylos aplinkybės

20.       2024 m. vasario 12 d. pasiūlyme pirkti Automobilį ir 2024 m. vasario 14 d. informacijoje apie jį, atsakovė nurodė, kad Automobilis be defektų, jo rida 252 000 km, pirma registracija - 2016 m. (1 t., b. l. 20-24). 

21.       Nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir AB Šiaulių Bankas (lizingavo Automobilio įsigijimą) 2024 m. vasario 14 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Wolksvagen Transporter Caravelle, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo už 24 300 Eur. Nei Sutartyje, nei jos prieduose jokie Automobilio defektai nenurodyti. 

22.       2024 m. vasario 14 d. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra – Automobilis atitinka techninius reikalavimus. Fiksuota rida – 252 657 km (3 t., b. l. 41).

23.       Ieškovas įsigijo Automobilį jį apžiūrėjęs, atlikęs bandomąjį važiavimą.

24.       2024 m. vasario 22 d. ieškovas buvo užregistravęs Automobilį į UAB „Eta servisas“ (Č. autoservisas), dėl paskirstymo diržo, alyvos ir filtrų keitimo bei parktroniko ir variklio diagnostikos. Atlikti darbai: „riebokšlio keitimas, paskirstymo diržo keitimas, alyvos keitimas, diagnostika, filtrų keitimas, vairo traukės keitimas, alyvos pompos dirželio keitimas, ratų suvedimas“. Detalės ir medžiagos: „vairo traukė, parkavimo daviklis, aušinimo skystis, nuriebalintojas, variklio kolonėlės guma“. Viso sumokėta – 482 Eur (3 t., b. l. 52).

25.       2024 m. vasario 26 d. ieškovas iš UAB „Autojuta“ įsigijo dangtelį k.p. už 28 Eur (3 t., b. l. 55).

26.       2024 m. balandžio 4 d. ieškovas pristatė Automobilį į UAB „Eta servisas“ (Č. autoservisas), nes „užsidega pakaitinimas, dingsta aušinimas, trūksta traukos, po užpylimo kamščiui košė“. Atlikti darbai: „diagnostika, valdymo keitimas“. Detalės ir medžiagos: „turbinos valdymo salenoidas“. Sumokėta – 110 Eur (3 t., b. l. 56).

27.       Iš byloje esančių 2024 m. balandžio 10 d. kvitų matyti, kad įsigytos dvi iš skirtingų pardavėjų variklio pagalvės, kurių kaina  - 97,18 Eur (1 t., b. l. 116). Ieškovas teigia, kad jas pakeitė Automobiliui, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.

28.       2024 m. balandžio 12 d. Automobilis buvo pristatytas atsakovei patikrai. Patikros metu buvo nustatytas turbinos gedimas, ją sutvarkius, atsakovė kompensavo ieškovo nuostolius 450 Eur sumoje. Automobilį ieškovas atsiėmė 2024 m. gegužės 16 d.

29.       2024 m. gegužės 22 d. ieškovas pristatė Automobilį į UAB „Eta servisas“ (Č. autoservisas) (fiksuota rida 255 347 km), kurio užsakyme matyti: gedimai/pageidaujami atlikti darbai: „diržo įtempėjas stovi kreivai, vairo kolonėlė, parktronikai neveikia kampinis“; atlikti darbai: „vairo kolonėlės keitimas, ratų suvedimas, parktronikų remontas, EGR aušintuvo keitimas“; detalės ir medžiagos: „vairo kolonėlė, EGR vožtuvas, tarpinė, tarpinė, tarpinė, aušinimo skystis, vairo stipr. alyva“. Viso sumokėta – 1 585 Eur (3 t., b. l. 58-59). Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei jos turėtas išlaidas (1 585 Eur), tačiau nurodė, kad iš geranoriškumo gali sumokėti 500 Eur už vairo kolonėlės remontą (1 t., b. l. 86). Ieškovas nesutiko su atsakovės pasiūlyta 500 Eur suma.

30.       2024 m. birželio 11 d. ieškovas pristatė Automobilį į MB „3N Auto“, kur buvo atlikta kondicionieriaus patikra ir pildymas, guolio keitimas ir remontuojamas kondicionierius. Sumokėta – 384,75 Eur (3 t., b. l. 60-61).

31.       Iš byloje pateikto 2024 m. birželio 14 d. automobilio defektinio akto matyti, kad Automobiliui nustatyti šie gedimai: 1) neveikianti parkavimo sistema, pakeistas parkavimo daviklis, sutvarkyti paveikti korozijos laidai; 2) vairo kolonėlės sistema - buvo išdilusi ir stipriai leido alyvą. Pakeista į naują; 3) nesandarus EGR vožtuvo aušintuvas, praleisdavo aušinimo skystį į išmetimo sistemą. Pakeistas nauju, originaliu; 4) vairo traukės antgalis turėjo didelį laisvumą, pakeistas nauju; 5) neveikianti kondicionavimo sistema (problema neišspręsta) (1 t., b. l. 106). 

32.       2024 m. liepos 12 d., atlikus Automobilio patikrą autorizuotame centre UAB “Autojuta”, nustatyti šie trūkumai: 1),,prirasojęs gal. d. p. žibintas. Nešviečia bagažinės lemputė. Visos padangos pasilaiptavę, ūžimas nuo jų. Palaužyta d. p. dugno apsauga. Laisvumas iš d. p. pusašio ir pavarų dėžės flaušo šlicų. Lyg dažytas gal. d. p. sparnas“. Pastabos po bandomojo važiavimo: ,,Yra laisvumas iš pr. d. p. pusašio šlicų. Žieminės padangos. Barška galinė sėdynė. Važiuoklėje gedimų nerasta“. Nurodytų gedimų šalinimas pagal UAB „Autojuta“ pateiktą pasiūlymą – 1 026,03 Eur. Aušinimo sistemos, važiuoklės, variklio, kondicionieriaus, elektros sistemos trūkumų nenustatyta (1 t., b. l. 35-38). 

33.       Liudytojas K. P. (autošaltkalvis, atlikęs Automobilio apžiūrą (2024-07-12) ir dirbantis 18 metų su VW automobiliais) nurodė, kad tokio Automobilio ridai esant, galima tikėtis visų detalių nusidėvėjimo. Varškė po tepalo įpylimo bakeliu atsiranda dėl emulsijos, t. y. vandens garų nusėdimas dėl temperatūrų skirtumų, dažnas ir natūralus reiškinys, bet tai nėra variklio gedimas. Taip pat varškė gali susidaryti dėl aušinimo skysčio patekimo į tepalo sistemą, tokiu atveju dažnai mažėja aušinimo skystis, greičiau dingsta, o tepalo kiekis didėja. Jeigu aušinimo skystis patenka į tepalo talpą, tai turi pašviesėti pats tepalas arba pradėti putoti.

34.       MB „Antvyta“ 2025 m. vasario 17 d. pažymoje nurodyta, kad Volkswagen markės automobiliuose (dažniausiai) Transporter, Caravelle modeliuose montuojamuose varikliuose (kodas EA288) ties alyvos užpildymo kamščiu (užpildymo kaklelyje) susidaranti tirštos konsistencijos tamsios baltos spalvos masė yra natūralaus variklio veikimo priežastis, nes dėl didelio efektyvumo variklis turi mažą išmetamosios šilumos kiekį ir dėl to temperatūra per maža, kad vanduo (kondensatas) užpildymo kaklelyje išgaruotų. Lyginant su kitais Volkswagen automobilių variklių modeliais, EA2888 variklio alyvos įpylimo vamzdis inžineriškai suprojektuotas - ilgu ir plonu, tiesiai oro sraute, todėl susidaro didelis užpildymo vamzdžio (kaklelio) ir pačio variklio temperatūrų skirtumas, kas nulemia kondensato, o vėliau ir tirštos konsistencijos tamsios baltos spalvos masės natūralų susidarymą alyvos užpildymo kaklelyje sąveikaujant kondensatui ir alyvai. Tokios masės buvimas nereiškia, kad variklis sugedęs, nes pati masė niekaip neįtakoja variklio veikimo ir jo efektyvumo (3 t., b. l. 107).

35.       2024 m. liepos 18 d. ieškovas išsiuntė pretenziją atsakovei (1 t., b. l. 87-93),

36.       2024 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas pristatė Automobilį į UAB „Dagas“ autoservisą, kur buvo nustatytas generatoriaus ir jo skriemulio gedimai. Gedimai buvo pašalinti, darbų kaina - 78 Eur (3 t., b. l. 63).

37.       2024 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį.

38.       Iš autotransporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2250101, atliktos 2025 m. sausio 13-21 d. (toliau - Vertinimo ataskaita) matyti, kad šioje ataskaitoje aiškinamajame rašte nurodoma, kad atlikus automobilio apžiūrą, pastebėta visa eilė plika akimi pastebimų trūkumų (d.p. apat. apsauginis grindų skydas; d.p. priekinių durų sandarintuvas; k.p. slankiųjų durų sandarintuvas; d.p. slankiųjų durų sandarintuvas; k.p. slankiųjų durų apmušalas; d.p. slankiųjų durų apmušalas; k.p. galinės šoninės apmušalas; d.p. galinės šoninės apmušalas; gal. sėdynių eilės centr. galvos atrama; k.p. 1-os sėd. eilės saugos diržas; d.p. galinis žibintas; d.p.veleno galas (flanšas); d.p. vid. var. veleno lanksčioji jungtis, tepalo filtras; sandarintuvas ir kt.), kurių atkūrimo sąnaudos (numatomų defektų šalinimas, įvertinus dalių nuvertėjimą pagal grupes), vertinimo dieną, - 7 079,12 Eur (3 t., b. l. 3-51).

39.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės šias dėl defektų šalinimo patirtas išlaidas: 1) 41,29 Eur dydžio išlaidas UAB ,,AD Baltic“ už pagalvę pagal 2024-04-10 užsakymo Nr. SR6236629; 2) 55,89 Eur dydžio išlaidas UAB ,,Inter Cars Lietuva“ už variklio pagalvę, pagal 2024-04-10 kvitą; 3) 8,59 Eur dydžio išlaidas UAB ,,AD Baltic“ už paskirstymo veleno riebokšlį pagal 2024-02-26 užsakymo Nr. SRR547159; 4) 8,14 Eur dydžio išlaidas UAB ,,AD Baltic“ už antifreeze conc. G12 LL Red 1 L, pagal 2024-06-21 užsakymo Nr. SR6392081; 5) 19,50 Eur dydžio išlaidas Autoaibė, UAB, už durų standarinimo gumą pagal 2024-03-05 kvitą Nr. 0006253; 6) 1 585 Eur dydžio išlaidas pagal 2024-05-30 UAB „Eta servisas“ PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. ETA Nr. 022711; 7) 482 Eur dydžio išlaidas pagal UAB „Eta servisas“ 2024-02-22 Automobilio taisymo užsakymo sutartį; 8) 110 Eur dydžio išlaidas pagal UAB „Eta servisas“ 2024-04-04 Automobilio taisymo užsakymo sutartį; 9) 28 Eur dydžio išlaidas pagal 2024-02-26 UAB “Autojuta” pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 269960, už dangtelį k. p.; 10) 78 Eur dydžio išlaidas pagal 2024-08-05 UAB Dagas užsakymo priėmimą SLD 0138365; 11) 133,71 Eur dydžio išlaidas UAB "Autojuta" už Automobilio apžiūrą pagal 2024-07-12 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AJT Nr. 33053943. Šios išlaidos sudaro 2 550,12 Eur, tačiau įskaičius atsakovės sumokėtą 450 Eur sumą, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 2 100,12 Eur.

40.       Taip pat ieškovas prašo priteisti kitas išlaidas, t. y.: 1) 363 Eur dydžio išlaidos pagal 2024-06-25 UAB “Autopretenzija” PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 21408, už dokumentų (pretenzijos ieškovei) ruošimą ir konsultacijas; 2) atsižvelgiant į tai, kad laikotarpyje nuo 2024-04-12 iki 2024-05-16 Automobilis buvo atsakovės žinioje dėl remonto darbų ir ieškovas iš esmės Automobiliu negalėjo naudotis kiek daugiau nei mėnesį, ieškovas patyrė 101,76 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro pagal lizingo sutartį mokamos palūkanos; 3) 20,80 Eur dydžio pagal 2024-05-16 keleivio bilietą A022516256 A1 (ieškovas važiavo pas atsakovę atsiimti remontuojamo Automobilio); 4) 450 Eur už UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Viso šios išlaidos sudaro 935,56 Eur.

41.       Taip pat ieškovas prašo priteisti 7 289,17 Eur išlaidų turto vertei atkurti, kurių dydį grindžia Vertinimo ataskaita (7 079,12 Eur) ir iš dalies UAB „Autojuta“ 2024 m. liepos 12 d. sąmata (210,05 Eur dalyje, kuri Vertinimo ataskaitoje neįvertinta).

       Dėl ginčo esmės

42.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės: 1) 2 100,12 Eur turėtas išlaidas dėl Automobilio defektų šalinimo, 2) 935,56 Eur turėtas išlaidas, susijusias su Automobilio defektų šalinimu, 3) 1 026,03 Eur Automobilio defektų (gedimų) šalinimui (pagal UAB „Autojuta“ pateiktą pasiūlymą) reikalingas išlaidas, 4) kitoje dalyje (6 263,53 Eur) ieškinį atmetė.

43.       Abi šalys pateikė apeliacinius skundus, kuriuose: ieškovas prašo papildomai priteisti 6 263,53 Eur išlaidų susijusių su automobilio vertės atkūrimo sąnaudomis, o atsakovė prašo ieškinį visiškai atmesti.

44.       Byloje kilo ginčas (bylos esmė), - ar atsakovė atsakinga už nustatytus (ieškovo nurodomus) Automobilio trūkumus.

45.       Abi šalys savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu.

46.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

47.       Byloje nėra ginčo, kad ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, t. y. atsakovė yra verslo subjektas (užsiimantis automobilių prekyba), o ieškovas – vartotojas.

48.       Ieškovas savo pažeistas teises pasirinko ginti remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. prašo atlyginti jo kaip pirkėjo išlaidas Automobilio trūkumams ištaisyti.

49.       Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

50.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

51.       Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

52.       Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

53.       CK 6.363 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekės taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus; 2) kai taikytina, būti tokios kokybės kaip pavyzdys ar modelis, kurį pardavėjas vartotojui pateikė iki sutarties sudarymo, ir atitikti to pavyzdžio ar modelio aprašymą; 3) kai taikytina, būti pristatytos kartu su tokiais priedais (įskaitant pakuotę, įdiegimo ar kitas instrukcijas), kuriuos gauti vartotojas gali pagrįstai tikėtis; 4) atitikti kiekį ir turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant.

54.       CK 6.364 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).

55.       CK 6.364 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.

56.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

57.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas už 24 300 Eur įsigijo 2016 m. pagamintą Automobilį, kurio rida buvo 252 657 km., t. y. Automobilis įsigytas ne itin senas (7 metų senumo) už pakankamai didelę kainą, kas neabejotinai suteikė ieškovui lūkestį, kad šiuo Automobiliu bus galima tam tikrą laiką naudotis be rūpesčių, neinvestuojant į jį (neremontuojant jo). Tačiau įsigijus Automobilį (2024 m. vasario 14 d.), jau 2024 m. vasario 24 d. ieškovas apsilankė autoservise, kur automobilis buvo remontuojamas, o iki 2024 m. birželio 11 d. (per nepilnus keturis mėnesius), ieškovas net 6 kartus remontavo Automobilį (siekė išsiaiškinti, kas negerai su Automobiliu), t. y. ieškovas iš esmės šiuo laikotarpiu negalėjo tinkamai, be trukdžių, neinvestuojant į remontą, naudotis Automobiliu. Nustatyta ir tai, kad Automobilis nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. buvo remontuojamas pas atsakovę, kurio metu buvo nustatytas turbinos defektas (ji buvo restauruota), o už šį remontą atsakovė iš dalies (450 Eur) ieškovui kompensavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jau tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovės (automobilių pardavimu užsiimančio asmens) parduotas Automobilis neatitinka kokybiško daikto reikalavimų.

58.       Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma priteisti (ir priteista) suma už Automobilio remontą (2 100,12 Eur turėtos išlaidos dėl Automobilio defektų šalinimo), nurodydama, kad ieškovė remontavo Automobilį jai nepranešus, kad dalies remonto darbai buvo nereikalingi arba neatlikti, kad kai kuriuos remonto darbus sąlygojo natūralus dalių nusidėvėjimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į remontuojamo Automobilio galimą natūralų nusidėvėjimą, į poreikį (būtinumą) jį remontuoti, į tai, ar trūkumai buvo akivaizdūs Automobilio įsigijimo metu, sprendžia, kad:

47.1.                      482 Eur dydžio išlaidos pagal UAB „Eta servisas“ 2024 m. vasario 22 d. - 26 d. Automobilio taisymo užsakymo sutartį, - gali būti priteistos tik toje apimtyje, kuri susijusi su vairo traukės keitimu, t. y. už vairo traukę 20 Eur, vairo kolonėlės gumą 6 Eur, vairo traukės keitimą 35 Eur ir ratų suvedimą 45 Eur. Viso 106 Eur. Pažymėtina, kad vairo mechanizmas yra itin svari Automobilio dalis, kurios trūkumas yra esminis (šis trūkumas kelia pavojų eismo saugumui), apie kurį turi būti privalomai pranešta pirkėjui, tuo tarpu atsakovė (pardavėja) nurodė, kad Automobilis šio trūkumo neturi. Kitos išlaidos (paskirstymo diržo keitimas ir kt.) nelaikytinos išlaidomis dėl Automobilio trūkumų šalinimo, jos laikytinos einamojo remonto išlaidomis (kurias dažnai atlieka pirkėjai įsigiję automobilį), kurios nebuvo būtinos;

47.2.                       8,59 Eur dydžio išlaidos (UAB ,,AD Baltic“) už paskirstymo veleno riebokšlį pagal 2024 m. vasario 26 d. užsakymo Nr. SRR547159, - negali būti priteistos, nes jis buvo keičiamas kartu su paskirstymo diržu, kas, kaip jau minėta, laikytina einamojo remonto išlaidomis, kurios nėra būtinos;

47.3.                      28 Eur dydžio išlaidos pagal 2024 m. vasario 26 d. UAB “Autojuta” pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 269960, už dangtelį k. p., - negali būti priteistos, nes nėra duomenų, kam šis dangtelis skirtas, ar jis panaudotas ieškovės Automobilyje. Be to, tikėtina, kad tai būtų akivaizdus trūkumas, o jo nebuvimas netrukdo naudotis automobiliu;

47.4.                      19,50 Eur dydžio išlaidos („Autoaibė“ UAB), už durų standarinimo gumą pagal 2024 m. kovo 5 d. kvitą Nr. 0006253, - negali būti priteistos, nes nėra duomenų, kad prekė buvo įdėta į ieškovo Automobilį. Be to, durų sandarinimo guma negali būti laikoma trūkumu, kuris nėra akivaizdus (jeigu jis buvo Automobilio įsigijimo metu) ir kuris gali trukdyti naudotis automobiliu;

47.5.                      110 Eur dydžio išlaidos pagal UAB „Eta servisas“ 2024 m. balandžio 4 d. Automobilio taisymo užsakymo sutartį (remontas susijęs su turbina), - priteistinos, nes jos susiję su Automobilio turbinos defektu. Pažymėtina, kad turbinos defektas laikytinas esminiu Automobilio trūkumu (jis paaiškėjo netrukus po Automobilio įsigijimo), dėl kurio automobilis negali tinkamai funkcionuoti. Tai, kad po šio remonto Automobilis vis dar neveikė tinkamai ir kad turbiną reikėjo vėliau restauruoti, niekaip nepašalina atsakovės atsakomybės už šį trūkumą, o tik patvirtina, kad trūkumas buvo, kurį reikėjo šalinti;

47.6.                      41,29 Eur dydžio išlaidos (UAB ,,AD Baltic“) už pagalvę pagal 2024-04-10 užsakymo Nr. SR6236629 ir 55,89 Eur dydžio išlaidos (UAB ,,Inter Cars Lietuva“) už variklio pagalvę, pagal 2024-04-10 kvitą, - negali būti priteistos, nes iš pateiktų įsigijimo kvitų negalima nustatyti, kas jas įsigijo, ar įsigytos prekės skirtos ieškovo Automobiliui bei nėra duomenų, kad jos buvo pakeistos Automobilyje;

47.7.                      1 585 Eur dydžio išlaidos pagal 2024 m. gegužės 30 d. (UAB „Eta servisas“) PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. ETA Nr. 022711 (2025-05-22-27 Automobilio taisymas užsakymas - sutartis), - priteistinos, išskyrus parkronikų remonto išlaidas 40 Eur. Pažymėtina, kad šios išlaidos yra susiję su vairo mechanizmo bei EGR sistemų remontu, kurios yra itin svarbios Automobilyje, o jų netinkamas veikimas neleidžia tinkamai eksploatuoti (netgi yra nesaugu) automobilio. Taip pat pažymėtina, kad EGR sistemos gedimas neįvyksta staiga, šios sistemos gedimas „duoda apie save žinoti“ pravažiavus automobiliu ilgą atstumą. Parkavimo sistemos remonto (2024 m. vasario 22 d. parkavimo daviklio įsigijimo) išlaidos nepriteistinos, nes tai akivaizdus trūkumas, kurį įsigyjant Automobilį ieškovas (atliekant bandomąjį važiavimą) turėjo pastebėti;

47.8.                       8,14 Eur dydžio išlaidos (UAB ,,AD Baltic“) už antifreeze conc. G12 LL Red 1 L, pagal 2024 m. birželio 21 d. užsakymo Nr. SR6392081, - negali būti priteistos, nes neaišku su kokiu Automobilio gedimu susijusios šios išlaidos, t. y. nėra duomenų, kokiu tikslu buvo pirktas antifrizas, kur, kada jis panaudotas;

47.9.                      133,71 Eur dydžio išlaidos UAB "Autojuta" už Automobilio apžiūrą pagal 2024 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AJT Nr. 33053943, - negali būti priteistos, nes šios apžiūros metu nenustatyti Automobilio trūkumai, už kuriuos būtų ieškovui priteisiamos išlaidos (plačiau apie tai bus pasisakyta vėliau);

47.10.                      78 Eur dydžio išlaidos pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Dagas“ užsakymo priėmimą SLD 0138365 (pakeistas skriemulys), - nepriteistinos, nes šios išlaidos nelaikytinos patirtomis dėl Automobilio trūkumų šalinimo, šis trūkumas nebuvo nustatytas 2024 m. liepos 12 d. patikros metu. Nuo Automobilio įsigijimo praėjo daug laiko (apie 6 mėnesius), pravažiuota daug kilometrų (apie 6 000 km), todėl laikytina, kad šis remontas yra einamasis dėl natūraliai nusidėvėjusios detalės.

59.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad 1 761 Eur (106 + 110 + 1 545) ieškovo patirtos išlaidos remontuojant Automobilį yra pagrįstos ir priteistinos. Byloje esantys įrodymai (ieškovo paaiškinimai, autoservisų dokumentai, mokėjimų dokumentai ir kt.) patvirtina, kad Automobilis turėjo trūkumus, kurie trukdė ieškovui tinkamai (saugiai) naudotis įsigytu Automobiliu. Tuo tarpu atsakovė nepateikė įrodymų, kad šie trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, todėl laikoma įrodyta, kad atsakovė pardavė automobilį su jau esančiais  trūkumais.

60.       Sutiktina su atsakove, kad ieškovas prieš remontuodamas Automobilį ir norėdamas, kad remonto išlaidas atlygintų atsakovė, turėjo apie Automobilio gedimus informuoti atsakovę, tačiau šiuo atveju toks ieškovo elgesys (pirma suremontavo, po to pranešė) nelaikytinas atsakovės atsakomybę šalinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovas yra vartotojas, gyvenantis Kaune, tuo tarpu atsakovė yra verslininkė, kuri randasi Klaipėdos r. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. ieškovas jau buvo nuvaręs Automobilį atsakovei, kuri jį remontavo iki 2024 m. gegužės 16 d. Kaip matyti, atsakovė, ieškovui pranešus apie Automobilio trūkumus, nesiėmė pati pasiimti Automobilio ir jį remontuoti, o ieškovas turėjo jį nuvaryti į Klaipėdą ir iš ten jį pasiimti, kas taip pat nelaikytina tinkamu atsakovės elgesiu. Šiuo atveju abiejų šalių nepakankamas bendradarbiavimas, neturi įtakos šio ginčo išsprendimui.

61.       Nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad 2024 m. vasario 14 d. atlikta Automobilio techninė apžiūra, 2024 m. vasario 22 d. Automobilio remontas UAB „ETA Servisas“ ir Automobilio remontas Klaipėdoje (2024 m. balandžio 12 – 2024 m. gegužės 16 d.), patvirtina, kad vairo mechanizmo gedimo nebuvo Automobilio įsigijimo metu. Pažymėtina, kad praeita Automobilio techninė apžiūra nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad automobilis neturi paslėptų trūkumų. Privalomoji techninė apžiūra patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo dieną ir negarantuoja, kad automobilio trūkumai neatsiras (neišryškės) jau po techninės apžiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 19 punktas). Tuo tarpu 2024 m. vasario 22 d. UAB „ETA Servisas“ servise jau buvo remontuojamas vairo mechanizmas (keičiama už vairo traukė, vairo kolonėlės guma), kas tik patvirtina, kad tą dieną jau iš dalies buvo paaiškėjęs vairo mechanizmo defektas. Tai, kad Automobilį remontuojant Klaipėdoje, pas atsakovę, nebuvo pastebėtas vairo mechanizmo gedimas, nepašalina fakto (kuris patvirtintas kitų autoservisų dokumentais) apie jo buvimą.

62.       Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad turėtų būti įvertintas automobilio dalių nevertėjimas, nes teismų praktikoje yra pasisakyta, kad 7 m. senumo automobiliui skaičiuojama automobilio dalių nuvertinimo norma - 25 proc. (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta LR Susisiekimo ir Finansų ministrų 2000-04-17 Nr. 120 ir 2000-04-14 Nr. 101). Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovės nurodoma Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija šiuo metu yra negaliojančios. Antra, šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl parduoto daikto kokybės, jo trūkumų, o ne dėl apgadinto automobilio vertės nustatymo. Atsakovė turėjo parduoti Automobilį be trūkumų, t. y. esančius Automobilio trūkumus atsakovė turėjo kokybiškai pašalinti, o tai galima padaryti sugedusias detales keičiant naujomis, o ne senomis, todėl nėra pagrindo spręsti, kad remontuojant automobilį, jo dalims turėtų būti taikomas nuvertėjimas. Šiuo atveju atsakovė (pardavėja, verslininkė) siekia ne tik perkelti savo neatliktas pareigas ieškovui (pirkėjui), bet ir ieškovo sąskaita sumažinti trūkumų šalinimo išlaidas, kas nelaikytina sąžiningu atsakovės elgesiu. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad esant reikalavimui pardavėjui nemokamai pašalinti daikto trūkumus, pardavėjas turėtų šalinti daikto trūkumus, neskaičiuojant keičiamų dalių nusidėvėjimo ir perduoti pirkėjui kokybišką daiktą.

63.       Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma priteisti (ir priteista) suma už Automobilio remontą (935,56 Eur turėtos išlaidos, susijusios su Automobilio defektų šalinimu). Nustatyta, kad ieškovas prašo priteisti šias išlaidas: 1) 363 Eur dydžio išlaidos pagal 2024-06-25 UAB “Autopretenzija” PVM sąskaitą faktūrą serija AUT Nr. 21408, už dokumentų (pretenzijos ieškovei) ruošimą ir konsultacijas; 2) atsižvelgiant į tai, kad laikotarpyje nuo 2024-04-12 iki 2024-05-16 Automobilis buvo atsakovės žinioje dėl remonto darbų ir ieškovas iš esmės Automobiliu negalėjo naudotis kiek daugiau nei mėnesį, ieškovas patyrė 101,76 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro pagal lizingo sutartį mokamos palūkanos; 3) 20,80 Eur dydžio pagal 2024-05-16 keleivio bilietą A022516256 A1 (ieškovas važiavo pas atsakovę atsiimti remontuojamo Automobilio); 4) 450 Eur už UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą.

64.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė iš dalies teisi nesutikdama su 935,56 Eur priteistomis išlaidomis.

65.       CK 6.3641 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

66.       Teisėjų kolegija sutinka, kad 450 Eur išlaidos už UAB“ Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą negali būti priteisiamos, nes Vertinimo ataskaita nebuvo dokumentas, kurio pagrindu buvo nustatyti Automobilio trūkumai, už kuriuos atsakinga atsakovė (plačiau apie tai bus pasisakyta vėliau). Tuo tarpu kitos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės, nes: 1) 363 Eur išlaidos už pretenzijos parengimą yra išlaidos susijusios tiek su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, tiek susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka; 2) 101,76 Eur išlaidos (palūkanos pagal lizingo sutartį) yra išlaidos patiriamos dėl Automobilio įsigijimo (mokamos kas mėnesį palūkanos), apie kurias atsakovė žinojo ir turėjo suprasti, kad ieškovas šias išlaidas patiria kasdien, todėl, kai ieškovas negali naudotis Automobiliu ne dėl savo kaltės, jo mokamos palūkanos laikytinos jo nuostoliais. Šiuo atveju ieškovas negalėjo naudotis Automobiliu nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. gegužės 16 d., nes Automobilį remontavo atsakovė (buvo remontuojama turbina), t. y. dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovo prašomos priteisti palūkanos laikytinos jo nuostoliais. Palūkanų dydis nurodytas lizingo sutartyje (grafike) (1 t. b. l. 28); 3) 20,80 Eur išlaidos už autobuso bilietą į Klaipėdą yra išlaidos susijusios su atsakovės suremontuoto Automobilio atsiėmimu, t. y. ieškovas turėjo vykti į Klaipėdą atsiimti Automobilio, todėl šios išlaidos neabejotinai yra ieškovo nuostoliai, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu nebūtų reikėję varyti Automobilio pas atsakovę į Klaipėdą remontuoti. Taigi, šioje dalyje ieškovui iš atsakovės priteistinos 485,56 Eur išlaidos.

67.       Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma priteisti (ir priteista) suma (1 026,03 Eur) dėl Automobilio defektų (gedimų) šalinimui reikalingų išlaidų (pagal 2024 m. liepos 12 d. UAB „Autojuta“ pateiktą pasiūlymą).

68.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais.

69.       Kaip matyti 2024 m. liepos 12 d., atlikus Automobilio patikrą autorizuotame centre UAB “Autojuta”, nustatyti šie trūkumai: 1) ,,prirasojęs gal. d. p. žibintas. Nešviečia bagažinės lemputė. Visos padangos pasilaiptavę, ūžimas nuo jų. Palaužyta d. p. dugno apsauga. Laisvumas iš d. p. pusašio ir pavarų dėžės flanšo šlicų. Lyg dažytas gal. d. p. sparnas“. Pastabos po bandomojo važiavimo: ,,Yra laisvumas iš pr. d. p. pusašio šlicų. Žieminės padangos. Barška galinė sėdynė. Važiuoklėje gedimų nerasta“. Nurodytų gedimų šalinimas pagal UAB „Autojuta“ pateiktą pasiūlymą – 1 026,03 Eur. Aušinimo sistemos, važiuoklės, variklio, kondicionieriaus, elektros sistemos trūkumų nenustatyta. Taip pat nustatyta, kad šios patikros metu Automobilio rida buvo 258 026 km, t. y. nuo Automobilio įsigijimo pravažiuota 5 369 km (258 026 – 252 657).

70.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2024 m. liepos 12 d. nustatyti Automobilio trūkumai yra arba akivaizdūs ir ieškovas juos turėjo matyti Automobilio įsigijimo metu (prirasojęs žibintas ir pan.), arba jie yra natūralaus nusidėvėjimo pasekmė (pasilaiptavę padangos, laisvumas iš d. p. pusašio ir pavarų dėžės flanšo šlicų), atsižvelgiant į Automobilio amžių ir pravažiuotą atstumą, todėl nėra jokio pagrindo šių trūkumų šalinimui priteisti iš atsakovės išlaidas. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 12 d. patikra iš esmės patvirtino, kad šią dieną Automobilis neturi trūkumų, kurie galėtų trukdyti Automobilį naudoti pagal paskirtį (išskyrus galimai nusidėvėjusias padangas, už kurių būklę neabejotinai atsakingas ieškovas). Tai, kad Automobilio tam tikros dalys galimai buvo perdažytos, nėra pagrindas šioje dalyje ieškinį tenkinti, nes: 1) ieškovas 2024 m. liepos 18 d. pretenzijoje nereiškė reikalavimo atlyginti dėl to galimus nuostolius (sumažinti kainą), kas patvirtina, jog tai nebuvo aplinkybė, kuri galėjo nulemti ieškovo apsisprendimą pirkti/nepirkti Automobilį; 2) automobilio dalies (dalių) perdažymas nelaikytinas automobilio trūkumu, priešingai tai yra automobilio atstatymas į tinkamą, kokybišką būklę; 3) nėra duomenų, kad Automobilio dalys (dalis) perdažytos nekokybiškai, kad jose matomos rūdys (tai nefiksuota 2024 m. liepos 12 d., atlikus Automobilio patikrą); 4) automobilio dalies (dalių) perdažymas netrukdo automobilio naudoti pagal paskirtį; 5) nėra duomenų, kad ieškovas patyrė išlaidų (ar jos būtinos) dėl to, jog įsigyto Automobilio tam tikros dalys galimai buvo perdažytas. 

71.       Nustačius, kad 2024 m. liepos 12 d., patikros metu, Automobilis neturėjo aušinimo sistemos, važiuoklės, variklio, kondicionieriaus, elektros sistemos trūkumų (kaip jau nustatyta Automobilio trūkumai buvo šalinami) ar kitų trūkumų, už kuriuos atsakovė būtų atsakinga, vėliau galimai atsiradę Automobilio trūkumai, kurie nurodyti 2025 m. sausio 13-21 d. Vertinimo ataskaitoje, negali būti laikomi buvę Automobilio pardavimo metu (2024 m. vasario 14 d.). Be to pažymėtina, kad Vertinimo ataskaitoje nurodyti Automobilio trūkumai yra konstatuoti 2025 m. sausio 13 d., t. y. praėjus po Automobilio pardavimo beveik metams laiko ir Automobiliui pravažiavus 12 826 km, kas neabejotinai leidžia spręsti, jog per šį laikotarpį Automobilis dėvėjosi ir galėjo atsirasti įvairių Automobilio trūkumų, kurių nebuvo Automobilio pardavimo metu.     

72.       Esant aukščiau išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui pagrįstai priteista suma yra 2 246,56 Eur (1 761 Eur + 485,56 Eur), o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

       Dėl procesinės bylos baigties

73.       Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

74.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui priteistiną sumą iki 2 246,56 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

76.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

77.       Ieškovas pareiškė turtinius reikalavimus bendrai 10 324,85 Eur sumai, jo reikalavimai patenkinti iš dalies (2 246,56 Eur), todėl patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 21,76 proc.

78.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 233 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 300 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. Bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 2 533 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 21,76 proc. ieškiniu pareikštų reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 551,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 533 Eur x 21,76 proc.).

79.       Atsakovės už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme prašo priteisti 2 820 Eur (3 t., b. l. 147), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2 206,37 Eur (2 820 Eur x 78,24 proc.). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 655,19 Eur (2 206,37 Eur - 551,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

80.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, o atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies 55,31 proc. (2 206,37 Eur x 100 proc. / 4 061,71 Eur).

81.       Ieškovas prašo priteisti 650 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 650 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jam už apeliacinio skundo parengimą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą priteistina 290,49 Eur (650 Eur x 44,69 proc.).

82.       Atsakovė prašo priteisti 700 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 650 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistina 387,17 Eur (700 Eur x 55,31 proc.), o ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovei priteistina 650 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Taip pat atsakovei priteistina 50,89 Eur (92 Eur x 55,31 proc.) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1 088,06 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme priteistina 797,57 Eur (1 088,06 Eur – 290,49 Eur).

83.       Taigi, viso atsakovei iš ieškovo priteistina 2 452,76 Eur (1 655,19 Eur +797,57 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

      „ieškinį tenkinti iš dalies.

       Priteisti ieškovui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės mažosios bendrijos „Autoskala“, j. a. k. 305558656, 2 246,56 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 56 ct) dėl automobilio paslėptų defektų ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 246,56 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

       Kitą ieškinio dalį atmesti.“  

       Priteisti atsakovei mažajai bendrijai „Autoskala“, j. a. k. 305558656,  iš ieškovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 452,76 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                          Evaldas Burzdikas

                 Albina Rimdeikaitė

                 Egidijus Tamašauskas