Civilinė byla Nr. 3K-3-374-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16367-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 2.5.18.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos priteisimo, įpareigojimo grąžinti daiktus ir prievolių pagal vekselius pripažinimo pasibaigusiomis, trečiasis asmuo R. V.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vekselių paskirtį, taip pat vekselio, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 926,78 Eur (3200 Lt) skolą; įpareigoti atsakovą per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui 4 per didelių matmenų langus ir jų staktas arba sumokėti jų kainą – 781,97 Eur (2700 Lt); pripažinti pasibaigusia ieškovo mokėjimo prievolę pagal 2011 m. gegužės 31 d. atsakovui išduotus paprastuosius vekselius - Nr. 2011/5, kurio suma 3127,90 Eur (10 800 Lt) ir Nr. 2011/3, kurio suma 11 295,18 Eur (39 000 Lt); panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 27 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 8-3927 ir Nr. 8-3925; priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis). Pagal Rangos sutartį ieškovas įsipareigojo pagaminti ir pastatyti atsakovui rąstinį namą vadovaudamasis atsakovo pateiktu projektu. 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė atliktus statybos darbus, pretenzijų dėl jų nepareiškė. Tą pačią dieną atsakovui buvo išrašyta ir pateikta sąskaita 90 560 Lt sumai, ją atsakovas turėjo sumokėti per tris dienas nuo atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Atsakovas pagal pateiktą sąskaitą atsiskaitė nevisiškai ir liko skolingas ieškovui 3200 Lt. 2012 m. spalio 17 d. ieškovas išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl skolos apmokėjimo ir sutarties nutraukimo. Atsakovas nereagavo į ieškovo reikalavimą dėl likusios įskolos. Ieškovas buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl skolos ir netesybų pagal Rangos sutartį priteisimo, tačiau ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, o atsakovo priešieškinis patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu iš ieškovo priteisė atsakovui, be kitų, ir 2700 Lt (781,97 Eur) nuostolių atlyginimo, konstatuodamas, kad ieškovas pagamino 4 per didelių matmenų langus ir jų staktas, dėl to atsakovas turėjo iš naujo užsakyti 4 PVC langus. Kadangi teismas priteisė iš ieškovo pinigų sumą kaip nuostolius už atsakovo naujai užsakytus ir pagamintus langus, o atsakovas ieškovo pagamintų matmenų neatitinkančių langų ieškovui nėra grąžinęs, atsakovas įpareigotinas juos grąžinti, o neišsaugojus jų, privalo grąžinti jų kainą. Vykdant Rangos sutartį ieškovas išdavė atsakovui 10 800 Lt (3127,90 Eur) ir 39 000 Lt (11 295,18 Eur) vekselius. Vekseliai turėjo būti grąžinti ieškovui pasibaigus Rangos sutarčiai. 2010 m. rugsėjo 6 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo sudarytas protokolas, kurio 5 punktu ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 10 800 Lt kompensaciją. 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo sudarytas priedas Nr. 1 prie Rangos sutarties, kuriuo nustatytas naujas mokėjimų vykdymo susitarimas. Šio susitarimo 7 punkte buvo nurodyta, kad 10 800 Lt kompensacija turėjo būti išskaičiuota galutinio atsiskaitymo dieną, o bendra darbų kaina atėmus kompensacijos sumą sudarė 97 200 Lt (8 punktas). 2011 m. gegužės 31 d. Rangos sutarties papildyme Nr. 6 atsakovas ir ieškovas susitarė, kad 10 800 Lt baudos neginčytinas sumokėjimas užtikrinamas vekseliu. 2011 m. rugsėjo 6 d. su atsakovu buvo sudarytas papildomas suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad, įvykdžius įsipareigojimus, atsakovas dalį ieškovo išduotų vekselių su vykdomaisiais įrašais grąžino ieškovui, todėl, ieškovo manymu, pripažino, jog statybos darbai atlikti tinkamai ir pretenzijų dėl Rangos sutarties nustatytų terminų pažeidimo atsakovas neturi. Suderinimo akte buvo pažymėta, kad atsakovas pasiliko 39 000 Lt vekselį, kurį įsipareigojo grąžinti po Rangos sutarties įvykdymo, ir 10 800 Lt vekselį kaip baudos užtikrinimą. Pagal 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą ieškovas perdavė atsakovui statybos darbų už 90 560 Lt. 2011 m. gegužės 31 d. vekselyje nurodyta mokėtina 10 800 Lt suma yra ta pati papildomuose susitarimuose nustatyta kompensacija, kurią ieškovas 2011 m. rugsėjo 3 d. įskaitė iš mokėtinos bendros 108 000 Lt Rangos sutarties sumos. 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu tinkamai perdavus darbus atsakovui ir teisėtai nutraukus Rangos sutartį, atsakovas pagal 2011 m. rugsėjo 6 d. su atsakovu sudarytą suderinimo aktą privalėjo grąžinti ieškovui nurodytus vekselius su vykdomaisiais įrašais, tačiau, kilus teisminiams ginčams, atsakovas pateikė vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 27 d. išduotus vykdomuosius įrašus pagal 10 800 Lt ir 39 000 Lt vekselius. 39 000 Lt pagal vekselį ieškovas turėjo grąžinti atsakovui tik tuo atveju, jei ieškovas nebūtų pradėjęs vykdyti Rangos sutarties, tačiau darbai buvo pradėti vykdyti ir šią sumą atsakovas turėjo grąžinti ieškovui už statybos darbus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovui perduota darbų už 90 560 Lt sumą, o atsakovas už darbus iš viso sumokėjo 90 720 Lt sumą. Duomenų, kad ieškovas ir atsakovas būtų pasirašę visų darbų perdavimo–priėmimo aktą ar aktą dėl likusių darbų perdavimo, byloje nėra, be to, ieškovas pats patvirtino, kad stogo darbų neatliko, todėl teismas sprendė, kad atsakovas už ieškovo atliktus darbus atsiskaitė tinkamai, o ieškovo prašymas priteisti 3200 Lt nepagrįstas ir netenkintinas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas vekseliais užtikrino tinkamą prievolės įvykdymą ir taip užtikrino netesybas. Pats ieškovas nurodė, kad neatliko stogo darbų, t. y. Rangos sutarties visiškai neįvykdė, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog prievolės pagal vekselius yra įvykdytos. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų sumokėjęs už langus, kuriuos prašo grąžinti, todėl šis ieškovo reikalavimas nepagrįstas bei netenkintinas.
6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė.
7. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pagal Rangos sutartį mokėtina suma yra 90 560 Lt, tad atsakovas, sumokėjęs ieškovui 90 720 Lt, nėra skolingas pagal Rangos sutartį. Nors iš pateikto 2011 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad juo mokama už papildomus rąstinius sienojus, tačiau kolegija sprendė, jog byloje nepakanka įrodymų, kad šalys būtų susitarusios padidinti sutarties kainą šia suma, t. y. 3360 Lt. Kolegija pažymėjo, kad pagal Rangos sutarties 2.1 punktą galutinė namo kaina yra nekintanti, o atsiskaitoma po atitinkamų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, rangovui išrašius PVM sąskaitą faktūrą (Rangos sutarties 9.3 punktas). 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytas papildomų 290,2 kv. m rąstinių sienojų kiekis, o bendra atliktų darbų suma akte – 90 560 Lt. Šiai sumai atsakovui išrašyta 2011 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita faktūra. Kolegija sprendė, kad šios aplinkybės leidžia teigti, jog šalys buvo susitarusios dėl papildomų rąstinių sienojų vertės įtraukimo į esamą sutarties kainą. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1554-864/2013 yra prielaida ieškovui reikalauti iš atsakovo jo pagamintų langų (ar jų vertės) grąžinimo. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas su ieškovu už atliktus pagal Rangos sutartį darbus yra atsiskaitęs, tad šių langų vertė ieškovui yra sumokėta, o 2700 Lt yra papildomai atsakovo trečiajam asmeniui sumokėta suma už pakartotinį langų gaminimą ir restitucijos pagrindu negali būti priteisiama ieškovui. Kolegija nesutiko su ieškovu, kad jo prievolė pagal 10 800 Lt vekselį yra pasibaigusi, t. y. kompensacijos suma yra išskaityta iš perduotų darbų kainos. Iš 2010 m. rugsėjo 10 d. Rangos sutarties pakeitimo Nr. 1 matyti, kad 10 800 Lt kompensacija turėjo būti išskaitoma iš darbų, kurių vertė sudarė 108 000 Lt (su nuolaida), kainos. Šie darbai, be kita ko, apėmė stogo uždengimą ir visišką darbų atlikimą, t. y. darbus, kurių ieškovas nėra atlikęs (6680 Lt), ir to neginčija. Kolegija pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nenurodyta, jog perduodamų darbų vertė apskaičiuota įskaičius ieškovo mokėtinos kompensacijos sumą. Kolegijos nuomone, šis aktas, pasirašytas iki Rangos sutarties nutraukimo, yra tarpinis darbų priėmimo aktas, o ne galutinis atsiskaitymas, kurio metu turėjo būti išskaityta kompensacijos suma. Be to, suderinimo aktas, kuriuo šalys susitarė, kad atsakovas pasilieka 10 800 Lt vekselį, yra pasirašytas po trijų dienų nuo 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Kolegija nurodė, kad 39 000 Lt vekselis išduotas avanso grąžinimui užtikrinti, ir šalių susitarimu atsakovui turėjo būti grąžintas po Rangos sutarties įvykdymo. Kolegija pažymėjo, kad prievolė pagal vekselį negali būti pripažįstama pasibaigusia vien tuo pagrindu, kad pasibaigė pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti vekselis išduotas. Taip pat kolegija išaiškino, kad jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę savo pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka, pavyzdžiui, pareikšdamas ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas pripažinti pasibaigusiomis ieškovo prievoles pagal atsakovui išduotus paprastuosius 10 800 Lt (3130,43 Eur) ir 39 000 Lt (11 295,18 Eur) vekselius, bei panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 27 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 8-3927 ir 8-3925, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai rėmėsi tik keliomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, neatsižvelgdami į vėlesnes šio teismo nutartis ir išaiškinimus, susijusius su vekselio bei juo užtikrinamų prievolių tarpusavio santykiu bei galiojimu; vadovaudamiesi cituojamomis kasacinio teismo nutartimis, neteisingai jas taikė, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir nukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino, kad pagal formuojamą teismų praktiką vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinama ir kad tuomet, kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pirmine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai, tačiau teismas padarė priešingą išvadą – kad prievolės, kuriai užtikrinti išduotas vekselis, pasibaigimas savaime nelemia prievolės pagal vekselį pasibaigimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta, tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios. Taigi teismai, nors pripažino, kad vekseliai buvo išduoti Rangos darbų sandorio prievolėms užtikrinti ir kad pagrindinę prievolę ieškovas įvykdė, tačiau šių aplinkybių neįvertino.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorius turi teisę kreiptis į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi išieškojimas pagal vekselius neįvykdytas, todėl kol kas nėra nepagrįsto praturtėjimo. Kasatorius savo pažeistas teises gina reikalaudamas pripažinti vekselius pasibaigusiais, o teismo atsisakymas tenkinti ieškinį motyvuojant, kad ieškovas galės ateityje kreiptis dėl nepagrįsto praturtėjimo, prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.
3. Teismai procesinius sprendimus priėmė nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrę byloje esančius įrodymus bei bylos aplinkybes, taip pažeisdami CPK 265 straipsnio nuostatas. Teismai neįvertino ir nepasisakė dėl šių byloje esančių įrodymų: Priedo Nr. 1 prie Rangos sutarties 7 punkte buvo nurodyta, kad 10 800 Lt kompensacija turėjo būti atimta galutinio atsiskaitymo dieną, o bendra darbų kaina atėmus kompensacija sudarė 97 200 Lt. Teismai nurodydami, kad 10 800 Lt nebuvo įskaityti į galutinę darbų kainą, nenurodė ir nevertino, kokių konkrečiai darbų ieškovas neatliko, ir nenurodė kainos, kuri galėjo nulemti kainų skirtumą tarp Rangos sutartyje nustatytų darbų kainos ir kasatoriaus realiai atliktų ir perduotų darbų. Kasatorius pripažįsta, kad neatliko tik stogo įrengimo darbų, kurių vertė 6680 Lt, ir todėl šios sumos neįtraukė į sąmatą (108 000 Lt – 6680 Lt = 101 320 Lt). Teismai įrodymus byloje vertino šališkai ir selektyviai, neatsižvelgdami į įrodymų visetą.
9. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų priimtus procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorius neginčija, kad 10 800 Lt vekselis yra skirtas užtikrinti kompensacijos, kuri turėjo būti išskaityta iš galutinės mokėjimų pagal Rangos sutartį sumos, sumokėjimą. Iš 2010 m. rugsėjo 10 d. Rangos sutarties pakeitimo Nr. 1 matyti, kad 10 800 Lt kompensacija turėjo būti išskaitoma iš darbų, kurių vertė sudarė 108 000 Lt (su nuolaida), kainos. Šie darbai apėmė ir stogo uždengimą, ir visišką darbų atlikimą, t. y. darbus, kurių kasatorius nėra atlikęs ir to neginčija. Kasatorius klaidingai interpretuoja ir argumentuoja aplinkybes dėl abiejų vekselių, nes darbų perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2011 m. rugsėjo 3 d., o suderinimo aktas pasirašytas po trijų dienų, t. y. 2011 m. rugsėjo 6 d., kai kasatoriui buvo perduoti 64 000 Lt ir 20 000 Lt vekseliai, o atsakovas pasiliko du vekselius, turinčius užtikrinti sutarties įvykdymą (39 000 Lt) ir baudą (10 800 Lt).
2. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nevertino, kokių darbų jis neatliko ir kokią kainos dalį šie darbai sudarė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pabrėžta, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nenurodyta, jog perduodamų darbų vertė apskaičiuota įskaičius kasatoriaus mokėtinos kompensacijos sumą. Teismas nustatė, kad pagal minėtą aktą atsakovui perduotas medinio namo konstrukcijos komplektas, kurio vertė 90 560 Lt. Šis aktas pasirašytas iki Rangos sutarties nutraukimo kaip tarpinis darbų priėmimo aktas, o ne kaip galutinis atsiskaitymas, kurio metu turėjo būti išskaityta kompensacijos suma. Taigi teismai vertino vekselio ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių ryšį ir tinkamai tyrė byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymą užtikrinančios priemonės

10. Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016). Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ).
12. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Taigi, teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
14. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl dviejų kasatoriaus (vekselio davėjo) atsakovui (vekselio turėtojui) išrašytų paprastųjų 10 800 Lt ir 39 000 Lt vekselių. Byloje nustatyta, kad ginčo vekseliais buvo užtikrintas pagal Rangos sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas. Kasatorius teigia, kad jo prievolė sumokėti vekseliuose nurodytas sumas yra pasibaigusi, nes jis yra įvykdęs savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį.
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nurodė, kad prievolė pagal vekselį negali būti pripažįstama pasibaigusia vien tuo pagrindu, kad pasibaigė pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti vekselis išduotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 formavo praktiką, jog vekselio teisinė esmė yra ta, kad šis vertybinis popierius patvirtina teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtina besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui, tačiau vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atliekantį sandorio užtikrinimo funkciją. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad prievolė pagal vekselį negali būti pripažįstama pasibaigusia vien tuo pagrindu, kad pasibaigė pagrindinė prievolė, bei šių argumentų pagrindu neištyręs ir neįvertinęs aplinkybių, susijusių su pagrindinės prievolės pasibaigimu (ar nepasibaigimu), t. y. nenustatęs, ar vekseliuose nurodytos sumos (39 000 Lt suma, lygi Rangos sutartimi nustatytai avansinio mokėjimo sumai, ir 10 800 Lt suma, lygi kompensacijos (baudos) sumai), atsakovui atsiskaitant už minėtos sutarties pagrindu ieškovo atliktus darbus, iš tiesų buvo įskaitytos nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.   
16. Kadangi, kaip minėta, ginčo vekseliais buvo užtikrintas pagal Rangos sutartį vykdytinų prievolių įvykdymas, todėl nustačius, kad Rangos sutartimi nustatytos ieškovės prievolės iš esmės buvo įvykdytos tinkamai (išskyrus nedidelę dalį sutartyje nurodytų darbų, dėl kurių apmokėjimo ginčo tarp šalių nėra) ir ginčo vekseliuose nurodytos sumos įskaitytos, prievolės pagal šiuos vekselius turėtų būti laikomos pasibaigusiomis. Tačiau tinkamai nenustačius aplinkybių, ar 10 800 Lt bauda (kompensacija) buvo įskaityta į galutinį šalių atsiskaitymą, ar atsakovo sumokėtas 39 000 Lt avansas buvo įskaitytas į mokėjimą už faktiškai kasatoriaus atliktus ir perduotus darbus pagal Rangos sutartį, byloje ginčas dėl kasatoriaus prievolių pagal jo nurodytus vekselius liko neišspręstas, o šio ginčo išsprendimas susijęs su faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normose įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai plėtojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Dėl įrodymų vertinimo

17. Ieškovas savo kasaciniame skunde teigia, kad teismai nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei bylos aplinkybes ir taip pažeidė CPK 265 straipsnio reikalavimus. Kadangi įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas tebuvo tarpinis darbų priėmimo aktas, kuriame nenurodyta, jog perduodamų darbų vertė apskaičiuota įskaičius ieškovo mokėtinos kompensacijos sumą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad po trijų dienų, t. y. 2011 m. rugsėjo 6 d., buvo pasirašytas Suderinimo aktas, pagal kurį atsakovas pasiliko šioje byloje ginčijamus vekselius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant nustatyti, ar kasatoriaus prievolės pagal vekselius liko galioti, šių aplinkybių neužtenka įvertinti. 2010 m. rugsėjo 10 d. Priede Nr. 1 šalys susitarė, kad galutinio atskaitymo dieną rangovas (kasatorius) pritaikys 10 800 Lt kompensaciją (7 punktas), ją vėliau šalys laikė bauda. Iš 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto matyti, kad atliktų darbų suma nurodyta 90 560 Lt, tačiau 2011 m. rugsėjo 6 d. Suderinimo akte šalys patvirtino, kad atsakovas sumokėjo 87 360 Lt. Be to, pastarajame dokumente nurodyta, kad atsakovas pasilieka du vekselius, iš kurių 39 000 Lt vekselį jis įsipareigojo grąžinti kasatoriui po Rangos sutarties įvykdymo, tačiau byloje nėra nustatyta, kokių įsipareigojimų pagal Rangos sutartį kasatorius neatliko. Taip pat jeigu teismas sprendė, kad 2011 m. rugsėjo 3 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo tarpinis dokumentas, tuomet nėra nustatyta, ar buvo pasirašytas galutinis darbų perdavimo–priėmimo aktas.
20. Taigi byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).
21. Kadangi kasacinio skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro 2011 m. liepos 27 d. išduotus vykdomuosius įrašus yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu pripažinti pasibaigusia kasatoriaus prievolę pagal atsakovui išduotus paprastuosius vekselius, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kasatoriaus reikalavimų pagrįstumo, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos dėl vekselio, kaip prievolės įvykdymą užtikrinančios prievolės, sąsajų su pagrindine prievole, kurios įvykdymui užtikrinti jis buvo išduotas; taip pat neištyrė šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų bylos faktinių aplinkybių. Nurodyti pažeidimai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, susijusią su reikalavimais pripažinti pasibaigusiomis prievoles pagal ginčo vekselius, bei panaikinti notaro išduotus vykdomuosius įrašus ir šiuos klausimus perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Kasacinis teismas patyrė 4,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. pažyma). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti pasibaigusiomis jo prievoles pagal paprastuosius vekselius ir panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro išduoti vykdomieji įrašai, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

                                                                      Janina Januškienė

                                                                      Donatas Šernas