Administracinė byla Nr. eI-1995-790/2018

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00625-2018-7

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 55.1

                                                                                                                                             (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,

dalyvaujant atsakovo atstovui Rokui Dakniui,

  viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vox optima“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

   Teismas

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydama panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. spalio 19 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-106/17 (toliau – Nutarimas).
2. Nutarime nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val., pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame Šiaurės pr. 43A, Kaune, barmenė G. B. pardavė pirkėjui A. B. vieną neatidarytą butelį alaus, kurį pirkėjas išsinešė iš baro patalpų. Departamentas konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo
   18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, todėl jai paskirta 361 Eur bauda.
3. Pareiškėja teigia, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, praleido Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių naikinamąjį terminą, per kurį turi būti paskirta bauda dėl padaryto pažeidimo. Pareiškėjos vertinimu, 2 mėnesių terminas turėjo būti pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 7 d., kai buvo nustatytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas Nutarimas, ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinės atsakomybės taikymo alkoholį pardavusios darbuotojos atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai pareiškėja daro išvadą, kad policija pažeidimą nustatė tikrai ne vėliau negu 2017 m. liepos 7 d., todėl
   2 mėnesių terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 7 d., o ginčijamas Nutarimas priimtas tik 2017 m spalio
   19 d., kai naikinamasis 2 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs. Aplinkybė, kad policijos surinkta medžiaga buvo perduota Departamentui, kuris paskyrė baudą, neturi įtakos Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimui. Priešingu atveju būtų pripažintas neteisėtas nustatyto  naikinamojo termino atnaujinimas bei sudaroma galimybė perduodant medžiagą iš vienos kompetentingos institucijos kitai priimti nutarimus per neapibrėžtą laiką. Pareiškėjos vertinimu, medžiagos perdavimas galėtų nulemti termino skaičiavimą iš naujo tik tuo atveju, jeigu medžiagą institucijai, kompetentingai taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 ir 35 straipsnių nuostatas, perduotų institucija, kuri nėra įgaliota taikyti šių straipsnių. Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Komisariatas), surinkęs ir perdavęs Departamentui medžiagą, buvo kompetentingas ir įgaliotas taikyti atsakomybę dėl minėtų įstatymo nuostatų pažeidimo, todėl medžiagos perdavimas Departamentui nesudaro pagrindo Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio
   2 dalyje nustatytą terminą skaičiuoti iš naujo.
4. Pareiškėja pažymi, kad Departamentas nepagrįstai patraukė ją atsakomybėn bei sutapatino piktavališkus, prieš pareiškėją nukreiptus jos darbuotojos veiksmus su pareiškėjos veiksmais. Pareiškėjos teigimu, pažeidimą padariusi darbuotoja veikė ultra vires (viršydama įgaliojimus), jos veiksmai buvo nukreipti prieš pareiškėjos interesus. Tuo tarpu pareiškėja imasi visų įmanomų priemonių tam, kad būtų vykdomos Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos, be kita ko, organizuoja susitikimus su darbuotojais, priima šiuos klausimus reglamentuojančius įsakymus, rūpestingai kontroliuoja, kaip darbuotojai įgyvendina Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas. Taigi, pareiškėjos darbuotojos veiksmai, kuriais ji padarė darbo drausmės pažeidimą, negali užtraukti atsakomybės pareiškėjai, o fizinio asmens atsakomybė neturi būti tapatinama su juridinio asmens atsakomybe. Pareiškėjos vertinimu, Departamentas galėtų pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad darbuotoja, padariusi pažeidimą, veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų, bei egzistuotų subjektyvi pareiškėjos kaltė dėl tokių darbuotojos veiksmų.

II.

5. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 20–23), kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas pažymi, kad Nutarimas surašytas nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatymo
   35 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino. Atsakovas, vadovaudamasis Komisariato 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. raštais pateikta medžiaga apie pareiškėjos galimai padarytus pažeidimus, 2017 m. rugsėjo 13 d. surašė protokolą Nr. ATK2-131, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pagrindas. Todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. rugsėjo
   13 d., kai buvo surašytas protokolas ir pareiškėjai buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad ji pardavė alkoholinius gėrimus išsinešimui, neužtikrindama vartojimo vietoje. Nutarimas priimtas
   2017 m. spalio 19 d., ekonominė sankcija pareiškėjai paskirta nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto termino.
7. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad alkoholinį gėrimą pardavusi darbuotoja veikė ne jos interesais. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pareiškėja yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, o prekybą vykdantys pareiškėjos darbuotojai veikia jos vardu ir interesais. Pareiškėja yra atsakinga už savo darbuotojų, veikiančių pagal atitinkamas su pareiškėja sudarytas sutartis, veiksmus ir šie veiksmai negali būti vertinami kaip atlikti ne pareiškėjos naudai. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio
   3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, nurodyto šio įstatymo normos dispozicijoje, faktą, kuris yra pakankamu pagrindu tam, kad pareiškėjos atžvilgiu būtų taikomos ekonominės sankcijos.

III.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė skundą atmesti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.

9. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017 m. spalio 19 d. Nutarimo (b. l. 10–14), kuriuo  pareiškėjai paskirta 361 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalis 13 punkto, nustatančio ribojimus prekiauti alkoholiniais gėrimais nurodytomis valandomis, pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Komisariatas 2017 m. liepos 14 d. raštu (b. l. 30) perdavė atsakovui su pareiškėjos galimai padarytu administraciniu nusižengimu susijusius dokumentus, tam, kad atsakovas, objektyviai įvertinęs padarytą nusižengimą, pritaikytų pareiškėjos atžvilgiu ekonominę sankciją. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, atsakovas kreipėsi į Komisariatą dėl papildomos informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo (b. l. 44). Prašoma informacija atsakovui buvo pateikta Komisariato 2017 m. rugsėjo 9 d. raštu (b. l. 45).
11. Įvertinęs Komisariato pateiktą informaciją, Departamentas 2017 m. rugsėjo 13 d. surašė protokolą Nr. ATK2-131 (b. l. 28–29), kuriame užfiksavo, kad 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val. pareiškėjos bare dirbanti pardavėja, veikdama pareiškėjos vardu ir interesais, už 1,30 Eur pardavė A. B. vieną butelį alaus išsinešimui gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, o A. B. šį gėrimą išsinešė iš baro patalpų. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą – prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui nuo 22.00 val. iki 8.00 val.
12. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-2598(3) (b. l. 26–27) atsakovas informavo pareiškėją apie nustatytą Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą bei pranešė apie Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką, pasiūlydamas pateikti rašytinius paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo aplinkybių.
13. 2017 m. spalio 19 d. atsakovas priėmė Nutarimą (b. l. 10–14). kuriame, vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo tyrimo metu surinkta medžiaga, konstatavo, kad pareiškėja jai priklausančiame bare, esančiame Šiaurės pr. 43A, Kaune, nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, neužtikrindama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje, t. y. pareiškėja prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui, ir tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies
    13 punktą. Už nustatytą pažeidimą pareiškėjai paskirta 361 Eur bauda.
14. Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą, nurodydama, kad atsakovas nepagrįstai pareiškėjos darbuotojos, viršijusios jai suteiktus įgaliojimus, piktavališkus veiksmus, nukreiptus prieš pareiškėją, sutapatino su pareiškėjos veiksmais, ir neatsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiškėjos kaltė, paskyrė jai nuobaudą už Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą.
15. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Vykdydama valstybinę alkoholio kontrolės politiką, valstybė, be kita ko, siekia riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, taip pat skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio 4 ir 6 punktai).
16. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka reglamentuota Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies
    13 punktu (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikoje alkoholiniais gėrimais prekiauti yra draudžiama nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Iš šios normos lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, kad ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje, kurie yra suvartojami vietoje. Kitaip tariant, išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-351/2013).
17. Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas apriboti alkoholio vartojimą, o kartu ir apsaugoti gyventojų sveikatą bei visuomenės gerovę, nustatė griežtus reikalavimus, taikomus ūkio subjektų, kurių veikla yra susijusi su alkoholinių gėrimų gamyba ar platinimu, atžvilgiu, inter alia (be kita ko) nustatė laiką, kai prekyba alkoholiniais gėrimais yra draudžiama, bei numatė poveikio priemones, taikomas už nustatytų reikalavimų pažeidimą. Alkoholiu prekiaujantys ūkio subjektai, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai, yra atsakingi už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, ir turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Šios priemonės turi būti efektyvios ir užtikrinančios Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017).
18. Pažymėtina, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, teisinė fikcija, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Alkoholiniais gėrimais prekiaujančio ūkio subjekto teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie buvo atliekami kavinės (baro), kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės (baro) darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais, o tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės (baro) darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, taip pat siekiu paskatinti tokį produktą pardavinėjantį subjektą laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
    2017 m. gegužės 30 d. nutartį Nr. A-463-822/2017).
19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad G. B. 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val. pareiškėjai priklausančiose patalpose pardavė A. B. vieną butelį alaus gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, kurį pirkėjas netrukdomas išsinešė iš bendrovės patalpų. Taip pat pareiškėja neginčija ir aplinkybės, kad alkoholinį gėrimą neleistinu laiku pardavusi G. B. yra pareiškėjos darbuotoja, kuri pažeidimo padarymo metu atliko savo darbo funkcijas. Taigi, alkoholinis gėrimas buvo parduotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytu laiku, kai prekyba alkoholiniais gėrimais yra draudžiama, šis gėrimas buvo pateiktas pirkėjui gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, leidžiant išsinešti jį iš patalpų, o minėtus veiksmus atliko savo darbo funkcijas atliekanti pareiškėjos darbuotoja, t. y. subjektas, veikiantis pareiškėjos vardu ir interesais. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Šios išvados nepaneigia nei pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji ėmėsi priemonių tam, jog darbuotojai nepažeistų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, kadangi nagrinėjamu atveju šios priemonės neatitiko efektyvumo kriterijaus ir neužtikrino minėtų imperatyvių nuostatų laikymosi, nei pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad atsakovas privalėjo įrodyti pareiškėjos kaltę, nes Alkoholio kontrolės įstatymo
    18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties ir padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-143/2017).
20. Pareiškėja teigia, kad Departamentas priėmė Nutarimą, kuriuo jai paskirta bauda, praleidęs teisės aktuose nustatytą naikinamąjį terminą. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio
    2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad naikinamąjį pobūdį turi Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytas 3 metų, o ne 2 mėnesių terminas, todėl tuo atveju, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nėra laikoma besąlygine priežastimi priimtą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1016-525/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-261/2018). Taigi, priešingai negu teigia pareiškėja, Alkoholio kontrolės įstatymo
    35 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 mėnesių terminas, per kurį Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija turi paskirti baudą įstatymo nuostatas pažeidusiam subjektui, nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujinamas.
21. Kita vertus, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Nutarimas priimtas pažeidus Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytą terminą ir nurodo, kad šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 7 d., kai Komisariatas nustatė pažeidimo aplinkybes ir surašė administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjos darbuotojai. Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata dėl pažeidimo padarymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai, todėl tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (gavus patikimą informaciją apie galimą Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą), yra pradedamas skaičiuoti aptariamas 2 mėnesių terminas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje
    Nr. eA-1016-525/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-261/2018). Vadinasi, siekiant įvertinti, ar pareiškėjos atžvilgiu pritaikyta ekonominė sankcija buvo paskirta nepraleidus teisės aktuose nustatyto 2 mėnesių termino, būtina yra nustatyti momentą, kai pažeidimą nagrinėjanti institucija – Departamentas, nustatė pažeidimo padarymo faktą.
22. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, nurodomi duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Iš aptartų nuostatų matyti, kad institucija, nustačiusi Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo protokolą, kurio pagrindu yra vykdomas pažeidimo bylos nagrinėjimas, todėl atsakovas protokolo surašymo dieną pagrįstai vertino kaip pažeidimo nustatymo dieną, ir nuo šio įvykio skaičiavo Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą.
23. Nagrinėjamu atveju galutinė informacija dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo Departamentui buvo pateikta Komisariato 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu (b. l. 45), protokolas, kuriame nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir užfiksuotos atlikto pažeidimo aplinkybes, surašytas 2017 m. rugsėjo 13 d., o Nutarimas, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda, priimtas 2017 m. spalio 19 d. Tokiu būdu darytina išvada, kad Nutarimas priimtas nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto 2 mėnesių termino.
24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepraleidus Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos UAB „Vox optima“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                          Marius Bajoras