Civilinė byla Nr. e2A-819-210/2017

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00368-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7.;2.6.11.1.;2.6.11.16.;3.3.1.20.;

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-619-674/2017 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui B. M., dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2016-09-13 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovo 6 300 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovui, ieškovės naudai, o ieškovė po pinigų grąžinimo grąžina automobilį tokį, koks jis yra dabar; priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 718,10 Eur, jos turėtų išlaidų, susijusių su įrodymu rinkimu ir automobilio techninės būklės įvertinimu; žyminį mokestį, išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nuslėpė nuo jos perkamo automobilio techninę būklę, t. y. jo trūkumus apie automobilio greičių dėžę. Apžiūrėjusi automobilį kartu su savo vyru J. B., nusprendė jį pirkti. Automobilio apžiūra buvo atlikta vizualiai, jis nebuvo keliamas ant keltuvo arba apžiūrimas pas specialistą. Atsakovas patikino ją ir jos vyrą, kad automobilis niekada nebuvo daužtas, visiškai techniškai tvarkingas, neturi jokių paslėptų trūkumų. Vilniuje 2016-09-13 buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ieškovė už 6 300 Eur nupirko automobilį iš atsakovo. Sutartyje atsakovas nurodė, kad nežino jokių eismo įvykių, kuriuose būtų dalyvavęs automobilis. Sutartyje atsakovas nenurodė nė vieno automobilio trūkumo. 2016-10-02 vakare važiuojant automobiliu jis užgeso ir užstrigo pavarų perjungimo svirtis, perjungti pavaros nebuvo galima. Nuo pirkimo automobilis pravažiavo 478 km, tą pačią dieną automobilvežiu buvo nugabentas į autoservisą UAB „Autopupa“, ten nustatyta, kad pavarų dėžė yra sugedusi, kad ji anksčiau buvo nuiminėta, išorinių mechaninių gedimo požymių matyti nebuvo, todėl norint nustatyti tikslius automobilio gedimus, reikėjo nuiminėti ir ardyti automobilio greičių dėžę. Tik tada buvo pastebėta, kad automobilis yra turėjęs eismo įvykį, kurio metu buvo stipriai pažeistas arba net išlaužtas priekinis kairės pusės ratas, pakabos ir kėbulo elementai. 2016-10-05 jos vyras J. B. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, išdėstydamas jam visas aplinkybes ir pasiūlė jam arba kompensuoti automobilio remonto išlaidas, arba atpirkti automobilį atgal. Atlikus ekspertizę 2016-12-20 specialistai surašė išvadą ir nurodė, kad automobilio pažeidimai patvirtina, kad jis prieš jį parduodant buvo patekęs į eismo įvykį bei po įvykio buvo suremontuotas netinkamai. Be to, nustatyta, kad remonto darbai atlikti nesilaikant tokiems darbams keliamų reikalavimų, deformuotos kėbulo ir pakabos detalės atstatytos netinkamai, pažeistos detalės nebuvo keičiamos tinkamomis eksploatuoti. Nustatyti automobilio važiuoklės trūkumai turi neigiamos įtakos vairavimo saugumui. Tokios būklės automobilio saugiai eksploatuoti negalima. Taip pat buvo nustatyta, kad automobilio pavarų dėžė yra sugedusi, dėl to tolesnis automobilio eksploatavimas neįmanomas. Tikėtina, kad automobilio greičių dėžės gedimas yra prieš tai buvusio eismo įvykio pasekmė.

2. Atsakovas B. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys derėjosi, ieškovė nusiderėjo kainą nuo 7150 Eur iki 6300 Eur, argumentuojant tuo, kad automobilio kėbulas buvo remontuotas. Ieškovė teigia, kad automobiliu BMW pravažiavo 478 kilometrus, tačiau nutyli faktą, kad būtent ji padarė eismo įvyki, kurio metu buvo pažeistas automobilio kairės pusės ratas, kairės pusės vairo mechanizmo traukė, priekinės važiuoklės kairės pusės svirtis. Automobilis BMW turi aptarnavimo istoriją, kuri pateikiama pagal kėbulo numerį. Atsakovas gavo iš BMW serviso informaciją, kad 2014-09-22 buvo keistos abi variklio grandinės ir visi įtempikliai. Nurodyti darbai gali būti atlikti tik nuėmus pavarų dėžę. Dėl šios priežasties teiginiai apie tai, kad pavarų dėžė buvo sugadinta ir dėl to buvo nuėminėjama pavarų dėžė, yra nepagrįsti. Ratų ant ašių sukeitimas rodo, kad automobilį remontavo po to, kai šis pateko į eismo įvykį ieškovei jau esant savininke. Atliekant ekspertizę UAB „Autopupa“ autoservise Kalvarijų gatvėje 159, Vilniuje, atsakovas buvo atvykęs, tačiau nebuvo UAB „Transporto mokslinio tiriamojo centro“ specialistų.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės V. B. 400,00 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsakovo B. M. naudai. Priteisė iš ieškovės V. B. 4,42 eur teismo išlaidų valstybei bei iš V. B. liudytojui S. B. priteisė 23,93 Eur, jo kaip liudytojo turėtas atvykimo į Raseinių rajono apylinkės teismą išlaidas. Įsiteisėjus sprendimui panaikino 2017-02-23 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, jog automobilis jos ir vyro buvo apžiūrėtas, ieškovei buvo leista pavažinėti po aikštelę. Jokių trūkumų nebuvo pastebėta. Jai ir jos sutuoktiniui, kuris yra transporto inžinierius, nekilo abejonių dėl automobilio techninės būklės, jie nepageidavo, kad automobilis būtų pakeltas ir apžiūrėtas autoservise. Be to, po automobilio įsigijimo ieškovė su juo nuvažiavo daugiau nei 400 km. Teismas akcentavo, kad atidus ir atsakingas asmuo, pirkdamas 7 metus naudotą automobilį, turi atsakingai jį apžiūrėti, įsitikinti jo patikimumu ir technine būkle. Šiuo atveju pirkėja pasitikėjo savo vyru, kaip transporto inžinieriumi, ir nutarė netikrinti automobilio autoservise, techninių apžiūrų centre ar kt. Teismui buvo akivaizdu, kad ieškovė negalėjo tikėtis automobilio nepriekaištingo veikimo dėl jo natūralaus nusidėvėjimo ir turėjo būti atidi ir rūpestinga.
5. Nors teismui buvo pateikta 2016-12-20 Transporto mokslinio tiriamojo centro specialisto išvada Nr. 2016-12-20/1 dėl automobilio BMW 118d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumų nustatymo ir joje nurodyta, kad automobilis BMW 118d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš j j parduodant buvo patekęs j eismo įvykį bei po jo buvo netinkamai suremontuotas, apklausus teisme aktą pasirašiusį specialistą M. T., jis šių aplinkybių nepatvirtino, o automobilio sugadinimo laiką išvadoje nurodė vadovaudamasis B. paaiškinimu. Dėl to šią specialisto išvados dalį, būtent dėl automobilio sugadinimo, jo pažeidimų atsiradimo laiko, teismas laikė nepagrįsta ir ja nesivadovavo. Ieškovė kito specialisto tyrimo ar ekspertizės nepageidavo skirti, dėl to teismas pripažino, kad automobilio sugadinimo laikas yra nenustatytas.
6. Ieškovei neįrodžius, kad B. M. yra verslininkas, teismas netaikė vartotojo teises ginančių teisės normų. Vertindamas ieškovės argumentus, kad sudarant sutartį buvo pasinaudota apgaule, nes atsakovas sąmoningai slėpė jam žinomą tikrąją blogą automobilio būklę, teismas nenustatė, jog atsakovas aktyviais veiksmais būtų įkalbinėjęs, reikalavęs ar kitaip paveikęs ieškovę ar jos sutuoktinį sudaryti transporto priemonės pirkimo sutartį. Teismas pripažino, kad ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrąja šio automobilio būkle - neatliko transporto priemonės patikrinimo servise, techninės apžiūros. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, reikalingų civilinei atsakomybei atsirasti - tai neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė V. B. ieškinio neįrodė, todėl jį atmetė.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7. 1. Apeliantės įsitikinimu, ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra verslininkas ir vartotojas, kadangi yra aiškūs abiejų šalių tikslai ir tai yra įrodyta byloje pateiktais įrodymais. Apeliantės nuomone, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir net nevertino sutarties šalių tikslų, todėl sprendimo dalis dėl ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutarties nepripažinimo vartojimo sutartimi, neatitinka suformuotos teismų praktikos ir turėtų būti pakeista nurodant, kad tarp atsakovo ir apeliantės susiklostė vartojimo sutarties santykiai.

2. Apeliantei akivaizdu, kad atsakovas žinojo, jog automobilis buvo daužtas, tai pripažino žodinio nagrinėjimo metu, siekdamas suklaidinti apeliantę šių faktinių aplinkybių neatskleidė, dėl to apeliantei ir jos sutuoktiniui nekilo minčių patikrinti ginčo automobilį servise, nes atsakovas nurodė, jog automobilis niekada nebuvo daužtas, jam atlikta techninė apžiūra. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog apeliantė ir jos sutuoktinis privalėjo būti rūpestingi ir patys patikrinti būklę servise. Nekylant jokių įtarimų ir gavus atsakovo patvirtinimą, kad automobilis niekada nebuvo daužtas, nebuvo prasmės apeliantei automobilį tikrinti servise. Teismas net nevertino automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, kuri yra šios bylos pagrindas.
3. Apeliantės nuomone, teismas nenagrinėjo įrodymų, susijusių su ginčo automobilio sudaužymu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantė ar jos sutuoktinis būtų sudaužęs ginčo automobilį. Byloje pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog automobilis buvo daužtas dar prieš apeliantei jį įsigyjant.
4. Apeliantės nuomone, jai buvo parduotas prastesnės kokybės automobilis, nei buvo nurodyta ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, taip atsakovas nuslėpė tikrąją ginčo automobilio būklę. Be to, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 11 dalimi, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu. Šiuo atveju ginčo automobilio trūkumai išaiškėjo po 3 savaičių automobilio eksploatavimo, todėl akivaizdu, kad jie buvo automobilio pirkimo-pardavimo momentu.
5. Teismas neįvertinęs, kad tarp apeliantės ir atsakovo yra susiklostę vartojimo sutarties santykiai, ne tik nebuvo aktyvus, tačiau ignoravo akivaizdžius rašytinius duomenis, kurie įrodo atsakovo nesąžiningumą bei siekį suklaidinti apeliantę parduodant daiktą su trūkumais. Šiuo atveju teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo naštą nurodydamas, kad visas aplinkybes turi įrodyti apeliantė.
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. M. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje įrodyta, kad B. M. pirko ir pardavė vieną automobilį. Neįrodyta pagrindinė versliškumo sąlyga - nuolatinė veikla siekiant pelno.
2. Šalys užpildė tipinę pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje šalių susitarimu nebuvo padaryta žyma, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį B. M. buvo parduodamos transporto priemonės savininku, nebuvo apgadinta. Eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta atsakovui nebuvo žinomi. Ieškovės vyras J. B. iki automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turėjo nuotrauką, kurioje fiksuoti automobilio BMW pažeidimai. Atsakovas ir dabar teigia, kad dėl eismo įvykio laiko specialistai davė žinomai melagingą išvadą. Pagal įrodinėjimo pareigas byloje būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, dėl kokios priežasties sugedo pavarų dėžė.
3. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje nėra įrodymų, kad automobilio pažeidimai, fiksuoti specialisto išvadoje, buvo padaryti iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
4. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo automobilio BMW techninės apžiūros atlikimo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilis BMW buvo patekęs į eismo įvykį. Teismas pagrįstai nesirėmė ir specialisto išvados dalimi, kuri buvo pagrįsta ne moksliniu tyrimu, o J. B. paaiškinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo dėl ieškovės įsigytos iš atsakovo prekės (transporto priemonės) atitikimo kokybės reikalavimams ir ieškovės, kaip pirkėjos, teisės grąžinti atsakovui (pardavėjai) prekę (transporto priemonę).

Dėl vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų taikymo

10. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra verslininkas ir vartotojas, todėl tarp atsakovo ir apeliantės susiklostė vartojimo sutarties santykiai. Apeliantė įrodinėdama, kad atsakovas B. M. yra verslininkas, remiasi CK 2.4 str. 2 d., kurioje yra nurodyta, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Vartojimo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo faktas teisme gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje bei CK ar kitų įstatymų normose įtvirtintus įrodinėjimo ypatumus, nulemtus sandorio rūšies ar formos (Teismų praktika Nr.30 ir Nr.33). Neteisi apeliantė teigdama, kad automobilis buvo parduotas atsakovo, kuris verčiasi automobilių prekyba. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pardavęs automobilį apeliantei verčiasi automobilių prekyba, automobilio pardavimas pripažintinas vienkartiniu veiksmu. Be to, byloje neįrodyta pagrindinė versliškumo sąlyga - atsakovo nuolatinė veikla siekiant pelno. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad pirkimo-pardavimo sandoryje dalyvavo du lygiateisiai fiziniai asmenys, todėl nėra pagrindo teisėjų kolegijai konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių.

Dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties vertinimo

12. Ginčas yra kilęs dėl transporto priemonės kokybės, t. y. ar nustatyti trūkumai leidžia pirkėjui pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata (pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas). Nustatyta, kad esminis trūkumas, dėl kurio transporto priemone negali būti naudojamasi, yra greičių dėžės defektas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovė pirkimo metu visiškai neįsitikinusi perkamos transporto priemonės kokybe, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, veikė savo rizika, todėl neturi teisės pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata.
13. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, kuri yra šios bylos pagrindas. Apeliantė įsitikusi, kad atsakovas žinojo, jog automobilis buvo daužtas, šių faktinių aplinkybių neatskleidė, dėl to apeliantei ir jos sutuoktiniui nekilo minčių patikrinti ginčo automobilį servise. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog apeliantė ir jos sutuoktinis privalėjo būti rūpestingi ir patys patikrinti automobilio būklę servise. Nekilus jokių įtarimų ir gavus atsakovo patvirtinimą, kad automobilis niekada nebuvo daužtas, apeliantei nebuvo prasmės automobilį tikrinti servise. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.
14. Teismas šios nagrinėjamos bylos kontekste konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti, apie kokius automobilio trūkumus ieškovei buvo žinoma parduodant automobilį ir kokią reikšmę esami automobilio trūkumai galėjo turėti automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui.
15. CK 6.4311 straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
16. Iš 2016-09-13 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovo nurodyta, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadinta ir kad eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovui nežinomi. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami šios transporto priemonės savininkais, ginčo automobiliu būtų patekę į eismo įvykį, kurio metu jis būtų apgadintas. Teisėjų kolegija vertina pačios apeliantės nurodomą aplinkybę, kad ginčo automobilį atsakovas galimai pardavinėjo dar 2016-04-20 ir skelbime buvo nurodyta, jog ginčo automobilis yra daužtas. Taigi, ieškovė prieš pirkdama automobilį šia informacija disponavo, o sudarydama transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus netikrino, nors tokią galimybę turėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad prieš sudarant transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, ieškovė turėjo galimybę įsitikinti perkamo automobilio būkle ar net atsisakyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos pagrįstai vertino, kad ieškovės byloje pateikta 2016-12-20 Transporto mokslinio tiriamojo centro specialisto išvados Nr. 2016-12-20/1 dalis negali patvirtinti automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Šiuo atveju apeliantė teigdama, kad atsakovui prieš parduodant automobilį buvo žinoma, kad šis po eismo įvykio yra stipriai sudaužytas, privalėjo paneigti pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas aplinkybes (CPK 178, 185 str.).

Dėl greičių dėžės defekto, kaip esminio trukumo

17. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu (CK 6.334 straipsnis). Kai daikto trūkumai yra reikšmingi (esminiai) ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise. Tokios nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009- 04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).
18. Ar netinkamos kokybės daiktų perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Paprastai sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu nukentėjusi šalis negauna to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu nustatyti, jog sutarties nutraukimo priežastis, t. y. daikto trūkumai, yra tokie reikšmingi (esminiai), jog jie pagrindžia sutarties nutraukimą. Tai gali būti tie atvejai, kai konstatuojama, jog daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; pardavėjas atsisako pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; daikto trūkumų šalinimo būdai pirkėjui pagrįstai nepriimtini ir pan. Konstatavęs daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010).
19. Pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Apeliantė automobilį įsigijo 2016 m. rugsėjo 13 d., pavarų dėžė sugedo automobiliui pravažiavus 471 km. Teisėjų kolegija vertina tai, kad šių aplinkybių kontekste automobilio įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį.
21. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau septynerius metus naudotas automobilis. Nors apeliantė teigia, kad automobilio kokybės trūkumai buvo susiję ne su natūraliais nusidėvėjimas, atsirandančiais eksploatuojant automobilį, bet su esminiu automobilio kokybės trūkumu - greičių dėžės defektu, teismo vertinimu, apeliantė turėjo būti atidi ir rūpestinga bei imtis priemonių visapusiškai įsitikinti perkamo automobilio technine būsena. Nagrinėjamu atveju pačios apeliantės pripažinta, kad prieš įsigyjant automobilį kartu su sutuoktiniu, turinčiu specialų techninį išsilavinimą, ginčo automobilį apžiūrėjo ir jokių abejonių dėl jo būklės nekilo, be to, ieškovė juo važinėjo aikštelėje. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ginčo automobilis turėjo nežymių defektų (apibrozdinimų), apie kuriuos atsakovas apeliantei užsiminė ir kurie buvo matomi nuotraukoje, kurią atsakovas dar iki pirkimo-pardavimo sudarymo nusiuntė ieškovės sutuoktiniui J. B..
22. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pirkdama 7 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui - atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl greičių dėžės trūkumo. Taigi, buvęs automobilio savininkas suteikė ieškovei galimybę pasinaudoti CK 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet apelianė, prisiimdama su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Aptartų transporto priemonės pardavimo aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad apeliantė turėjo galimybę patikrinti perkamo automobilio techninę būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų) priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis dėl greičių dėžės gedimo negali būti eksploatuojamas ir jo nebegalima suremontuoti (CPK 12, 178 straipsniai). Kadangi ieškovė (pirkėja) turėjo galimybę naudotis alternatyviais savo teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė prarado galimybę naudotis kuriuo nors kitu iš nurodytų teisių gynimo būdų. Todėl ieškovės reikalavimas nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcinga ieškovės teisių gynimo priemonė.
23. Šioje byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės trūkumai nenustatyti, todėl apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi 6.363 straipsnio 11 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.

Dėl teismo išvadų prieštaravimo byloje esantiems įrodymams

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nebuvo aktyvus renkant įrodymus, ignoravo akivaizdžius rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, o teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Teismas pripažinęs, kad šalių nesieja vartojimo teisiniai santykiai, neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus. Tinkamas įrodinėjimo pareigos nevykdymas negali būti grindžiamas ir pateisinamas teismo teise savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Teismas negali būti vienos iš šalių advokatu byloje, todėl jam negali būti perkelta įrodymų rinkimo pareiga. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

26. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas B. M. apeliacinėje instancijoje patyrė 500,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidų ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą - 2017-07-30 mokėjimo nurodymą Nr. 130 . Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) nuostatas, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl ši suma priteistina iš apeliantės V. B. atsakovo B. M. naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė