Civilinė byla Nr. 2YT-7556-772-2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03130-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.1.; 3.2.7.2.;
3.2.7.1.; 3.5.20.1.; 3.5.20.2.; 3.5.20.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. liepos 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,
posėdžio sekretorė Ona Baronienė,
dalyvaujant pareiškėjo T. P. atstovei adv. I. V., antstoliui (ei) E. R., išieškotojo Luminor bank atstovo AB atstovei adv. E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo T. P. skundą dėl antstolio (ės) E. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys: išieškotojas Luminor bank AB (toliau – išieškotojas).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018-05-03 su skundu kreipėsi į antstolį (ę), kuriame nurodė, kad antstolio (ės) E. R. ir išieškotojo atlikta skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto vertė, neatitinka realios šio turto vertės. Antstolis (ė) 2018-05-10 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąją byla perdavė vietos teismui.
Pareiškėjas skunde nurodė šiuos motyvus.
Pareiškėjas iš antstolio (ės) gavo 2018-04-13 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).
Iš arešto akto matyti, kad areštuotas ir jam nuosavybės teise priklausantis pastatas - gyvenamasis namas un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kurio nurodyta vertė – 13 000,00 Eur.
Prašė pateikti paaiškinimą kokiu pagrindu ir kokiais teisiniais aktais vadovaujantis, buvo savavališkai areštuotas jam priklausantis turtas, kuris nėra įkeistas Luminor Bank AB.
Pažymėjo, kad 2007-11-20 su Luminor Bank AB (buvusiu Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių) sudarydamas Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bankas jam suteikė vartojimo paskolą, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas tik skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas: 0,1898 ha, esantis Šiaulių r. savivaldybėje(duomenys neskelbtini). Hipotekos lakšte nurodyta turto vertė 100 000 Lt (28 962 Eur ), tačiau antstolio (ės) patvarkymu dėl ekspertizės turtui - žemės sklypui skyrimo, atlikus ekspertizę, buvo nustatyta įkeisto žemės sklypo vertė - 15 000 Eur.
Taip pat pareiškėjas nori sužinoti, kuo vadovaujantis ir kokiais kriterijais remiantis įvertintas jam nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Nesutinku su 2018-04-13 Turto arešto akte nurodyta namo verte- 13 000,00 Eur, nes gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., iš VĮ Registrų centro gautos pažymos, apytikslė rinkos vertė – 22 400 Eur, o vadovaujantis dabartinėmis, realiomis rinkos kainomis šio namo vertė yra žymiai didesnė. Esant šioms aplinkybėms matyti, kad skolai padengti užtenka ir areštuoto žemės sklypo, nes pareiškėjo skola yra ne didesnė kaip 15 000 Eur, nes geranoriškai, savo iniciatyva jis nuo 2016 metų rudens iki pat šiol į Luminor Bank AB sąskaitą, kiekvieną mėnesį moku po 100 Eur, mažindamas savo skolą.
Kadangi antstolis (ė) ėmėsi neteisėtų veiksmų, prašė kuo skubiau nutraukti šių veiksmų vykdymą, priešingu atvejų būs priverstas kreiptis į teismą dėl Jo (Jos) veiksmų neteisėtumo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo rūmuose dėl pareiškėjo veiksmų su Luminor Bank AB, vyksta civilinė byla, kurioje dar nėra priimtas galutinis sprendimas.
Pareiškėjas savo reikalavimams pagrįsti į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo skunde nurodytus motyvus ir prašė teismo jos kliento prašymą tenkinti. Papildomai nurodė, kad skundžia tiek antstolės veiksmus taikant nekilnojamojo turto areštą, tiek ir nurodant minėtame akte areštuoto turto vertę. Mano, kad vis antstolės atlikti veiksmai yra pertekliniai, nebūtini, todėl egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti vykdymo procese priimtus procesinius sprendimus. Teigė, kad areštuoto turto vertė negali būti laikoma teisinga, nes yra pagal masinio vertinimo duomenis, todėl tik ekspertas (turto vertintojas) gali nustatyti tikrąją vertę.
Antstolis (ė) E. R. pateikė teismui patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų. Taip pat kartu su pareiškėjo skundu pateikė teismui ir vykdomąją bylą.
Patvarkyme antstolis (ė) nurodė, kad jos kontoroje 2016-07-11 dieną buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 14 020,82 Eur skolos išieškojimo iš įkeisto skolininko T. P. a. k. (duomenys neskelbtini) turto, išieškotojo Luminor bank AB naudai, pagal Vilniaus miesto 19 notaro biuro 2016-06-21 vykdomą įrašą Nr. MK-5087.
Vykdymo eigoje, 2016-07-11 turto arešto aktu įkeistas žemės sklypas įvertintas 15 000 Eur.
2016-09-06 skelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, 2016-10-21 skelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės. Varžytynės neįvyko, kadangi nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
Pagal 2016-12-01 kreditoriaus prašymą, buvo atlikta žemės sklypo vertės ekspertizė ir eksperto nustatyta kaina sudarė tą patį 15 000 Eur.
2017-03-31 skelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, 2017-05-30 skelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės. Varžytynės ir vėl neįvyko, kadangi nedalyvavo nė vienas pirkėjas.
Atsižvelgiant į išieškotojo nuomonę, įkeistas žemės sklypas 2017-08-10 buvo perkainuotas į 13 500 Eur vertę.
Dėl tokių antstolės veiksmų buvo paduotas T. P. skundas, tačiau skundas atmestas (2017-10-02 nutartis Nr. 2YT-9814-291/2017)
Taip pat pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jos atnaujinimo.
Nesant galimybės parduoti vien tik įkeistą skolininko žemės sklypą, antstolės E. R. kontora taip pat areštavo skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą, įvertindama jį 13 000 Eur suma, kuris stovi ant žemės sklypo. Turtas randasi (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajonas.
Antstolės E. R. kontoroje 2018-05-03 dieną buvo gautas 2018-03-30 dienos (data kaip numanoma suklysta) skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame pareiškėjas nesutinka dėl ekspertizės akte nustatytos įkeisto žemės sklypo vertės, motyvuodamas tuom, kad hipotekos lakšte sklypo vertė nurodyta 28 962 Eur. Be to, kokiu pagrindu ir kodėl už tokią vertę areštuotas gyvenamasis namas.
Pareiškėjo skundas pagal antstolę nepagrįstas todėl netenkintinas.
1. Kaip jau minėta, sklypo vertės nustatymo klausimas išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2017-10-02 nutartimi Nr. 2YT-9814-291/2017, todėl antstolė dėl to jau nebepasisako.
2. Pagal pateiktą 2018-03-29 Luminor bank el. pranešimą, skola bankui sudarė apie 15 230 Eur, bylinėjimos išlaidos bei antstolės išlaidos. Todėl akivaizdu, kad sklypo 13 500 vertė iš pirmų varžytynių sudarytų 10 800 Eur kainą, o iš antrų varžytynių net 8 100 Eur kainą. Ir jei būtų bent vienas pirkėjas pirmose varžytynės, jo įmokėtos nupirkto žemės sklypo kainos nepakaktų padengti visos banko skolos ir antstolės vykdymo išlaidų.
Taip pat antstolės E. R. kontoros manymu yra sunku prognozuoti, kad kas pirktų vien tik žemės sklypą be pastato.
3. Jei nepavyksta parduoti iš varžytynių įkeisto skolininko turto, antstolis taip pat gali areštuoti ir kitą skolininko turtą, kad būtų realiai įvykdytas teismo sprendimas. Tuo klausimu yra aiškiai pasisakyta LAT 2015-10-02 nutartyje Nr. 3K-3-500-421/2015.
4. Pastato - gyvenamojo namo vertė turto arešto akte panašiai nustatyta pagal VĮ Registrų centras pateiktą 2018-02-28 vidutinę vertę 10 800 Eur. Skolininkas nepateikė jokios skunde minimos ir tariamos iš VĮ Registrų centras gautos pažymos, kur pastato apytikslė rinkos vertė yra 22 400 Eur. Todėl antstolės E. R. kontora mano, kad 13 000 Eur gyvenamojo namo vertė yra teisinga.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta bei LR CPK 510 str. 2 d. antstolė patvarkė:
Atsisakyti patenkinti skolininko T. P. a. K. (duomenys neskelbtini) skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0069/16/02213 perduoti Šiaulių apylinkės teismui.
Teismo posėdžio metu antstolis (ė) pakartojo patvarkyme nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Luminor bank AB irgi pateikė teismui į bylą atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo nurodydamas šiuos motyvus.
Bankas visiškai nesutinka su Skolininko skundu dėl šių motyvų:
1. Skolininkas be jokio pagrindo kvestionuoja Antstolės atliktą Skolininkui priklausančio turto, t.y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, areštą tikslu užtikrinti 2016 m. birželio 21 d. išduoto vykdomojo įrašo įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-500-421/2015 yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai matyti, jog įkeisto turto nepakaks skolai padengti, antstolis gali areštuoti ir kitą neįkeistą turtą, iš kurio būtų dengiama skola. Antstolis privalo veikti taip, kad užtikrintų visišką sprendimo priteisti skolą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju Banko skola dar 2018 m. kovo 29 d. sudarė 15.230,00 EUR (ji kasdien didėja, kadangi yra skaičiuojamos 16 % metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos iki visiško skolos padengimo). Tuo tarpu Banko naudai įkeisto turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas)), kurį Antstolė įkainojo 15.000,00 EUR, vėliau perkainojo į 13 500,00 Eur (ir teismai jau ginčą dėl sklypo įkainojimo yra išsprendę, o pakartotinis ginčas nepateikus jokių kitokių naujų esminių įrodymų dėl vertės yra negalimas), nepavyko parduoti nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių kainą sumažinant iki 8.100,00 EUR (60 %), t.y. niekas net už tokią sumą sklypo nepirko. Ant Banko naudai įkeisto žemės sklypo yra Skolininkui priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal VĮ Registrų centras duomenis, šis namas įkainotas 10.800,00 Eur, Antstolė jį įkainojo 13.000,00 Eur. Taigi, sudėjus sklypo vertę (15.000,00 Eur) ir gyvenamojo namo vertę (13.000,00 Eur), gaunama 28.000,00 Eur suma ir jeigu šis visas turtas būtų pardavinėjamas iš antrųjų varžytynių, tai 60 % pradinė kaina sudarytų 16.800,00 Eur, kas yra iš esmės tolygu Skolininko skolai bei vykdymo išlaidoms padengti, t. y. Antstolė neareštavo turto daugiau nei reikia skolos grąžinimui užtikrinti. Galiausiai, logiška ir pagrįsta, kad žemės sklypas ir ant jo stovintis gyvenamasis namas būtų pardavinėjami kartu, kadangi tik tokiu atveju yra galima tikėtis gauti kuo didžiausią kainą. Potencialiems pirkėjams toks sklypas, ant kurio stovi kitam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas, yra nepatrauklus dėl to, kad faktiškai sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį nebūtų galima naudotis. Skolininko interesas irgi turėtų būti už kuo didesnę kainą parduoti turtą ir padengti skolą. Todėl priešingai nei teigia Skolininkas, Antstolė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir Antstolė kaip tik siekia užtikrinti visišką sprendimo įvykdymą.
2. Skolininko teiginys, kokia buvo turto vertė sudarant 2007 m. gruodžio 6 d. hipotekos lakštą, yra visiškai nesusijęs su šiai dienai vykdomu išieškojimu ir realia turto verte (CPK 681 str.). Turtas turi būti pardavinėjamas realiomis kainomis, o ne tomis, kurios buvo prieš 10 metų. Jokių objektyvių ir leistinų įrodymų, kurie pagrįstų kitokias nei Antstolė nustatė, vertes, Skolininkas nepateikė (CPK 178 str.). Bendro pobūdžio prieštaravimai nėra laikytini motyvuotais prieštaravimais dėl įkainojimo (CPK 681-682 str.). Tačiau bet kuriuo atveju, Bankas jau pagrindė, kad net ir abu objektus (sklypą ir gyvenamąjį namą) pardavinėjant kartu neaišku, ar bus padengta visa skola ir vykdymo išlaidos.
3. Be to, Skolininkas, ginčydamas įkainojimą, CPK 704 str. nustatyta tvarka pirkėjo, kuris pirktų turtą už didesnę nei vykdymo procese nustatyta rinkos vertė, niekada nesiūlė, kas tik patvirtina, kad nustatyta rinkos vertė yra teisinga, o Skolininko skundas nepagrįstas.
4. Pažymėtina ir tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu c.b. Nr. 2- 1050-1031/2018 atmetė Skolininko ieškinį Banko atžvilgiu (CPK 179 str. 3 d.), t.y. konstatavo, kad Bankas teisėtai nutraukė kreditavimo sutartį ir teisėtai praėjo priverstinio išieškojimo procesą.
Nurodyti argumentai pagrindžia, kad Skolininko skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta ir remdamiesi CPK 42, 510, 681-682 straipsniais, išieškotojas teismo prašė:
1. Skolininko T. P. skundą atmesti, o antstolės E. R. patvarkymus palikti galioti nepakeistus.
2. Prijungti Išieškotojo Luminor Bank AB atstovę advokatę E. B. prie EPP bylos kortelės.
3. Priteisti iš skolininko T. P. išieškotojo Luminor Bank AB naudai bylinėjimo išlaidas, kurių patyrimo faktą pagrindžia teismui pateikti įrodymai.
Išieškotojo atstovė pakartojo teismo posėdyje atsiliepime pateiktą nuomonę ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti. Tuo pačiu pateikė teismui prašymą su įrodymais priteisti iš pareiškėjo išieškotojo patirtas su bylinėjimusi teisme išlaidas.
Pareiškėjo T. P. skundas atmestinas.
Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų.
LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio padėjėjo atlikti procesiniai veiksmai turi būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir antstolio procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.
LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti antstolio raštas.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.
Pagal pareiškėjo skundą seka, kad jis yra skolininkas dėl prisiimtos prievolės nevykdymo išieškotojui, todėl laikytina, jog yra pagrindas jo skundą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
Vykdymo pagrindai ir vykdytini dokumentai.
Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų bei pareigūnų išduoti vykdytini dokumentai (CPK 587 str. 1d. 4 p.). Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą, t. y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme, pavyzdžiui, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, tai yra tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (LR CPK 587 str. 1 d. 4 p.). Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie dokumentai yra laikytini vykdytinais dokumentais.
Byloje nustatyta, kad išieškotojo hipotekinio kreditoriaus Luminor bank AB (pradinis kreditorius Nordea Bank AB) atstovas dar 2016-06-30 pateikė antstoliui (ei) E. R. Vilniaus m. 19 - ojo notaro biuro notaro M. K. 2016-06-21 išduotą vykdomąjį įrašą, pagal kurį nurodyta išieškoti iš skolininko T. P. esamą skolą. Skolininkas prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal hipotekos lakštą įkeitė nekilnojamąjį daiktą – 0,1898 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone. Pažymėtina, kad skolininkui nuo negrąžintos skolos sumos yra skaičiuojamos kredito sutartyje nustatyto dydžio metines materialinės palūkanas iki visiško skolos išieškojimo. Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal antstoliui (ei) E. R. pateiktą vykdomąjį įrašą, iš skolininko T. P. išieškomos skolos suma yra beveik nesumažėjusi. Tuo pačiu atmestini pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu paaiškinimuose nurodyti motyvai, kad išieškotina iš jos kliento skolos suma yra sumažėjusi.
Vykdomojo dokumento sąvoka ir rūšys. Vykdomojo dokumento turinys ir išdavimo tvarka.
Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.
Iš pateikto aiškinimo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto sprendimo įvykdymą prievarta. Kadangi skolininkas T. P. gera valia savo įsipareigojimo kreditoriui Luminor bank AB neįvykdė, dėl to pagal notaro 2016-06-21 padarytą vykdomąjį įrašą pradėtas priverstinis skolos iš skolininko išieškojimas. Todėl teismas daro išvadą, kad išieškotojas pateikė antstoliui vykdytiną dokumentą, kurio pagrindu galėjo būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko ir kaip įkaito davėjo.
Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti.
Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina:
1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Teisę pateikti vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti turi išieškotojas arba jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus, tuo pačiu ir vykdomąjį įrašą, gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas, taip pat išieškotojas.
2) ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais.
3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis). Tiek LR CPK, tiek kitų šalių įstatymuose nustatyti reikalavimai, keliami vykdomajam dokumentui. Tokie reikalavimai vykdomajam raštui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse, o 5 dalyje nurodoma, jog kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta visas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bankų rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. Prie vykdomojo rašto turi būti pridėti turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, nuorašai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis).
4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi.
5) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tokiomis kliūtimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dokumentų ir turėtų nusišalinti. Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Antstoliui, suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi.
Be paminėtų antstolis taip pat įvertina ir kitas aplinkybes, kurios susijusios su skolininko procesinių teisių perėmimu.
Antstolis, nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti skubaus vykdymo bylose ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiškinti jiems jų teises, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Kadangi antstolis nenustatė aukščiau nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį įrašą, todėl laikytina, jog jis neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ir nepriimti išieškotojo Luminor bank AB įgalioto atstovo pateikto vykdytino dokumento ir pagal jį pradėti pradinius vykdymo veiksmus.
Dėl antstolio veiksmų išieškant iš areštuoto skolininko turto.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nutarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.
Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.
Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais turi būti apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą, pavyzdžiui, uždraudžiant skolininkui areštuotą pastatą pertvarkyti ir pan. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.
Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.
Kaip jau minėta iš vykdomosios bylos seka, kad antstolio (ės) E. R. kontoroje 2016-06-30 gautas išieškotojo pradinio išieškotojo Nordea Bank AB (naujasis išieškotojas Luminor bank AB) įgalioto atstovo prašymas dėl vykdomojo įrašo vykdymo, nurodant ir prašomos išieškoti skolos dydį (v. b., 1-5 b. l.). Antstolis (ė) atsižvelgiant į tai, kad įkaito davėjui priklausančiam turtui yra nustatyta hipoteka dar 2007-12-12, turėjo teisę pradėti tolesnius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus. Atsižvelgiant į skolos dydį antstolis (ė) 2016-07-11 patvarkymu pradėjo vykdyti jam (jai) pateiktą vykdomąjį dokumentą ir išieškotojui atsisakius pasiūlymo paimti neparduotą iš antrųjų varžytinių turtą, paskyrė skolininko turto (žemės sklypo) vertės ekspertizę (v. b. 45 b. l.). Nekilnojamojo daikto rinkos vertės 2017-01-30 ekspertizės aktu nustatyta, kad įkaito davėjui priklausančio turto vertė (2017-01-17) yra 15 000 Eur. Toliau tęsdamas pradėtus vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko (įkaito davėjo), antstolis (ė) remiantis skolininko skolos dydžiu išieškotojui, nusprendė papildomai 2018-04-13 turto arešto aktu areštuoti ir kitą skolininkui (įkaito davėjui) priklausantį nekilnojamąjį turtą (v. b., 120-122 b. l.). 2018-04-13 turto areštas priimtas atsižvelgiant ne tik į skolos dydį ar turto vertę, bet ir dėl to, kad skolininkas (įkaito davėjas) šio turto neparduotų, neperleistų arba nedovanotų tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į tai, jog nepavyko per dvejas varžytines realizuoti dar hipoteka apsunkinto nekilnojamojo turto (v. b., 94 b. l.). 2018-04-13 turto arešto akte nurodyta, kad skolininkui (įkaito davėjui) uždraudžiama areštuotu turtu disponuoti, neapribojant kitų jo teisių, susijusių su nuosavybe. Taip pat šiame akte pažymėta, jog areštuoto turto vertė 13 000, 00 Eur.
Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė (2018-02-28) yra 10 800 Eur. Todėl pripažintina, kad antstolis teisingai turto arešto akte nurodė, kokia yra areštuojamo nekilnojamojo turto vertė pagal masinį vertinimą.
Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolis tinkamai vykdė pradinius procesinius veiksmus, susijusius su skolininko turto vertės nustatymu.
Dėl areštuoto turto įkainojimo.
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (o vykdydamas teismo nutartį dėl arešto - turto aprašą). Abiem atvejais jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui jo registravimui turto arešto aktų registre.
Pagal vykdomąją bylą nustatyta, kad antstolis išsiuntė skolininkui visus tuo metu vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus, kuriuose skolininkui yra ne tik išaiškinta jo teisė apskųsti antstolio veiksmus, bet ir juose nurodyta, jog antstolio procesiniai veiksmai skundžiami teismui per nustatytą terminą (v. b., 120-122 b. l.).
Kaip jau minėta antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kaip jau minėta taip pat antstolis turėjo teisę turto arešto akte nustatydamas aprašomo turto vertę remtis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banke nurodyta jo verte pagal masinį vertinimą (v. b., 118-119 b. l.). Pastebėtina, kad ir atsižvelgiant į gautus minėtus duomenis dėl skolininkui (kaip įkaito davėjui) priklausančio kito turto vertės nustatymo, nors ji skiriasi, tačiau tai nesudaro pagrindo tikslinti areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokiu atveju turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui, tačiau įstatymas tokį reikalavimą sieja ir su skolininko (kaip įkaito davėjo) bei ieškotojo nuomonę dėl areštuoto vertės.
Pagal LR CPK 681 straipsnį jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, tuomet antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nors skolininkas 2018-05-03 kreipėsi į antstolį (ę) su skundu, tačiau minėto prašymo dėl ekspertizės skyrimo jis nepateikė ir nurodė, kad tik nesutinka su nustatyta gyvenamojo namo verte (v. b., 125-126 b. l.).
Nustačius per mažą areštuoto turto kainą, šią klaidą gali ištaisyti rinkos mechanizmas, pirkėjams pasiūlius aukštesnę kainą. Tačiau tokia klaida gali likti neištaisyta, jeigu turto nepavyks parduoti iš varžytynių.
Paminėtina, kad skolininkas atsižvelgiant į antstolio 2018-04-13 turto areštą ir jame nurodytos 13 000 Eur turto vertės per 3 darbo dienas prieštaravimų pastarajam dėl areštuoto turto įkainavimo nepareiškė. Skolininkas tik 2018-05-03 su skundu kreipėsi į antstolį, kad būtų panaikintas vykdymo proceso eigoje antstolio priimtas procesinis sprendimas (v. b. 125 b. l.).
Kaip jau minėta įstatymas tokiu atveju suteikia skolininkui (kaip įkaito davėjui) teise pareikšti antstoliui savo nuomonę ne tik dėl areštuoto turto vertės, bet ir prašyti antstolį paskirti ekspertizę šio turto vertei nustatyti. Tokie anksčiau paminėti skolininko veiksmai iš dalies pripažintini kaip neatitinkantys CPK 644 str. 1 d. 4 p. nuostatos reikalavimo. Teismas sutinka su antstolio 2018-05-10 patvarkyme nurodytu motyvu, jog šiandien realią nekilnojamojo turto vertę gali nustatyti tik rinka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skolininkui siekiant pašalinti turto arešto akte esančią nurodytą parduodamo turto vertę ir jam reiškiant dėl to prieštaravimą, ginčo atveju jis gali motyvuotai prašyti antstolio (ės) skirti ekspertizę. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad šiandien turto arešto akte nurodyta turto vertė neatitinka tikrosios jo vertės, kas nesudaro teisinio pagrindo naikinti 2018-04-13 antstolio (ės) sudaryto turto arešto akto.
Pastebėtina, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio (ės) patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis nustato, kad valdymo teisės apribojimas yra teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinis laikinas apribojimas.
Naudojimosi teisės apribojimas - teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinis laikinas apribojimas.
Disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas.
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.
Kaip jau minėta antstolis 2018-04-13 surašydamas turto arešto aktą nurodė, kad turtas ir toliau lieka skolininkui kaip turto savininkui, o turto arešto aktų registre įregistruodamas turto areštą irgi nurodė, jog turto arešto būdu tik apribotas skolininko disponavimas šiuo turtu. Dėl to pripažintina, kad skolininkas jam priklausantį visą turtą gali valdyti ir naudoti.
Teismas sutinka su antstolio motyvu, kad įstatymas nedraudžia skolininkui prašyti realizuojamą turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, atmestini ir pareiškėjo motyvai dėl to, jog antstolis areštuodamas skolininko turtą pažeidė CPK 678 str. 1 d. 5 p., 681 str. nuostatas, kadangi tokių duomenų byloje nėra.
Atskirai pažymėtina, kad su minėtais pareiškėjo skundo argumentais teismas negali sutikti pirmiausia, vien dėl to, jog antstolis atlieka vykdymo procese veiksmus, susijusius su skolininkui priklausančiu turtu. Todėl atmestinas ir pareiškėjo skundo motyvas, kad antstolis areštavo turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 str. 2 d.). Teismas sutinka su suinteresuoto asmens išieškotojo atstovės teismo posėdžio metu išsakyta nuomone, jog šiandien dar nėra žinoma tiksli skolininkui priklausančio turto vertė. Nors skolininkas gali būti suinteresuotas, jog jam priklausantis turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, tam reikalingos realios pastangos, o ne vien skundo pateikimas. Antra, šio procesinio veiksmo metu ir pats skolininkas gali prašyti antstolio parduodamą turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui. Trečia, ginčo atveju skolininkas gali reikalauti, kad antstolis skirtų papildomą ar pakartotinę realizuojamo turto ekspertizę atsižvelgiant į CPK 681 ir 682 str. nuostatas.
Teismas sutinka ir su išieškotojo nuoroda, kad dėl areštuoto skolininko turto dydžio ir arešto masto teismų praktikoje būtina vadovautis jau anksčiau LAT suformuota praktika (LAT 2015-10-02 civ. byla Nr. 3K-3-500-421/2015).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolis laikėsi ankščiau nurodytų nuostatų. Šią teismo išvadą patvirtina ir minėtoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Remiantis ankščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio (ės) veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir pripažintini teisėtais, dėl to teismui yra pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškotojui atlyginimo.
Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Proceso dalyvis išieškotojas pateikė teismui prašymą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jis tenkintinas, o išlaidos priteistinos. Tačiau šių išlaidų dydis nustatytinas atsižvelgiant į tai, jog išieškotojas ir paslaugos suteikėjas yra PVM mokėtojai, todėl priteistinos tik faktinės išieškotojo patirtos išlaidos, tai yra 263,55 Eur suma, o likusioje dalyje prašymas netenkintinas. Atskirai pastebėtina, kad išieškotojas šį PVM susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą teikdamas deklaracijas vietos mokesčių administratoriui.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 290-291 str., 513 str.,
n u t a r i a :
Pareiškėjo T. P. skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270, buv. adresas Konstitucijos per. 21A, Vilnius) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti 263,55 Eur (du šimtus šešiasdešimt tris eurus 55 ct). Likusioje dalyje šį prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei E. R. vykdomąją bylą Nr. 69-2213/206.
Teisėjas Jonas Stubrys