Civilinė byla Nr. e2S-808-945/2019

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04197-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.21.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiesiems asmenims M. J., A. J., antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

        Teismas

        n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu (e. b. l. 1–2) nustatyti, kad skolininkui M. J. priklauso 1/2 sutuoktinės A. J. darbo užmokesčio. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu areštuoti lėšas antstolis areštavo dalį skolininkės sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, o 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškėja gavo antstolio patvarkymą dėl turto dalių nustatymo.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi (e. b. l. 24–25) pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja gali kreiptis į teismą tik dėl to turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo, kurį areštavo antstolis ir dėl kurio pasiūlė kreiptis į teismą, o šiuo atveju antstolis prieš priimdamas 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, neareštavo skolininko sutuoktinės A. J. gaunamo darbo užmokesčio iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors duomenis apie darbovietę ir gaunamas pajamas gavo 2018 m. spalio 1 d.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

0.1.                      Atskiruoju skundu (e. b. l. 34–35) suinteresuotasis asmuo antstolis S. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu antstolis areštavo dalį skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš viso šioje darbovietėje buvo areštuota 527,04 Eur suma, kuri yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nepagrįstai sureikšmino paskutinės skolininko sutuoktinės darbovietės svarbą ir nepasisakė, kaip turi būti paskirstytos sukauptos lėšos, gautos iš buvusio skolininko sutuoktinės darbovietės. Šiuo metu areštuotos 527,04 Eur lėšos yra saugomos depozitinėje sąskaitoje, tačiau ką daryti su jomis, nėra aišku, nes teismas atsisakė nustatyti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Teismas

                k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Nenustatęs absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, teismas atskirajame skunde nustatytose ribose toliau tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

4.       Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5.       Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) esančių duomenų nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo Lazdijų rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-527-327/2007 dėl 1 092,23 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko M. J. kreditorei UAB „Gelvora“. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su A. J., 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės gaunamas lėšas darbovietėje AB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareikalavo darbdavio atlikti teisės aktuose nustatyto dydžio išskaitas. 2017 m. liepos 3 d. antstolis pasiūlė išieškotojai iki 2017 m. rugsėjo 3 d. kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

6.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad UAB „Gelvora“ 2017 m. liepos 14 d. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Alytaus apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4024-179/2017 prašymą laikė nepaduotu, nes UAB „Gelvora“ nepateikė įrodymų, kad antstolis, prieš siūlydamas pareiškėjai kreiptis į teismą, pasiūlė skolininkui pateikti CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

7.       Vykdomojoje byloje esantys elektroniniai laiškai tarp pareiškėjos ir antstolio patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 7 d. pateikė antstoliui informaciją, jog teismas netenkino prašymo dėl turto dalies nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, antstolis 2017 m. gruodžio 7 d. siuntė skolininkui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formas ir informavo, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalinti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau per dvidešimt dienų nuo šio rašto surašymo dienos. Antstolis 2018 m. spalio 1 d. iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro gavo duomenis, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolis 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė UAB „Gelvora“ iki 2019 m. vasario 5 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, o išieškotoja šia teise pasinaudojo 2018 m. gruodžio 20 d.

8.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (CPK 585 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

9.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju antstolis pažeidė CPK 667 straipsnyje reglamentuotą skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą.

10.       Sistemiškai aiškindamas CPK 586–587, 642 straipsnių nuostatas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas vykdymo procese gali būti vykdomas tik iš skolininku vykdomajame dokumente nurodyto asmens turto. Situacijoms, kai turtą skolininkas valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktiniu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnis) spręsti skirtas CPK 667 straipsnis, kuriame išsamiai apibrėžiama skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tvarka. Tik aiškiai reglamentuota tvarka nustačius skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje į šį turtą gali būti nukreipiamas išieškojimas.

11.       Nagrinėjamu atveju antstolis 2017 m. liepos 3 d. patvarkymu ne tik areštavo skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalį, bet ir, vadovaudamasis CPK 733–743 straipsnio nuostatomis, nurodė skolininko sutuoktinės darbdaviui daryti išskaitas iš darbo užmokesčio. Būtent aplinkybe, kad vykdant šį įpareigojimą į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta 527,04 Eur suma, yra grindžiamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu elgesiu antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad antstolio vykdomos išskaitos CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka iš skolininko gaunamų pajamų ir lėšų, yra vykdymo veiksmai, o vykdymo veiksmai negali būti atliekami, kol nėra įgyvendintos CPK 667 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-611/2016). Bet kokios išskaitos iš bendrąja jungtine nuosavybe esančių pajamų ar lėšų negali vykti, kol nėra nustatytos bendraturčių dalys jose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2879-577/2018). 

12.       Be to, CPK 667 straipsnio 1 dalyje (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. liepos 1 d.) numatyta, kad areštavęs skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį antstolis privalėjo pasiūlyti skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kaip minėta nutarties 5–6 pastraipose, šio privalomo procedūrinio reikalavimo antstolis neįvykdė, pasiūlydamas išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl ko išieškotojos pareiškimas teismui buvo paliktas nenagrinėtu.

13.       Teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnyje nustatyti konkretūs terminai klausimui dėl galimybės išieškoti iš skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Jeigu per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą antstoliui nepateikiamas nutarties 12 pastraipoje nurodytas sutikimas, antstolis privalo nustatyti terminą išieškotojui inicijuoti teisminį procesą dėl turto dalies nustatymo. Per antstolio nustatytą terminą nepateikus prašymo teismui, išieškojimas nutraukiamas. Ši norma yra skirta siekiant apsaugoti skolininko sutuoktinį nuo nepagrįsto turtinių teisių suvaržymo. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatė terminą teisminiam procesui inicijuoti iki 2017 m. rugsėjo 3 d., tačiau, Alytaus apylinkės teismui 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4024-179/2017 atsisakius priimti išieškotojos prašymą, jokių veiksmų nesiėmė 4 mėnesius ir užklausimą dėl teisminio proceso baigties elektroniniu paštu išieškotojai išsiuntė tik 2017 m. gruodžio 5 d.

14.       2017 m. gruodžio 7 d. gavęs atsakymą iš išieškotojos, kad prašymo teismas nenagrinėjo, nes antstolis nesilaikė CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų, antstolis tą pačią dieną išsiuntė skolininkui duomenis dėl sutikimo pateikimo. Šis veiksmas buvo atlikta praėjus daugiau nei 5 mėnesiams po turto arešto, nors įstatyme įtvirtintas imperatyvus terminas sutikimui pateikti – 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo. Be to, net ir po pasiūlymo pateikti sutikimą išsiuntimo praėjus 20 dienų antstolis nesiėmė jokių veiksmų. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, kitas veiksmas – užklausa Sodrai – atliktas 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus metams pasiūlymo išsiuntimo. Tokiu būdu antstolis nepagrįstai ilgai tęsė skolininko sutuoktinės teisių suvaržymą, ignoruodamas reikalavimą kreiptis į išieškotoją nustatant terminą inicijuoti teisminį procesą (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

15.       Aplinkybę, kad asmens, kuris nėra skolininku, turtui apribojimai negali būti taikomi nepagrįstai ilgai, patvirtina CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, tinkamai neįgyvendinus CPK 667 straipsnyje nurodytos procedūros, išieškojimas iš areštuoto turto nutraukiamas ir į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus gali būti pakartotinai nukreipiamas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams.

16.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad antstolis ne tik neteisėtai iniciavo skolininko sutuoktinės lėšų nuskaitymą bei nepagrįstai ilgai tęsė turto areštą, bet ir nesiėmė veiksmų, kad arešto apimtis atitiktų faktiškai susiklosčiusią situaciją. Gavęs duomenis apie pasikeitusią skolininko sutuoktinės darbovietę antstolis darbo užmokesčio lėšų šioje darbovietėje neareštavo, 2018 m. gruodžio 5 d. patvarkymą dėl turto dalių nustatymo priimdamas remdamasis prieš 1 metus ir 5 mėnesius pritaikytu turto areštu. Nurodytos aplinkybės nulėmė pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl procedūrinių trūkumų įgyvendinant CPK 667 straipsnio nuostatas, kurie tapo pagrindu prašymui dėl turto dalių nustatymo atmesti.

17.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje 2VP-5319-179/2018 pagal kito išieškotojo prašymą kito antstolio vykdomoje vykdomojoje byloje jau yra nustatęs, jog skolininkui M. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine A. J. priklauso 1/2 dalis A. J. gaunamo darbo užmokesčio, pajamų ir kitų joms prilygintų išmokų dalis. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013 yra išaiškinęs, kad konkretaus skolininko turto (šiuo atveju – darbo užmokesčio) dalį bendrojoje nuosavybėje pakanka nustatyti vieną kartą.

18.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo tvarką, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        

        n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                             Marius Bartninkas