Baudžiamoji byla Nr. 1-4309-673/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15975-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.6.4.5.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4

(S)

                        KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                          2018 m. gruodžio 19 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sutuoktinės sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sūnaus sveikatos sutrikdymas),

nustatė:

       2017-04-03 apie 04.00 val., V. B., namuose adresu Liep(duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu savo šeimos narei- sutuoktinei N. B. į dešinę akį, po to ją iš nugaros pusės pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ant žemės, tokiu būdu padarė jai dešinės akies sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2018-09-23 apie 17.55 val., V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pastūmė sūnų J. B., dėl ko nukentėjusysis atsitrenkė į durų staktą ir susižalojo galvą, tokiu būdu dėl žaizdos plaukuotoje galvos dalyje nežymiai sutrikdė jo sveikata.

V. B. kaltu pagal abu epizodus prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2017 m. balandžio mėn., datos nepamena, abu su sutuoktine N. B. namuose gėrė. Begeriant susibarė. Ginčo metu vieną kartą sudavė žmonai dešinės rankos kumščiu į veidą, pataikydamas į dešinę akį. O kai ji eidama pro šalį galimai netyčia užlipo jam ant kojos, jis žmoną stumtelėjo iš nugaros pusės, dėl ko neišlaikiusi pusiausvyros ji nugriuvo. Ar nugriuvusi žmona į ką nors atsitrenkė, nežino. Nežino, ar nugriuvusi ji susižalojo. Vėliau matė, kad N. dešinės pusės veidas ištinęs, o po dešine akimi atsiradusi mėlynė. Žmonos dėl savo elgesio atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė ir toliau gyvena. Taip pat patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, sukonfliktavo su savo sūnumi J. B.. Pamatęs, kad sūnus nori jam suduoti, jis jį pastūmė ir tuo metu sūnus atsitrenkė į durų staktos kampą. Po to jis iš karto išėjo iš namų. Grįžęs namo sužinojo, kad sūnus išvežtas į ligoninę. Virtuvėje matėsi kraujo dėmės. Gailisi, kad taip pasielgė su savo sūnumi (b. l. 157-158, 161-162, 167-168, 171).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Nukentėjusioji N. B. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku išgėrinėjo su sutuoktiniu V. B.. Apie 4 val. ryto tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. smogė rankos kumščiu jai į veidą ties dešine akimi. Po to apsiramino, liko toliau sėdėti kambaryje. Vėliau, buvo jau po 4 val. ryto, vėl dėl kažko pradėjo konfliktuoti ir tada vyras ją pastūmė. Jis pastūmė ją tuo momentu, kai ji atsistojo iš kambario eiti į tualetą. Stūmė ją iš nugaros pusės. Kai pastūmė ji nukrito ant grindų ir kažkiek pačiuožė grindimis. Jautė fizinį skausmą. Kitą dieną vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų nebeturi, jie susitaikė ir kartu toliau gyvena šeimoje. Dėl šio smurto į policiją ji nesikreipė. Policijai, kiek supranta, pranešė kaimynai (b. l. 46-48, 50-51).

Liudytoja D. N. parodė, kad N. B. yra jos draugė. 2017-04-03 N. dukra P. parodė jai nuotrauką, kurioje buvo nufotografuota Nijolė, kurios veidas buvo visas sudaužytas ir ištinęs. P. sakė, kad mamą 2017-04-02 sumušė tėvas, labai pergyveno dėl mamos, tačiau bijo tėvo, bijojo pati skambinti policijai. Į policiją buvo paskambinta prisistačius kito asmens - N. D. vardu (b. l. 87-89), ką patvirtina ir pranešimo BPC pažyma (b. l. 38-41).

Išraše iš medicinos dokumentų matyti, kad atvežta į gydymo įstaigą N. B. nurodė, kad buvo sumušta vyro (b. l. 61)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1057/2017(02) nurodyta, kad N. B. konstatuotas dešinės akies sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, galimai kumščiu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 73).

Specialistė S. B. paaiškino, kad ji atliko N. B. teismo medicininį tyrimą remiantis pateiktais medicinos dokumentai ir pateikė specialisto išvadą Nr. G1057/2017(02), kad N. B. konstatuotas dešinės akies sumušimas vienu trauminio poveikio pasėkoje. Dėl mechanizmo patvirtino, kad akis yra akiduobėje ir giliau nei kitos veido sritys (sumuštas antakis, nosis), todėl akies srities sužalojimas yra būdingas smūgiui, o ne griuvimui. Esant griuvimui be akies srities sužalojimo turėtų būti atskirų veido dalių (skruosto, antakio, nosies) nubrozdinimas ar žaizda (b. l. 75-76).

Kaltinamajam 2017-04-03 19.58 val. nustatytas 3,07 promilių girtumas (b. l. 149).

Nukentėjusysis J. B. patvirtino, kad 2018-09-23 apie 17.55 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas V. B. pradėjo jam priekaištauti dėl savo kambaryje daromo remonto, nes jam nepatiko dažų kvapas. Kai jis atsikėlė nuo lovos, tėvas kažkokiu metaliniu daiktu trenkė jam vieną kartą per galvą. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje. Jis pajuto didžiulį skausmą ties pakaušiu, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tai pamačiusi mama iškvietė pagalbą. Tuo metu tėvas V. iš namų pabėgo. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur jam susiuvo galvoje buvusią žaizdą ir parą laiko buvo stebimas gydytojų (b. l. 103-104).

Akistatos tarp J. B. ir V. B. metu nukentėjusysis J. B. nurodė, kad galimai tėvas jį pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė galva į durų staktą ir patyrė sužalojimą pakaušio srityje. V. B.negalėjo patvirtinti, kad susistumdymo metu sūnus jam norėjo suduoti, neneigė, kad pastūmė sūnų ir šis trenkėsi galva į durų staktą (b. l. 117-118) 

Liudytoja N. B. parodė, kad 2018-09-23 būdama kitame kambaryje girdėjo žodinį konfliktą tarp vyro V. ir sūnaus J., tačiau dėl ko jie barėsi negali pasakyti. Momento, kuomet buvo sužalotas sūnus J., nematė. Kai ji išėjo iš savo kambario pamatė, kad vyras išbėga iš namų, o sūnui iš galvos bėga kraujas. Kadangi ji savo telefono neturi, nubėgo pas kaimynę J. iš 7 buto ir iš jos telefono paskambino 112. Namuose ant grindų buvo kraujo, kadangi sūnui kraujavo iš galvos. Atvykę medikai sūnų išsivežė į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo namus, ieškojo jos vyro, tačiau nerado. Vyras namo grįžo naktį ir nieko jai nesakęs nuėjo į savo kambarį. Nurodė, kad išgėręs kaltinamasis tampa priekabus, agresyvus (b. l. 110-111).

Liudytoja J. B. parodė, kad rugsėjo mėn., tikslios datos nepamena, pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė N. B., kuri buvo išsigandusi, paprašė telefono, kad galėtų paskambinti 112. Paminėjo, kad jos telefonas yra išsikrovęs. Ji savo telefoną padavė kaimynei N. ir ši paskambino 112, išsikvietė pagalbą. Bendrajam pagalbos centrui N. aiškino, kad vyras praskėlė sūnui galvą, kad ji bandė kraują sustabdyti, bet jei nepavyksta. Kiek žino, kaltinamasis po įvykio pabėgo, nes jo ieškojo policijos pareigūnai (b. l. 113-114).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G3471/2018(02) nurodyta, kad J. B. aplinkybėse nurodytu laiku vieno trauminio poveikio pasėkoje padaryta plaukuotosios galvos dalies žaizda. J. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 131).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos bute rastos dėmės, panašios į sukrešėjusį kraują, dėmės nufotografuotos (b. l. 96-100).

Nukentėjusysis J. B. neįgalus, darbingumas 30 procentų iki 2061-12-04 (b. l. 134).

Kaltinamasis V. B. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad tyčia smurtaudamas prieš savo sutuoktinę ir sūnų kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrukdymas sutuoktinei) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas sūnui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir pareiškė, kad gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo manymu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narius ir artimus giminaičius; į kaltininko asmenybę (b. l. 175-192): neteistas, baustas administracine tvarka už nusižengimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad kaltinamasis neturi nuolatinio darbo, girtauja, gyvena iš socialinių pašalpų, šeima iki vaikų pilnametystės buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą; atsižvelgia į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis), mažesnės nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d., 61 str.), bausmes pirmą kartą teisiamam kaltinamajam subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 641 str.), skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), įpareigojimus skiriant atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, kas leidžia teismui manyti, jog kaltinamasis turi problemą dėl alkoholio vartojimo, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 straipsnis); kartu su bausme smurtavusiam kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017-04-03 iki 2017-04-04. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kompaktinis diskas su pranešimo BPC įrašu, saugomas byloje (b. l. 142), paliktinas saugoti prie bylos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas sutuoktinei) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrukdymas sūnui) ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas sutuoktinei) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus sveikatos sutrikdymas sūnui) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką;

remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą;

remiantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės laiką: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo) ir gydytis visą bausmės laiką;

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti V. B. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo.

            Išaiškinti, kad V. B. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Be to, teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

              Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2017-04-03 iki 2017-04-04 (1 dieną).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Byloje saugomą daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

                Teisėja        Laima Šablevičienė