Nr. TS-156-754/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14, 2.5.16.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
Vilnius, 2014 m. spalio 24 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2014-09-15 nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
n u s t a t ė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 59-241 nutarta netaikyti nuteistajam L. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (galiojusio iki 2012-07-01) 157 str. 3 d. 1 p., kadangi, vadovaujantis LR BVK 3 str. 1 d., bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus, bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Įstatymų leidėjas sugriežtino lygtinio paleidimo pagrindus ir sąlygas, jokios kolizijos bausmių vykdymo įstatymuose šiuo atveju nėra ir, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taikomas šio klausimo nagrinėjimo metu galiojantis įstatymas. L. J. lygtinio paleidimo klausimas, jei jis nustatyta tvarka pateiks prašymą, gali būti svarstomas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje vadovaujantis LR BVK 157 str. redakcija, galiojančia nuo 2012-07-01.
Nuteistasis L. J. savo skunde teigia, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija buvo įpareigota svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo pagal senos redakcijos LR BVK 157 str. 2014-09-15 nutarimu komisija ne tik atsisakė vykdyti teismo įpareigojimą, bet ir pasisakė, kad jo lygtinio paleidimo klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis LR BVK 157 str. redakcija, galiojančia nuo 2012-07-01. Taigi komisija pareiškė, kad teismo nutarties nevykdys, kas vertintina kaip baudžiamasis nusižengimas ir kriminalinis nusikaltimas. Pažymi, kad neteisėtą (nusikalstamą) nutarimą priėmė neteisėtos sudėties Lygtinio paleidimo komisija ir visuomeniniais pagrindais veikiančių komisijos narių veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas LR BK 245 str., o valstybės pareigūnų – kaip kriminalinis nusikaltimas, numatytas LR BK 228 str. Šiuo metu jis yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, pataisos namuose baigė vidurinę mokyklą, daug kursų. Galiojančių nuobaudų neturi. Nuolat bendrauja su šeima, bet būnant įkalinimo įstaigoje, rūpintis šeima sunku. Laisvėje galėtų dirbti jam garantuotą aukštai apmokamą darbą. Taigi, tiek gyvenamąją vietą, tiek šeimą ir darbą jis turi. Jokių įrodymų, kad jis gali būti laikomas neatitinkančiu lygtinio paleidimo kriterijų, pateikta nėra. Kadangi 2014-09-15 nutarimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis konstituciniams teisinės valstybės principui, prašo jį panaikinti ir priimti LR BPK 360 str. 5 d. 4 p. numatytą sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą. Taip pat prašo kreiptis į LR Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundžiamame Komisijos nutarime esant akivaizdiems teismo sprendimo nevykdymo požymiams.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė Danutė Mekionienė 2014-10-15 atsiliepime į skundą siūlo L. J. skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime atsižvelgta į visas aplinkybes ir priimtas sprendimas yra teisingas. Bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus ir bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklė. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus nepriklausomai, ar jie švelnesni (griežtesni), nei prieš juos galioję teisės aktai. LR BVK (redakcija, galiojusi iki 2012-07-01) 157 str. 3 d. 1 p. buvo nustatyta, kad gali būti paleisti lygtinai asmenys, turintys vaikų iki 7 metų arba du ar daugiau nepilnamečių vaikų, kai jie faktiškai atlikę ne mažiau kaip 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjui sugriežtinus lygtinio paleidimo pagrindus ir sąlygas, nuostatos dėl asmenų, turinčių vaikų, nebeliko. Nuo 2012-07-01 galiojanti LR BVK 157 str. redakcija numato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu pagal šiuo metu galiojančią LR BVK redakciją nuteistojo L. J. prašymas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos galėjo būti svarstomas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki jis faktiškai atliks 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Skundas atmestinas.
Iš nuteistojo L. J., gim. 1977-04-12, asmens bylos Nr. 10485 matyti, kad jis nuteistas Kauno apygardos teismo 2008-09-12 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 3 d., 260 str. 2 d., 63 str. 1,4 d. laisvės atėmimu 10 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2005-03-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmei galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 11 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-27 nutartimi panaikinta 2008-09-12 nuosprendžio dalis dėl didelio kiekio heroino įgijimo pagal LR BK 260 str. 2d. ir labai didelio kiekio heroino įgijimo pagal LR BK 260 str. 3 d., kita nuosprendžio dalis nepakeista. Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2008-09-12 Kauno apygardos teismo ir 2008-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 11 metų. Bausmės pradžia – 2007-06-06, bausmės pabaiga – 2018-06-06. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2011-03-06.
Nuteistasis L. J. teigia, kad jam turi būti taikoma iki 2012-07-01 galiojusi LR BVK 157 str. redakcija, kadangi po 2012-07-01 įsigaliojusi redakcija sunkina jo padėtį.
Tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. LR BVK 3 str. 1 d. numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. LR BVK 3 str. 3 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Įstatymų kolizija būtų tuo atveju, jei vienu metu galiotų keli skirtingas nuostatas numatantys ir tuos pačius bausmių vykdymų klausimus reglamentuojantys įstatymai. Šiuo atveju įstatymų kolizijos nėra, kadangi iki 2012-07-01 galiojo viena LR BVK 157 str. redakcija, po 2012-07-01 įsigaliojo kita redakcija, kuri ir turi būti taikoma po 2012-07-01. LR BK 3 str. 2 d. nuostatomis šiuo atveju negalima vadovautis, kadangi LR BK reglamentuoja materialines teisės normas, nustatančias asmenų atsakomybę už tam tikras veikas, tuo tarpu LR BVK yra procesinės teisės normas reglamentuojantis įstatymas ir jo nuostatos atgal negalioja.
Pažymėtina, kad galiojant 2004-07-08 LR BVK 157 str. redakcijai, vadovaujantis tuo metu galiojusio įstatymo nuostatomis L. J. buvo teikiamas lygtinai paleisti, tačiau teikimas patenkintas nebuvo. Tokiu būdu jam buvo taikytas tuo metu galiojusi įstatymo redakcija. Įstatymų leidėjui pakeitus LR BVK 157 str. nuostatas ir juos sugriežtinus, L. J. 2014-09-15 neatitiko įstatymo numatytų lygtinio paleidimo pagrindo ir sąlygų, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos komisijos jo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas nebuvo.
L. J. šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo subendrintą bausmę. LR BVK 157 str. 2 d. 3 p. yra numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaip jau buvo paminėta, vadovaujantis LR BVK 3 str. 1 d. bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir galiojant tik vienam lygtinio paleidimo pagrindus ir sąlygas reglamentuojančiam įstatymui, įstatymų kolizijos nėra. Tokiu būdu, esant šiuo metu galiojančiam bausmių vykdymo reglamentavimui, L. J. 2014-09-15 negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi jis siekė būti paleistas lygtinai atlikus 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Suėjus 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės L. J. gali pateikti komisijai prašymą svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą pagal galiojančią įstatymo redakciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. J. skundas atmestinas, 2014-09-15 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose nutarimas paliktinas galioti.
L. J. skunde suformuluotas antras reikalavimas kreiptis į LR Generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nenagrinėtinas, kadangi toks reikalavimas išeina už šio proceso tvarka nagrinėjamų klausimų ribų. Teismas, nagrinėdamas klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų, negali spręsti kitų klausimų. Tuo atveju, jeigu nuteistasis mano, jog yra padarytas nusikalstamos veikos požymius turintis teisės pažeidimas, jis gali pats kreiptis į atitinkamas ikiteismini tyrimo institucijas, pranešdamas apie tai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 158 str. 1 d. 2 p. ir BPK 360 str. 5 d. 3 p., teismas,
n u t a r ė:
Nuteistojo L. J. skundą atmesti.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2014-09-15 nutarimą Nr. 59-241 palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo, o prokurorui ir nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Alberta Baltušytė
(parašas)
Nuorašas tikras: