Civilinė byla Nr. e2S-1836-886/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-236449-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.5

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juice & water group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir KMSA), uždarajai akcinei bendrovei „Juice & water group“ (toliau – ir JWG) dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo, ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) patikslintą ieškinį atsakovėms KMSA, JWG ir Ž. R. projektavimo biurui (toliau – ir ŽRPB) dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo; tretieji asmenys Ž. R., S. S., A. T., U. J., J. L., V. P., Š. L., D. M., A. S., I. S., V. M., V. K., E. S.-K., V. S., uždaroji akcinė bendrovė „Grožio chirurgijos centras“, daugiabučio namo savininkų bendrija „SPR monolitas 2“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas-3“, daugiabučio namo savininkų bendrija „Monolitas“, uždaroji akcinė bendrovė „Žaliakalnio pasažas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Baltic Insurance Company, veikianti per AAS BTA Baltic Insurance Company filialą Lietuvoje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3129-959/2020 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms KMSA, JWG dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo, pagal ieškovės VTPSI ieškinį atsakovėms KMSA, JWG ir ŽRPB dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo V. J. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o ieškovės VTPSI ieškinį tenkino visa apimtimi. Šiuo sprendimu ieškovui V. J. priteista iš atsakovių KMSA, JWG po 9918 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartimi (ši nutartis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartimi) ištaisyti rašymo apsirikimai - aritmetiniai skaičiavimai - ir vietoj 9918 Eur nurodyta iš kiekvieno atsakovo priteisti po 8486,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-15-324/2021 panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA priteista po 9 918 Eur (įvertinus rašymo apsirikimus – po 8486,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad patikrinti ar 17 866,89 Eur bylinėjimosi išlaidų suma buvo tinkamai apskaičiuota (ar visos bylinėjimosi išlaidų pozicijos pagrįstos, ar nenuspręsta kompensuoti ir ieškovo sutuoktinės kelionės išlaidų), kliudo tai, kad dalis ieškovo V. J. pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų yra parengti ne valstybine kalba, ir ši aplinkybė yra vienas iš KMSA apeliacinio skundo pagrindų. Proceso kalbos taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jei asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl teismas sprendimo dalį panaikino ir klausimą dėl ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA ir JWG lygiomis dalimis priteistų bylinėjimosi išlaidų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje e2-19049-435/2021 nustatė ieškovui V. J. terminą pašalinti procesinių dokumentų trūkumus - pateikti patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas grindžia bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė įrodymų, kuriais grindžia patirtas bylinėjimosi išlaidas, vertimus į lietuvių kalbą (DOK-99877).

I.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priteisė ieškovui iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Juice & water group“ po 7 749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus (vertinami tik tie įrodymai, kurie atitinka CPK reikalavimus procesinių dokumentų formai), patvirtinančius, kad už teisines paslaugas sumokėta 9 750 Eur suma, už ekspertizės atlikimą sumokėtas 2 400 Eur užstatas, už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą antstolei R. P. sumokėta 200 Eur, už geodezines nuotraukas - 484 Eur, už vykimą į teismo posėdžius turėjo 3 242,73 Eur išlaidų.

7.       Teismas sprendė, kad laikomos pagrįstomis ir ieškovui turi būti atlygintos jo turėtos 3 242,73 Eur išlaidos, susijusios su vykimu į teismo posėdžius. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (kartu su jų patvirtintais vertimais į lietuvių kalbą) patvirtina, kad tokia išlaidų suma susideda tik iš ieškovo įsigytų ir jam skirtų skrydžių bilietų kainos, autobusų ir traukinių bilietų kainos, pervežimo paslaugų kainos, kuro, vykstant nuosavu automobiliu, ir nakvynės kelyje išlaidų. Teismas atsižvelgė į ieškovo V. J. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), į jo teisę betarpiškai duoti paaiškinimus teismui žodžiu, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, liudytojams ir ekspertams, todėl jo kelionių į teismo posėdžius išlaidas, pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, pripažino būtinomis ir susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

8.       Dėl ieškovo nurodytų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pažymėjo, kad ne visos nurodytos sumos jam priteistinos. Ieškovas teigė, už ieškinį sumokėjęs 250 Eur žyminio mokesčio, tačiau iš jų 200 Eur sumokėta už ieškinį ir 50 Eur – už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir šias priemones taikė, tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, todėl 50 Eur žyminio mokesčio ieškovui iš atsakovių nėra pagrindo priteisti. Ieškovas, teikdamas kitą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (DOK-145363 priedas), tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi šį prašymą atmetė; ieškovas už atskirąjį skundą dėl šios nutarties sumokėjo dar 37,50 Eur žyminio mokesčio (DOK-149954 priedas); Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė, apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti 38,00 Eur ir 37,50 Eur žyminio mokesčio. Teikdamas vėlesnį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas dar kartą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio (DOK-4540 priedas); šis prašymas 2019 m. sausio 11 d. nutartimi patenkintas, Kauno apygardos tesimo nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista, todėl iš atsakovų ieškovui priteistina 38 Eur žyminio mokesčio.

9.       Teismas įvertino aplinkybes: 1) kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime nurodyta, jog tenkinama 95 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, 2) kad Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartyje padarė išvadą, kad procentinė ieškovo V. J. ieškinio tenkinimo išraiška nepasikeitė, nes šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pakeičiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies ketvirta, penkta ir šešta pastraipos, nurodant ilgesnius terminus statybos pagal neteisėtą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimui, pakeičiant sprendimo motyvus, taip pat nustatant statytojo atsakomybę dėl padarinių ir ieškovo teisių pažeidimą dėl visuomenės neinformavimo apie ginčo statybą. Ieškovo V. J. ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovėms KMSA ir JWG lygiomis dalimis, todėl teismas ieškovui priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (95 procentai) iš šių atsakovių lygiomis dalimis, iš kiekvienos po 7 749,50 Eur: ((3 242,73+200+38+2 400+200+484+9 750=16 314,73); 16 314,73 Eur x0,95/2=7 749,50 Eur).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

10.       Atsakovė UAB „Juice & water group“ (toliau – ir apeliantė, JWC) 2021 m. rugsėjo 6 d. atskiruoju skundu (DOK-111064) prašo panaikinti  Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nutartis priimta esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžino į pirminę ginčo nagrinėjimo stadiją. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas iš esmės, taikant ginčo teisenos nuostatas, numatytas CPK XIV skyriuje. Teismui iškėlus naują bylą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismui teko pareiga apie būsimą posėdį, kuriame bus priimama skundžiama nutartis, informuoti bylos dalyvius iš anksto pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Byla išnagrinėta ir skundžiama nutartis priimta tinkamai neinformavus bylos dalyvių apie teismo posėdį, todėl apeliantės procesinės teisės buvo suvaržytos, nes nebuvo užtikrintas tinkamas atstovavimas 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje

10.2.                      Byloje tik 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvirtintas naujų rašytinių įrodymų atsiradimas, todėl apeliantė pagal CPK 226 straipsnį įgijo teisę teikti savo paaiškinimus dėl naujų rašytinių įrodymų reikšmės bylos nagrinėjimui. Tačiau teismui neinformavus bylos dalyvių apie 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdį, buvo grubiai suvaržytos apeliantės procesinės teisės, numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 226 straipsnyje, dėl to nutartis priimta šališkai ir yra neteisėta (CPK 21 straipsnis).

10.3.                      Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis), teikiant teismui dokumentus per EPP, mokama 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovo prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti apmokėti 37,50 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Įstatyme nenumatyta ieškovo pareiga apvalinti mokamą žyminio mokesčio sumą (CPK 80 straipsnis). Sumokėdamas po 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas pasirinko sumokėti daugiau žyminio mokesčio, nei numatyta įstatyme (CPK 80 straipsnio 5 ir 7 dalys), todėl teismas šių prašymų priėmimo stadijoje privalėjo grąžinti ieškovo permokėtas sumas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už tokį prašymą ieškovui priteisiant po 38 Eur žyminio mokesčio, pažeisti CPK 80 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimai, nes ieškovui priteista žyminio mokesčio daugiau, nei numatyta įstatyme.

10.4.                      Teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančias teismo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Byloje buvo aktualus atsakovių civilinės atsakomybės nustatymo klausimas. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartyje aiškiai paskirstė bylos atsakovių civilinės atsakomybės laipsnį dėl byloje kilusio ginčo: pripažino, kad atsakovei KMSA tenka 60 proc. civilinės atsakomybės, apeliantei – 35 proc., o atsakovui ŽRPB – 5 proc. Tokios proporcijos turėjo būti taikomos, paskirstant ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį iš kiekvieno atsakovo.

11.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir KMSA) 2021 m. rugsėjo 27 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-121414) nurodo, kad pirmos instancijos teismas bylinėjimo išlaidų klausimą dėl proporcijų išsprendė iš esmės teisingai, tačiau bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti sumažinta netinkamai pateiktuose dokumentuose nurodytų išlaidų dydžiu. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie argumentai:

11.1.                      Dėl argumento, kad šalys nebuvo informuotos apie rašytinį teismo posėdį, paliekama spręsti teismo nuožiūra, tačiau pabrėžė, kad apeliuoti procesinių normų pažeidimu galima tik tada, kai toks tariamas pažeidimas tiesiogiai įtakojo neteisingą teismo sprendimą. Apeliantė nurodydama esat tokį pažeidimą, nenurodė ir nesusiejo jo su skundžiama teismo nutartimi. Apeliantė nenurodo, kaip šis pažeidimas galėjo įtakoti skundžiamą teismo nutartį. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jos nagrinėjimo datos nurodymas EPP sistemoje yra pakankamas apeliantės žinojimui apie šį teismo posėdį. Tai buvo ne pirmas teismo posėdis, prieš tai vyko teismo posėdis 2021 m. liepos 26 d., ir jame teismas taip pat priėmė nutartį, neinformavęs proceso dalyvių apie teismo posėdį, tačiau apeliantės atskirajame skunde analogiškas teismo procesinis elgesys nėra nurodytas kaip netinkamas.

11.2.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad atstovavimas 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje buvo apribotas, nes rašytiniuose teismo posėdžiuose šalys nedalyvauja nei pačios, nei per atstovus.

11.3.                      Iš dalies pagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad teismas neturėjo savo iniciatyva rinkti naujų įrodymų, o pateikus naujus įrodymus, turėjo suteikti šalims galimybę dėl jų pasisakyti. Tačiau apeliantė atskirajame skunde nenurodo, kokius konkrečius rašytinius paaiškinimus būtų teikusi, ar ką konkrečiai teismas skundžiama nutartimi neteisingai paskaičiavo, neskaitant 50 centų sumos apvalinimo, kas laikytina mažareikšmiu trūkumu.

11.4.                      Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas be pagrindo atsisakė taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl teismo teisės nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Byloje yra du ieškovai. Reikia analizuoti ieškovo V. J. pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporcijas. Apeliacinės instancijos teismas nekeitė pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies šio ieškovo atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodė, kad ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir apeliantės lygiomis dalimis. Kaltės laipsnio nustatymas, nagrinėjant kito ieškovo ieškinio reikalavimus, nėra procesiškai susijęs su ieškovo V. J. ieškinio reikalavimų tenkinimu ir jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

12.        Ieškovas V. J. 2021 m. rugsėjo 28 d. atsiliepime į atskirąjį skundą (DOK-122215) prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie argumentai:

12.1.                      Apeliantas teigia, kad teismas turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas grąžintas į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo ne dėl išlaidų paskirstymo tarp atsakovų, bet dėl patirtų išlaidų realaus dydžio, įvertinant dokumentų teikimą ne lietuvių kalba. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pagrįstai bylinėjimosi išlaidas ieškovui V. J. priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis.

12.2.                      Kritiškai vertinamas apeliantės argumentas, kad byloje tik 2021 m. rugpjūčio 24 d. patvirtinus naujų rašytinių įrodymų atsiradimą, apeliantė pagal CPK 226 straipsnyje nustatytą tvarką įgijo teisę teikti savo paaiškinimus dėl ieškovo V. J. pateiktų naujų rašytinių įrodymų reikšmės bylos nagrinėjimui. Nutartis dėl trūkumų pašalinimo priimta 2021 m. liepos 26 d. V. J. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikus dokumentus, apeliantė turėjo pakankamai laiko pateikti paaiškinimus, reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, jų paskirstymo. Dokumentai pateikti elektroninėje byloje, prie jos apeliantės atstovas turi prieigą, todėl jam visa proceso eiga buvo žinoma.

12.3.                      Apeliantė neįrodė, jog teismui išnagrinėjus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą rašytinio proceso tvarka, buvo pažeistos jos teisės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteista ieškovui V. J. iš atsakovių KMSA ir JWG po 7 749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15.       Apeliantė teigia, kad nutartis priimta esant absoliučiam nutarties negaliojimo pagrindui, nes klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo būti nagrinėjamas pagal CPK XIV skyriuje nustatytas ginčo teisenos taisykles, bet išnagrinėtas neinformavus šalių apie teismo posėdį ir apribojus atsakovės teisę būti atstovaujamai 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

16.       CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

17.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-3129-959/2020 pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovėms KMSA ir JWG dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo ir pagal ieškovės VTPSI patikslintą ieškinį atsakovėms KMSA, JWG ir ŽRPB dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies, o ieškovės VTPSI ieškinį tenkino visa apimtimi; priteisė ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA ir JWG po 8486,77 Eur (įvertinus nutartimi ištaisytus rašymo apsirikimus) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno.

18.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui V. J. iš atsakovų KMSA ir JWG priteista po 9 918 Eur (įvertinus rašymo apsirikimus – po 8486,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų ir bylos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad proceso kalbos taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jei asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

19.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. terminą pašalinti rašytinių įrodymų trūkumus - pateikti visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais ieškovas grindžia bylinėjimosi išlaidų dydį, patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą. Vykdydamas teismo įpareigojimus, ieškovas, 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų vertimus į lietuvių kalbą (DOK-99877). Įvertinęs ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priteisė jam iš atsakovių KMS ir JWG po 7 749,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20.       Įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus, apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiami materialiniai reikalavimai. Procesinio klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės. CPK normose nėra imperatyvaus nurodymo informuoti šalis apie tokio pobūdžio klausimo nagrinėjimą teisme. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kuo konkrečiai pasireiškė jos teisių pažeidimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, apie tai nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims. Atsižvelgus į tai, atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo naikinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį, kuria iš esmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstas teisingai.

21.       Apeliantės teigimu, teismui neinformavus apie būsimą 2021 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdį pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, buvo grubiai suvaržytos apeliantės procesinės teisės, numatytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 226 straipsnyje, kas skundžiamos nutarties priėmimą padarė šališką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

22.       Kaip minėta, Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. nustatė ieškovui V. J. terminą pašalinti rašytinių įrodymų trūkumus - pateikti visų byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis, patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą. Ieškovas procesinių dokumentų vertimus pateikė 2021 m. rugpjūčio 9 d. (DOK-99877), jie priimti teisėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rezoliucija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų vertimo į lietuvių kalbą pateikimas, teismui nepasiūlius bylos šalims pateikti nuomonės dėl šių įrodymų vertimo, nesudaro pagrindo tokius veiksmus pripažinti grubiu apeliantės interesų pažeidimu. Pažymėtina, kad šiuo atveju byloje nebuvo pateikti nauji įrodymai, o pateikti tik jau esančių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Tokių įrodymų pateikimo būtinumą nustatė apeliacinės instancijos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, pažymėjęs, kad proceso kalbos taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, jei asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliantė atskirajame skunde nenurodo (CPK 178 straipsnis), kokius konkrečiai rašytinius paaiškinimus būtų teikusi, siekdama kitokio ir jai palankesnio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ar konkrečių išlaidų pripažinimo nepagrįstomis.

23.       Apeliantės teigimu, teismas be pagrindo netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių teismo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes privalėjo atsižvelgti į Kauno apygardos teismo paskirstytą civilinės atsakomybės naštą tarp atsakovių: KMSA - 60 proc., apeliantei – 35 proc., o atsakovui ŽRPB – 5 proc. Bylinėjimosi išlaidos tarp atsakovų turėjo būti paskirstytos tokiomis pat proporcijomis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

24.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

25.       Šiuo atveju išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo du ieškovai: 1) ieškovo V. J. ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovėms KMSA, JWG dėl neteisėtai vykdomų statybos darbų pašalinimo; 2) ieškovės VTPSI ieškinio reikalavimai pareikšti atsakovėms KMSA, JWG ir ŽRPB dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Ginčijama nutartimi buvo sprendžiamas tik ieškovo V. J. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Todėl aktualus būtent šio ieškovo pareikštų ir patenkintų ieškinio reikalavimų santykis.

26.       Ieškovas 2018 m. sausio 4 d. patikslintu ieškiniu (DOK-3282) prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. statybą leidžiantį dokumentą; 2) įpareigoti atsakovę JWG per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti naujai statomą gyvenamąjį namą, išardyti visas jo konstrukcijas, to nepadarius nustatytu terminu, suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą teismo antstoliui, sprendimo vykdymo išlaidas išieškant iš statytojo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinį tenkino iš dalies, ieškovės VTPSI ieškinį tenkino visa apimtimi. Panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 17 d. išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) dalį, kuria suteikiama teisė statytojui žemės sklype statyti naują statinį – gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), kategorija – ypatingas statinys. Leido atsakovei JWG per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, ar jo dalį taip, kad visas pastatas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Atsakovei JWG šių veiksmų neatlikus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo ją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės KMSA lėšomis (95 procentai išlaidų) bei atsakovo ŽRPB lėšomis (5 procentai išlaidų) nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovei JWG per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo nugriauti gyvenamosios paskirties (daugiabutį) pastatą ir sutvarkyti statybvietę, suteikė teisę ieškovei VTPSI atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės KMSA (95 procentai išlaidų) bei ŽRPB (5 procentai išlaidų). 

27.       Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi nekeitė pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies ieškovo V. J. atžvilgiu, o tik papildė motyvuojamąją dalį vienu sakiniu: „Papildyti sprendimo motyvuojamųjų dalį teismo išvada, kad ieškovo V. J. teises pažeidė visuomenės neinformavimas apie ginčo statybų”. Iš minėtos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismui pakeitė atsakovų atsakomybės proporcijas pagal ieškovės VTPSI ieškinį, t. y. atsakovės JWG (35 procentai išlaidų), atsakovės KMSA (60 procentų išlaidų) ir atsakovo ŽRPB (5 procentai išlaidų).

28.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atsakomybės laipsnio nustatymas, nagrinėjant kitos ieškovės - VTPSI ieškinio reikalavimus, nėra procesiškai susijęs su ieškovo V. J. ieškinio reikalavimų tenkinimu ir jo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovui V. J. priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendime nurodytą šio ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dydį (95 procentai), ir pagrįstai sprendė, kad šis patenkintų ieškinio reikalavimų dydis nepasikeitė, Kauno apygardos teismui 2021 m. liepos 5 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies normas, numatančias teismo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

29.       Apeliantė taip pat nurodo, kad ieškovo prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėjo būti apmokėti žyminiu mokesčiu ne po 38 Eur, bet po 37,50 Eur, ir teismas be teisinio pagrindo priteisė iš apeliantės daugiau žyminio mokesčio, nei nustatyta įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

30.       Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. prašyme (DOK-99877) nurodė, kad pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, teikdamas atskirąjį skundą dėl 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties sumokėjo 37,50 Eur žyminio mokesčio, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio.

31.       Iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties matyti, kad vertindamas šią ieškovo prašymo dalį teismas sprendė, kad tik už 2019 m. sausio 11 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (DOK-4540) ieškovo sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis priteistinas iš priešingos šalies, nes 2019 m. sausio 11 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-631-436/2019 pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgus į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismo vertinamas tik už 2019 m. sausio 11 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (DOK-4540) ieškovo sumokėtas 38 Eur žyminio mokesčio dydis.

32.       Minėta, kad ieškovas už 2019 m. sausio 11 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 38 Eur (2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas, DOK-4540 priedas). Pašymas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (7 dalis). Atlikus aritmetinius skaičiavimus, už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokėtino žyminio mokesčio dydis - 37,50 Eur.

33.       Žyminio mokesčio apvalinimui taikomos taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje: mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojamos eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Pagal šio įstatymo nuostatas 37,50 Eur žyminio mokesčio suma pagrįstai suapvalinta iki 38 Eur (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1486-945/2019).

Dėl procesinės bylos baigties 

34.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                                                                                                        Laima Kriaučiūnaitė