(S)
Civilinė byla Nr. 3K-3-453/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
30.9.2; 75.6.2; 129.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2008 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio
Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d.
nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
pareiškėjų O. K., J. K. ir P. K. prašymą dėl skolininko
turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys – V. K., A.
K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I.
Ginčo esmė
Antstolis, vykdantis
priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko – suinteresuoto asmens A. K.,
areštavo turtą – skolininko ir jo sutuoktinės V. K. santuokos metu įsigytą butą.
Butas viešame registre įregistruotas 2002 m. rugsėjo 24 d. sutuoktinės vardu
nenurodant, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Pareiškėjai,
siekdami greitesnio skolos išieškojimo, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko
dalį bendrame turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui A. K. priklauso 1/2 dalis
areštuoto buto, esančio duomenys neskelbtini, bei teismo nuožiūra
nustatyti buto naudojimosi tvarką. Jie teigia, kad areštuotas butas priklauso
sutuoktiniams V. K. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes jis įgytas
jų santuokos metu. Suinteresuoti asmenys teigia, kad šis butas yra sutuoktinės
V. K. asmeninė nuosavybė, nes įsigytas iš jos asmeninių lėšų bei banko
paskolos, kurią ji grąžina iš savo darbo užmokesčio.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus m. 1-asis
apylinkės teismas 2008 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė.
Teismas
nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu
sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis
pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas
kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad areštuotas
turtas (butas) viešame registre registruotas skolininko sutuoktinės V. K.
vardu. Jokių įrašų apie tai, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, registre nėra. Byloje esanti buto pirkimo-pardavimo sutartis
patvirtina, kad butą santuokos metu įsigijo skolininko sutuoktinė. Kiti
rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji paėmė kreditą banke ir moka įmokas pagal
kredito sutartį. Tiek skolininkas, tiek jo sutuoktinė posėdžio metu patvirtino,
kad skolininkas prie kredito grąžinimo neprisideda, jokių pinigų įsigyjant butą
nėra mokėjęs. Dėl nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad areštuotas butas
nėra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nėra pagrindo nustatyti skolininko dalį
šiame turte.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos O. K.
atskirąjį skundą, 2008 m. balandžio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis
išvadomis ir nutarties motyvacija.
Teisėjų kolegija
pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos
taikomos, kai turtas registruojamas galiojant Civiliniams kodeksui. Turtas, į
kurį prašoma nukreipti išieškojimą, yra įsigytas ir įregistruotas galiojant 2000
m. CK. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir teisingai taikė
CK 3.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmeninės sutuoktinio nuosavybės
prezumpciją. Ši prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, nagrinėjant ginčo
teisenos tvarka bylą dėl turto, kuris yra asmeninė vieno iš sutuoktinių
nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Tol, kol įstatymų nustatyta
tvarka nepaneigta asmeninės nuosavybės prezumpcija, ji galioja ir turtas
laikytinas sutuoktinio asmenine nuosavybe, todėl skolininko dalis šioje nuosavybėje
negali būti nustatyta Tokia praktika formuojama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme
bylose, kuriose sprendžiamas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas, kai
turtas yra įgytas po CK įsigaliojimo ir įregistruotas viešajame registre vieno
iš sutuoktinių vardu (kasacinio teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje
Nr. 3K-3-522/2007, 2006 m. spalio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2006).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo
į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja O. K. prašo teismų
nutartis panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos
teismui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai
aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą,
viešojo registro duomenų reikšmę, paskirtį ir jų paneigimo teisines galimybes,
bei akivaizdžiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuos šių teisės
normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teisėjų kolegijos išvada, kad sutuoktinio
asmeninio turto prezumpcija, nustatyta CK 3.88 straipsnio 3 dalyje, gali būti
paneigta tik nagrinėjamoje ginčo teisenos tvarka byloje dėl nuosavybės teisės
pripažinimo. Nuosavybės teisės į dalijamą turtą subjektas yra vienas iš būtinų
klausimų, kuriuos sprendžia teismas, nagrinėdamas išieškotojo prašymą dėl
skolininko dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Vykdymo procesui įstatymo leidėjas nustatė specialų bendro turto padalijimo atvejį,
todėl išieškotojas neprivalo reikšti atskiro ieškinio. Teisėjų kolegija,
padarydama priešingą išvadą, iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo 2007 m.
lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007,
išaiškinimų ir be teisėto pagrindo atsisakė ginti išieškotojų teises.
2. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2
dalį turtas, kurį įgijo vienas ar abu sutuoktiniai po santuokos sudarymo,
laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, kol įstatyme nustatytu pagrindu nėra
įrodyta priešingai. Pagrindų, paneigiančių šią prezumpciją, sąrašas nustatytas
CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti
aiškinamas plečiamai. Dėl to, turtas, kurį vienas sutuoktinis nusipirko
santuokos metu, aiškiai neišreikšdamas valios įsigyti šį turtą asmeninės
nuosavybės teise, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem
sutuoktiniams, nepriklausomai nuo panaudotų lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7
punktas).
Įgytos daiktinės teisės registravimo faktas ir apimtis
neturi jokios įtakos šios teisės turiniui. Nesant CK 3.89 straipsnio 1 dalyje
nurodytų pagrindų turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji
jungtinė nuosavybė, ir nesvarbu, ar buvo jis registruotas, ir jeigu buvo – tai
koks buvo padarytas įrašas. Nuosavybės teisės registracija šiuo atveju atlieka
ne teisę sukuriančiąją, o teisę paviešinančiąją funkciją – ji skirta trečiųjų
asmenų, įsigyjančių registruotą teisę, teisių apsaugai. Ši registracija neturi
teisinės reikšmės, kai nekalbama dėl turimos daiktinės teisės perleidimo
tretiesiems asmenims. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatytas specialus
nuosavybės teisės registravimo pagrindas ir tokio registravimo pasekmės: asmuo,
kurio vardu registruotas turtas, garantuoja tretiesiems asmenims, kad šis
turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, todėl teisės į šį turtą gali
būti perleistos ar apsunkintos tik vieno šio asmens valia (CK 3.92 straipsnio 4
dalis). Nagrinėjamos bylos dalykas nesusijęs su skolininkams priklausančio
daikto perleidimu tretiesiems asmenims, todėl teisės normos, reglamentuojančios
daiktinių teisių registravimą, iš viso neturėjo būti taikomos. Teisėjų
kolegija, taikydama šias teisės normas, iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo
2008 m. balandžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.
3K-3-207/2008, išaiškinimų.
3. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo remtis
kasacinio teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-25/2007, ir 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje
byloje Nr. 3K-3-522/277, atskirajam skundui atmesti, nes pirmojoje sutuoktinių
turto bendrumas įrodytas santuokos liudijimu, o antrojoje – turto bendrumas
paneigtas sutuoktinių sudaryta ir teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos
nutraukimo pasekmių. Abiem atvejais kasacinis teismas pažymėjo, kad
registracija kyla iš turimos teisės, o ne priešingai, todėl pirmuoju atveju
pripažino turto bendrumą, o antruoju – turto asmeniškumą. Kasacinio teismo 2006 m.
spalio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, teisėjų
kolegija apskritai negalėjo remtis, nes šios bylos aplinkybės iš esmės
skiriamos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių – joje buvo sprendžiami turto,
įregistruoto iki 2000 m. CK įsigaliojimo, padalijimo klausimai.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K.
prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pagrįstai taikė ginčui CK 3.88 straipsnio 3
dalyje įtvirtintą asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpciją. Kadangi ginčo
turtas registre neįregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o reikalavimo
pripažinti turtą bendrąją jungtinę nuosavybę pareiškėjai teisme nepareiškė, tai
sutuoktinio asmeninės nuosavybės prezumpcija galioja ir todėl negalima taikyti
CPK 667 straipsnio dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo.
2. Kasaciniame skunde remiamasi vien teisės normomis,
reglamentuojančiomis bendrąją jungtinę nuosavybę, nepagrįstai ignoruojant
asmeninės sutuoktinių nuosavybės galimybę. Skunde netinkamai remiamasi
kasacinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. 3K-3-207/2008, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos
aplinkybių. Skunde cituojamoje kasacinio teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007, nurodyta, kad „esant
sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijai, kartu CK 3.88 straipsnio 3 dalyje
nustatytas reikalavimas, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai
turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip
bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji
jungtinė nuosavybė. Šio teisinio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad tam, kad
viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto
bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš nurodytų įrašų: 1) turto
įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno
sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra jų bendroji
jungtinė nuosavybė. Taigi vieno sutuoktinio vardu viešame registre
įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė
sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol
neįrodyta kitaip“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
CK 3.88 straipsnio 3 dalies aiškinimo
CK 3.88
straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti
išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai. Principinė
nuostata reikalauja, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai.
Santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš jų vardu įgytas turtas yra jų bendroji
jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Ginčo atveju nė vienas
sutuoktinis neprivalo įrodyti susituokus įgyto turto bendrumo, nes galioja
įstatymo nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol
neįrodyta priešingai (CPK 3.88 straipsnio 2 dalis). Viešame registre pateikiant
informaciją apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektus
gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė. Iškilus ginčui dėl tokio turto teisinio statuso – vertinimo bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe ar sutuoktinio asmenine nuosavybe – viešo
registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo
turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali
nesivadovauti viešo registro informacija. Viešo registro informacija turi būti
paneigiama teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007).
Sprendžiant sutuoktinių tarpusavio ginčą dėl turto priklausymo jiems asmeninės
ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 1
dalies ir 3.89 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja turto
įgijimo viena ar kita nuosavybės forma pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
S. L. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-207/2008). Tretiesiems
asmenims pagal viešo registro įrašus sprendžiant dėl turto statuso yra įstatyminis
pagrindas vadovautis viešo registro duomenimis arba teismo keliu reikalauti dėl
turto teisinio statuso pasisakyti taikant nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (CK
3.88 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalis ir kt.). Procesinė tokio
reikalavimo tvarka nereglamentuota, todėl teismo išvados gali būti pateiktos
teismui išnagrinėjus reikalavimą ginčo ar ne ginčo teisenos tvarka civilinėje
byloje, kurioje nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės ir teisinės aplinkybės apie
tai, ar konkretus turtas yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
ar sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise. Civilinėje byloje dėl skolininko
turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo,
jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės,
ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui
bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai yra
tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo
išvada, kad klausimas dėl turto priklausymo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
teise gali būti sprendžiamas tik ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį dėl
nuosavybės teisės pripažinimo. Byloje dėl skolininko dalies bendrame turte
nustatymo teismas, dalyvaujant suinteresuotais asmenimis sutuoktiniams (CPK 443
straipsnio 3 dalis), turi teisę motyvuose pripažinti, ar turtas priklauso bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir po to teismo nutarties rezoliucijoje
spręsti dėl pareikšto reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrame turte
pagrįstumo. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį nutarčiai įsiteisėjus byloje
dalyvavę asmenys nebegali ginčyti kitoje byloje teismo nustatytų teisinių
santykių ir faktų, nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnio 2
punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad dėl
proceso, vykstančio ne ginčo teisena ir nesant reikalavimo pripažinti konkretų
faktą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nenustatytos ir šioje byloje
negali būti nustatytos aplinkybės dėl turto įgijimo pagrindų ir nuosavybės
teisės subjektų, turi būti vadovaujamasi įstatymo prezumpcija. Iš to išplaukia,
kad teisėjų kolegija neteisingai aiškina ir susiaurina bylos nagrinėjimo dalyką
pagal pareiškimą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio tvarka, kai bendrosios
jungtinės nuosavybės teisės dalyviai gali būti sutuoktiniai. Dėl šios pažaidos
apeliacinės instancijos teisėjų kolegija netaikė bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės ir asmeninės nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 3.88
straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalis), be to, nepagrįstai nurodė, kad
sutuoktinių asmeninė nuosavybė gali būti pripažinta tik įrodžius CK 3.90
straipsnio nustatytus pagrindus. Iš apeliacinės instancijos teismo kolegijos
motyvų galima suprasti, kad nuginčijamoji sutuoktinių turto nuosavybės teisės bendrumo
prezmupcija suprantama ne kaip prielaida, kuri taikoma iki ginčo, bet ginčo
metu galima nuginčyti. Ji ginčo metu tarnauja kaip įrodinėjimo naštą
paskirstanti procesinė priemonė.
CK 3.88
straipsnio 2 dalyje nustatyta turto bendrumo prezumpcija galioja sutuoktiniams ir
kitiems asmenims, jei nėra išviešinti turto savininkai kitaip. Kilus ginčui ar
teismui sprendžiant kitus klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į
jį rūšies ir subjektų (kam priklauso turtas nuosavybės teise), sprendžiama
pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kitose
normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu
atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo,
kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš
sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. nuneigti CK 3.88 straipsnio 2
dalies nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo. Asmuo, kuris remiasi
šia prezumpcija, gali, bet neprivalo teikti įrodymus apie sutuoktinių turto
bendrumą.
Jeigu turtas yra
išviešintas viešame registre ir nesilaikyta dviejų reikalavimų – 1) sutuoktinių
nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu savininkai arba 2)
nurodytas vienas iš sutuoktinių savininku, o turtas nepažymėtas kaip bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė, – tai tretieji asmenys, kurių interesais yra
viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis
turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba teismo keliu reikalauti
pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir taip pagrįsti nuosavybės
teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto
dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir
kt.). Teisminio nagrinėjimo metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
teisės dalyviai neturi teisės remtis CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta
tvarka išviešintomis aplinkybėmis kaip asmeninės nuosavybės teisės atsiradimo
pagrindu. Minėta, dėl pagrindų sprendžiama taikant CK 3.88 straipsnio 1 dalį ir
3.89 straipsnio 1 dalį, 3.90 straipsnį ir kitas normas. Taikant nuosavybės
teisės įgijimą nustatančias normas turi būti įvertinta ne tik tai, kas ir kieno
vardu atliko mokėjimus, bet ar tai padaryta iš santuokoje įgytų vieno ar abiejų
sutuoktinių vardu turto ar lėšų, ar įgyjant turtą aiškiai išreikšta
sutuoktinio, panaudojusio asmenines lėšas ar turtą, valia dėl turto įgijimo
santuokos metu asmeninės nuosavybės teise.
Jeigu turtas
įgytas po santuokos ir sutartyje nėra aiškiai nurodyta sutuoktinių valia įgyti
turtą asmeninės nuosavybės teise, tai aiškinant sutarties sąlygas išviešinimo
viešame registre aplinkybės gali būti vienos iš svarbių sutarties turinio
aiškinimui aplinkybių pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį – kaip šalių elgesys po
sutarties sudarymo. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles ši aplinkybė turi būti
vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, laikantis visų sutarčių aiškinimo
taisyklių.
Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 667 straipsnį, CK 3.88 straipsnio
2 ir 3 dalis, nenagrinėjo aplinkybių ir neanalizavo nuosavybės teisės
atsiradimo pagrindų pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, 3.89 straipsnio 1 dalį,
3.90 straipsnį ir kitas normas, todėl pažeidė procesinės ir materialinės teisės
normas. Priimtos nutarties negalima vertinti kaip pagrįstos ir teisėtos.
Teisėjų kolegija konstatuoja pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo
nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. (CPK 359
straipsnio 3 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 2
d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos
teismui apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Gintaras
Kryževičius
Algis Norkūnas