Civilinė byla Nr. 2A-402-368/2019

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01714-2019-1

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.5.;

 (S)

                                                                             2.2.2.3.1.1.; 2.4.2.5.; 3.1.3.7.; 3.3.1.18.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės ir Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (suinteresuotų asmenų) Šiaulių apygardos prokuratūros, V. B., V. T. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo pagal pareiškėjos T. B. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. B. pareiškimą ginti viešąjį interesą, suinteresuotiems asmenims Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. ir V. T. individualiai įmonei.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja T. B. (toliau – pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą pareiškimu, kuriuo prašė imtis įstatymo numatytų priemonių apginti viešąjį interesą dėl valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo - neteisėto valstybinės žemės ribų pakeitimo atlikus kadastrinius matavimus ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką bei valstybinės žemės pasisavinimo. Pažymėjo, kad 2013 m. V. T. individuali įmonė (toliau V. T. IĮ) be jos žinios atliko jai asmeninės nuosavybės teisėmis tuo metu priklausiusio žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau registruotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus, ko pasėkoje neteisėtai buvo pakeistos aplink minėtą sklypą esančios valstybinės žemės ribos, dėl ko yra pakankamas pagrindas spręsti apie galimą valstybės teisių pažeidimą. Kadastrinių matavimų metu pažymint minėto žemės sklypo ribas vietoje ji nebuvo kviesta, be to, jos parašas, esantis 2013-07-15 prašyme dėl kadastro duomenų įregistravimo, adresuotame kadastro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“, yra suklastotas. Pareiškėjos nuomone, neteisėtus veiksmus šiuo atveju galėjo atlikti pareiškėjos T. B. sūnus V. B., kuriam vėliau, be pareiškėjos žinios ir sutikimo atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, šis žemės sklypas buvo perleistas jo nuosavybėn. Pažymėjo, jog atlikus kadastrinius matavimus bei įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre, jos gyvenamasis namas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau registruotas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsidūrė valstybinės žemės teritorijoje, nors prieš tai šis pastatas stovėjo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype, o dalis valstybinės žemės pateko į privačios žemės teritorijos ribas. Pareiškėjos įsitikinimu, tokia situacija, kai atlikus kadastrinius matavimus, be jokio pagrindo iš esmės iškraipomos anksčiau preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypų ribos, yra negalima, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, tiek pareiškėjos, kaip privataus asmens, tiek valstybės teisėms ir teisėtiems interesams.

2.       Suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė R. D. su pareiškėjos T. B. skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl kadastrinių matavimų, valstybinės žemės plotų užvaldymo, gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimo valstybinės žemės plotui, žemės sklypų ribų pakeitimo, buvo ištirtos ir išsamiai išdėstytos priimant sprendimą. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų argumentais ir padarytomis išvadomis, neleidžia teigti, kad prokuratūroje pareiškėjos pareiškimas ir skundas aukštesniajam prokurorui buvo išnagrinėti nepilnai, pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotas skundų dėl viešojo intereso nagrinėjimo taisykles. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribų formavimo klausimai neišeina už vieno asmens interesų sferos. Subjektinės teisės pažeidimą asmuo turi ginti pats, o nereikalauti, kad tas teises apgintų institucijos, įgaliotos ginti viešąjį interesą.

3.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašė teismo jį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad po atliktų kadastrinių matavimų pasikeitė 1,4353 ha žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), ribos ir konfigūracija, palyginus su ribomis ir konfigūracija, nurodytomis pirminiuose sklypo suformavimo dokumentuose - 1995-11-28 abrise ir 1996-01-05 laikinajame žemės sklypo plane. Dalis sklypo rytinėje dalyje - apie 0,1000-1300 ha įėjo į valstybinę žemę; taip pat patikslinta pietinė sklypo riba tarp posūkio taškų 1-2 dalinai - apie 0,1500 ha žemės išimant iš privačios žemės ir paliekant už sklypo ribų. Taip patikslinus pietinę sklypo ribą, pastatai, esantys šioje sklypo dalyje, atsidūrė valstybinėje žemėje. Sutiko su T. B. skundu dalyje dėl 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų metu neteisėtai pakeistų žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų dalinai, nes atliekant kadastrinius matavimus nebuvo pateikta pastatų teisinės registracijos dokumentų ir savininkui pageidaujant patikslintos žemės sklypo ribos.

4.       Suinteresuotas asmuo V. B. prašė pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji reiškia ieškinį dėl jos teisės pažeidimo, nes ji nebėra minimų byloje žemės sklypų savininkė, todėl neturi materialinio teisinio suinteresuotumo sprendimui šioje byloje.

5.       Suinteresuotas asmuo V. T. IĮ prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad T. B. savo skunduose prokuratūrai ir teismams nepagrįstai manipuliuoja viešo intereso gynimu galimai siekdama asmeninės naudos, siekdama panaikinti teisėtus NŽT sprendimus bei kadastrinius matavimus - panaikinti sandorius su sūnumi V. B. dėl jų tarpusavio konflikto. Suinteresuoto asmens nuomone, viešojo intereso nebuvimą įrodo tai, kad atliekant kadastrinius matavimus 2012 m. - 2013 m. visa žemė apie sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privati. Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame projekte suprojektuoti gretimi sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuos vėliau nupirko pareiškėjos sutuoktinis A. B., t. y. jau 9 metai, kai žemė aplink buvo privatizuota. Matavimai atlikti su pareiškėjos sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu skundą tenkino. Panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. VI 5-12. Netenkino suinteresuoto asmens matininko V. T. įmonės procesinių prašymų dėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja T. B. yra priskirtina socialiai pažeidžiamų asmenų grupei - ji senatvės pensininkė, o matininko V. T. įmonės netinkamai atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia ne tik pareiškėjos T. B., bet ir valstybės kaip žemės savininkės teises ir teisėtus interesus, pripažino, kad ginčo atveju turi būti ginamos šių asmenų teisės ir teisėti interesai.

8.       Pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens matininko V. T. IĮ atliktų kadastrinių matavimų, teismas nurodė, kad minėto matininko įmonei 2012 m. atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus buvo pakeista jų geografinė padėtis, ribos ir valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (15 arų) nepagrįstai buvo perkeltas po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais (adresu: duomenys neskelbtini) ir dėl to naujai suformuoti žemės sklypai pasislinko rytų ir vakarų kryptimis. Kadangi V. T. IĮ netinkamai parengtos ir nepagrįstai suderintos žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos VĮ Registrų centrui, kurių pagrindu gautų duomenų teismas nelaikė teisingais, todėl pareiškėjos prašymą Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo, atsižvelgiant į įvykusius pokyčius po T. B. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kadastro duomenų iškraipymo, teismas laikė pagrįstu (tame tarpe ir žemės sklypo ribų). Teismo nuomone, tai, kad pareiškėja anksčiau neginčijo atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka, nesudaro teisinio pagrindo netenkinti jos skundo.

9.       Teismas nepriteisė suinteresuoto asmens matininko V. T. IĮ bylinėjimosi išlaidų patirtų dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, nes teismo nuomone, suinteresuotas asmuo siekė faktiškai įteisinti savo neteisingai atliktus kadastrinius matavimus, ir dėl to ši įmonės išlaidų dalis jam negali būti atlyginta. Taip pat teismas atmetė ir V. T. įmonės prašymą dėl atstovavimo išlaidų dalies atlyginimo. Tokia išvadą teismas siejo, ne tik su pareiškėjos skundo patenkinimu, bet ir su byloje nustatytais faktais, kurie teismo vertinimu, neginčijamai įrodo V. T. įmonės veiksmų klaidingumą atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus. Teismo nuomone, tokiam procesinio prašymo netenkinimui įtakos turi ir tai, kad pareiškėja siekia ne tik panaikinti V. T. įmonės atliktus kadastrinius matavimus, bet ir jų pagrindu sudarytus sandorius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliantai suinteresuoti asmenys Šiaulių apygardos prokuratūra, V. B. ir V. T. IĮ apeliaciniais skundais prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos T. B. skundas, panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. VI5-12, ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos T. B. skundą atmesti. Apeliacinius skundus suinteresuoti asmenys grindžia iš esmės analogiškais argumentais:

10.1.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str., Žemės reformos 21 str. 3 d., Žemės įstatymo 21 str.), Teritorijų planavimo įstatymo, Kelių įstatymo bei juos įgyvendinančių teisės aktų) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso 5 str., 49 str., 178 str., 183 str., 185 str. normas, peržengė įstatymo nustatytas ribas kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą, nes pasisakė dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nebuvo pradėtas nagrinėti teisme, esmės, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, neanalizavo ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, kai kurių įrodymų ir liudytojų parodymų atmetimo niekaip nemotyvavo, kas lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisingą bylos išsprendimą.

10.2.       Pareiškėja nėra ginčo žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Šiuos ginčo žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį , suformuotus padalinus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėja dar 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido suinteresuotam asmeniui (sūnui V. B.). Pareiškėja iki žemės sklypų dovanojimo sandorių sudarymo dėl 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų jokių pretenzijų dėl jų netinkamumo niekam nereiškė, su skundu į žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančią NŽT (jos padalinį – (skyrių)), taip pat į teismą su ieškiniu ar į prokuratūrą su pareiškimu dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų ribų ar jų geografinės padėties netinkamumo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo V. B., kaip ginčo žemės sklypų savininkas pretenzijų V. T. IĮ dėl sklypų kadastrinių matavimų neturi.

10.3.       Aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, nustatė, kad atliekant 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: duomenys neskelbtini, kadastrinius matavimus jo pagrindu buvo suformuoti ne tik žemės sklypai: projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir papildomai paliktas apie 0,15 ha ploto valstybinės žemės plotas po gyvenamuoju namu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl padarė išvadą, kad po kadastrinių matavimų buvo pakeistos buvusio žemės sklypo ribos, tačiau nesutiko su pareiškėjos T. B. argumentais, kad po atliktų kadastrinių matavimų buvo pakeistos aplink 3,26 ha žemės sklypą buvusios valstybinės žemės sklypo ribos, jas užvaldant. Priešinga teismo padaryta išvada, jog dėl matininko V. T. įmonės atliktų kadastrinių matavimų buvo pažeistos valstybės, kaip žemės savininkės, teisės ir teisėti interesai, nes valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (15 arų) nepagrįstai buvo perkeltas po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais (adresu: duomenys neskelbtini) yra grindžiama tik vieninteliu rašytiniu įrodymu – NŽT prie ŽŪM (skyriaus) 2018 m. balandžio 17 d. atsiliepimu Nr. (duomenys neskelbtini) į pareiškėjos T. B. skundą. Šis rašytinis įrodymas laikytinas nepatikimu ir neteisingu, nes jame pateiktos informacijos teisingumą paneigė centrinė institucija - NŽT prie ŽŪM, kuri 2018 m. gegužės 11d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad minėtame atsiliepime nurodyta nepagrįsta, klaidinanti ir prieštaraujanti šiame rašte pirmiau išdėstytiems nustatytiems faktams informacija. Teismas, išsamiai neišsiaiškinęs aplinkybių, tiesiog pritarė klaidingai NŽT ir jos padalinio – (skyriaus) nuomonei dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir sklypo poslinkio 39 m į šiaurės vakarus.

10.4.       Nors pareiškėja T. B. ir yra senatvės pensininkė, tačiau šis jos statusas nereiškia, kad valstybinė institucija – prokuratūra turi ginti jos interesus per viešojo intereso gynimo institutą. Subjektinės teisės pažeidimą asmuo turi ginti pats, o nereikalauti, kad tas teises apgintų institucijos, įgaliotos ginti viešąjį interesą. Be to, teismas, pripažindamas, kad egzistuoja teisinis pagrindas naikinti ginčijamus aktus (žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir žemės sklypų planus), kuriais gauti netikslūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, pažeidė prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją.

10.5.       Nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai dėstomas teismo vertinimas, kad būtina pakartotinai atlikti pareiškėjai ir valstybei bei suinteresuotam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes teritorijoje, kurioje matininko V. T. IĮ 2012 m. atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus, šiai dienai pareiškėja T. B. ir valstybė neturi nei bendro nei atskirų žemės sklypų, visi žemės sklypai priklauso suinteresuotam asmeniui V. B.. Prokuroras neturi teisės reikalauti iš privačių asmenų atlikti jokių veiksmų (išskyrus paaiškinimo gavimą), o tuo labiau reikalauti iš privataus asmens atlikti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

10.6.       Papildomai suinteresuotas asmuo matininko V. T. IĮ nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi įpareigojęs V. T. pradėti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo darbus, siekiant 0,15 ha valstybiniame žemės plote suformuoti kitos paskirties - namų valdos žemės sklypą, reikalingą pareiškėjos T. B. nuosavybės teise valdomiems statiniams (1922 m. statybos gyvenamajam namui ir tvartui) eksploatuoti, vėliau nepagrįstai šių išlaidų suinteresuotam asmeniui nepriteisė. Darbas buvo atliktas, visi jas pagrindžiantys dokumentai teismui buvo pateikti, todėl šios ir kitos išlaidos už advokato teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų būti priteistos, jei teismas patenkintų jo apeliacinį skundą.

11.       Atsiliepimu į apeliantų suinteresuotų asmenų Šiaulių apygardos prokuratūros, V. B. ir V. T. IĮ apeliacinius skundus, pareiškėja T. B. prašo juos atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

11.1.       Nesutinka su apeliantės Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos T. B. skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir spręsdamas dėl viešojo intereso esmės, netinkamai taikė bei pažeidė Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 4 dalies ir 6 dalies, nuostatas ir peržengė įstatymo nustatytas teismui ribas kontroliuoti prokuroro veiksmų teisėtumą. Pareiškėjos nuomone, apeliantė savo teiginių tinkamai nemotyvuoja, jų nepagrindžia konkrečia faktine medžiaga ir nenurodo, kuo būtent pasireiškė minėti pažeidimai, o tik deklaratyviai nurodo, kad paminėti įstatymai buvo pažeisti.

11.2.       Nesutinka su apelianto V. B. apeliacinio skundo argumentais dėl žemės sklypų, kuriems netinkamai atlikti kadastriniai matavimai, jai nepriklausomumo ir teigia, kad tokie apeliacinio skundo argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški. Į prokurorą ir teismą kreipėsi būtent dėl to, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas, ką konstatavo ir pareiškėjos skundą išnagrinėjęs teismas. Atliekant T. B. ir valstybei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymą buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių matavimo ir faktinių ribų nustatymo tvarka nuostatos, neteisingai suformuoti žemės sklypai. Pareiškėja skunde be kita ko nurodė, kad kadastrinių matavimų metu pažymint minėto žemės sklypo ribas vietoje ji nebuvo kviesta, be to, jos parašas, esantis 2013 m. liepos 15 d. prašyme dėl kadastro duomenų įregistravimo, adresuotame kadastro tvarkytojui VĮ „Registrų centras“, yra suklastotas. Pareiškėja iškėlė pagrįstą prielaidą, kad neteisėtus veiksmus šiuo atveju galėjo atlikti pareiškėjos T. B. sūnus V. B., turintis materialinį suinteresuotumą. Esant tokiems skundo argumentams stebėtis, kodėl teismas nagrinėjo atliktų matavimų teisėtumo klausimus ir kokiu pagrindu teismas konstatavo būtinumą pakartotinai atlikti matavimus, daugiau negu keista.

11.3.       Nesutinka su apelianto V. T. IĮ apeliacinio skundo argumentu, kad sklypų preliminarinės ribos iki kadastrinių matavimų nebuvo tikslios, o V. T. IĮ 2012 m. atlikus šių sklypų kadastrinius matavimus, nebuvo pakeista ginčo sklypų geografinė padėtis ir sklypų buvimo vieta nebuvo perslinkta. Priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypų ribos buvo pakeistos ir tai atliko V. B. su V. T., dėl ko pareiškėjos gyvenamasis namas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau registruotas unikalus Nr. (adresu: duomenys neskelbtini)), atsidūrė valstybinėje žemėje, nors prieš tai šis pastatas stovėjo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančiame žemės sklype. NŽT išvadoje nurodė dėl sklypų ribų neatitikimo - 39 metrų perslinkimo. Apelianto V. T. IĮ prielaidos, kad NŽT galimai dėl kompetencijos stokos nesugebėjo objektyviai įvertinti V. T. IĮ 2012 m. atliktų ginčo sklypų kadastrinių matavimų, kas galimai suklaidino ir teismą ir jis priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, yra nepagrįsti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tik pakartotinai tinkamai atlikus tikslius kadastrinius matavimus, gali būti tiksliai nustatyta kiekvieno žemės sklypo geografinė padėtis, kuri šiuo metu yra neteisingai įregistruota Nekilnojamojo turto registre pagal netinkamai atliktus matavimus.

12.       Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo V. T. IĮ prašo jį tenkinti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos T. B. skundas, panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. VI5-12, priimti naują sprendimą - pareiškėjos T. B. skundą atmesti. Atsiliepime savo poziciją grindžia analogiškais kaip ir savo pateikto apeliacinio skundo argumentais.

13.       Atsiliepimu į V. T. IĮ ir V. B. apeliacinius skundus, suinteresuotas asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra prašo skundus patenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

    Apeliantų Šiaulių apygardos prokuratūros, V. B. ir V. T. IĮ apeliaciniai skundai tenkintini.

14.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15.       Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. VI5-12 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismo nagrinėjant skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones, nagrinėjimo ribų.

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

17.       Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne. Kasacinio teismo praktika nagrinėjant skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra aiški ir nesikeitė. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), bylos nagrinėjimo ribos siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, t. y., ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Aukštesniojo prokuroro nutarimas palikti galioti nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones taip pat gali būti peržiūrimas tik dėl procedūrinių tyrimo klausimų (tyrimo terminų, apimties, galutinį sprendimą priėmusio subjekto įgaliojimų ir pan.).

18.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 str. 3 d., 49 str.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones teismo negali būti kvestionuojamas, nes tai reikštų, kad teismas paneigia prokuroro teisę spręsti dėl viešojo intereso gynimo ir sprendžia apie viešojo intereso buvimą a priori, o ne nagrinėdamas bylą. Teismas negali įpareigoti prokuroro veikti tam tikru būdu.

19.       Be to, prokuroro veikimas turi ribas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje 4 dalyje nurodyta, kad prokuroras gali priimti nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą tik vienu atveju, kai nenustato viešojo intereso pažeidimo, kas neturi būti vertinama atsietai nuo kitų tokiam sprendimui priimti taikytinų teisės normų ir jų vertinimo konkrečioje situacijoje. Ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, taip pat, ar dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 40/2013).

20.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja T. B. – yra privatus fizinis asmuo, kuri pateikė Šiaulių apygardos prokuratūrai pareiškimą. Juo prašė imtis įstatymo nustatytų priemonių viešajam interesui - valstybės teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes anot pareiškėjos, neteisėtai buvo pakeistos valstybinės žemės ribos atliekant kadastrinius matavimus, ko pasėkoje, anot pareiškėjos buvo pasisavinta valstybinė žemė. Nurodė, kad 2013 m. matininko V. T. IĮ be jos žinios atliko jai nuosavybės teise tuo metu priklausiusio žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ko pasėkoje neteisėtai buvo pakeistos aplink žemės sklypą buvusios valstybinės žemės ribos, dėl ko, pasak pareiškėjos, yra pakankamas pagrindas spręsti apie galimą valstybės interesų pažeidimą. Kadastrinių matavimų metu pažymint minėto žemės sklypo ribas vietoje ji nebuvo kviesta, jos parašas, esantis 2013 m. liepos 15 d. prašyme dėl kadastro duomenų įregistravimo, adresuotame VĮ Registrų centras yra netikras. Po atliktų kadastrinių matavimų, pareiškėjos gyvenamasis namas, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (adresu: duomenys neskelbtini), anksčiau registruotas žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė valstybinės žemės teritorijoje, o dalis valstybinės žemės pateko į privačios žemės teritorijas. T. B. nuomone, tokia situacija, kai atlikus kadastrinius matavimus, be jokio teisinio pagrindo iš esmės iškraipomos anksčiau preliminariais matavimais nustatytos žemės sklypų ribos, yra negalima, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, taip pat jos, kaip privataus asmens bei valstybės teisėms ir teisėtiems interesams.

21.       Vertinant Šiaulių apygardos prokuratūros pateiktą ir civilinės bylos medžiagą, matyti, jog pareiškėjos pareiškimas perduotas nagrinėti Šiaulių apskrities VPK dalyje dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dalyje sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, taikymo. Tyrimo metu išreikalauti duomenys iš VĮ Registrų centras, taip pat iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (skyriaus) (toliau - NŽT prie ŽŪM (skyrius)), kuris pateikė išvadą, kad pareiškėjos T. B. pareiškime minimos aplinkybės ir nurodyti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti vykdant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir laikantis tuo metu galiojusių planavimo dokumentų. NŽT prie ŽŪM (skyrius) persiuntė Šiaulių apygardos prokuratūrai ir žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto objekto (privataus ūkio), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), juridinės ir techninės dokumentacijos kopijas bei kitą medžiagą reikalingą pareiškimo nagrinėjimui, kuri buvo ištirta ir įvertinta galiojančių teisės aktų kontekste. Nenustačiusi viešo intereso pažeidimo, prokurorė 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. T5-1154 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

22.       Pareiškėjai T. B. apskundus Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones, aukštesnioji vyriausioji prokurorė R. D. iš dalies sutiko su pareiškėjos argumentais, kad tyrimas pagal pareiškėjos 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškimą buvo atliktas neišsamiai, ir padarė išvadą, jog priimtame nutarime nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos iškeltus klausimus bei argumentus dėl valstybinės žemės plotų užvaldymo, gyvenamojo namo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), priskyrimo valstybinės žemės plotui, žemės sklypų ribų pakeitimo, todėl papildomai pareikalavo duomenų iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus ir matininko V. T. IĮ.

23.       Apibendrindama gautus papildomus duomenis ir pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų – valstybinės žemės užvaldymo, vyriausioji prokurorė nesutiko, kad atliekant minėtus kadastrinius matavimus buvo pakeistos aplink 3,26 ha žemės sklypą buvusios valstybinės žemės sklypo ribos, jas užvaldant ir šioms prokurorės išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros surinktų duomenų matyti, kad žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nei vienas jų 2012 metais gretimybėje tuo metu nebuvo su valstybinės žemės plotais (0,15 ha valstybinės žemės plotas (tikėtina, kad viršplotis susidarė dėl atliktų tikslesnių matavimų) buvo išskirtas iš 3,26 ha žemės sklypo), o tik su privačiais, todėl šiuo atveju, valstybės interesai nebuvo pažeisti ir vertinti padarytas išvadas kitaip, nei jas vertino Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

24.       Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantės Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentui, jog viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų teisių ar interesų gynimu, jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės, ar jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Šiuo atveju, pareiškėja T. B., kreipdamasi į prokurorą, siekė, kad būtų įgyvendinta (apginta) jos subjektinė teisė, tačiau tokį teisės pažeidimą asmuo turi ginti pats, nežiūrint į tai, kad jos statusas – pensininkė, o nereikalauti, kad tas teises apgintų institucijos, įgaliotos ginti viešąjį interesą.

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirminiame pareiškėjos T. B. 2017-11-21 pareiškime Šiaulių apygardos prokuratūrai prašoma ginti valstybės interesus, tačiau skundu teismui, pareiškėja papildomai prašo įvertinti ir matininko V. T. IĮ, atliekant kadastrinius matavimus ir formuojant žemės sklypus, veiksmus, dėl kurių iš esmės pasisakė Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. VI5-12 rezoliucinėje dalyje. Prokurorė dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo formuojant du žemės sklypus (bei atsiradusio papildomai 0,15 ha ploto valstybinės žemės ploto po gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu) iš 3,26 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (adresu: duomenys neskelbtini), kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų (skyriaus) darbuotojų, atsakingų už performuoto 3,26 ha sklypo kadastrinių matavimų patvirtinimą, bei V. T. įmonės matininko veiksmus. Tai reiškia, kad Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė dėl pareiškėjos T. B. skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į tą kompetentingą instituciją, kuri ir turi įgaliojimus ir kompetenciją pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus vertinti kadastrinių matavimų formuojant naujus žemės sklypus teisingumą ir matininko veiksmų tinkamumą. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pareiškėja, kreipdamasi į prokuratūrą ir į teismą, nekėlė klausimo dėl kitų gretimybėje jo esančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės Šiaulių apygardos prokuratūros pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ne tik žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir gretimybėje jo esančių žemės sklypų kadastrinius matavimus ir pasisakydamas, kad neteisingai nustatyta kiekvieno žemės sklypo geografinė padėtis bei nurodydamas, kad būtina pakartotinai atlikti ne vieno, o kelių žemės sklypų, o būtent pareiškėjai ir valstybei bei suinteresuotam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, išėjo už pareiškėjos T. B. skundo ribų.

26.       Taigi, įvertinusi Šiaulių apygardos prokuratūros medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 tomai) bei atsižvelgdama į nurodytas teismų kompetencijos, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. VI5-12 dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. T5-1154 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra motyvuotas ir išsamus, jame prokurorė smulkiai detalizavo pareiškėjos skunde pateiktą informaciją, savo iniciatyva rinko medžiagą reikalingą skundo nagrinėjimui iš atitinkamų institucijų ir išvadas padarė įvertinusi teisės aktus, teismų formuojamą praktiką, kitų valstybinių institucijų pateiktą informaciją, todėl panaikinti jį pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos T. B. skundą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso priemones, turėjo tik patikrinti prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, tačiau nepagrįstai sureikšmino pareiškėjos statusą ir nusprendė ginti jos privačius asmeninius interesus. Teisėjų kolegija nagrinėjamu klausimu pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas iš esmės, jog egzistuoja teisinis pagrindas naikinti ginčijamus aktus (žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir žemės sklypų planus), kuriais gauti netikslūs žemės sklypų kadastriniai matavimai, pažeidė prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir tuo pačiu netinkamai taikė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcija) 4 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 4 dalies ir 6 dalies nuostatas. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė įstatymo nustatytas teismui ribas kontroliuoti prokuroro veiksmų teisėtumą (CPK 185 str.) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos nagrinėjant skundus dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Dėl V. B. apeliacinio skundo argumentų.

27.       Be analogiškų kaip ir Šiaulių apygardos prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, suinteresuotas V. B. papildomai apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėja nėra ginčo žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Šiuos ginčo žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (adresu: duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (adresu: duomenys neskelbtini)), suformuotus padalinus žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėja dar 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi perleido suinteresuotam asmeniui (sūnui V. B.). Pareiškėja iki žemės sklypų dovanojimo sandorių sudarymo dėl 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų jokių pretenzijų dėl jų netinkamumo niekam nereiškė, su skundu į žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdančią NŽT (jos padalinį – (skyrių)), taip pat į teismą su ieškiniu ar į prokuratūrą su pareiškimu dėl kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų ribų ar jų geografinės padėties netinkamumo nesikreipė. Teigia, kad pats suinteresuotas asmuo V. B., kaip ginčo žemės sklypų savininkas pretenzijų V. T. IĮ dėl sklypų kadastrinių matavimų neturi. Apeliacinės instancijos teismas, su tokiais apelianto V. B. argumentais sutinka.

28.       Teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga tai, kad analizuojant Šiaulių apygardos prokuratūros teismui pateiktą medžiagą ir juose esančius dokumentus, matyti, jog T. B., 2012 m. V. T. IĮ atlikus kadastrinius matavimus, pačiai T. B. pasirašius ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (Šiaulių apygardos prokuratūros medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 38 b. l.), 2014-01-22 dovanojimo sutartimi perleido 2 žemės sklypus ((duomenys neskelbtini), esantį (adresu: duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (adresu: duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui V. B. (Šiaulių apygardos prokuratūros medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 68-73 b. l.). Ir nors vėliau T. B. kartu su A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl trijų notarinių dovanojimo sutarčių nuginčijimo (sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo), tame tarpe ir dėl 2014-01-22 dovanojimo sutarties, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu (civ. byla Nr. e2-343-357/2017) T. ir A. B. ieškinys atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-23 nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civ. byla Nr. e2A-169-178/2018) (Šiaulių apygardos prokuratūros medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 139-145 b. l.). 2017-11-21, pareiškėja T. B., nebūdama dviejų žemės sklypų savininke ir iš esmės neturinti jokio teisinio pagrindo ginčyti svetimų, jos sūnui V. B. priklausančių žemės sklypų ribų, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl neva viešojo intereso gynimo.

29.       Pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę nustatyti žemės sklypų ribas, atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šiuo atveju, žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie suformuoti padalinus žemės sklypą buvusiu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas suinteresuotas asmuo V. B., neturintis su pareiškėja V. B. ir valstybe jokių besiribojančių žemės sklypų nei į teismą dėl galimai neteisingai atliktų kadastrinių matavimų, nei į kitas institucijas nesikreipė ir jokių pretenzijų nereiškė. Taigi, teisėjų kolegija, nustatytų aplinkybių kontekste konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir jame pasisakydamas iš esmės dėl ne pareiškėjai T. B. nuosavybės teise priklausančių, o V. B. žemės sklypų ne tik, kad peržengė pareiškėjos T. B. skundo ribas, bet ir nepagrįstai šiuo klausimu pasisakė ir nurodė pakartotinai atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pažeisdamas materialines teisės normas (CK 4.45 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinio skundo argumentui, kad prokuroras neturi teisės reikalauti iš privačių asmenų atlikti jokių veiksmų (išskyrus paaiškinimo gavimą), o tuo labiau reikalauti iš privataus asmens atlikti jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Dėl V. T. apeliacinio skundo argumentų.

30.       Be analogiškų kaip ir Šiaulių apygardos prokuratūros ir V. B. apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, apeliantė V. T. IĮ nesutinka su teismo sprendimu ir nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės (Žemės reformos 21 str. 3 d., Žemės įstatymo 21 str., Teritorijų planavimo įstatymo, Kelių įstatymo bei juos įgyvendinančių teisės aktų) ir proceso teisės (CPK 5 str., 49 str., 178 str., 183 str., 185 str.) normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, neanalizavo ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, liudytojų parodymų, kai kurių įrodymų ir liudytojų parodymų atmetimo niekaip nemotyvavo, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.), tai lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisingą bylos išsprendimą.

31.       Tai yra, V. T. IĮ nesutinka su teismo išvada, jog V. T. įmonei 2012 m. atliekant pareiškėjai T. B. tuo metu nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, šį sklypą padalinus į du žemės sklypus (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo pakeistos šių žemės sklypų ribos, geografinė padėtis, valstybei nuosavybės teise priklausantis 0,15 ha žemės sklypas nepagrįstai perkeltas po pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, esančiais (adresu: duomenys neskelbtini), dėl to naujai suformuoti žemės sklypai pasislinko rytų ir vakarų kryptimis, V. T. įmonės 2012 m. atlikti pareiškėjai ankščiau nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (adresu: duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra neteisingi (klaidingi), nes jais buvo pakeista šio žemės sklypo geografinė padėtis, jo ribos. Iš esmės, V. T. IĮ papildomai ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimą.

32.       Papildomai apeliantė V. T. IĮ nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi įpareigojęs V. T. pradėti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo darbus, siekiant 0,15 ha valstybiniame žemės plote suformuoti kitos paskirties - namų valdos žemės sklypą, reikalingą pareiškėjos T. B. nuosavybės teise valdomiems statiniams (1922 m. statybos gyvenamajam namui ir tvartui) eksploatuoti, vėliau nepagrįstai šių išlaidų suinteresuotam asmeniui nepriteisė.

33.       Pasisakydama dėl V. T. IĮ argumentų dėl žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma, minėta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atliktus 2012 m. V. T. IĮ kadastrinius matavimus, peržengė pareiškėjos skundo ribas ir išsprendė ginčą iš esmės, taip pažeisdamas prokuroro diskrecijos teisę ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcija) 4 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 4 dalies ir 6 dalies, 19 straipsnio 1 dalies nuostatas bei materialiąsias teisės normas, numatytas CK 4.45 straipsnyje (šios sprendimo 26, 29 punktas). Antra, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė ir tokio pobūdžio ginčų dėl galimai neteisingai atliktų kadastrinių matavimų patikslinimo procedūros ir tvarkos, ką numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2011-10-19 iki 2014-04-07). Svarbu tai, kad nei Šiaulių apygardos prokuratūros surinktoje medžiagoje, nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja T. B., tuo metu (2012-2014 m.) būdama minimų žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, reiškė pretenzijas V. T. IĮ ar NŽT prie ŽŪM (ar atitinkamam jos skyriui) dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų ar prašė juos patikslinti, juo labiau nėra duomenų, kad pareiškėja skundė kadastrinių matavimų teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka. O perleidusi 2014-01-22 dieną dovanojimo sutartimi jai priklausiusius sklypus V. B. ir teismui nepripažinus šio sandorio negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. B. aplamai prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo.

34.       Taigi, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam teisinio pagrindo, peržengdamas pareiškėjos skundo ribas, nepagrįstai atliko V. T. IĮ 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų vertinimą ir dėl jų pasisakė.

35.       Paminėtina ir tai, kad teismas 2018-05-16 nutartimi V. T. IĮ įpareigojo pradėti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo darbus, siekiant 0,15 ha valstybiniame žemės plote suformuoti kitos paskirties - namų valdos žemės sklypą, reikalingą pareiškėjos T. B. nuosavybės teise valdomiems statiniams (1922 m. statybos gyvenamajam namui ir tvartui) eksploatuoti, tačiau vėliau šių išlaidų suinteresuotam asmeniui nepriteisė. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

36.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. IĮ teismas įpareigojo atlikti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo darbus. Pareiškėja T. B. (projekto iniciatorė) 2018-05-22 registruotu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT (skyriui) prašė suformuoti kitos paskirties (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) apie 0,15 ha ploto žemės sklypą, jos nuosavybės teise valdomiems 1922 m. pastatytiems statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti (I t., 59-61 b. l.). Minėtam 0,15 ha valstybinės žemės plotui buvo parengtas Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas. Šiam 0,15 valstybinės žemės plotui buvo parengtas Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas (toliau - Projektas). Projektas parengtas vadovaujantis 2018-05-28 NŽT (skyriaus) vedėjo įsakymu dėl žemės sklypo (adresu: duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2018-05-28 Raseinių rajono savivaldybės išduotais reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-01 NŽT (skyriaus) (Projekto organizatorius) Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimais (I t., 64-70 b. l.). Projektas suderintas su organizatoriumi (NŽT (skyriumi) 2018-08-28), (rajono) savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi, taip pat gauta NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už projektų rengimo priežiūrą, teigiama išvada (I t., 151-155 b. l.). Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas papildomai 2018 m. liepos 13 d. nutartimi tenkino V. T. IĮ prašymą ir patvirtino 2018 m. liepos 12 d. sutartį Nr. 4 be kitos sutarties šalies pareiškėjos T. B. sutikimo ir jos parašo ant sutarties dėl Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepriteisti V. T. IĮ šio projekto rengimo išlaidų, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties.

37.       Apibendrinant tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąsias bei procesines teisės normas, peržengė įstatymo nustatytas ribas kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą, nes pasisakė dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nebuvo pradėtas nagrinėti teisme, esmės, kas lėmė teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisingą bylos išsprendimą dėl ko yra pagrindas suinteresuotų asmenų Šiaulių apygardos prokuratūros, V. B. ir V. T. IĮ apeliacinius skundus tenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos T. B. skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

     Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

38.       Tenkinus suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo V. T. IĮ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 890,00 Eur (1 t., 165, 178 b. l.) išlaidų dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo pagal 2018-07-12 sutartį Nr. 4 ir 2100 Eur ( 1 t., 173, 175, 177 b. l.; 2 t., 18 b. l.) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Tai yra viso patyrė 2990 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme V. T. IĮ sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (2 t., 111 b. l.) ir patyrė 1500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2 t., 128, 129 b. l.), tai yra viso turėjo 1538,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršijo rekomendacijų (8.2, 8.10, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos nemažintinos ir iš pareiškėjos T. B. priteistina 4528,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias V. T. IĮ patyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

39.       Suinteresuotas asmuo V. B. už apeliacinį skundą turėjo 750 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio. Advokato teisinės pagalbos išlaidos neviršijo rekomendacijų (8.9, 8.19 punktai), todėl šios išlaidos nemažintinos ir tenkinus V. B. apeliacinį skundą, iš pareiškėjos T. B. priteistinos jo patirtos 788,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. VI5-12 panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4528,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų V. T. IĮ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš pareiškėjos T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 788,00 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai   Egidijus Mockevičius

                                                                                                                      Irena Stasiūnienė

                                                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė