Baudžiamoji byla Nr. 1-156-972/2017

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10555-2016-8

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.12.;

(S)

                                       1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

KLAIPĖDOS  MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,

sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei,

dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,

gynėjui advokatui Juozapui Surbliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus pataisos namuose, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio l dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas l metams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-05 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio l, 2 dalis 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas l metams; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 7 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; 5) Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 641 straipsnį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas ir bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2016-08-01,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir

n u s t a t ė:

kaltinamasis E. I. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir nesunkiai sužalojo savo šeimos narį: jis 2016-03-03 apie 22 val. bute, kuriame gyveno, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė ranka du kartus nepilnametei draugei V. L., gim. (duomenys neskelbtini), į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to kartu gyvenančiam patėviui P. P. užstojant V. L., E. I., užsimodamas kirviu, pagrasino jam sakydamas, kad nudauš, sukapos, taip sudarydamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas jį nužudyti gali būti įvykdytas, bei vieną kartą ranka smogė P. P. į dešinę ausį, padarydamas jam ausies būgnelio trūkimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. I. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino ir paaiškino, kad tikslių įvykio aplinkybių neatsimena ir nenori jų atsiminti. Pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus. Kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir jo draugės V. L. kilo konfliktas. Konfliktui kilti nebuvo jokios rimtos priežasties, jo veiksmus įtakojo išgertas alkoholis. Kai jis sudavė smūgius nukentėjusiajai, jo patėvis pradėjo ją ginti, todėl jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus patėvio atžvilgiu. Tuo metu gyveno kartu su patėviu. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bandė atsiprašyti nukentėjusiųjų jiems parašydamas laiškus, tačiau jie jam neatrašė. Gailisi dėl savo veiksmų draugės atžvilgiu, dėl savo elgesio su patėviu nesigaili, su juo santykiai nebuvo geri.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis P. P. parodė, kad 2016-03-03 apie 22 val., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgirdo iš kito kambario sklindantį triukšmą. Tame kambaryje buvo jo posūnis E. I. su savo drauge Viktorija ir jo dukromis V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. P., gim. (duomenys neskelbtini). Jis kitame kambaryje buvo su savo žmona I. P. ir kaimyne E. V.. Būnant kambaryje, girdėjo, kaip kitame kambaryje tarpusavyje konfliktuoja posūnis ir jo draugė. Po kiek laiko posūnio draugė V. įbėgo pas juos į kambarį. Ji atrodė apsiverkusi. Tuoj pat atbėgo ir neblaivus posūnis E., kuris pradėjo varyti lauk iš buto savo draugę V., kuri atsisėdo kambaryje už jo žmonos. Ji buvo labai išsigandusi, nepajudėjo, nes bijojo atsistoti nuo lovos. Tada posūnis nubėgo atgal į didįjį kambarį, iš ten grįžo su kirviu ir, laikydamas jį dešinėje rankoje, pradėjo jam grasinti, t. y. užsimojo su kirviu grasindamas, kad nudauš. Prie jo pripuolusi žmona atėmė jam iš rankos kirvį. Tada E. su dešine ranka smogė jam į dešinę ausį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė dukra V. P.. Policijos pareigūnai E. I. sulaikė. Jis po įvykio kreipėsi į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, nes pajuto ausies skausmą, jam nustatė būgnelio trūkimą. Jis nuo E. suduoto smūgio apkurto. Įvykio metu jam buvo padaryta fizinė bei moralinė žala. Kokie sužalojimai buvo padaryti E. I. draugei V., nežino, nes konfliktas tarp jų vyko kitame kambaryje (b. l. 41-42, 45-46).

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad ji 2016-03-03 vakare, apie 16 val. atėjo į svečius pas savo draugą E. I. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. ji jam pasakė, kad jai reikia eiti į namus, tačiau E. nenorėjo jos išleisti. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu E. ant jos pradėjo šaukti. Tai matė E. seserys V. ir L. P. (jos visą vakarą leido laiką kartu su jais). Tuo metu E. I. buvo neblaivus, jis vartojo alų, kiek buvo išgėręs, pasakyti negali. E. I. ant jos rėkiant, ji apsiverkė. Tada jis atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir trenkė jį į grindis. Po to ranka vieną kartą smogė jai į galvą. Ji išsigando ir nuėjo į jo tėvų kambarį, pasakė, kad E. neatiduoda telefono. E. mama pasakė, kad eitų namo be telefono, tačiau ji nespėjo išeiti, nes E., atėjęs į kambarį, jai dar kartą ranka trenkė į galvą. Tada ji atsisėdo ant lovos, nieko nesakė, nes norėjo, kad viskas pasibaigtų. E. I. nubėgo į savo kambarį ir grįžo į tėvų kambarį rankoje turėdamas kirvį, su kuriuo puolė patėvį. Ji smulkiai įvykio detalių papasakoti negali, nes buvo išsigandusi. Ji matė, kaip E. vieną kartą kumščiu sudavė patėviui į galvos sritį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. E. jai buvo smogęs į galvą du kartus, sumušimo žymių ant kūno nebuvo, todėl ji atsisakė vykti pas teismo medicinos ekspertus. Dėl suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 49-51).

Liudytoja I. P. parodė, kad jos sūnus iš pirmos santuokos E. I., gim. (duomenys neskelbtini), bute nėra registruotas ir ilgą laiką pas juos negyveno. Nuo 2015 metų gruodžio mėnesio ji su vyru leido jam apsigyventi pas juos, nes jis neturėjo kur gyventi. 2016-03-03 vakare ji su vyru buvo namuose ir sėdėjo savo kambaryje. Tuo metu pas juos svečiavosi kaimynė E. V., o dukros V. ir L., sūnus E. su savo drauge V. buvo kitame kambaryje. Apie 22 val. ji išgirdo, kad E. užšaukė ant savo draugės, bet kas ten tarp jų konkrečiai įvyko, pasakyti negali. Ji išgirdo, kaip V. paprašė E. duoti jai cigaretę. E. sakė, kad neduos ir liepė jai eiti namo. Tada V. paprašė, kad jis atiduotų jai mobiliojo ryšio telefoną. E. telefono jai neatidavė. Tada V. atėjo pas juos į kambarį, paprašė jos vyro duoti jai cigaretę. Tada į kambarį atėjo ir E.. Jis liepė V. parodyti savo ranką. Tuo metu V. nieko nesakė. Tada  E., priėjęs prie jos, atitraukė rankovę. Ji matė ant V. rankos kelis įbrėžimus, iš kur jie atsirado, nežino. Po to V. jos paprašė, kad ji lieptų savo sūnui atiduoti telefoną. Ji tai sūnui pasakė, tačiau pastarasis telefono V. neatidavė ir smogė kumščiu šalia jos sėdėjusiam vyrui, pataikydamas jam į ausį. Sūnus šaukė, kad jie sugadino jam visą gyvenimą, kad per juos jis sumušė savo draugę. Po to E. nuėjo į didįjį kambarį ir sugrįžo pas juos su kirviu rankoje šaukdamas, kad visus sukapos. Sūnus kirviu  užsimojęs nebuvo, tik jį laikė rankoje. Ji, žinodama, kad jis gali taip padaryti, nes jau buvo sumušęs ir vyrą, ir dukras, priėjo prie jo ir paprašė, kad jis atiduotų jai kirvį. E. be kalbų padavė jai kirvį. Ji negali patvirtinti, ar jis būtų įvykdęs savo grasinimus. Kadangi ji jau buvo mačiusi, kaip sūnus smurtauja artimųjų atžvilgiu, todėl išsigando. Ji nenukentėjo, sūnui pretenzijų neturi. Ji nematė, ar sūnus sudavė smūgius V.. E. tą vakarą buvo neblaivus (b. l. 59-61).

Liudytoja L. P. parodė, kad 2016-03-03 vakare buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su seserimi V. P., broliu E. I. ir jo drauge V. L.. Tuo metu brolis E. vartojo alų, buvo jo išgėręs apie litrą ir atrodė neblaivus. Jie keturiese sėdėjo didžiajame kambaryje, o tėvai buvo mažajame kambaryje. Apie 22 val. V. pasakė E., kad nori eiti namo, tačiau E. jos neišleido. V. prašė, kad jis atiduotų jai jos telefoną. Tada brolis, paėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną, numetė jį į grindis. Tuomet V. norėjo pabėgti į tėvų kambarį, bet E. ją sustabdė prie kambario durų ir kumščiu ne mažiau kaip du-tris kartus trenkė jai delnu į veidą. Ji matė, kad jis pataikė V. į dešinįjį skruostą. Tada V. pabėgo į virtuvę, kur buvo sesuo V.. Po kelių minučių E. nubėgo į virtuvę ir iš ten atitempė savo draugę V. šaukdamas, kad ji visiems parodytų, ką yra pasidariusi, ir jis atitraukė V. rankovę. Ji pamatė ant V. rankos įbrėžimų žymes. Po to E. parbėgo į savo kambarį, pasiėmė  nuo židinio kirvį ir nubėgo į tėvų kambarį. Jis pradėjo šaukti ant V., ar ji nori, kad jis jai padėtų mirti. Tada į jų konfliktą įsikišo mama su tėčiu. Jos su seserimi V. išsigando ir išbėgusios iš namų paskambino į policiją. Įvykio metu nenukentėjo, jai nebuvo grasinama (b. l. 63-64).

Liudytoja  V. P. parodė, kad ji 2016-03-03 vakare buvo namuose su savo seserimi L. P., broliu E. I. ir jo drauge V. L.. Pastaroji apie 21.30 val. pasakė broliui, kad jai reikia namo. E. jos neišleido ir atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. V. prašė atiduoti jai telefoną, bet jis neatidavė ir porą kartų ranka sudavė jai į veidą. Ji girdėjo iš brolio, kad V. tualete apsipjaustė sau rankas. Ji pati to nematė, tik girdėjo, kaip E. šaukė ant jos. Ji matė, kaip E. buvo pasiėmęs iš jų kambario kirvį ir su juo nubėgo į tėvų kambarį, kur užsimojo kirviu prieš tėtį, nes jis užstojo E. draugę. Vėliau pamatė, kaip E. sudavė tėčiui į ausį. Tai pamačiusi ji su seserimi išbėgo iš namų, nes norėjo iškviesti policiją. Išbėgusi ji pamatė, kad namuose paliko savo mobiliojo ryšio telefoną, todėl sugrįžo. Joms sugrįžus, E. užrakino buto duris ir neleido joms išeiti. Tada jos, pasiėmusios telefoną, iššoko pro langą ir iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 66-67).

Iš 2016-03-03 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-03-03 apie 22.10 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė L. P.. Nustatyta, kad smurtas įvyko tarp P. P. ir jo posūnio E. I.. P. P. buvo ramus, blaivus, smurto žymių ant vyro nesimatė, tik sakė, kad jam sutrenkta dešinė ausis. Tai patvirtino ir kiti ten buvę asmenys. Smurtą patyręs P. P. paaiškino, kad jam E. I. trenkė į dešinę ausį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 14-17).

Iš 2016-03-03 pareiškimo matyti, kad P. P. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad jis 2016-03-03 apie 22.15 val. žiūrėdamas savo kambaryje televizorių, išgirdo, kaip gretimame kambaryje jo posūnis E. I. susibarė su savo drauge V.. Po tam tikro laiko V. įbėgo verkdama į jo kambarį, iš paskos įėjo ir posūnis E. I. su kirviu. Jis pradėjo mušti savo draugę V.. Jam pabandžius sudrausminti posūnį, šis jam trenkė ranka į dešinę ausį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą (b. l. 23).

Iš 2016-03-18 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kirvis, paimtas policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 18-20).

Specialisto išvadoje Nr. G 602/2016 (30) konstatuota, kad P. P. patyrė dešinės ausies būgnelio trūkimą, padarytas sužalojimas gavosi nuo smūgio (galimai antausio) ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2016-03-03 22.40 val. E. I. nustatytas 0,43 prom. girtumas (b. l. 71).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis E. I. 2016-03-03 apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu smogė ranka du kartus V. L. į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, patėviui P. P. užstojant V. L., E. I., užsimodamas kirviu, pagrasino jam sakydamas, kad nudauš, sukapos, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei vieną kartą ranka smogė P. P. į dešinę ausį, padarydamas jam ausies būgnelio trūkimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokios kaltinamojo E. I. veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad smurtauja prieš V. L., kad grasina nužudyti P. P. ir savo veiksmais sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kad smurtauja prieš savo šeimos narį patėvį P. P., ir norėjo taip elgtis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis E. I. padarė du tyčinius baigtus nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), šie nusikaltimai nukreipti į žmogaus sveikatą. Jis šių nusikaltimų padarymo metu buvo tris kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, šiuo metu teisiamas jau šeštą kartą, atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-05, 2012-03-26, 2013-04-18 nuosprendžiais E. I. buvo nuteistas taip pat už smurtinius nusikaltimus savo šeimos narių patėvio P. P., tuo metu mažamečių seserų Viktorijos ir L. P. atžvilgiu, tai rodo kad kaltinamasis linkęs smurtauti savo artimoje aplinkoje, savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad jis dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nes, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, dėl savo elgesio su patėviu nesigaili, nes santykiai su juo nebuvo geri. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Taigi kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. I. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydžius nustatant artimus apskaičiuotiems šios bausmės vidurkiams. Nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padaryti idealia sutaptimi, todėl už juos paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė. Ši bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta tvarka dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Kadangi E. I. šiuos nusikaltimus padarė iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 baudžiamojo įsakymo ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendžio priėmimo, jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-03 22.20 val. iki 2016-03-05 18.00 val. (dvi paros) bei bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 baudžiamąjį įsakymą bei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistina į suėmimą. Jis suimtinas teismo posėdžių salėje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 33,04 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam P. P. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 26-28). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. I. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 33,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo E. I. priteisti 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamajam E. I. gynėjas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, nes laisvės atėmimo bausmę atliekantis kaltinamasis negali tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad suimto (bausmę atliekančio) kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas, taip pat į tai, kad kaltinamasis nedirba, jokių oficialių pajamų, turto neturi, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo E. I. būtų nepagrįstas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu E. I. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 baudžiamuoju įsakymu bei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir E. I. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą. E. I. suimti teismo posėdžių salėje. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo dienos išbūtą laiką.

Į paskirtos bausmės laiką taip pat įskaityti kaltinamojo E. I. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-03  iki 2016-03-05 (dvi paras), taip pat bausmę, iš dalies atliktą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 baudžiamąjį įsakymą bei Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendį.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo E. I. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 33,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo E. I. 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Viktorija Teišerskienė