Civilinė byla Nr. e2-44-553/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00908-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.7

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties, kuria priimtas pareiškimas dėl patikslinto ieškinio civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z. ir I. Z. ieškinį atsakovui L. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. M. ir notaras D. P.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. Z. ir L. Z. kreipėsi į teismą su 2024 m. rugpjūčio 14 d. pradiniu ieškiniu, prašydami pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 302 000 Eur bendros rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bendra daline I. Z. ir V. Z. iš vienos pusės ir L. M. bei velionio V. S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės nuosavybe, kiekvienai iš pusių paskiriant po ½ dalį šio turto; priteisti ieškovams iš atsakovo L. M. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi nustačius terminą ieškinio trūkumams (suformuluoti ieškinio reikalavimą, kad jis atitiktų faktines aplinkybes arba patikslinti faktines aplinkybes) pašalinti, 2024 m. rugpjūčio 28 d. ieškovai pateikė patikslintą ieškinį.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė Vilniaus miesto 10-o notarų biuro notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžinieriniams statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas byloje.

3.       2025 m. vasario 10 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo ekspertizė realiai namo su statiniais rinkos vertei nustatyti, atliktų investicijų į namo pagerinimą dydžiui ir dėl to padidėjusiai namo vertei nustatyti. Po ekspertizės akto byloje gavimo ieškovai 2025 m. spalio 2 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė teismo priteisti iš atsakovo L. M. ieškovams 43 043,88 Eur, panaudotų jo paveldėto turto dalies, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kituose inžinieriniuose statiniuose (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimui, bei bylinėjimosi išlaidas.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 10 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti (suformuluoti ieškinio pagrindą, t. y. nurodyti, kokiomis tiksliai aplinkybėmis, nurodytomis pradiniame ieškinyje, ieškovai remiasi, palaikydami patikslinto ieškinio reikalavimus), pozicijai dėl pradinio ieškinio reikalavimų nurodyti, pozicijai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnio taikymo būtinumo suformuluoti.

5.       2025 m. spalio 27 d. ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo L. M. ieškovams 43 043,88 Eur, panaudotų jo paveldėto turto dalies, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kituose inžinieriniuose statiniuose (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimui, bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; grąžinti 947,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 28 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl patikslinto ieškinio ir nustatė terminą atsiliepimams į jį pateikti, nutraukė bylos dalį dėl ieškovų reikalavimo pripažinti gyvenamąjį namą, kitus inžinierinius statinius (tvora, kiemo aikštelė) bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bendra daline ieškovų iš vienos pusės ir L. M. bei velionio V. S. M. iš kitos pusės nuosavybe, kiekvienai iš pusių paskiriant po ½ dalį šio turto, grąžino 710,34 Eur žyminio mokesčio nuo atsisakytų ieškinio reikalavimų dalies.

7.       Teismas nusprendė, kad ieškovai pašalino 2025 m. spalio 10 d. nutartimi nustatytus pareiškimo dėl patikslinto ieškinio trūkumus, todėl yra pagrindas priimti ieškovų patikslintą ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad yra patikslinti pradinio ieškinio reikalavimai, teismas įvertino, jog ieškovų atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų, t. y. pripažinti ginčo turtą bendra daline nuosavybe, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Dėl to teismas ieškovų atsisakymą priėmė ir bylos dalį nutraukė bei pagal proporciją grąžino sumokėto žyminio mokesčio dalį.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, kad šioje nagrinėjamos bylos proceso stadijoje priimtas ieškovų patikslintas ieškinys nesudaro pagrindo teismo iniciatyva spręsti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

III.        Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovas L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškimas dėl patikslinto ieškinio negalėjo būti priimtas. Toks ieškinio tikslinimas pareiškime nurodomu būdu iš esmės yra naujas ieškinys ir turi būti reiškiamas iš naujo kitoje civilinėje byloje pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas teismingumo taisykles, šalims ir teismui sudarant galimybes pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės pagal naujas bylos nagrinėjimo ribas.

9.2.                      Pareiškimu ne tik keičiamas ieškinio reikalavimas (iš reikalavimo pripažinti dalies daikto nuosavybės teisę į reikalavimą priteisti išlaidas daikto pagerinimui), bet ir nesąžiningai bandoma nuslėpti (sumenkinti) ieškinio pagrindo keitimą. Pradiniu ieškiniu buvo įrodinėjama, kad ieškovų investicijomis yra sukurtas naujas daiktas, dėl to jiems pripažintina šio daikto nuosavybės dalis. Pareiškimu ieškovai jau tvirtina pagerinę daiktą ir reikalauja šio daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Tariamas pagrindo keitimas „iš dalies“ yra tik lingvistinis maskavimas pagrindo keitimui, bandant sumenkinti teisinę ieškinio pagrindo reikšmę ir jo loginį teisinį ryšį su dalyku.

9.3.                      Ieškovai pareiškimu siekia pakeisti ieškinį taip, kad iš atsakovo ieškovams būtų priteista 43 043,88 Eur jo paveldėto turto dalies pagerinimo. Teismui, siekiant atskleisti bylos esmę, ir atsakovui ginantis, teks aiškintis pagerinimo reikšmę ir jo ryšį su pareiškimo reikalavimu. Tokiu būdu ieškovai siekia įtraukti teismą ir kitus proceso dalyvius į naujo ieškinio nagrinėjimą, taip akivaizdžiai užvilkindami bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiaudami procesu.

9.4.                      Ieškinio dalyko ir (ar) pagrindo keitimo būtinybė neatsirado dabar (kaip tai nepagrįstai nurodyta pareiškime). Teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje nurodė ieškinio reikalavimų trūkumą ir pasiūlė keisti jį tuo būdu, kuriuo jis dabar keičiamas pareiškime. Svarstymai apie tai, kad teismo ekspertizė neva atskleidė poreikį tikslinti ieškinį dėl negalimumo nustatyti namo vertės pokytį, yra ieškovų piktnaudžiavimą procesu maskuojantis pretekstas, nes įrodymai apie namo būklę turėjo būti surinkti ir pateikti byloje dar su pradiniu ieškiniu, bet jie nėra pateikti, nes nėra palankūs ilgus metus name gyvenusiems (ir tebegyvenantiems) ieškovams. Toks ieškinio pagrindo ir reikalavimų keitimas rodo akivaizdų piktnaudžiavimą procesu.

9.5.                      Skundžiama nutartimi nepagrįstai nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nors nuspręsta grąžinti ieškovams dalį sumokėto žyminio mokesčio, ir paliktos galioti pirminio ieškinio reikalavimui užtikrinti skirtos laikinosios apsaugos priemonės. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nebeatitinka savo pirminės paskirties: draudimas išduoti paveldėjimo liudijimą namui su sklypu, kai ieškinio suma buvo 151 000 Eur, liko galioti padavus pareiškimą, kuriuo visiškai atsisakyta pradinio reikalavimo ir naujuoju ieškiniu prašoma tiesiog priteisti 43 043,88 Eur sumą už turto pagerinimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria priimtas pareiškimas dėl patikslinto ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo

13.       Teisė paduoti atskirąjį skundą reglamentuojama CPK 334 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: (1) CPK nustatytais atvejais; (2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutarčių, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai, apskundimas yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017 26 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl CPK 141 straipsnio, reglamentuojančio ieškovo teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą taikymo ir aiškinimo, tačiau savo esme yra ginčijamas patikslinto ieškinio priėmimas. CPK nenustatyta teisė nei skųsti teismo nutartis ar rezoliucijas, kuriomis yra priimamas ieškinys, nei teismo procesinius sprendimus, kuriais priimamas procesinis dokumentas nusprendžiant, kad jis atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus. Šie teismo procesiniai dokumentai taip pat neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atitinkamai, tokia teismo nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-314-407/2025).

15.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo nutarties dalis, kuria konstatuota, jog teikiamas procesinis dokumentas atitinka CPK 141 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tokiu būdu yra išsprendžiamas ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimas, atskiruoju skundu nėra skundžiama. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmęs pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kartu nutraukė bylos dalį dėl pradinio ieškinio reikalavimo ir grąžino ieškovams už jį sumokėto žyminio mokesčio dalį. Atskirajame skunde atsakovas neginčija šios nutarties dalies, tačiau teigia, kad skundžiama nutartimi teismas taip pat turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; kt.).

18.       Bylos duomenimis, atsakovas 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias patyrė iki skundžiamos nutarties byloje priėmimo. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovams atsisakius savo pradinio ieškinio reikalavimų ir dėl to teismui nutraukus bylos dalį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš tiesų turėjo nuspręsti ne tik dėl žyminio mokesčio dalies ieškovams grąžinimo, bet ir šalių iki bylos nutraukimo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kita vertus, bylos procesui teisme tęsiantis, bylinėjimosi išlaidų klausimas neabejotinai bus išspręstas inter alia (be kita ko) vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Todėl nėra pagrindo konstatuoti nutarties neteisėtumo.

Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

19.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė Vilniaus miesto 10-o notarų biuro notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimus ginčo gyvenamajam namui, kitiems inžinieriniams statiniams, bei žemės sklypui iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas byloje. Apelianto įsitikinimu, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutraukus bylos dalį, nebeatitinka savo pirminės paskirties, todėl turėjo būti panaikintos skundžiama nutartimi.

20.       Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas reglamentuojamas CPK 150 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimą CPK nustatyta tvarka pranešama asmeniui, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir jam išaiškinama atsakomybė už nustatytų apribojimų pažeidimą. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK numatytus atvejus.

21.       Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. turi būti išspręsti ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir procesiniai klausimai, pvz., dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo, laikinųjų apsaugos priemonių ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2008; 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Taigi, bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą, užbaigus bylą, kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1495-196/2017 13 punktas).

22.       Šiuo atveju byla nėra užbaigta, todėl klausimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo neišsprendimas nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos procesui teisme tebesitęsiant, atsakovas, manantis, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę teikti prašymą dėl pastarųjų panaikinimo (CPK 149 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

23.       Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, apeliacinis procesas pagal atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria priimtas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis) o kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties dalies, kuria priimtas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, nutraukti.

        Kitą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                Aldona Tilindienė