(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui V. G.,

atsakovės atstovei advokatei G. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsa“ ieškinį atsakovei SIA „Citadele leasing“, veikiančiai per SIA „Citadele leasing“ Lietuvos filialą, dėl nuostolių sumažinimo ir piniginių sumų priteisimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Envorsa“ (toliau – Bendrovė, ieškovė) ieškiniu prašo atleisti ieškovę nuo 6 354,14 Eur netesybų ir priteisti iš atsakovės 6 354,14 Eur sumą ieškovės naudai. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo 6 354,14 Eur netesybų, ieškovė prašo sumažinti ieškovės atžvilgiu pritaikytų 6 354,14 Eur netesybų sumą iki 1 699,36 Eur sumos, likusią 4 654,78 Eur sumą priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. Bendrovė ir atsakovė sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Lizingo sutartis), pagal kurią atsakovė įgijo nuosavybės teise iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mototoja“ automobilį (duomenys neskelbtini)., pagaminimo data 2020 metai, identifikacinis Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), ir perdavė jį Bendrovei valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą Lizingo sutartyje numatytą kainą Automobilis pereis Bendrovei nuosavybės teise. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą Bendrovei ir Bendrovės nemokumo administratoriumi paskyrė V. G.. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. Bendrovei iškėlus bankroto bylą ir Bendrovei bankroto bylos iškėlimo dienai nenutraukus Lizingo sutarties, Bendrovė dar keletą mėnesių mokėjo lizingo įmokas pagal Lizingo sutartį, kol Bendrovei bus paaiškinta, kokiu palankiausiu Bendrovei būdu Bendrovė galėtų įvykdyti Lizingo sutartį ir ją įvykdžiusi Bendrovė kreditorių naudai galėtų gauti kuo daugiau piniginių sumų.

Paaiškina, kad 2022 m. balandžio 29 d. Bendrovė gavo atsakovės elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad Bendrovė skolų neturi, artimiausias Bendrovės mokėjimas atsakovei yra 2022 m. gegužės 31 d. - 325,23 Eur, o Automobilio likutinė vertė - 22 574,91 Eur su PVM. Tą pačią dieną atsakovės atstovas nurodė Bendrovei, kokiais adresais Automobilis galėtų būti grąžinamas Atsakovei. 2022 m. gegužės 6 d. Bendrovė gavo atsakovės atstovo patvirtinimą, kad Automobilis yra grąžintas (atsiimtas), o kartu atsakovės atstovas paprašė, kad Bendrovė patvirtintų, kad Lizingo sutartis toliau nebus vykdoma. Bendrovei geranoriškai grąžinus Automobilį atsakovei ir atsakovei prašant patvirtinti, kad Lizingo sutartis toliau nebus vykdoma, Bendrovė net keletą kartų teiravosi atsakovės, koks palankiausias būdas būtų Bendrovei užbaigti Lizingo sutartį, t. y. kokiu palankiausiu būdu Bendrovė atsakovei galėtų sumokėti visą lizingo sumą, kad Bendrovei liktų kuo didesnis interesų patenkinimas. Atsakovės atstovams patikinus Bendrovę, kad Bendrovei palankiausia būtų pranešti, kad Bendrovė nebevykdys Lizingo sutarties, nes tokiu būdu Bendrovė patirs mažiausiai nuostolių ir tai bus palankiausia Bendrovei, 2022 m. gegužės 9 d. Bendrovė pateikė pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, kad toliau Lizingo sutartis nebus vykdoma.

Pažymi, kad 2022 m. gegužės 11 d. atsakovė atsiuntė Bendrovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo atsakovė nurodė, kad atsakovės nuostoliai dėl Lizingo sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 11 d. preliminariai sudaro 21 497,71 Eur, iš jų nepadengta Automobilio vertė pagal Lizingo sutartį - 18 656,95 Eur be PVM, negautos Lizingo sutarties palūkanos - 1 699,36 Eur, ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo mokestis - 108,56 Eur, Lizingo sutarties nutraukimo sumažinta bauda - 932,84 Eur (standartinė bauda yra 1 865,70 Eur), Automobilio vertinimo išlaidos 100,00 Eur be PVM. Tos pačios dienos atsiųstame laiške atsakovė papildomai nurodė, kad atsakovė nesutiko panaikinti visos nutraukimo baudos, tačiau ji sumažinta nuo 10,00% iki 5,00%, ir visai netaikomas nutraukimo mokestis. 2022 m. birželio 1 d. Bendrovė atsakovei pateikė prašymą dėl perviršio už parduotą transporto priemonę pervedimo Bendrovei, kuriuo Bendrovė paprašė atsakovės, kad atsakovė perviršį už Automobilį pervestų į Bendrovės atsiskaitomąją kreditorių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. 2022 m. liepos 5 d. Bendrovė kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti, kodėl Bendrovei į kreditorių sąskaitą buvo pervesta tik 10 405,68 Eur dydžio suma, kai pagal Atsakovės pateiktus duomenis Automobilis buvo parduotas iškart, t. y. pirmajame Automobilio pardavimo etape už atlikto Automobilio vertinimo 43 100,00 Eur dydžio sumą, kai Atsakovė yra pateikusi duomenis, kad Atsakovės nuostoliai dėl Lizingo sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 11 d. preliminariai sudaro 21 497,71 Eur. Bendrovės teigimu, pagal tai Bendrovei privalėjo būti grąžinta 17 663,34 Eur dydžio suma. 2022 m. liepos 5 d. atsakovė, atsakydama į Bendrovės paklausimą dėl piniginių sumų pervedimo, nurodė, kad Bendrovė skaičiavimus atlieka nuo sumos su PVM, o reikia skaičiuoti nuo sumos be PVM, t. y. 35 619,83 Eur be PVM. Taip pat atsakovė šiuo laišku atsiuntė Bendrovei ir skaičiavimų patikslinimus: 35 619,83 Eur (Automobilio pardavimo kaina) - 18 656,95 Eur be PVM (nepadengta Automobilio vertė pagal Lizingo sutartį) - 1 699,36 Eur (negautos Lizingo sutarties palūkanos) - 108,56 Eur (ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo mokestis) - 932,84 Eur (Lizingo sutarties nutraukimo sumažinta bauda) - 100,00 Eur be PVM (Automobilio vertinimo išlaidos) – 2 544,43 Eur (atsiimto turto pardavimo sandorio apmokestinimas pelno mokesčiu) – 1 177,51 Eur (komisinis mokestis už Automobilio pardavimą). Gaunasi 10 400,18 Eur, pervesta buvo 10 405,68 Eur dydžio suma, tai yra 5,50 Eur didesnė nei turėjo būti pervesta.

Paaiškina, kad 2022 m. liepos 5 d. Bendrovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę raštu, kuriame pažymėjo, kad Automobilis parduotas už 35 619,83 Eur be PVM. Nepadengtas lizingas sudarė tik 18 656,95 Eur sumą, o baudų, nutraukimo mokesčių ir kt. atsakovė nuo šios sumos paskaičiavo net 6 583,70 Eur. Bendrovės nuomone, atsakovė priskaičiavo pernelyg dideles, net 35,39 % siekiančias Lizingo sutarties nevykdymo ir kt. išlaidas nuo neišmokėtos lizingo sumos. Esant šioms aplinkybėms, Bendrovė atsakovės paprašė pakartotinai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir perskaičiuoti sutarties nevykdymo, netesybų ir kt. mokesčius Bendrovės atžvilgiu, įvertinus tai, kad šiuo aspektu egzistuoja viešasis interesas, o be to, kad atsakovė buvo nurodžiusi visiškai priešingas Lizingo sutarties nutraukimo sąlygas. 2022 m. liepos 20 d. Bendrovė gavo atsakovės atsakymą, kad „kaip jau telefonu buvo jums paaiškinta ir anksčiau el. paštu detaliai nurodyta, iš paskaičiuotų 6 583,70 Eur atsiimto turto pardavimo sandorio apmokestinimas pelno mokesčiu sudaro 2 544,43 Eur. Pažymėtina, jog sutarties nutraukimo bauda buvo dvigubai sumažinta. Jei manote, kad viešasis interesas visgi buvo pažeistas, kaip ir patys nurodote, turite teisę ginti pažeistas teises ir interesus teisme“. Todėl ieškovė teikia šį ieškinį, siekdama apginti jos pažeistas.

Ieškovė ieškinyje pabrėžia, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą, Bendrovė dar kelis mėnesius mokėjo atsakovei įmokas pagal Lizingo sutartį, kad nei Bendrovė, nei atsakovė nepatirtų jokių nepagrįstų išlaidų ir (ar) nuostolių, o taip pat Bendrovė šiuo laikotarpiu kartu derinosi su atsakove ir aplinkybes, kaip Bendrovei būtų palankiau nutraukti Lizingo sutartį - nutraukti Lizingo sutartį ir grąžinti Automobilį atsakovei ar pačiai Bendrovei organizuoti Automobilio pardavimą, kurį pardavus, Bendrovė pilnai įvykdytų Lizingo sutartį. Atsakovei patikinus Bendrovę, kad vienintelis skirtumas tarp to, ar Bendrovė pati pardavinės Automobilį, ar Bendrovė nutrauks Lizingo sutartį ir grąžins Automobilį atsakovei, yra tas, kad atsakovė prieš Automobilio pardavimą atliks Automobilio vertinimą, už kurį turės susimokėti Bendrovė, ir tik po to atsakovė vykdys Automobilio pardavimą, o daugiau Bendrovei jokių mokėjimų ir (ar) neigiamų pasekmių nekils, Bendrovė sutiko su tokiu Atsakovės pasiūlymu, tikėdama, kad tai šalims yra efektyviausias būdas tinkamai įvykdyti Lizingo sutartį, ko pasėkoje Bendrovė ir pranešė atsakovei, kad Lizingo sutartis nebebus vykdoma, grąžino Automobilį atsakovei su atsakove sutartą dieną, nepraleidusi jokių lizingo įmokų mokėjimo ir neturėdama jokio įsiskolinimo atsakovei. Taigi, atsakovės veiksmų pasėkoje ir atsakovei patikinus, kad Bendrovei ir atsakovei yra palankiausia, kad Bendrovė praneštų, jog ji nebevykdys Lizingo sutarties, Bendrovė patyrė 6 354,14 Eur nuostolį, nes būtent tokios pinigų sumos Atsakovė nesumokėjo Bendrovei, atsakovei pardavus Automobilį.

Bendrovė įsitikinusi, kad aukščiau aprašyti Bendrovės veiksmai ir Bendrovės elgesys po to, kai Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, aiškiai suponuoja tai, kad Bendrovė elgėsi kaip bonus pater familias ir atliko visus veiksmus, kiek tai yra įmanoma iš Bendrovės pusės, kad Lizingo sutartis būtų įvykdyta tinkamai ir kad atsakovė iš Lizingo sutarties pilnai gautų tai, ko tikėjosi ją sudarydama. Be to, aukščiau aprašytas Atsakovės elgesys, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad tik pačios Atsakovės elgesys nulėmė tai, kad vėliau Bendrovei buvo paskaičiuoti nepagrįsti nuostoliai, ko pasėkoje, Bendrovės įsitikinimu, buvo pažeistas ir viešasis interesas, nes Bendrovės kreditoriai negavo piniginių sumų, kurias jie galėjo gauti, jeigu nebūtų nesąžiningų Atsakovės veiksmų ir nepagrįsto nuostolių paskaičiavimo Bendrovės atžvilgiu. Bendrovė šiuo metu neabejoja, kad Atsakovė siekė sąmoningai apsunkinti visą Lizingo sutarties tinkamo įvykdymo procesą tik tam, kad ji pati ar kiti asmenys galėtų nesąžiningai pasipelnyti Bedrovės sąskaita, kaip tarpininkavimas parduodant Automobilį, kuris apskritai nebuvo reikalingas, nes iš esmės nebuvo atlikti jokie veiksmai siekiant jį parduoti kuo brangiau. Automobilis buvo parduotas per kelias valandas, tačiau Bendrovei jau buvo paskaičiuotas 1 177,51 Eur komisinis mokestis už Automobilio pardavimą. Taigi, kadangi atsakovė pati sąmoningai leido susiklostyti situacijai, dėl kurios jai kilo žala, Bendrovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės dėl Lizingo sutarties nutraukimo. Bendrovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių Bendrovės (nukentėjusiojo) kaltų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala, ar kad ji šioje vietoje elgėsi neatsargiai, ar nesąžiningai, ar ne šalims pačiu geriausiu būdu, todėl 6 354,14 Eur suma priteistina iš Atsakovės Bendrovės naudai. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Bendrovės nėra pagrindo atleisti nuo civilinės atsakomybės ir kad būtent Bendrovė yra kalta dėl Atsakovės nurodomų nuostolių, netesybos nagrinėjamu atveju turėtų būti sumažintos iki 1 699,36 Eur sumos, t. y. atsakovės negautų Lizingo sutarties palūkanų.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka.

Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 25 d. Citadele Leasing (buv. SIA „UniCredit Leasing“) ir Bendrovė sudarė lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo įgyti iš pardavėjo nuosavybės teise Bendrovės nurodytą turtą ir perduoti jį Bendrovei valdyti ir naudoti Lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o Bendrovė įsipareigojo tinkamai mokėti visus Lizingo sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas Lizingo sutarties sąlygas. Bendrovei tinkamai įvykdžius visus iš Lizingo sutarties kylančius įsipareigojimus ir nesant kitų neįvykdytų Bendrovės įsipareigojimų pagal kitas su atsakove sudarytas sutartis, turto nuosavybės teisė kartu su visomis su tuo susijusiomis prievolėmis yra perduodama Bendrovei (Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2.1 punktas). Pagal Lizingo sutartį atsakovė įgijo ir perdavė Bendrovei automobilį (duomenys neskelbtini)., pagaminimo data 2020 metai, identifikacinis Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą Bendrovei, nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. 2022 m. gegužės 11 d. atsakovė, atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovei iškelta bankroto byla, remdamasi Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10. punktu, nutraukė Lizingo sutartį ir išsiuntė Bendrovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo bei Automobilio grąžinimo, nurodydama, kad preliminariai paskaičiuoti nuostoliai yra 2 1497,71 Eur, tame tarpe nepadengta Automobilio pagal Lizingo sutartį vertė – 18 656,95 Eur be PVM, negautos Lizingo sutarties palūkanos 1 699,36 Eur, ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukimo mokestis 108,56 Eur, Lizingo sutarties nutraukimo sumažinta bauda 932,84 Eur ir Automobilio vertinimo išlaidos 100,00 Eur be PVM. Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad pardavus Automobilį, bus tikslinamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

Paaiškina, kad atsakovė susigrąžino jai nuosavybės teise priklausantį Automobilį, apie tai informavo Bendrovę ir pasiūlė Automobilį išsipirkti, t. y. įgyti nuosavybės teisę į Automobilį ir jį realizuoti pačiai Bendrovei, tokiu atveju išvengiant papildomų išlaidų, susijusių su jo realizacija, pelno mokesčiu ir pan. Bendrovė, remdamasi sudarytos Lizingo sutarties sąlygomis, valios išsipirkti Automobilį neparodė. Automobilis buvo įvertintas 43 100 Eur (35 619,83 Eur plius PVM). Bendrovė nepateikė jokių prieštaravimų dėl Automobilio įkainojimo, ginčo dėl Automobilio vertės nėra. Pažymi, kad atsakovė pardavė Automobilį už 35 619,83 Eur plius PVM, t. y. už vertintojo nustatytą rinkos vertę, ginčo dėl šio fakto taip pat nėra. Todėl į Bendrovės sąskaitą buvo pervesta 10 405,68 Eur suma, t. y. pelnas, likęs po Automobilio pardavimo. Nurodo, kad 2023 m. liepos 5 d. atsakovė gavo Bendrovės paklausimą dėl pervestų sumų patikslinimo (detalizacijos). Bendrovei buvo nusiųsta detalizacija, kaip susidarė grąžintina 10 405,68 Eur suma, ką nurodo ir Bendrovė ieškinyje. 2022 m. liepos 5 d. Bendrovė elektroniniu laišku paprašė perskaičiuoti Lizingo sutarties nevykdymo, netesybų ir kt. mokesčius Bendrovės atžvilgiu. Atsakovė nesutiko, kad mokesčiai apskaičiuoti nepagrįstai, dar kartą nurodė, iš kur susidarė nuostolių suma, po ko atsakovė gavo šį ieškinį.

Atsiliepime atsakovė pažymi, kad Bendrovė ieškiniu siekia būti atleista nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o Lizingo sutarties nutraukimo nuostolius atsakovė pasidengtų savo kaštais. Su tuo atsakovė nesutinka, nes tokie reikalavimai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsnis, taip pat Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4 punktas numato, kad Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, Lizingo gavėjo pagal sutartį Lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrąžinami (administravimo mokestis, pradinė įmoka, bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos šios sutarties pagrindu Lizingo davėjas gavo iš Lizingo gavėjo), o Lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki sutarties nutraukimo nesumokėtus Lizingo mokėjimus, delspinigius, baudas, paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio sutarties nutraukimo mokestį bei kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visas Lizingo davėjo dėl šios sutarties nutraukimo patirtas išlaidas, kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp Lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus turtą gautos sumos ir neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad ji Lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Atitinkamai, atsakovė, pasinaudodama Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10 punktu, nutraukė Lizingo sutartį ir susigrąžino jai nuosavybės teise priklausantį Automobilį, kurį pardavė, gauta suma padengė patirtus nuostolius, o likusią sumą grąžino Bendrovei, t. y. atsakovė sąžiningai atliko visus veiksmus pagal Lizingo sutartį ir vadovavosi CK nuostatomis, visos išlaidos yra apskaičiuotos pagrįstai.

Pažymi, kad Bendrovė siekia būti atleista nuo šių išlaidų: 1 699,36 Eur negautos Lizingo sutarties palūkanos, 108,56 Eur ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo mokestis, 932,84 Eur Lizingo sutarties nutraukimo bauda, 100,00 Eur be PVM turto vertinimo išlaidos, 2 544,43 Eur atsiimto turto pardavimo sandorio apmokestinimas pelno mokesčiu, 1 177,51 Eur komisinis mokestis už turto pardavimą, kas sudaro 6 583,70 Eur sumą. Bendrovė paties nuostolių dydžio nekvestionuoja (išskyrus poreikį komisiniam mokesčiui už Automobilį pardavimą), tik teigia, kad iš viso turi būti nuo jų atleista. Atsakovės nuomone, pagrindo atleisti Bendrovę nuo Lizingo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nėra, visi nuostoliai apskaičiuoti pagrįstai, vadovaujantis Lizingo sutartimi, teisės aktais ir suformuota teismų praktika.

Paaiškina, kad Automobilio vertinimui atsakovė samdė nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, o Automobilis buvo pardavinėjamas per profesionalų tarpininką AUTOPARK, UAB, kas leido lizinguotą turtą parduoti greičiau nei per savaitę už maksimaliai aukštą kainą - turto vertintojo nustatytą rinkos vertę. Atsakovė teikia finansines paslaugas ir nėra transporto priemonių pardavėjas/atstovas ar ekspertas, todėl realizuojant atsiimtą turtą ir yra pasitelkiami savo srities profesionalai (konkrečiu atveju, automobilių pardavėjai). Atsakovė net neturi galimybės saugoti perimtų automobilių, tam yra pasitelkiami tarpininkai, kurie automobilius saugo, ieško pirkėjų per įvairias jiems geriausiai žinomas pardavimo platformas, aprodo automobilius pirkėjams ir rūpinasi visais pardavimo bei jo įforminimo klausimais. Pažymi, kad atsakovė, bendrovėms iškėlus bankroto bylą, visuomet siūlo pačioms bendrovėms išsipirkti transporto priemonę, nes taip eliminuojama atsakovės galimo nuostolio rizika, nes nėra jokių garantijų, kad atsiimtas lizinguotas turtas yra tvarkingas, be defektų ir bus parduotas už didesnę kainą nei kliento turimi įsipareigojimai. Taigi, Bendrovė šiuo pasiūlymu galėjo pasinaudoti ir išvengti išlaidų, tačiau to nepadarė. Bendrovės teiginiai, jog atsakovė tyčia jį suklaidino dėl Lizingo sutarties nutraukimo pasekmių, tėra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Atsakovė niekada Bendrovės neklaidino, visada teikė teisingą informaciją ir nepagrįstų pažadų nedalijo. Pati Bendrovė jai iškėlus bankroto bylą nurodė nebevykdysianti Lizingo sutarties, Lizingo sutartis nutraukta dėl pažeidimo, pripažįstamo esminiu (Lizingo sutarties 8.1.10 punktu), taigi Bendrovei kyla visos Lizingo sutarties nutraukimo (esminio pažeidimo) pasekmės. Bendrovė, vadovaudamasi Lizingo sutartimi, teisės aktais bei teismų praktika, galėjo įsivertinti, kokio dydžio nuostoliai kils dėl Lizingo sutarties nutraukimo, ir priimti sprendimą dėl Lizingo sutarties vykdymo/nevykdymo. Atsakovė ir taip gera valia sumažino mokėtiną baudą bei netaikė Lizingo sutarties nutraukimo mokesčio, kas rodo jos sąžiningumą ir siekį geranoriškai pagerinti bankrutuojančios Bendrovės finansinę padėtį. Kadangi atsakovė visus nuostolius apskaičiavo ir juos iš Bendrovės mokėtinos sumos išskaičiavo pagrįstai, nėra pagrindo atleisti Bendrovę nuo nuostolių mokėjimo, nutraukus Lizingo sutartį, ar nuostolius mažinti.

Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo tenkinti.

Papildomai nurodo, kad atsakovė netiksliai nurodo faktines aplinkybes. Atsakovė savo atsiliepime nutyli faktą ir jį pateikia klaidingai, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą, atsakovė nutraukė Lizingo sutartį. Ginčo atveju visiškai priešingai, nei teigia atsakovė, Lizingo sutartis nebuvo iš karto nutraukta atsakovės, atsakovė tęsė Lizingo sutartį ir priiminėjo iš Bendrovės lizingo įmokas. Taip pat, priešingai, nei savo atsiliepime nurodo atsakovė, atsakovė pati Automobilio nesusigrąžino, o Automobilį atsakovei grąžino ieškovė, prieš tai su atsakove susiderinusi ir atsakovei patikinus ieškovę, kad Automobilio grąžinimas ir Lizingo sutarties nutraukimas perduodant jį Atsakovei yra pigiausias ir geriausias būdas užbaigti Lizingo sutarties vykdymą. Bendrovei geranoriškai grąžinus Automobilį atsakovei ir Atsakovei prašant patvirtinti, kad Lizingo sutartis toliau nebus vykdoma, Bendrovė net keletą kartų teiravosi Atsakovės, koks palankiausias būdas būtų Bendrovei užbaigti Lizingo sutartį, t. y. kokiu palankiausiu būdu Bendrovė Atsakovei galėtų sumokėti visą lizingo sumą, kad Bendrovei liktų kuo didesnis interesų patenkinimas. Atsakovės atstovams patikinus Bendrovę, kad Bendrovei palankiausia būtų pranešti, kad Bendrovė nebevykdys Lizingo sutarties, nes tokiu būdu Bendrovė patirs mažiausiai nuostolių ir tai bus palankiausia Bendrovei, 2022 m. gegužės 9 d. Bendrovė pateikė pranešimą, kuriuo informavo atsakovę, kad toliau Lizingo sutartis nebus vykdoma. Taigi, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad Bendrovės atžvilgiu buvo elgiamasi nesąžiningai ir neteisėtai ir atsakovei iš esmės suklaidinus Bendrovę, Bendrovės atžvilgiu buvo priskaičiuotos nepagrįstos netesybos, kurios kilo išimtinai dėl nesąžiningo atsakovės elgesio.

Pažymi, kad lizingo sutarties šalys yra susijusios tarpusavyje ne tik lizingo sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Bendrovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą ir po bankroto bylos iškėlimo Bendrovei vis dar vykdant Lizingo sutartį, atsakovė ragino Bendrovę pranešti, kad nevykdys Lizingo sutarties, ko pasėkoje Automobilis būtų sugrąžintas atsakovei, kad atsakovė jį galėtų realizuoti, o jį realizavus Bendrovei būtų grąžinamas skirtumas tarp atsakovės turimų gauti piniginių sumų ir Automobilio pardavimo kainos. Taigi, Bendrovei neigiamos pasekmės, kurios pasireiškė atsakovės nepagrįstai paskaičiuotais nuostoliais, kurie buvo paskaičiuoti Bendrovei, kilo tik dėl to, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai Bendrovės atžvilgiu. Bendrovė su atsakovės pasiūlymu dėl Automobilio grąžinimo atsakovei sutiko tik dėl to, kad atsakovė patikino Bendrovę, kad vienintelis skirtumas tarp to, ar Bendrovė pati pardavinės Automobilį, ar Bendrovė nutrauks Lizingo sutartį ir grąžins Automobilį atsakovei, yra tas, kad atsakovė prieš Automobilio pardavimą atliks Automobilio vertinimą, už kurį turės susimokėti Bendrovė, ir tik po to atsakovė vykdys Automobilio pardavimą, o daugiau Bendrovei jokių mokėjimų ir (ar) neigiamų pasekmių nekils. Taigi, atsakovės paskaičiuoti nuostoliai Bendrovei kilo tik dėl to, kad atsakovė Bendrovės atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Tai, Bendrovės manymu, sudaro pagrindą taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalį, CK 6.259 straipsnio 2 dalį.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašo ieškinio netenkinti.

Papildomai nurodo, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją gražintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Automobilis buvo parduotas už 35 619,83 Eur be PVM, iš šios sumos atimta turto likutinė vertė 18 656,95 Eur be PVM. Kadangi Automobilis buvo parduotas už didesnę, nei likutinė Automobilio vertė, kainą, atsakovė iš gauto kainos skirtumo (pelno) – 16 962,88 Eur (35 619,83 Eur – 18 656,95 Eur) paskaičiavo valstybei mokėtiną - 15 proc. pelno mokestį (2 544,43 Eur (16 962,88 Eur x 15%), kurį sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI)). Atsakovė su atsiliepimu pateikė VMI 2022 m. balandžio 19 d. atsakymą Nr. RM-13752 į paklausimą, kuriame VMI nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. PMĮ 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja vienetus pajamomis arba sąnaudomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Kai lizingo bendrovė parduoda susigrąžintą turtą, turi apskaičiuoti ir apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas. Turto pardavimo pajamos turi atitikti šio turto tikrąją rinkos kainą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus ir atsikirtimus. Jo pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole (garso įraše).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, nurodė atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, argumentus ir atsikirtimus. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole (garso įraše).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. atsakovė SIA „Citadele Leasing“, veikianti per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą (buvusi SIA „UniCredit Leasing“), ir Bendrovė sudarė lizingo sutartį Nr. 720578/00, kuria atsakovė įsipareigojo įgyti iš pardavėjo nuosavybės teise Bendrovės nurodytą turtą ir perduoti jį Bendrovei valdyti ir naudoti Lizingo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o Bendrovė įsipareigojo tinkamai mokėti visus Lizingo sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas Lizingo sutarties sąlygas. Bendrovei tinkamai įvykdžius visus iš Lizingo sutarties kylančius įsipareigojimus ir nesant kitų neįvykdytų Bendrovės įsipareigojimų pagal kitas su atsakove sudarytas sutartis, turto nuosavybės teisė kartu su visomis su juo susijusiomis prievolėmis yra perduodama Bendrovei (Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2.1 punktas). Pagal Lizingo sutartį atsakovė įgijo ir perdavė Bendrovei automobilį (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2020 metai, identifikacinis Nr.: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą Bendrovei. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 1 d. Nepaisant bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovė ir toliau iki 2022 m. balandžio 29 d. vykdė mokėjimus atsakovei pagal Lizingo sutartį. Šią aplinkybę patvirtino šalys bylos nagrinėjimo teisme metu. Ją patvirtina ir Bendrovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas su atsakove, kuriame 2022 m. balandžio 29 d. atsakovės atstovas patvirtino Bendrovei, kad ji įsiskolinimo atsakovei pagal Lizingo sutartį neturi, o artimiausiais mokėjimas (325,23 Eur) yra 2022 m. gegužės 31 d.

Iš Bendrovės atstovo paaiškinimų, byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo su atsakovės atstovu nustatyta, kad Bendrovė su atsakove aptarinėjo Lizingo sutarties pabaigos sąlygas, po ko Bendrovė Automobilį 2022 m. gegužės 6 d. grąžino atsakovei, o atsakovei paprašius patvirtinti, kad Lizingo sutartis toliau nebus vykdoma – tokį patvirtinimą atsakovei pateikė 2022 m. gegužės 9 d. Byloje nėra duomenų, kad abiejų šalių bendru sutarimu raštu būtų buvę sulygtos konkrečios Lizingo sutarties pabaigos sąlygos. Priešingai, Bendrovės į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 11 d. atsakovės atstovo elektroninis laiškas Bendrovei liudija, kad atsakovė svarstė būtent Lizingo sutarties nutraukimo atsakovės iniciatyva klausimą ir tokį Lizingo sutarties nutraukimą įformino 2022 m. gegužės 11 d. raštu, kuriuo informavo Bendrovę apie Lizingo sutarties nutraukimą, Bendrovei pranešus, kad Lizingo sutartis toliau vykdoma nebus. Šiuo raštu atsakovė Bendrovės taip pat paprašė atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl Lizingo sutarties nutraukimo, kurie 2022 m. gegužės 11 d. preliminariai sudarė  21 497,71 Eur, tame tarpe nepadengta Automobilio pagal Lizingo sutartį vertė 18 656,95 Eur be PVM, negautos Lizingo sutarties palūkanos 1 699,36 Eur, ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. 720578/00-1 nutraukimo mokestis 108,56 Eur, Lizingo sutarties nutraukimo sumažinta bauda 932,84 Eur ir Automobilio vertinimo išlaidos 100,00 Eur be PVM. Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad pardavus Automobilį, kuris jai yra grąžintas, bus tikslinamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Bendrovės atsakovei grąžintas Automobilis UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ buvo įvertintas 43 100 Eur su PVM suma (35 619,83 Eur plius PVM). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad už tokią kainą Automobilis atsakovės, pasitelkus tarpininką, ir buvo parduotas.

2022 m. birželio 1 d. Bendrovė atsakovei pateikė prašymą, kuriuo prašė atsakovės perviršį už Automobilį pervesti į Bendrovės atsiskaitomąją kreditorių sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. 2022 m. liepos 5 d. Bendrovė kreipėsi į atsakovę prašydama patikslinti, kodėl Bendrovei į kreditorių sąskaitą buvo pervesta tik 10 405,68 Eur dydžio suma, kai pagal Atsakovės pateiktus duomenis Automobilis buvo parduotas iš karto, t. y. pirmajame Automobilio pardavimo etape už atlikto Automobilio vertinimo 43 100,00 Eur dydžio sumą, kai Atsakovė yra pateikusi duomenis, kad Atsakovės nuostoliai dėl Lizingo sutarties nutraukimo 2022 m. gegužės 11 d. preliminariai sudaro 21 497,71 Eur. Bendrovės teigimu, jai, jos skaičiavimu, privalėjo būti grąžinta 17 663,34 Eur dydžio suma. 2022 m. liepos 5 d. atsakovė, atsakydama į Bendrovės paklausimą dėl piniginių sumų pervedimo, nurodė, kad Bendrovė skaičiavimus atlieka nuo sumos su PVM, o reikia skaičiuoti nuo sumos be PVM, t. y. 35 619,83 be PVM. Taip pat atsakovė šiuo laišku atsiuntė Bendrovei ir skaičiavimų patikslinimus: 35 619,83 Eur (Automobilio pardavimo kaina) minus 18 656,95 Eur be PVM (nepadengta Automobilio vertė pagal Lizingo sutartį) minus 1 699,36 Eur (negautos Lizingo sutarties palūkanos) minus 108,56 Eur (ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. 720578/00-1 nutraukimo mokestis) minus 932,84 Eur (Lizingo sutarties nutraukimo sumažinta bauda) minus 100,00 Eur be PVM (Automobilio vertinimo išlaidos) minus 2 544,43 Eur (atsiimto Automobilio  pardavimo sandorio apmokestinimas pelno mokesčiu)  minus 1 177,51 Eur (komisinis mokestis už Automobilio pardavimą). Tai sudaro 10 400,18 Eur sumą (35 619,83 Eur - 18 656,95 Eur - 1 699,36 Eur - 108,56 Eur - 932,84 Eur - 100 Eur - 2 544,43 Eur - 1 177,51 Eur), o Bendrovei buvo pervesta 10 405,68 Eur dydžio suma, tai yra 5,50 Eur didesnė nei turėjo būti pervesta.

Bendrovė ieškiniu nesutinka su tuo, jog atsakovė, grąžindama perviršį, likusį atsakovei realizavus Automobilį pagal Lizingo sutartį, iš lėšų, gautų pardavus Automobilį, atskaitė ne tik nepadengtą 18 656,95 Eur be PVM Automobilio vertę, bet 6 583,70 Eur nuostolius, į kuriuos įtraukė 1 699,36 Eur negautas Lizingo sutarties palūkanas, 108,56 Eur ERGO KASKO draudimo sutarties Nr. 720578/00-1 nutraukimo mokestį, 932,84 Eur Lizingo sutarties nutraukimo baudą, 100,00 Eur be PVM Automobilio vertinimo išlaidas, 2 544,43 Eur atsiimto Automobilio pardavimo sandorio apmokestinimą pelno mokesčiu, 1 177,51 Eur komisinį mokestį už Automobilio pardavimą. Bendrovės teigimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sąžiningai derėjosi dėl Lizingo sutartis pabaigos sąlygų, į kurias nebuvo įtrauktas tokių nuostolių nurodytai sumai padengimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė yra apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymuose ar sutartyje draudžiama atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė – tai vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai turtinė prievolė atsiranda esant civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Bendrovė byloje teigia, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sąžiningai derėjosi dėl Lizingo sutarties pabaigos sąlygų, todėl jai negali kilti pareiga atlyginti nuostolius dėl Lizingo sutarties nutraukimo.

CK 6.125 straipsnis numato, kad prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu. Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos (1 dalis). Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais (2 dalis).

Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 7 punktu šalys sulygo, kad Lizingo sutartis pasibaigia lizingo gavėjui sumokėjus visus lizingo mokėjimus pagal Lizingo sutartį ir tinkamai įvykdžius kitus Lizingo sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, taip pat lizingo gavėjui išpirkus turtą anksčiau termino (7.1.1, 7.1.2 punktai). Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Bendrovė su atsakove, derėdamasi dėl Lizingo sutarties pabaigos, būtų pasiekusios kokį nors kitokį sutarimą dėl Lizingo sutarties pabaigos bendru šalių sutarimu ir tokį sutarimą būtų įforminę rašytine forma. Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 9.4 punktu šalys sulygo, kad visi Lizingo sutarties pakeitimai, papildymai ar priedai galioja tik tuo atveju, jei jie yra sudaryti raštu ir šalių tinkamai pasirašyti (CK 6.183 straipsnio 1 dalis).  

Priešingai, į bylą Bendrovės pateiktas atsakovės 2022 m. gegužės 11 d. raštas liudija, kad šalys ne susitarė dėl Lizingo sutarties pabaigos šalių sutarimu, o Lizingo sutartį vienašališkai nutraukė atsakovė, Bendrovei grąžinus Automobilį atsakovei ir pranešus, kad ji Lizingo sutarties toliau nevykdys. Šiuos Bendrovės veiksmus atsakovė vertino kaip Lizingo sutarties pažeidimą, nes Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10 punktu šalys buvo sulygę, kad lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui, jei įvyksta bent vienas iš žemiau nurodytų įvykių, kurių kiekvienas yra laikomas esminiu Lizingo sutarties pažeidimu, tarp jų įvyksta tam tikras įvykis ar įvykiai, kurie pagrįsta lizingo davėjo nuomone gali turėti didelės neigiamos įtakos lizingo gavėjo finansinei padėčiai arba kelia grėsmę lizingo gavėjo sugebėjimui įvykdyti lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Bendrovė ieškiniu gi įrodinėja, kad Automobilio atsakovei grąžinimas ir pranešimas, kad ji Lizingo sutarties toliau nevykdys, negali būti vertinami kaip Lizingo sutarties pažeidimas, nes tokius veiksmus Bendrovė priėmė patarta (suklaidinta) atsakovės, jokių mokėjimų pagal Lizingo sutartį ji nepraleido.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK nuostatose, reglamentuojančiose sutarties nutraukimą ir jo teisinius padarinius (CK 6.217-6.222 straipsniai), nenustatyta, kokia forma sutarties šalis, nesutinkanti su sutarties nutraukimu padarinių taikymu, gali įrodinėti, kad ji sutarties nepažeidė. Vienai iš šalių nutraukus sutartį, o kitai šaliai pageidaujant, kad sutartis būtų toliau vykdoma, t. y. kad šalys nebūtų atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.220 straipsnio 1 dalis), aktyvioji turėtų būti ta šalis, kuri siektų toliau vykdyti sutartį, todėl ji turėtų reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tačiau kai sutartį nutraukia viena šalis, o kita šalis su nutraukimu nesutinka ir tiesiog siekia išvengti su tuo susijusių ieškovo reikalaujamų teisinių padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo), ši šalis yra pasyvioji ir ji gali ginti nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, ir atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, kad ji sutarties nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015).

Nagrinėjamu atveju Bendrovė neginčija atsakovės 2022 m. gegužės 11 d. atlikto Lizingo sutarties vienašalio nutraukimo kaip neteisėto, nes neturi tikslo Lizingo sutarties atkurti, tačiau prašo pripažinti, kad nutraukti Lizingo sutartį, kas sukėlė šioje byloje Bendrovės ginčijamas pasekmes, atsakovė neturėjo pagrindo, nes Bendrovė Lizingo sutarties nepažeidė. Teismo vertinimu, sprendžiant, ar Bendrovė nepažeidė Lizingo sutarties, būtina įvertinti pirmiausia tai, kodėl Bendrovė, nesutikdama su Lizingo sutarties nutraukimu, jos atkurti nesiekia. To visiškai tikėtina priežastis yra šioje byloje Bendrovės neginčijama aplinkybė, kad Bendrovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, nutartyje konstatuojant, kad Bendrovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, jokios ūkinės veiklos nevykdo, negauna (ateityje negaus) pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tai, ką pagrįstai nurodė ir atsakovė, įvertinus Automobilio grąžinimą ir pranešimą, kad Lizingo sutarties Bendrovė nevykdys, atitinka Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10 punkte įvardintą esminį Lizingo sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą atsakovei inicijuoti vienašalį Lizingo sutarties nutraukimą.

Bendrovės bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuota aplinkybė, kad Bendrovė buvo suklaidinta atsakovės dėl tokios Lizingo sutarties pabaigos palankumo Bendrovei, nurodant, kad Bendrovei grąžinus Automobilį atsakovei jos patiriamas papildomas išlaidas sudarys tik Automobilio vertinimo išlaidos, viena vertus, nepagrįsta pakankamais įrodymais (CPK 178, 185 straipsnis). Klaidinimą iš atsakovės pusės Bendrovė įrodinėja tik savo paaiškinimais, su kuo atsakovė nesutinka. Kaip minėta, į bylą nėra pateiktas ne tik raštu išdėstytas šalių susitarimas pabaigti Lizingo sutartį kitomis nei joje aptartomis sąlygomis. Byloje nėra ir rašytinių įrodymų, kad dėl tokio pobūdžio susitarimo, nustatant naujas Lizingo sutartyje neaptartas jos pabaigos šalių sutarimu sąlygas, šalys dėrėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad pranešti apie tai, kad Bendrovė neketina vykdyti Lizingo sutarties, atsakovė Bendrovės prašė ne tik gražinus atsakovei Automobilį, bet ir iki jo grąžinimo 2022 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku.

Kita vertus, Lizingo sutartyje šalių sulygtos sąlygos taip pat nepatvirtina Bendrovės bylos nagrinėjimo teisme metu dėstytos pozicijos, kad dėl atsakovės klaidinimo ji prarado galimybę pabaigti Lizingo sutartį jai palankesniu būdu, pati parduodama Automobilį. Kaip minėta, Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1.2 punktu šalys buvo sulygę, kad Lizingo sutartis pasibaigia, pačiam lizingo gavėjui išpirkus turtą anksčiau termino. Ši Bendrovės kaip lizingo gavėjos teisė buvo plačiau aptarta Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.6 punkte, nurodant, kad lizingo gavėjas turi teisę nepažeidžiant kitų Lizingo sutarties nuostatų, ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomos turto išpirkimo arba turto vertės dalinio padengimo datos, raštu kreiptis į lizingo davėją su prašymu anksčiau išpirkti turtą ar padengti dalį turto vertės. Išperkant turtą anksčiau termino, lizingo gavėjas turi sumokėti lizingo davėjui likusias mokėti turto išpirkimo įmokas, visus iki turto išpirkimo dienos pradelstus lizingo mokėjimus (įskaitant paskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudas), sumokėti lizingo davėjui išankstinio mokėjimo mokestį bei įvykdyti kitus savo įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį. Taigi Lizingo sutartyje šalys buvo aptarę Lizingo sutarties pabaigos atveją, kai pats lizingo gavėjas išperka lizinguojamą turtą anksčiau termino, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise Bendrovė kaip lizingo gavėja ketino naudotis (pvz., buvo pranešusi atsakovei apie ketinimą išpirkti Automobilį). Byloje taip pat nėra duomenų, kad Lizingo sutartyje šalys jos pabaigos galimybę buvo susieję su lizingo gavėjo teise pačiam parduoti jam nuosavybės teise nepriklausantį lizinguojamą turtą. Todėl šie Bendrovės argumentai pripažintini deklaratyviais, kartu nepaneigiančiais to, kad Lizingo sutartis atsakovės buvo nutraukta vienašališkai nustačius esminį Lizingo sutarties pažeidimą, kad Bendrovei iškelta bankroto byla, kas kelia grėsmę Bendrovės gebėjimui vykdyti Lizingo sutartį (Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10 punktas).

CK 6.567 straipsnis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį, viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenustato ko kita (1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, kad, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.574 straipsnį lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti, kad šis atlygintų lizingo davėjo nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusios su lizingo dalyko įsigijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, taip pat palūkanos už sutarties finansavimą (teisę naudotis daiktu), atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką. Kartu išaiškinta, kad lizingo davėjas, perėmęs daiktą, kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013, 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014, 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015).

Šias teisės aktuose įtvirtintas nuostatas atspindėjo ir Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.4                    punktas, kuriuo šalys sulygo, kad lizingo davėjui vienašališkai nutraukus Lizingo sutartį prieš terminą, lizingo gavėjo pagal Lizingo sutartį lizingo davėjui sumokėti mokėjimai negrąžinami (administravimo mokestis, pradinė įmoka, bet kokie kiti mokėjimai, kuriuos šios sutarties pagrindu lizingo davėjas gavo iš lizingo gavėjo), o lizingo gavėjas privalo sumokėti visus iki Lizingo sutarties nutraukimo nesumokėtus lizingo mokėjimus, delspinigius, baudas, paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio Lizingo sutarties nutraukimo mokestį bei kitus šios sutarties pagrindu atsiradusius mokėjimus, taip pat padengti visas lizingo davėjo dėl šios sutarties nutraukimo patirtas išlaidas, kompensuoti turto pardavimo nuostolį, kuris lygus skirtumui tarp lizingo davėjo pardavus ar kitaip realizavus turtą gautos sumos ir neišpirktos turto vertės Lizingo sutarties nutraukimo dieną bei atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad ji lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs Lizingo sutartį.

Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad Lizingo sutartis atsakovės buvo nutraukta vienašališkai dėl Bendrovės padaryto esminio pažeidimo, įtvirtinto Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10 punkte, konstatuotina, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti tiek susigrąžinti Automobilį, tiek išieškoti iš Bendrovės tokio dydžio nuostolius, kad jie grąžintų atsakovę į tokią padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu Bendrovė būtų tinkamai įvykdžiusi Lizingo sutartį. Tokiais atvejais lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti bei kitos pagal lizingo sutartį mokėtinos sumos. Be to, lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.567 straipsnio 1 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-450/2023).

Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio sumos didžiąja dalimi ir buvo išskaičiuotos iš sumos, atsakovės gautos pardavus Automobilį. Bendrovė nekelia ginčo dėl atsakovės nurodytų negrąžintų palūkanų sumos 1 699,36 Eur, patirto ERGO KASKO sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo mokesčio 108,56 Eur, todėl plačiau dėl šių nuostolių teismas nepasisako. Abejoti, kad atsakovė faktiškai patyrė Automobilio vertinimo, tarpininkavimo išlaidas, teismas neturi pagrindo, nes jas pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ 2022 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra NAB Nr. 8166, UAB „Autopark“ 2022 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra PA Nr. 05361, 2022 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas, 2022 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas). Bendrovės argumentai, kad pastarųjų išlaidų atsiradimo rizika tenka pačiai atsakovei, yra nepagrįsti. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji pati neužsiima Automobilių pirkimu/pardavimu, jų vertinimu. Todėl tokios išlaidos kaip turto vertinimo, tarpininkavimo paslaugų apmokėjimas parduodant Automobilį negali būti priskiriamos atsakovės rizikai, lemiančiai Bendrovės atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (poreikį vertinti Bendrovės atsakovei grąžintą Automobilį ir jį pardavinėti lėmė Lizingo sutarties nutraukimas, kurį lėmė Bendrovės įvykdytas esminis Lizingo sutarties pažeidimas, o ne kalti atsakovės veiksmai (CK 6.248 straipsnio 4 dalis); šiais veiksmais atsakovė siekė ne padidinti dėl Lizingo sutarties nutraukimo atsirandančius nuostolius, bet siekė juos sumažinti, parduodama Automobilį tretiesiems asmenims už jo realią vertę atitinkančią kainą, kam ir buvo pasitelkti savo srities profesionalai (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys)).

Bylos nagrinėjimo teisme metu Bendrovė kėlė abejones dėl 2 544,43 Eur atsiimto Automobilio turto pardavimo sandorio apmokestinimo pelno mokesčiu. Iš atsakovės paaiškinimų, jos pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė dėl šio mokesčio apskaičiavimo kreipėsi išaiškinimo į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turto vertės padidėjimo pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. PMĮ 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja vienetus pajamomis ar sąnaudomis iš bet kokio sandorio ar bet kokios ūkinės operacijos pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio ar tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Kai lizingo bendrovė perduoda susigrąžintą turtą, turi apskaičiuoti ir apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas. Turto pardavimo pajamos turi atitikti šio turto tikrąją rinkos kainą. Atsakovė triplike paaiškino, kaip ji apskaičiavo tokio dydžio pelno mokestį, toks apskaičiavimas atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą išaiškinimą, kuriuo remiasi atsakovė. Tokio paskaičiavimo pagrįstumą paneigiančių duomenų byloje nėra. Vien tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji šiai dienai tokį pelno mokestį yra faktiškai sumokėjusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuostolių ji nepatyrė, nes atsakovės atsiskaitymas su valstybe nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas nagrinėjamu atveju mano esant pagrindą išskirti tik atsakovės paskaičiuotą baudą už Lizingo sutarties nutraukimą, kuri sumažinta atsakovės Bendrovei buvo pritaikyta pagal Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3 punktą. Šiame punkte šalys sulygo, kad lizingo davėjui vienašališkai nutraukus Lizingo sutartį 8.1 punkte numatytais pagrindais, be Lizingo sutarties 8.4 punkte numatytų įsipareigojimų lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti lizingo davėjui 10 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės Lizingo sutarties nutraukimo dienai.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį ir 6.258 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kitokias taisykles numatantis šalių susitarimas negalioja. Kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tai reiškia, kad baudinės netesybos yra draudžiamos. Netesybų prigimtis yra dvejopa. Pirma, netesybos yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų  (CK 6.70 straipsnio 1 dalis) ir atlieka skatinamąją bei užtikrinamąją prievolių įvykdymo funkciją. Sutarties šalys iš anksto susitaria bei nustato atsakomybės už prievoles pažeidimo dydį ir turi galimybę netesybas išieškoti už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nurodytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Antra, netesybos yra viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendriausia prasme kreditoriaus gaunama iš skolininkų už prievolės pažeidimą netesybų suma kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius. Tačiau sutartyje šalims susitarus dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nepanaikinama kreditoriaus teisė reikalauti atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą, nes, kaip jau minėta, kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Taigi, kreditorius, kuriam visiškai atlyginami nuostoliai, neturi teisinio pagrindo papildomai gauti ir netesybų sumos, nes tai reikštų kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

Teismas, įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad Lizingo sutartis atsakovės vienašališkai buvo nutraukta dėl Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 8.1.10 punkte įtvirtinto esminio jos pažeidimo ir Lizingo sutartis atsakovės buvo nutraukta po bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, sutinka, kad ji turėjo teisę paskaičiuoti šią baudą. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovė dėl Lizingo sutarties nutraukimo pareikalavo Bendrovę sumokėti ne tik šią baudą, bet ir atlyginti nuostolius, kurie viršijo atsakovės paskaičiuotą sumažintą baudą pagal Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3 punktą, šią baudą privalėjo įskaityti į nuostolius, nes jų atlyginimas grąžino atsakovę į padėtį, kuri būtų jei atsakovė sutartį būtų įvykdžiusi. Todėl šioje dalyje Bendrovės reikalavimas tenkinamas, priteisiant Bendrovės naudai iš atsakovės nepagrįstai išskaičiuotas 932,84 Eur netesybas (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). 

Bendrovė, pareiškusi alternatyvius reikalavimus šioje byloje, taip pat prašė teismo, netenkinus pirmojo reikalavimo, sumažinti 6 354,14 Eur netesybų sumą iki 1 699,36 Eur pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymi, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis reglamentuoja teismo teisę mažinti netesybas - įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju į 6 354,14 Eur sumą patenka tik 932,84 Eur netesybos, kurios buvo paskaičiuotos Bendrovei atsakovės pagal Lizingo sutarties Bendrųjų sąlygų 6.3 punktą. Šioje dalyje teismas Bendrovės reikalavimą patenkino. Kitos į 6 354,14 Eur patenkančios sumos nepriskirtinos netesyboms – tai yra nuostoliai (negautos pajamos, patirtos išlaidos), kurių mažinimo galimybė CK 6.73 straipsnyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje neaptarta. Todėl šis Bendrovės reikalavimas pripažįstamas nepagrįstu.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Bendrovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 932,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 12 d.  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą – 21 Eur (932,84 Eur x 3/100 x 75/100) priteistinas valstybės naudai iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Atsakovė byloje patyrė 1 808,95 Eur (1 022,45 Eur + 786,50 Eur)  advokatės pagalbos išlaidų. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas 14,68/100 dalyje. Atsižvelgiant į tai bei remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi,  98 straipsniu, atsakovei iš ieškovės priteistini 1 362,50 Eur patirtų advokatės pagalbos išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų 85,32/100 daliai (1 808,95 Eur x 85,32/100). Valstybė patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šių išlaidų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, - 0,97 Eur, priteistina valstybei iš atsakovės, o likusi dalis – 5,67 Eur, iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsa“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Envorsa“, juridinio asmens kodas 305007425, iš atsakovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančiai per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302629475, 932,84 Eur (devynių šimtų trisdešimt dviejų eurų 84 ct) sumą ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą 932,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti atsakovei SIA „Citadele Leasing“, veikiančiai per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302629475, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsa“, juridinio asmens kodas 305007425, 1 362,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) advokatės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Envorsa“, juridinio asmens kodas 305007425, 5,67 Eur (penkis eurus 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančiai per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302629475, 21,97 Eur (dvidešimt vieną eurą 97 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir