Civilinė byla Nr. 2S-1544-577/2011
Teisminio proceso Nr. 2-02-303262-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija:
110.2.; 122.2; 122.3.; 122.4 (S)
.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,
kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl vienašalio negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2008-11-06 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2008/G/11, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienašališką nutraukimą nuo 2011-02-28 pagal atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-27 pranešimą Nr. 020-A neteisėtu bei nepagrįstu ir pripažinti, kad 2008-11-06 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2008/G/11 yra nutraukiama nuo 2011-07-31; priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20 748,21 Lt nuomos mokesčio, 8,05 proc. dydžio metinių palūkanų nu priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, pas trečiuosius asmenis ir grynuosius pinigus kasose, leidžiant atlikinėti mokėjimus ieškovui, o nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu; surasti ir aprašyti atsakovui priklausantį turtą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Nurodė, jog reikalavimo suma yra didelė, atsakovas, vienašališkai nutraukęs nuomos sutartį, vengia mokėti nuomos mokestį, tikėtina, kad turi finansinių sunkumų, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 20 784,21 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, nutarė areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant bendros 20 784,21 Lt sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsakovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2011 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo nutartį ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad nėra nustatyta reali grėsmė teismo galimam sprendimo įvykdymui, ieškovas neįrodė, kad yra pagrįstų prielaidų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nevertino, ar reiškiamas reikalavimas atsakovui gali būti pripažintas dideliu, tai pat aplinkybės, kad atsakovo kapitalas ženkliai viršija reikalaujamo minimalaus įstatinio kapitalo dydį. Nurodo, jog įmonei ši suma nėra didelė, kadangi įmonė veikia pelningai, per 2010 metus gavo 212 756 Lt pelno, bendros pajamos siekė 21 443 647 Lt, ilgalaikio turto turi už 5 322 028 Lt, trumpalaikio – 10 389 996 Lt. Be to, pagal turto arešto registro duomenis yra įregistruoti tik du turto arešto aktai.
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad įmonės pelno rodikliai nuo 2009 metų iki 2010 metų sumažėjo nuo 212 765 Lt iki 12 666 Lt, pagal įmonės balansą ilgalaikiai įsipareigojimai 2010-12-31 sudarė 1 410 770 Lt, o trumpalaikiai – 10 119 797 Lt, todėl reikalavimo suma įmonei laikytina didele. Be to, pirmos instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, taikė tokio pobūdžio areštą, kad kuo mažiau suvaržytų atsakovo ekonominę veiklą.
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo (skolininko) turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo (kreditoriaus) kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t.y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 144-145 str. nuostatomis, pripažino, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr.2-786/2008, 2009-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.2-323/2009, 2009-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašomą priteisti sumą bei tai, kad atsakovas vengia įvykdyti prievolę, priėjo prie išvados, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas atskirajame skunde ginčija aplinkybę, kad 20 748,21 Lt suma įmonei yra didelė. Pažymėtina, kad skolos dydis nėra vienintelis kriterijus sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad ieškovo prašoma priteisti skola atsakovui yra didelė, patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2010-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, jog įmonės pelno rodikliai sumažėjo nuo 212 765 Lt iki 12 666 Lt, taip pat 2010-12-31 balansas, iš kurio matyti, kad įmonės ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 410 770 Lt, o trumpalaikiai – 10 119 797 Lt, taip pat didesni nei praėjusiais finansiniais metais. Be to, aplinkybę, jog įmonėje sunki finansinė padėtis, patvirtina ir atsakovo pateiktas 2010-11-22 prašymas atsakovui sumažinti nuomos mokestį, kadangi įmonė negali mokėti sutartyje numatytos sumos.
Laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu įrodoma, kad kreditoriaus reikalavimų suma skolininkui pagal jo turimo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Tačiau skolininkas, turėdamas teisę į apeliaciją bei galimybę pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo, teismui pateikė jau minėtus dokumentus, kurie, kaip nurodyta aukščiau, neįrodo, kad ieškovo prašoma priteisti skolos suma atsakovui būtų nedidelė. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, neįrodė, kad bylos nagrinėjimo metu bus užtikrinta ta pati skolininko turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, šalių nurodomos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, nenustatomos ir nevertinamos, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina apelianto nurodytų argumentų, kad ieškovas atsisakė bendradarbiauti su atsakovu ir šalių sutarimu pakeisti patalpų nuomos sutartis, taikiai spręsti kilusį konfliktą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog atsakovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali padidėti galimai palankaus ieškovui sprendimo neįvykdymo rizika. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad yra galima grėsmė ir būsimojo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 146 str. 2 d. teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas (skolininkas) įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą (skolininką) yra laiduojama, įkeičiamas turimas turtas. Taigi skolininkui neužkirstas kelias įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą tam, kad būtų panaikintas turto areštas.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Jadvyga Mardosevič
Teisėjai Loreta Lipnickienė
Henrichas Jaglinskis