Administracinė byla Nr. I-5626-386/2019
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00457-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 11 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui L. A.,
atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Šlečkui,
2019 m. rugpjūčio 19 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas L. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1 - 7), prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 30-TE-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo L. A.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Nurodo, jog yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas. Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-5 „Dėl L. A. ir L. G. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Išvadoje konstatuojama, jog jis kartu su kolege L. G. 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., patruliuodami tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ ir išvažiuodami į magistralinį kelią A13, kuris yra Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato aptarnaujama teritorija, žinodamas, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, stabdė automobilį „Audi A8“ ne pareiškėjo kompetencijai skirtame maršrute. Išvadoje akcentuojama, jog pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas stabdyti minėtą automobilį – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių policijos tarnybą, apie transporto priemonės sustabdymą nepranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui radijo ryšio kanalu „KL10Kelias“, įtaręs vairuotoją, kad šis galimai yra neblaivus, nepatikrino jo blaivumo tam skirta matavimo priemone, neišsiaiškino priekinio šoninio stiklo nuleidimo priežasties, nefiksavo savo bendravimo su tikrinamu asmeniu mobiliuoju įrenginiu „Body“ kamera.
Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su Išvadoje pateiktomis aplinkybėmis. Nurodo, kad jis 2019 m. sausio 21 d. dirbo ekipaže su kolege L. G. Vykdydami dienos užduotyje numatytas užduotis, dirbo Klaipėdos rajone. Apie 16.20 val., būnant Kretingalės miestelyje, pastebėjo „Audi“ automobilį su atviru langu, nors oro sąlygos buvo prastos - snigo, šlapdriba, todėl kilo įtarimas, jog vairuotojas galimai yra neblaivus. Eismas buvo intensyvus, kelias slidus, todėl automobilį „Audi A8“ sustabdė tik A13 kelyje, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete. Pareiškėjas nurodo, kad, išlipdamas iš tarnybinio automobilio, paprašė kolegės pranešti radijo kanalu apie tikrinamą automobilį ir įsijungė „Body“ kamerą. Vairuotojui pateikus visus dokumentus ir su juo pabendravus, nekilo abejonių dėl jo neblaivumo, todėl nutarė, kad tikrinti vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu netikslinga, vairuotoją paleido. Jis minėtas aplinkybes nurodė ir paaiškinime dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Išvadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, nėra aišku kokiais veiksmais padarytas tariamas tarnybinis nusižengimas, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos, nevertintas jo kaltės klausimas. Tik tarnybinio patikrinimo metu jam tapo žinoma, jog magistralinis kelias A13 nepatenka į jo aptarnaujamą teritoriją. Pažymi, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariatas neturi prietaiso, leidžiančio nustatyti automobilio stiklų šviesos pralaidumą, jis nėra apmokytas dirbti su tokiu prietaisu. Šios ir kitos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas aplaidžiai, neįrodyta jo kaltė, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas L. A. palaikė skundą jame išdėstytų aplinkybių pagrindu ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausias policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 31 – 34) į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., važiuodamas tarnybiniu automobiliu „Škoda Yeti“ magistraliniame kelyje A13, kuris ribojasi su jo prižiūrimos teritorijos riba, ir žinodamas, kad šis kelio ruožas yra priskirtas kito Klaipėdos AVPK struktūrinio padalinio kompetencijai, suvokė, jog sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“ ne jo kompetencijai skirtame maršrute, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad atsirastų teisėtas pagrindas tai daryti – nesikreipė į Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyrių ar Kelių policijos tarnybą, todėl buvo konstatuota, kad jis savo veika pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktą – magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai.
Pažymi, kad pareiškėjas automobilį „Audi A8“ sustabdė įtardamas, jog galimai vairuotojas yra neblaivus, tačiau vairuotojo neblaivumo nepatikrino alkoholio kiekio matuokliu. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad vairuotojas vairavo automobilį atviru langu, nors oro sąlygos buvo prastas, todėl kilo įtarimas, jog jis gali būti neblaivus ir nusprendė patikrinti vairuotoją. Minėtus pareiškėjo teiginius paneigė tyrimo metu apklaustas „Audi A8“ vairuotojas, paaiškindamas, jog priekinio lango stiklą anksčiau nebuvo nuleidęs, nes lauke krito šlapdriba, stiklą nuleido tik stabdžiusiam pareigūnui priėjus prie jo automobilio. Pareigūnas patikrino dokumentus ir atsisveikino, nepamena ar buvo užduotas klausimas apie alkoholio vartojimą, tačiau blaivumas prietaisu nebuvo tikrintas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tikrinimo metu neužfiksavo minėto vairuotojo padaryto pažeidimo – mažesnio nei nustatyto priekinių šoninių stiklų šviesos laidumo.
Klaipėdos AVPK pabrėžia, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta ne už tai, jog jis magistraliniame kelyje sustabdė patikrinti automobilį. Pastaba pareiškėjui skirta už tai, jog apie darbą magistraliniame kelyje ir sustabdytą transporto priemonę teisės aktų nustatyta tvarka neinformavo Klaipėdos AVPK budėtojo, neatliko visų būtinų priemonių, pagrindžiančių paties pareiškėjo deklaruojamo automobilio sustabdymo priežastį (nepatikrino vairuotojo blaivumo) ir neužfiksavo vairuotojo padaryto pažeidimo. Atsakovo nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra teisėta bei pagrįsta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Aidas Šlečkus prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktų aplinkybių pagrindu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 30-TE-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo L. A.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-07-27). Statuto 39 straipsnio 1 dalis teigia, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija išslaptinama.
Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 „Dėl tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui 2019 m. vasario 12 d. priėmus įsakymą Nr. 1V-412 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, Tvarkos aprašas neteko galios, tačiau vadovaujantis minėto įsakymo 2.1 punktu – procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 1V-142 įsigaliojo 2019 m. vasario 13 d., o iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2019 m. vasario 7 d. (b. l. 36 – 37). Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, jog tarnybinis patikrinimas privalėjo būti atliktas remiantis iki 2019 m. vasario 13 d. galiojusio Tvarkos aprašo nuostatomis.
Tvarkos aprašo 7 punktas numato, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti, gali būti sudaroma komisija. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas eina Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas, t. y. jis yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais L. A., kaip statutinio pareigūno, veiklą.
Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-2544 (b. l. 38 – 39) kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką teigdama, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog 2019 m. sausio 21 d. magistraliniame kelyje A13, automobilį „Audi A8“ galimai sustabdė Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus ekipažas L2002, kuriame dirbo pareiškėjas ir L. G. Išklausius radijo ryšio įrašus, nustatyta, kad apie automobilio „Audi A8“ sustabdymą Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai nepranešė. Taip pat nustatyta, kad vadovaujantis 2014 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-227 2.2.3 punktu, magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai, o duomenų, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnams pagal tarnybos užduotį ar policinės priemonės planą būtų pavestas patruliavimas magistraliniame kelyje A13, negauta. Įvertinusi minėtas aplinkybes, Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja pasiūlė dėl galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų pradėti tarnybinį patikrinimą. Klaipėdos APVK viršininkas, susipažinęs su 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu, 2019 m. vasario 7 d. elektroninio dokumento rezoliucija pavedė Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiąją tyrėją V. P. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų.
Vadovaujantis Tvarko aprašo 23 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2019 m. vasario 27 d. pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2019 m. vasario 26 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-4 (b. l. 71). Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas, kad jo atžvilgiu Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnybos Vidaus tyrimų skyriuje yra atliekamas tarnybinis patikrinimas ir iš turimų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., dirbdamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato ekipaže L 2002, neturėdamas įgaliojimo A13 kelyje vykdyti eismo priežiūros kontrolės, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“, tačiau apie jo sustabdymą nepranešė Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui, teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrino vairuotojo blaivumo, neužfiksavo pažeidimo dėl plėvele akivaizdžiai tamsino priekinio lango stiklo, automobilio stabdymo ir dokumentų tikrinimo nefiksavo tarnybiniame automobilyje įrengtais vaizdo/garso fiksavimo įrenginiais bei paskirta „Body camera“ ir taip aplaidžiai vykdė savo pareigas. Pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui Aidui Šlečkui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl gauto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (b. l. 76 – 78), kuriame išdėstė savo poziciją dėl jam pareikšto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą nepraleidus Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyto termino.
Tvarkos aprašo 26 punktas reglamentuoja, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Klaipėdos AVPK Imuniteto tarnyba, baigusi tarnybinį patikrinimą, 2019 m. kovo 7 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-5 „Dėl L. A. ir L. G. veiksmų“ (b. l. 92 – 101). Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. ne jam paskirto maršruto magistraliniame kelyje A13 tikrino automobilio „Audi A8“ vairuotojo dokumentus, įtaręs vairuotoją, jog šis yra galimai neblaivus, nepatikrino jo blaivumo tam skirta matavimo priemone, nors minėtas įtarimas kilo dėl važiavimo blogomis oro sąlygomis su nuleistu šoniniu lango stiklu, neišsiaiškino lango stiklo nuleidimo priežasties, nuleistas vairuotojo durelių stiklas leido daryti prielaidą apie mažesnio langų stiklų šviesos pralaidumo nustatymo vengimą, todėl vairuotojas M. G. tuo metu išvengė administracinės atsakomybės, nefiksavo savo bendravimo su tikrinamu asmeniu mobiliuoju įrenginiu „Body“ kamera. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 5V-227 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 5V-V-717 „Dėl magistralinių kelių ruožų, kuriuose organizuojama kelių eismo taisyklių pažeidimų prevencija, užtikrinama eismo kontrolė ir vykdomos kitos policijos funkcijos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sąrašas) 2.2.3 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtino“ patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 81.4 punktą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Išvadoje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Statuto 39 straipsnio 4 dalis teigia, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 35 punkte. Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos aprašo 35 punkte numatyto termino.
Dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo
Kaip ir anksčiau minėta, Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė tarnybines pareigas ir savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Sąrašo 2.2.3 punkto ir Taisyklių 81.4 punkto reikalavimus.
Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas teigia, jog pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šiame punkte nustatyti reikalavimai (išskyrus reikalavimą pranešti apie tai policijai) netaikomi pareigūnui tais atvejais, kai šios pareigos atlikimas iš esmės pakenktų policijos uždavinių įgyvendinimui. Taip pat minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnas privalo atlikti ir kitas įstatymuose jam nustatytas pareigas.
Sąrašo 2.2.3 punkte nurodyta, jog magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai. Taisyklių 81.4 punktas reglamentuoja, kad vaizdo stebėjimas, fiksuojant tik vaizdo arba vaizdo ir garso duomenis, vykdomas atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslą. Priklausomai nuo vaizdo stebėjimo vietos ir duomenų tvarkymo tikslo, gali būti tvarkomi šie duomenys: policijos tarnybinėse transporto priemonėse ir naudojant mobiliuosius įrenginius, pavyzdžiui, prie uniformos tvirtinamas kameras (body camera), operacijų, patruliavimo, viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo metu, siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugą, fizinį ir psichologinį neliečiamumą – vaizdo ir garso duomenys.
Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val. pareiškėjas, dirbdamas kartu su kolege L. G., magistraliniame kelyje A13, netoli „Žaliojo slėnio“ gyvenvietės sustabdė patikrinti automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G.
Pareiškėjas 2019 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime „Dėl gauto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (b. l. 76-78) nurodė, kad patruliuodamas nustatyme maršrute, t. y. Kretingalės miestelyje, pastebėjo automobilį „Audi A8“, kurio vairuotojas vairavo automobilį su atidarytu priekiniu langu. Kadangi oro sąlygos buvo prastos - šlapdriba, kilo įtarimas, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, todėl nutarė sustabdyti automobilį. Eismas buvo intensyvus, kelio danga slidi, todėl automobilio sustabdyti Kretingalėje, nesukeliant pavojaus eismo saugumui, nepavyko. „Audi A8“ buvo pavyta ir sustabdyta kelyje A13, ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete. Akcentuoja, kad susitarė su kolege, jog apie sustabdytą automobilį ji praneš radijo ryšio kanalu „KL10kelias“, o jis išlipo iš tarnybinio automobilio, įsijungė „Body“ kamerą ir priėjo prie sustabdyto automobilio. Vairuotojui pateiktus reikalingus dokumentus ir su juo pabendravus, neblaivumo požymių nenustatė, todėl nutarė, kad nėra pagrindo tikrinti vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Patikrinimo metu kitų administracinių nusižengimo požymių nenustatyta, vairuotojas buvo paleistas. Iš esmės analogiškus paaiškinimus nurodė ir pareiškėjo ekipažo kolegė L. G. (b. l. 73 – 74).
Klaipėdos AVPK viršininkas 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-724 patvirtino Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymą (b. l. 86 – 88). Minėto aprašymo 6.2 punktas reglamentuoja, kad pareiškėjas, gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos.
Viešosios policijos patrulių organizavimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 4 punktas numato, jog policijos patrulinių padalinių veiklos sritys, teritorijos, kurioje patruliuojama, ribos nustatomos šių padalinių nuostatuose. Veiklos teritorijos skirstomos ir įvardijamos sektoriais jose veikiančių teritorinių policijos įstaigų vadovų įsakymais. Patruliavimo maršrutus ir postus nustato patrulinių padalinių vadovai. Išskirtiniais atvejais, jei pradedamas vykdyti specialusis planas ar reikšmingai pakinta kriminogeninė arba avaringumo padėtis, yra informacijos apie galimus teisės pažeidimus, policijos postus nustato teritorinės policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad policijos pareigūnai vykdo pareigas jiems padalinio vadovo sprendimu paskirtuose patruliavimo sektoriuose, maršrutuose.
Iš Tarnybos užduoties nustatyta, jog 2019 sausio 21 d. pareiškėjui buvo nustatytos šios tarnybos užduotys (b. l. 55) – nesant įvykių darbas Klaipėdos rajone, Sendvario seniūnija, Gargdžų Dauparų – Kvietinių. Visos pamainos metu viešosios tvarkos užtikrinimas ir eismo priežiūra. Ypatingai atkreipiant dėmesį į: 1) prioritetinius KET pažeidimus; 2) neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; 3) asmenis, galinčius vykdyti nusikalstamas veikas, įsibraunant į statomus objektus, gyvenamuosius namus, vykdančius įvairias vagystes. Tikrinti tokius asmenis, jų nešulius, automobilius, kuriais vyksta, nustatyti asmenų tapatybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo ekipažo patruliavimo sektorius apėmė darbą Klaipėdos rajone, Sendvario, Gargdždų Dauparų – Kvietinių seniūnijose. Kaip ir anksčiau minėta, Sąrašo 2.2.3 punktas reglamentuoja, jog magistraliniuose keliuose patruliavimą vykdo tik apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kelių patrulių padalinių pareigūnai, o Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai nėra atsakingi už magistraliniuose keliuose organizuojamą KET taisyklių pažeidimų prevenciją, eismo kontrolę bei kitų policijos funkcijų vykdymą. Tai patvirtina ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkės 2019 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 54) nurodytos aplinkybės.
Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas su ekipažo kolege sustabdė automobilį „Audi A8“ ne jų patruliavimo sektoriaus teritorijoje, t. y. magistraliniame kelyje A13, netoli „Žaliojo slėnio“ gyvenvietės, tačiau pareiškėjas skunde ir 2019 m. kovo 1 d. tarnybiniame pranešime akcentuoja, jog „Audi A8“ važiavo atidarytu priekiniu langu, nors tuo metu oro sąlygos buvo prastos, todėl kilo įtarimas, jog automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo, dėl to nutarta sustabdyti minėtą automobilį ir patikrinti jo vairuotoją. Pareiškėjas pažymi, jog buvo intensyvus eismas ir prastos kelio sąlygos, todėl automobilį „Audi A8“ pasivijo ir sustabdė tik išvažiavus į magistralinį kelią A13. Instrukcijos 22.1 punktas nurodo, jog policijos patruliai gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliuose įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Taip pat policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai įtaria, kad transporto priemone važiuojantys asmenys dalyvavo ar dalyvauja darant teisės pažeidimą (Instrukcijos 22.4 punktas).
Prieš stabdydamas transporto priemonę policijos patrulis turi įvertinti visas aplinkybes, kad nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Policijos patrulis turėtų vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose, jei sustojusi transporto priemonė gali sukelti eismo įvykį, sutrukdyti kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismą, sudaryti transporto grūstį (Instrukcijos 24 punktas). Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoją pareigūną gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą arba pačiam esant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog pareigūnas turi teisę palikti savo patruliavimo sektorių, jeigu yra pagrįstas įtarimas, kad automobilio vairuotojas padarė nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą, pvz. automobilio vairuotojas yra galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir nėra galimybės saugiai sustabdyti pastebėtą transporto priemonę patruliavimo sektoriaus ribose.
Pažymėtina, jog remiantis Instrukcijos 20.8 punktu, policijos patruliui tarnybos metu draudžiama išvykti iš patruliavimo sektoriaus, maršruto ar posto be budėtojo leidimo. Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas (Instrukcijos 28 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog policijos patrulis išvykti iš patruliavimo sektoriaus gali tik su budėtojo leidimu, o sustabdžius automobilį patikrinimui, pareigūnas turi pareigą radijo ryšio priemonėmis pranešti apie tikrinimo vietą, automobilio markę, valstybinį numerį ir stabdymo ar tikrinimo priežastį. Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus (b. l. 85), akivaizdu, jog pareiškėjas apie sustabdytą automobilį „Audi A8“ neprašė radijo kanalu „KL10Kelias“, negavo iš budėtojo leidimo palikti patruliavimo sektorių. Pareiškėjas teigia, kad jis susitarė su kolege L. G., jog ji praneš apie sustabdytą transporto priemonę minėtu radijo kanalu, tačiau paleidus sustabdytą vairuotoją nepasitikslino ar apie sustabdytą automobilį buvo tinkamai pranešta radijo ryšio priemonėmis bei ar buvo gautas budėtojo leidimas palikti patruliavimo sektorių, kaip to reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas, sustabdęs automobilį „Audi A8“ ne jam priskirtoje teritorijoje, nepranešė apie šį faktą Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriui ar Kelių policijos tarnybai, todėl Išvadoje pagrįstai konstatuojama, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Sąrašo 2.2.3 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad įtarė, jog automobilio „Audi A8“ vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl nutarė sustabdyti automobilį patikrinti. Minėtą automobilį 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val. vairavo M. G.. Minėtas vairuotojas 2019 m. vasario 26 d. paaiškinime (b. l. 62) nurodė, kad 2019 m. sausio 21 d. važiavo iš Kretingos į Klaipėdą keliu Palanga – Jakų žiedas ir ties „Žaliojo slėnio“ gyvenviete jį sustabdė policijos ženklais pažymėtas automobilis. Jis priekinių durelių lango stiklą nuleido tik priėjus pareigūnui, jo anksčiau nebuvo nuleidęs, nes tuo metu krito šlapdriba. Priėjęs pareigūnas prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, tačiau klausimų apie alkoholio vartojimą neuždavė, jokiu prietaisu blaivumo netikrino. Pareiškėjas skunde minėtos aplinkybes neneigia, pabrėžia, kad vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 birželio 20 d. įsakyme Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ reglamentuota bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Vairuotojui iš burnos nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti, todėl nebeturėjo pagrindo įtarti, kad jis yra neblaivus ir nutarė netikrinti vairuotojo alkoholio kiekio matuokliu.
Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos padalinio Veiklos skyriaus pajėgų išdėstymo plane (b. l. 50) nurodyta, jog ekipaže „L2002“, kuriame nuo 14.00 val. iki 23.00 val. dirbo pareiškėjas, buvo šios spec. priemonės – alkoholio kiekio matuoklis, fotoaparatas ir elektros šoko įtaisas. Akivaizdu, kad pareiškėjo tarnybiniame automobilyje buvo alkoholio kiekio matuoklis ir jis turėjo visas galimybes juo pasinaudoti siekiant patikrinti „Audi A8“ vairuotojo blaivumą. Kaip ir anksčiau minėta, pareiškėjas transporto priemonę sustabdė turėdamas įtarimų, kad vairuotojas yra galimai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau patikrinimo metu pareiškėjas nesiėmė visų įmanomų priemonių, leidžiančių paneigti įtarimą objektyviomis priemonėmis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2019 m. sausio 21 d. 16.34 val. „Audi A8“ vairuotojui M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-4203-2018 (b. l. 43 – 44) už tai, kad vairavo transporto priemonę, kurios priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei numato teisės aktų reikalavimai ir neturėjo Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Vairuotojas sutiko su pažeidimu ir nurodė, kad labai gailisi. Minėtą protokolą surašė Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. K. M. G. 2019 m. vasario 26 d. paaiškinime neneigė, jog to automobilio priekiniai langai buvo tamsinti plėvele. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, akivaizdu, kad pareiškėjas, tikrindamas sustabdytą automobilį „Audi A8“ nepastebėjo, jog automobilio priekinių stiklų langų šviesos laidumas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir paleido administracinį nusižengimą padariusį asmenį, nesurašęs jam administracinio nusižengimo protokolo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybiniame automobilyje neturėjo stiklų skaidrumo matuoklio, nėra apmokytas juo naudotis, tačiau Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir pareiškėjo pareigybės aprašymas įpareigoją jį imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui. Pareiškėjas teigia, jog patruliuojant Kretingalės miestelyje jam sukėlė įtarimą, kad „Audi A8“ vairuotojas važiuoja nuleidęs priekinį durelių langą, nors tuo metu lauke krito šlapdriba. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas, sustabdęs automobilį pasiteiravo vairuotojo, kodėl jis važiavo nuleidęs priekinių durelių langą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo tarnybiniame automobilyje nebuvo stiklų skaidrumo matuoklio, tačiau jis turėjo galimybė kreiptis pagalbos į kolegas, kurie turi minėtą prietaisą ir yra apmokyti juo naudotis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas, tikrindamas automobilį „Audi A8“ savo pareigas vykdė aplaidžiai.
Instrukcijos 20.2 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.). Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos viršininkas 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-3443 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 67 – 68) kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkę su prašymu pateikti pareiškėjo naudotos „Body“ kameros, kai 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 – 16.30 val. tikrino automobilio „Audi A8“ vairuotojo dokumentus, įrašo kopiją. Pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-3671 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 69 – 70) nurodė, kad nėra galimybės pateikti prašomo vaizdo įrašo kopijos, kadangi jis nėra išsaugotas, galimai ant šio vaizdo įrašo buvo padarytas kitas vaizdo įrašas.
Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, policijos įstaigos privalo užtikrinti, kad policijos įstaigų patalpose ir joms priklausančiose teritorijose esančiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo duomenys būtų saugomi 30 dienų. Policijos patruliams vykdant savo funkcijas užfiksuoti vaizdo duomenys saugomi 60 dienų. Klaipėdos AVPK Imuniteto valdybos viršininko prašymas pateikti vaizdo įrašo kopijas buvo pateiktas vykdymui dar nepraėjus 60 dienų vaizdo duomenų iš „Body“ kamerų saugojimo terminui, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val. naudotos „Body“ kameros vaizdo įrašas neegzistuoja. Minėtos aplinkybes neleidžia patikrinti, ar pareiškėjas, tikrindamas sustabdytą automobilį, buvo įsijungęs „Body“ kamerą, taip pat nėra galimybės įvertinti pačios tikrinimo procedūros.
Įvertinus šias ir anksčiau minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 21 d. apie 16.20 val., tikrindamas sustabdytą automobilį „Audi A8“, savo tarybines funkcijas vykdė aplaidžiai, savo veiksmais sąmoningai nesilaikė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Sąrašo 2.2.3 punkto ir Taisyklių 81.4 punkto reikalavimų.
Dėl paskirtos tarybinės nuobaudos pagrįstumo
Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad už tarnybinį nusižengimą pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą (Statuto 33 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos i) ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-360/2013 ir kt.). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-971/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1838/2012; 2007 m. kovo 20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-319/2007).
Skundžiamu įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, t. y. švelniausia tarybinė nuobauda. Iš Išvados turinio matyti, kad, siūlant pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į įvykdyto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjos teigiamą charakteristiką. Skiriant tarnybinę nuobaudą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tarnybinio patikrinimo medžiaga Išvados turinys, teisminio nagrinėjimo metus nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) prieštaravo Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Sąrašo 2.2.3 punkto ir Taisyklių 81.4 punkto nuostatoms. Įvertinus tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog įvykdytu tarnybiniu nusižengimu yra padaryta didėlė žala teisės aktų saugomoms vertybėms, konstatuotina, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga įvykdyto pažeidimo sunkumui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatyta Klaipėdos apskrities policijos komisaro viršininko 2019 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 30-TE-220 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo L. A.“ neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė