Nr. DOK-1633

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01231-2022-8

           (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 12 d.

Vilnius

 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2025 m. balandžio 24 d. paduotu ieškovų E. L. ir H. L., atstovaujamų įstatyminių atstovų E. L. ir T. L., kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties 

n u s t a t ė :

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento gyvybei padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui H. L. 8000 Eur, ieškovei E. L. – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2025 m. vasario 18 d. nutartį, padidinant ieškovams priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Eur kiekvienam.

Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Dėl to teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

2.Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai neįvertinto visų reikšmingų kriterijų, kad buvo pažeistos aukščiausios vertybės, kurioms turėtų būti taikoma didžiausia teisinė apsauga – žmogaus gyvybė ir ieškovų teisė į šeimą. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, nesivadovavo teismų praktika dėl pažeistos vertybės reikšmingumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovams, o ypač ieškovei priteistas neturinės žalos dydis atitinka paprastai kitose byloje teismų priteisiamą žalos dydį už mažesnių vertybių/teisinių gėrių pažeidimus. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, suformuota analogiško pobūdžio byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis atitinka nagrinėjamą bylą (buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo mažamečiam asmeniui, patyrusiam žalą mirus mažamečiam broliui dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų), priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3. Teismai, priteisdami neturinės žalos dydį, nesivadovavo teismų praktika, kuri nurodo pareigą teismui atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birelio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). Neturtinės žalos atlyginimui skirtomis lėšomis siekiama suteikti galimybę žalą patyrusiam asmeniui įsigyti tam tikrų prekių ir paslaugų, kurios nors iš dalies galėtų palengvinti ar padėti išgyventi netektį, dvasinę skriaudą, skausmą, suteiktų pozityvių išgyvenimų, patirčių ir pan. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 ieškovei dėl brolio netekties priteista 10 000 Eur suma sudarė 25 MMA (nurodytu laikotarpiu 1 MMA buvo 400 Eur). Nuo 2025 m. sausio 1 d. 1 MMA yra 766 Eur, atskaičius mokesčius, todėl ieškovui priteista 10,44 MMA (8000Eur/766Eur), o ieškovei – 2,6 MMA (2000Eur/766Eur). Tai reiškia teisingumo principo, reikalaujančio atsižvelgti į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą, pažeidimą.

4.Teismai, spręsdami dėl neturinės žalos dydžio, neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje pažymima, kad neturtinės žalos dydžiui reikšminga žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismai nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamos bylos atveju toks kriterijus teisiškai nereikšmingas, nes ieškovai dėl mažo savo amžiaus negalėjo suprasti gydymo įstaigos kaltės formos. Teismų praktikoje minėto kriterijaus taikymas nesiejamas su tuo, ar žalą patyręs asmuo suprato ar galėjo suprasti, kokia kaltės forma veikė žalą sukėlęs subjektas. Byloje nustatyta, kad ieškovų brolis mirė dėl anestezijos metu netinkami atliktos centrinės venos kateterizavimo procedūros, kuri net nebuvo būtina ir skubi vaiko gydymui, be to, atlikta be berniuko įstatyminio atstovo (tėvo) raštiško sutikimo. Tai leidžia konstatuoti gydymo įstaigos didelį neatsargumą, kuris turėtų lemti ir didesnį neturtinės žalos dydį.

5.Teismai nepagrįstai sureikšmino žalą patyrusio asmens ryšio su mirusiu pacientu kriterijų. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai reikalavimą reiškia itin mažo amžiaus asmuo dėl jo artimo santykio su mirusiu asmeniu nesuformuota. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad net mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to visose situacijose turi būti vadovaujamasi artimojo asmens ryšio praradimo kriterijumi, kaip esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju mirus broliui, ieškovai neteko galimybės turėti vienus iš svarbiausių žmogaus gyvenime – brolio ir sesers santykius, augti kartu, draugauti, palaikyti vienas kitą, neteko bendrų patirčių, kurios per gyvenimą įgyjamos brolių ir seserų, ir pan.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                              Algirdas Taminskas 

                                                                                                           Jūratė Varanauskaitė 

                   Dalia Vasarienė