Civilinė byla Nr. 2-436-933/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00144-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bensona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Bensona“ prašymą dėl leidimo atlikti dokumentų patikrinimą atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto byloje,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“; bankroto (nemokumo) administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“ (nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 7 d.). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš bankroto administratorės pareigų ir bankrutuojančios kooperatinės bendrovės kredito unijos (toliau – BKB KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratore paskirta Jurgita Karalevičienė (nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d.). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – LKB KU). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi atsakovės likvidavimo dėl bankroto terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėja (kreditorė) UAB ,,Bensona“ LKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – ir unija) bankroto byloje pateikė prašymą leisti pareiškėjai (jos įgaliotiems atstovams) atlikti unijos dokumentų patikrinimą už visą bankroto proceso laikotarpį.
3. Pareiškėja prašymą grindė šiomis aplinkybėmis: 1) unijos finansiniai rodikliai nuo 2013 m. iki 2019 m. prastėjo (nuo 2013 m. iki 2020 m. nepaaiškinamai dingo 20 410 847,65 Eur, unija 2019 – 2020 m. patyrė nuostolių); 2) unijos bankroto procesą administruojančiai kontorai pareikšti įtarimai dėl korupcijos, tai sudaro pagrindą abejoti, ar nemokumo procesas vykdomas sklandžiai; 3) kreditoriai ir teismas neturi informacijos, ar unijos nemokumo administratorė patikrino buvusios nemokumo administratorės UAB ,,Verslo konsultantai“ darbą, sudarytas sutartis; 4) nors nemokumo administratorė nurodo, kad pardavinėjamas unijos turtas, viešai tokios informacijos nėra, be to, unijai priklausančios patalpos, esančios Dubajuje, pardavinėjamos Lietuvos rinkai skirtuose tinklapiuose; 5) kreditoriams nepateikiama informacija apie tai, ar unija, atlikdama išorės konsultantų paslaugų įsigijimą, vadovaujasi kreditorių komiteto patvirtintomis paslaugų pirkimo taisyklėmis; 6) unijos reiškiamus reikalavimus surašo profesionalūs teisininkai (advokatai), o tai kelia abejonių kreditoriams dėl jų interesų pažeidimo, be to, perkamos abejotinos perspektyvos teisinės paslaugos; 7) unija nevykdo pareigos teikti finansinę atskaitomybę; 8) unija vykdo ūkinę komercinę veiklą, nors tai pagal įstatymą draudžiama, o jos vykdoma komercinė veikla kelia abejonių.
4. Atsakovės LKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ nemokumo administratorė prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja prašymu siekia neteisėtai susipažinti su unijos bankroto proceso konfidencialiais, komercinę paslaptį sudarančiais dokumentais ir vilkinti bankroto procesą. Teigė, kad pareiškėja pateikė klaidingas unijos bankroto proceso aplinkybes, tokiu būdu klaidindama teismą. Pareiškėjos prašymas nemotyvuotas, nėra pagrindžiamas dokumentų patikrinimo tikslas. Pareiškėjos tikrieji tikslai ir interesai prieštarauja unijos ir jos kreditorių interesams. Pareiškėja unijos bankroto byloje yra 4 eilės kreditorė, jos patvirtintas reikalavimas sudaro 133,85 Eur, t. y. 0,0006 proc. visų finansinių reikalavimų sumos. Pareiškėja, atstovaujama tų pačių asmenų per skirtingas jų valdomas įmones (UAB „Paskolų administravimas“, UAB „Property Development & Investment“, UAB „Bensona“), siekia nesąžiningai ir neteisėtai gauti informaciją apie unijos bankroto procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjos UAB ,,Bensona“ prašymo dėl leidimo atlikti dokumentų patikrinimą netenkino.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, nusprendė, kad pareiškėja iš esmės prašo leisti susipažinti su bankroto byloje esančia informacija, kuri nėra ir negali būti pareiškėjai teikiama. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašymai dėl duomenų ir informacijos išreikalavimo išspręsti ankstesnėmis teismo nutartimis jų netenkinant. Teismas pritarė nemokumo administratorės argumentui, kad pareiškėja prašymu, nepaisant priimtų teismo nutarčių, siekia gauti bankroto byloje esančią informaciją, pasinaudodama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe.
7. Teismas nurodė, kad JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kokiu tikslu turėtų būti siekiama atlikti juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, dokumentų patikrinimą. Toks dokumentų patikrinimas negali būti atliekamas vien siekiant gauti informaciją apie bankroto eigą, kai pareiškėja nenurodo pagrįstų argumentų, kurių pagrindu siekia pasinaudoti JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu dokumentų patikrinimo institutu. Iš unijos bankroto proceso matyti, kad pareiškėja ir be dokumentų patikrinimo aktyviai naudojasi savo kaip kreditorės teisėmis ir teikia skundus dėl kreditorių komitete priimtų sprendimų, kuriuose, be kita ko, keliami klausimai, susiję su pareiškėjos iškeltomis abejonėmis dėl unijos sandorių, administravimo išlaidomis bei išlaidomis paslaugoms. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja kelia abejones dėl finansinės atskaitomybės dokumentų, sandorių ar paslaugų, tačiau, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį nemokumo administratorė, unija yra bankrutuojanti finansinė įstaiga, jos finansinė atskaitomybė yra audituojama, o sprendimai priimami kreditorių komitete. Pareiškėja turi galimybes susipažinti su kreditorių komitetuose priimamais sprendimais, kadangi protokolai pateikiami į bankroto bylą. Teismas nusprendė, kad pareiškėja nepagrindė dokumentų patikrinimo tikslo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Apeliantė (pareiškėja) UAB „Bensona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl dokumentų patikrinimo tenkinti arba klausimą iš naujo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja, pasinaudodama JANĮ 65 straipsniu, siekė iš esmės išreikalauti kreditoriui privalomą teikti informaciją. Tokiu atveju teismas dokumentą privalėjo vertinti kaip prašymą išreikalauti atitinkamus įrodymus ar leisti susipažinti su atitinkama bankroto informacija, o ne kaip prašymą dėl dokumentų patikros.
8.2. Prašyme pareiškėja nurodė aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai kyla pagrįstų abejonių, ir pareiškėja siekia susipažinti su atitinkama informacija, jog galėtų būti ginčijami atitinkami sandoriai. Pareiškėja prašyme nurodė analogiškus JANĮ 65 straipsnyje numatytus tikslus.
8.3. Teismas, nevertindamas ir nepasisakydamas dėl prašyme nurodytų aplinkybių, iš esmės netinkamai motyvavo nutartį, o tai sudaro absoliutų negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
8.4. Pareiškėjos kaip kreditorės atitinkamų teisių naudojimas nemokumo procese nepanaikina jos teisės naudotis JANĮ 65 straipsnyje įtvirtintu institutu, o unijos finansinių duomenų ir (ar) dokumentų auditavimas nelemia, jog unijos nemokumo procesas yra skaidrus.
9. Atsakovė LKB KU ,,Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
9.1. Pareiškėja, atstovaujama tų pačių asmenų per skirtingas jų valdomas įmones (UAB „Paskolų administravimas“, UAB „Property Development & Investment“, UAB „Bensona“), siekia nesąžiningai, pasinaudodama JANĮ 65 straipsniu, atlikti unijos dokumentų patikrinimą.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas leisti atlikti unijos dokumentų patikrinimą, pagrįstai padarė išvadą, kad prašymu iš esmės prašoma leisti susipažinti su unijos bankroto informacija, kuri nėra ir negali būti teikiama pareiškėjai. Pareiškėjai negali būti teikiama dar platesnės apimties informacija, taip bandant „apeiti“ ankstesnius teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
9.3. Pareiškėja pateikia klaidingas unijos bankroto proceso aplinkybes, tokiu būdu siekdama suklaidinti teismą.
9.4. Nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos prašymas leisti atlikti dokumentų patikrinimą yra nemotyvuotas, nėra pagrindžiamas dokumentų patikrinimo tikslas.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų
12. Pareiškėja UAB ,,Bensona“ atskirajame skunde nurodo, kad egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).
14. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
15. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjos prašymo esmės, nurodė prašymo netenkinimo argumentus, todėl nutartis nėra visiškai be motyvų. Nors teismas atskirai nepasisakė dėl kiekvienos iš pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, kuria buvo grindžiamas prašymas leisti atlikti unijos dokumentų patikrinimą, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš nutarties turinio aiškūs prašymo netenkinimo motyvai, esminiai faktai ir aplinkybės, įvertintos pareiškėjos ir nemokumo administratorės pozicijos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos nurodomu pagrindu skundžiama nutartis nenaikintina.
16. Kitų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė dokumentų patikrinimo tikslo, pažymėjo, jog dokumentų patikrinimas negali būti atliekamas siekiant gauti informaciją apie bankroto eigą.
18. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja prašymu dėl dokumentų patikrinimo siekia pasinaudoti JANĮ 43 straipsnyje numatyta kreditorės teise į informaciją apie unijos bankroto eigą. Pareiškėjos vertinimu, ji pagrindė prašymą aplinkybėmis, kurių pagrindu ji siekia susipažinti su atitinkama informacija, jog galėtų būti ginčijami unijos sudaryti sandoriai.
19. JANĮ 43 straipsnis detalizuoja kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teises, tarp kurių yra numatyta kreditoriaus teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas). JANĮ 44 straipsnio 6 punktas suteikia teisę kreditorių susirinkimui nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. Teisę į šią informaciją kreditorius gali įgyvendinti ir pasyviai, kadangi paprastai įstatymas arba teismas nemokumo administratorių įpareigoja šią informaciją suteikti be aktyvių kreditoriaus veiksmų (pavyzdžiui, apie priimtas nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo ir patikslinimo, likvidavimo procedūrų ir pan.).
20. JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas su galimybe pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis – ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1279-450/2021 26 punktas). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018). Atribojant kreditoriaus teisę į informaciją JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu ir specialiu JANĮ 65 straipsnio pagrindu, siekiant išlaikyti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų, JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens dokumentų patikrinimas gali būti inicijuotas tik tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-820-781/2021 14 punktas).
21. Atsižvelgiant į JANĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išskyrė dvi kreditoriams teikiamos informacijos rūšis: informaciją, skirtą kreditoriaus teisėms įgyvendinti (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir informaciją, skirtą dokumentų patikrinimui atlikti (JANĮ 65 straipsnis). Šiuose straipsniuose nustatytos kreditorių teisės tarpusavyje skiriasi subjektu, tikslais, objektu ir įgyvendinimo tvarka.
22. Dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra apibrėžtas konkrečiai – jis yra siejamas su galimybe pasinaudoti įstatyme numatytomis teisėmis – ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Taigi ši teisė pagal savo esmę ir prasmę yra instrumentas, skirtas aktyviam kreditoriui (jų grupei), siekiančiam ginčyti įmonės sudarytus sandorius ir įgyvendinti kitas įstatymo jam suteiktas teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑632-407/2021). Remiantis JANĮ 65 straipsniu suteikiamos informacijos apimtis yra daug platesnė nei JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Įgaliojimai apibrėžti dokumentų kreditoriams teikimo tvarką yra suteikiami kreditorių susirinkimui (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 6 punktas), o prašymus leisti kreditoriui atlikti juridinio asmens duomenų patikrinimą sprendžia teismas (JANĮ 65 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1279-450/2021).
23. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad pareiškėja 2022 m. spalio 12 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui civilinėje byloje Nr. B2-317-603/2022 pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo CPK 199 straipsnio pagrindu unijos bankroto procese. Pareiškėja prašė išreikalauti iš unijos finansines ataskaitas, balansus, informaciją apie turimas reikalavimo teises, turtą, jo vertę, pardavimo kainą, būdą, įgijėjus, gautas pajamas bei patirtas išlaidas, informaciją apie tolimesnius unijos nemokumo proceso veiksmus.
24. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Nurodė, kad informacija apie unijos bankroto proceso eigą teikiama vadovaujantis unijoje patvirtinta informacijos teikimo tvarka, o unijos bankroto proceso dokumentuose yra pateikiama informacija, sudaranti banko paslaptį ir asmens duomenis. Visi esminiai su unijos bankroto procesu susiję dokumentai yra pateikti bankroto byloje, todėl pareiškėja ir jos atstovas, turėdami prieigą prie el. bylos kortelės, turi teisę susipažinti su tokiais dokumentais.
25. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 8 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė skundą dėl unijos kreditorių komiteto nutarimų, priimtų 2022 m. lapkričio 25 d., panaikinimo. Kartu su skundu pareiškėja prašė išreikalauti visą 2022 m. lapkričio 25 d. kreditorių komiteto medžiagą, remiantis CPK 199 straipsniu. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi įrodymus išreikalavo. Pareiškėja 2023 m. sausio 26 d. pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi pripažino nevieša bylos medžiaga ir byloje dalyvaujantiems asmenims neleido susipažinti su atitinkamų dokumentų išrašais, nuorašais ir kopijomis. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi atmestas pareiškėjos prašymas dėl susipažino su nevieša bylos medžiaga. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Bensona“ skundo dėl kreditorių komiteto nutarimų netenkino.
26. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑334‑798/2023 išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl iš nemokumo administratorės išreikalautų duomenų pripažinimo neviešais, nurodė, kad apeliantės interesai yra priešingi atsakovės ir jos kreditorių interesams, taigi, apeliantė gali siekti (siekia) sužinoti BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto proceso strategiją. UAB „Bensona“ tiesiogiai susijusi su atsakovės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvusia vadovybe, su kuria vyksta teisminiai ginčai. Apeliantės vadovas ir vienintelis akcininkas S. S. (S. S.) yra ir UAB „Property Development & Investment“ vadovas ir vienintelis akcininkas; UAB „Property Development & Investment“ ir BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ dalyvavo teisminiuose ginčuose priešingais interesais. Taip pat S. S. yra UAB „Paskolų administravimas“ vadovas. UAB „Paskolų administravimas“ 2022 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis bandė perimti iš buvusių BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vadovų I. I. (I. I.), E. P. ir D. Č. reikalavimo teises į BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kylančias civilinėje byloje Nr. e2-916-430/2022 priteistų bylinėjimosi išlaidų už mažesnę kainą nei reikalavimo teisės dydis. Iš skolininkų I. I., E. P. ir D. Č. kreditorės BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai pradėtas daugiau negu 3 mln. eurų žalos atlyginimo išieškojimas. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis siekta išvengti atsiskaitymo su BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“. Be to, iki 2022 m. gruodžio 22 d. UAB „Paskolų administravimas“ vadovavo buvęs BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ vadovas, paskolų komiteto narys ir pirmininkas R. P. (R. P.), kuris susijęs su I. I., E. P. ir D. Č. Dėl nurodytų priežasčių yra tikimybė, jog ši kreditorė piktnaudžiautų suteikta teise susipažinti su BKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto proceso strategija bei gautą informaciją galėtų panaudoti priešingai bankrutavusios kredito unijos interesams. Šios Lietuvos apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
27. Pareiškėja 2023 m. vasario 7 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl leidimo atlikti dokumentų patikrinimą JANĮ 65 straipsnio pagrindu. Prašymą pareiškėja motyvavo tuo, kad nemokumo administratorė neteikia jokios (net ir privalomos) informacijos kreditoriams, o JANĮ 65 straipsnis numato didesnę dokumentų apimtį, su kuria galima susipažinti. Pareiškėja prašyme nurodė, kad ji siekia susipažinti tiek su informacija, skirta kreditorės teisėms įgyvendinti (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek patikrinti unijos dokumentus (JANĮ 65 straipsnis). Prašyme pareiškėja nurodė, kad ketina ginčyti unijos sudarytus sandorius ir kreditorių komiteto nutarimus.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 23-26 punktuose nustatytos aplinkybės, taip pat pačios pareiškėjos prašyme nurodyti motyvai leidžia teigti, kad pareiškėja, pirmosios instancijos teismui ankstesnėmis nutartimis atsisakius išreikalauti pareiškėjos prašytą informaciją, taip pat dalį medžiagos pripažinus nevieša, iš esmės siekia JANĮ 65 straipsnio institutu gauti informaciją apie bankroto proceso eigą (JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ne atlikti unijos bankroto dokumentų patikrinimą dėl ketinimo ginčyti unijos sandorius ir (ar) kreditorių komiteto nutarimus. Tokią išvadą leidžia daryti prašymo leisti atlikti dokumentų patikrinimą turinys – faktinis prašymo pagrindas nepatvirtina JANĮ 65 straipsnio normos turinio bei pagal JANĮ 65 straipsnio nuostatas įrodinėjamų aplinkybių.
29. Pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės taip pat nepatvirtina prašyme nurodytų tikslų. Teisės doktrinoje pažymima, kad suteikti teisę patikrinti juridinio asmens dokumentus iš esmės yra dalies nemokumo administratoriaus kompetencijos laikinas suteikimas kreditoriui, nes įprastai būtent nemokumo administratorius turi teisę (pareigą) tikrinti juridinio asmens dokumentus bei spręsti dėl sandorių ginčijimo, kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų apskundimo bei bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, prašyme dėl dokumentų patikrinimo kreditorius turėtų pateikti duomenis, kad nemokumo administratorius minėtų veiksmų neatlieka ar juos atlieka netinkamai (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas: Monografija. Krokuva: Ksiegarnia akademicka, 2021, p. 130.). Pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nepatvirtina nemokumo administratorės neveikimo ir (ar) netinkamo veikimo, taip pat kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atlikti viso bankroto proceso laikotarpio dokumentų patikrinimą, be kita ko, duomenų, kurie sudaro komercinę, banko paslaptį:
29.1. Pareiškėja nurodė, kad abejonių kelia unijos finansinių rodiklių blogėjimas. Kaip teisingai pažymi nemokumo administratorė, atitinkamų finansinių rodiklių kaita susijusi su unijos bankroto procedūros esme. Realizuojant bankrutuojančios unijos turtą bei dengiant finansinius reikalavimus atitinkamai mažėja unijos turtas, bankroto proceso metu taip pat patiriamos papildomos išlaidos (bankroto proceso administravimo išlaidos, atlygis nemokumo administratoriui). Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad unija teikia finansinės atskaitomybės dokumentus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui, finansiniai dokumentai yra audituojami, pažeidimų nei auditorių, nei kreditorių komiteto nustatyta nebuvo.
29.2. Atmestinas ir pareiškėjos argumentas dėl finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo VĮ Registrų centrui. Finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui pateikta už 2018-2021 m. Nors finansinė atskaitomybė teikiama pavėluotai, sutiktina su nemokumo administratorės argumentu, kad finansinės atskaitomybės parengimas užtrunka dėl nemokumo proceso specifikos.
29.3. Pareiškėja nurodo, kad viešais duomenimis tikėtina pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl unijos nemokumo administratorės kontoros ir (ar) kartu veikiančių administratorių korupcijos. Pareiškėjos pateikiamoje nuorodoje apie pradėtą ikiteisminį tyrimą asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, neminimi, duomenų, kad nemokumo administratorės atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra.
29.4. Priešingai nei nurodo pareiškėja, aplinkybės, kad unija 2019-2020 m. gavo pajamų palūkanų forma, taip pat pajamų iš nuomojamų patalpų, nesudaro pagrindo išvadai, kad unija vykdo ūkinę – komercinę veiklą, pažeisdama teisės aktus.
29.5. Pagrindinius sprendimus bankroto procese priima kreditorių komitetas. Kreditorių komiteto sprendimai (nutarimai) pateikiami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir pareiškėja su jais gali susipažinti. Nemokumo administratorė informaciją apie atitinkamo turto pardavimo procesą, paslaugų pirkimą, konkrečių patalpų nuomą pateikia kreditorių komitetui, kuris yra įgaliotas atstovauti visų kreditorių interesus. Kitiems asmenins informacija gali būti suteikiama JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šiuo atveju pareiškėjos išreiškiamos abejonės dėl konkretaus turto pardavimo, paslaugų pirkimo nesudaro pagrindo leisti atlikti visų unijos dokumentų patikrinimą, nes, teismo vertinimu, šios abejonės gali būti pašalinamos pasinaudojus JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punkto numatyta teise į informaciją, taip pat susipažinus su bankroto byloje pateiktais kreditorių komiteto nutarimais. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėja teikiamuose skunduose dėl kreditorių komiteto nutarimų teikia panašius argumentus dėl turto pardavimo, paslaugų pirkimo tvarkos.
29.6. Pareiškėjos subjektyvūs vertinimai dėl neperspektyvių teisinių paslaugų pirkimo, bylos vedimo strategijų ir sėkmės, unijai teisines paslaugas teikiančios kontoros, dėl ankstesnio nemokumo administratoriaus sandorio nepatvirtinimo savaime nepagrindžia poreikio atlikti unijos nemokumo dokumentų tikrinimą.
29.7. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo naujų aplinkybių, kuriomis negrindė prašymo, pateikto pirmosios instancijos teismui, – dėl ilgo nemokumo proceso, administratoriaus atlyginimo padidinimo, terminų nemokumo procese nesilaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako ir jų nevertina. CPK nuostatos numato, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
30. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėja nepagrindė dokumentų patikrinimo tikslo, o iš esmės siekė gauti informaciją apie unijos bankroto procesą eigą, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl unijos dokumentų patikrinimo.
31. Nesutiktina su atskirojo skundu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja siekia susipažinti su bankroto proceso eiga, turėjo prašymą vertinti kaip prašymą išreikalauti atitinkamus įrodymus ar leisti susipažinti su atitinkama bankroto informacija. Pirma, tokiu argumentu apeliantė pati sau prieštarauja, nes pati siekia remtis JANĮ 65 straipsnio pagrindu. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą nagrinėjo pagal JANĮ 65 straipsnį, o išvadą, kad dokumentų patikrinimo institutu pareiškėja naudojasi siekdama kitų tikslų, pirmosios instancijos teismas priėjo išnagrinėjęs prašymą iš esmės, byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste. Teismų praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 43 straipsnio 4 punkto ir JANĮ 65 straipsnio normos skiriasi ne tik anksčiau aptartais aspektais, bet ir pagal teikiamos informacijos turinį bei teikimo pobūdį, todėl, atsižvelgiant į šių teisės normų skirtumus, jos negali būti tapatinamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1279-450/2021 31 punktas). JANĮ 65 straipsnis negali būti tapatinamas tik su įrodymų rinkimu, kuris įtvirtintas CPK 199 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1365-186/2018 13 punktas), o vertintinas kaip specialus reguliavimas CPK atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1344-1120/2021 19 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
32. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
35. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė LKB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti 756,25 Eur (įskaitant PVM) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šių išlaidų dydį bei apmokėjimą patvirtinančią 2023 m. balandžio 19 d. pažymą.
36. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, pažymėjo, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. minėtos nutarties 20 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).
38. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos advokatų kontoros pažyma, atitinkančia pirmiau aptartus kasacinio teismo suformuotus reikalavimus, ir neviršija maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, apeliacinės instancijos teismas iš apeliantės atsakovei priteisia 756,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, juridinio asmens kodas 122040690, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bensona“, juridinio asmens kodas 305570950, 756,25 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Irmantas Šulcas