Administracinė byla Nr. I-2710-244/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00868-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas G. G. skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti Varėnos rajono policijos komisariato 2011-11-24 raštą Nr. 52-55-S-8974 ir 2011-12-29 raštą Nr. 52-55-S-9820 bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-27 raštą Nr. 5-13-S-341, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Varėnos rajono policijos komisariato, 21 000 Lt neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2010-04-30 buvo suimtas ir nuo 2010-04-30 iki 2010-05-14, nuo 2010-05-18 iki 2010-06-01, nuo 2010-06-08 iki 2010-06-15, nuo 2010-10-12 iki 2010-10-19 pasodintas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinę. Dėl pažeisto minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimo (3,6 kv. m), didelės drėgmės ir dvoko pareiškėjas, kalėdamas areštinėje, patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų. Pareiškėjas teigia, kad buvo kalintas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, taip buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3, 5 ir 8 str. nuostatos.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 52–54) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad G. G. areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyrius 2010 m. sausio 19 d. patikrinimo akte Nr. PA-4 nustatė, kad faktiškas plotas vienam asmeniui sudaro daugiau kaip 5 kvadratinius metrus. Kamerose sustatytos dviaukštės lovos. Sulaikytieji yra aprūpinti patalyne, įrengtas dušas, yra šiltas ir šaltas vanduo. Kamerose yra natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Be natūralaus vėdinimo pro orlaides, įrengta ir veikia mechaninio vėdinimo sistema. Unitazas ir praustuvė yra kiekvienoje kameroje, sanitariniai mazgai atskirti pertvaromis. Nei Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyriaus 2011 m. sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. PA-13-9, nei 2012 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. PA-13-5 pažeidimų taip pat nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis laikytas nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų nenustatyta, o pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo kalintas žiauriomis, nežmoniškomis sąlygomis, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, neatitinka tikrovės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 24–25) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad, išnagrinėjus G. G. skundus, konstatuota, kad jis areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyrius, ne kartą vertinęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinės atitiktį higienos normos reikalavimams, pažeidimų nenustatė.
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2010-05-14, nuo 2010-05-18 iki 2010-06-01, nuo 2010-06-08 iki 2010-06-15, nuo 2010-10-12 iki 2010-10-19 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje. Jis savo teisių pažeidimą kildina iš neteisėtų atsakovės veiksmų ir ginčija Varėnos rajono policijos komisariato 2011-11-24 raštą Nr. 52-55-S-8974 ir 2011-12-29 raštą Nr. 52-55-S-9820, taip pat Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-27 raštą Nr. 5-13-S-341, kuriuos prašo panaikinti kaip neteisėtus.
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 4, 5, 55, 56) nustatyta, kad G. G. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje buvo laikomas nuo 2010-04-30 iki 2010-05-14, nuo 2010-05-18 iki 2010-06-01, nuo 2010-06-08 iki 2010-06-15 ir nuo 2010-10-12 iki 2010-10-19. Nuo 2010-04-30 iki 2010-05-10 G. G. buvo įkeltas į kamerą Nr. 5, kurios plotas 22,7 kv. m, ir buvo joje vienas. Nuo 2010-05-11 iki 2010-05-14 ir nuo 2010-05-18 iki 2010-05-25 įkeltas į kamerą Nr. 1, kurios plotas 8,7 kv. m, kartu su dar vienu asmeniu. Nuo 2010-05-26 buvo įkeltas kamerą Nr. 3, kurios plotas 22 kv. m, ir šioje kameroje buvo kalinamas kartu su 2 asmenimis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatė, jog vienam asmeniui kameroje turi būti suteikta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto. Ši higienos norma galiojo iki 2009-10-09. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ konkrečių reikalavimų šiuo aspektu neįtvirtino, tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustatė, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Šis įsakymas neteko galios 2009-03-20. Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (aktuali G. G. kalinimo areštinėje laikotarpiu), tačiau joje nepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Byloje esantys duomenys neginčijamai įrodo, kad pareiškėjas buvo kalinamas areštinėje, kurioje jam tam tikrais laikotarpiais vienam teko minimaliai 4,35 kv. m ploto (kameroje Nr. 1, kurios plotas 8,7 kv. m buvo kalinamas kartu dar su vienu asmeniu) ir maksimaliai 22,7 kv. m ploto, todėl pareiškėjo argumentas, kad areštinėje buvo pažeistas minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas (3,6 kv. m), yra nepagrįstas.
Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyrius įvertino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinės atitiktį higienos normos reikalavimams. Alytaus visuomenės sveikatos centro Varėnos skyrius tiek 2010-01-19–2010-01-22, tiek 2011-01-28–2011-01-28, tiek 2012-01-24 patikrinęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinę nustatė, kad ji eksploatuojama nepažeidžiant higienos normų reikalavimų (b. l. 61 ,67, 72). 2012-01-19 patikrinimo akte Nr. PA-4, 2011-01-28 patikrinimo akte Nr. PA-13-9 ir 2012-01-27 patikrinimo akte Nr. PA-13-5 nustatyta, kad kamerose sustatytos dviaukštės lovos; sulaikytieji yra aprūpinti patalyne; įrengtas dušas, yra šiltas ir šaltas vanduo; natūralus ir dirbtinis apšvietimas; be natūralaus vėdinimo pro orlaides, įrengta ir veikia mechaninio vėdinimo sistema; unitazas ir praustuvė yra kiekvienoje kameroje, o sanitariniai mazgai atskirti pertvaromis (b. l. 60–62, 65–67, 70–72). Iš teismui pateiktų areštinės higieninių charakteristikų 18.4 p. matyti, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atskirti pertvara (b. l. 64, 69, 74). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad sanitarinis mazgas nėra atskirtas pertvara, yra atmestinas, nes jį paneigia byloje esantys duomenys. Spręsdamas klausimą dėl sanitarinio mazgo atskyrimo nuo gyvenamosios patalpos, teismas įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir daro išvadą, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinės sąlygos G. G. kalinimo areštinėje laikotarpiu atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 p., kuriame nustatyta, kad areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad kameroje buvo didelė drėgmė ir dvokas, kad jis buvo kalinamas nežmoniškomis ir žiauriomis sąlygomis, nes tai nepatvirtina jokie bylos įrodymai. 2012-01-19 patikrinimo akte Nr. PA-4, 2011-01-28 patikrinimo akte Nr. PA-13-9 ir 2012-01-27 patikrinimo akte Nr. PA-13-5 konstatuota, kad dezinfekcinėmis medžiagomis ir valymo inventoriumi apsirūpinta pakankamai, jokių pažeidimų nenustatyta. Įvertinęs šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.) (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008).
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Teismas pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad institucija arba jo pareigūnai (taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas, daro pagrįstą išvadą, kad Varėnos rajono policijos komisariato 2011-11-24 rašte Nr. 52-55-S-8974 ir 2011-12-29 rašte Nr. 52-55-S-9820 bei Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-02-27 rašte Nr. 5-13-S-341 pagrįstai ir teisėtai konstatuota, kad, G. G. kalint nuo 2010-04-30 iki 2010-05-14, nuo 2010-05-18 iki 2010-06-01, nuo 2010-06-08 iki 2010-06-15, nuo 2010-10-12 iki 2010-10-19 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato areštinėje, nebuvo pažeistas minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas ir kad areštinėje pareiškėjas nebuvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju atveju ši viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija ir jos darbuotojai privalėjo veikti. Kadangi neteisėtų Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato veiksmų byloje nenustatyta, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovės neturtinę žalą.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Raimondas Blauzdžius
Liudmila Zaborovska