Civilinė byla Nr. e2-1270-1023/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20259-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.2; 2.5.10.5.2; 3.1.7.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.3.1.5

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Justei Toliušytei, Živilei Užkurytei, Gabrielei Pravdzinskienei, Eglei Staržinskienei, Joanai Ažukienei, Agnei Ūzaitei,  

dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. Š.,  įgaliotajai atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, advokatui Viliui Martišiui,

atsakovių D. S. ir G. K. atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui,

atsakovės R. K. atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, 

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms D. S., R. K., G. K. dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ir piniginių lėšų priteisimo.   

Teismas

n u s t a t ė :        

I.                      Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovas) pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: 1) priteisti solidariai iš atsakovių D. S., R. K., G. K. ieškovo naudai 7657,59 Eur kompensaciją bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovių D. S., R. K., G. K. ieškovo naudai 868,86 Eur nepanaudoto avanso bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovių D. S., R. K., G. K. ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus. 

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas ir atsakovės bei T. K. 2013 m. rugsėjo 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, unikalus numeris 10/940-1218-02-2:0008, bendras plotas 155,78 kv.m., esančių pastate, kurio unikalus Nr. 10/940-1218-02-2, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos), sutartį (toliau - Sutartis). Patalpų paskirtis - prekybos parduotuvės patalpos. Nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų centre. Patalpų nuomos kaina 1500 Lt per mėnesį už visą nuomojamą plotą, kartu sumokant ir gyventojų pajamų mokestį. Vadovaujantis Sutarties 2.1.3 punktu Ieškovas sumokėjo Atsakovėms 3000 Lt depozitą (868,86 Eur), kuris turėjo būti įskaitytas, kaip nuompinigiai, už 2 paskutinius nuomos Sutarties mėnesius. Nuomos mokestis mokamas už einamąjį mėnesį sumokant jį iki sekančio mėnesio 15 dienos (Sutarties 2.2 p.). Ieškovas visą sutarties galiojimo laikotarpį savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, nuomą mokėjo laiku, kaip sutarta. Sutartis įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d. ir galiojo iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ar iki kol sutartis bus nutraukta dėl kitų priežasčių, ar pratęsta pagal aptartas sąlygas (Sutarties 9.1 p.). Sutarties 6.2 punkte yra aptartos Sutarties pratęsimo sąlygos. Minėtame punkte yra numatyta, kad nuomotojas, likus iki šios Sutarties termino pabaigos ne mažiau kaip vieneriems metams arba pagal abipusiai sutartus terminus anksčiau, įsipareigoja pranešti nuomininkui apie galimybę sudaryti nuomojamų patalpų nuomos sutartį naujam terminui ir įsipareigoja nurodyti Nuomininkui patalpų nuomos naujam terminui sąlygas. Jeigu Nuomotojas tokio pranešimo neatlieka vadinasi patalpos toliau bus nuomojamos tokiam pat laikotarpiui, šioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Pratęsimų skaičius neribojamas. Vadovaujantis Sutarties 11.1 p. siunčiami pagal Sutartį arba susiję su ja pranešimai (informacija) privalo būti įforminami raštu ir laikomi įteiktais tinkamai, jeigu jie išsiųsti registruotu paštu arba pristatyti šalių namų ar juridiniu adresu, įteikiant pasirašytinai, arba kitomis priemonėmis, leidžiančiomis fiksuoti pranešimo įteikimo faktą. Jei nurodytu/ais adresu gavėjo nerandama, pranešimas laikomas įteiktu įteikus jį pranešimo gavėjo įgaliotam asmeniui. Sutarties 8.5 p. yra nustatyta Atsakovių (Nuomotojo) atsakomybė už sutarties nutraukimą anksčiau Sutarties galiojimo laiko. Šiame punkte nurodyta, kad nuomininkui reikalaujant, Nuomotojas įsipareigoja atlyginti su patalpų pagerinimu susijusias išlaidas, pagal pateiktas sąskaitas faktūras bei sumokėti 2 mėnesių nuomos mokesčio dydžio netesybas. Taip pat Sutarties 9.6 punkte numatyta, kad „Sutartį nutraukiant anksčiau numatyto termino, nuomininkas gali pareikalauti kompensuoti už konstrukcijų įrengimą, kurių neįmanoma išardyti jų nepažeidžiant, prekių išvežimą, bei atliktus patalpų pagerinimo darbus. Šiuo atveju nei likus metams iki Sutarties galiojimo pabaigos, nei bet kada anksčiau, Atsakovės neatliko jokio pranešimo susijusio su nuomos sutarties pratęsimu, ar nutraukimu, todėl vadovaujantis Sutarties 6.2 p., Sutartis automatiškai prasitęsė iki 2023 m. rugsėjo 1 dienos. Kadangi Atsakovės jokių pranešimų susijusių su sutarties pratęsimu ar nutraukimu neatliko, Ieškovas, pagrįstai, pagal Sutartyje numatytas sąlygas (6.2 p.), laikė, jog sutartis pratęsiama dar 5-eriems metams, todėl papildomai investavo į konstrukcijas, kurių neįmanoma pašalinti jų nepažeidus. Ieškovas 2017 m. spalio 10 d. patalpose įsirengė kaminą už 1048,80 Eur; 2017 m. gruodžio 8 d. įsigijo specialią skardą patalpoms už 304,92 Eur; 2017 m gruodžio 10 d. už 6303,87 Eur įsigijo suomišką akmeninę krosnį, kurią pastatė ekspozicijoje, parduotuvės patalpose. Viso, papildomai išleido 7657,59 Eur konstrukcijų įrengimui. Visas investicijas Ieškovas atliko tikėdamasis, kad nuomosis patalpas iki 2023 m. rugsėjo 1 d. arba jog nuomojamas patalpas įsigis. Investicijos į konstrukcijas buvo atliktos Atsakovėms sutikus bei Atsakovėms Ieškovui leidus manyti, kad Sutartis galios iki 2023 m. rugsėjo 1 d. arba jų įsigijimo, nes Ieškovas ketino jas įsigyti. Juo labiau, kad Ieškovas, pagal Sutartį turėjo pirmumo teisę įsigyti Patalpas ir jau buvo išreiškęs tokį pageidavimą. Todėl pagrįstai tikėjosi, jog investuoja į patalpas ilgam laikotarpiui. 2018 m. sausio 16 d. Sutarties šalys atliko Nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo T. K. atsiskyrė savo patalpų dalį ir savo dalies nebenuomoja. T. K. vadovaudamasis Sutarties 9.6 punktu, atsiskirdamas savo patalpas nuo kitų Nuomotojų patalpų, geranoriškai kompensavo Ieškovui už toje dalyje įrengtą kitą krosnį, bei kaminą. 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo gautas advokatų kontoros pranešimas dėl sutarties nutraukimo, į kurį Ieškovui pateikus atsakymą, jog Sutartį nutraukti sutinkame sutartyje numatytomis sąlygomis, į jį niekas neatsakė. Vėliau su Atsakovėmis Ieškovas tarėsi dėl patalpų įsigijimo. 2018 m. spalio mėnesį su patalpų savininkais, t.y. Atsakovėmis, buvo sutarta jog Ieškovas perka nuomojamas patalpas. Susitarimo užtikrinimui Ieškovė 2018 m. lapkričio 5 d. pervedė avansą. Todėl nuomos nutraukimas nebuvo aptariamas. 2018 m. lapkričio 13 d. 14:32 val. Atsakovė D. S., kuri atstovavo ir kitus bendraturčius, pareikalavo Ieškovą sumokėti nuomos mokestį už lapkričio mėnesį, o 17:49 val. pareiškė jog patalpų nebeparduoda, nes esą nepasitiki pirkėju, bet pirkėjo niekur iš patalpų nekrausto. 2018 m. lapkričio 19 d. Atsakovės išsiuntė pranešimą Ieškovui jog patalpos parduotos ir paprašė perduoti raktus naujam savininkui, nors Ieškovas apie naują savininką nieko nežinojo ir nebuvo įgaliotas atstovauti Atsakoves derinant patalpų klausimus su trečiaisiais asmenimis. Kadangi nuomos sutartis buvo registruota VĮ Registrų centre, o parduoti patalpas galima ir su nuomininku, juo labiau, kad Atsakovė D. S. sakė Ieškovui, jog jei nesusitarsime dėl patalpų įsigijimo, tai Patalpas parduos su nuoma, todėl ieškovas pagrįstai manė jog jis ir toliau liks patalpose, sutartyje numatytomis sąlygomis. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad faktiškai šalys nuomos sutarties nenutraukė, ji nepasibaigė, patalpų Atsakovės neperėmė, o Ieškovas jų joms neperdavė. 2018 m. gruodžio 21 d. atsirado naujas patalpų savininkas, kuris labai nustebo radęs patalpose Ieškovą, nes Atsakovės jį patikino, kad su Ieškovu visi Sutarties nutraukimo ir išsikeldinimo iš Patalpų klausimai suderinti, su juo atsiskaityta ir patalpos yra tuščios. Naujasis Patalpų savininkas informavo Ieškovą, kad Ieškovo nuomos sutartį, senieji savininkai išregistravo iki sandorio sudarymo, 2018 m. lapkričio 16 d., todėl nuomos santykiai naujajam savininkui neperėjo ir raštiškai pareikalavo palikti patalpas. Tokiu būdu Atsakovės dar prieš 2018 m. lapkričio 13 d. žinodamos, kad parduoda Patalpas kitam savininkui bei yra sutarę laiką su notare dėl sandorio sudarymo, nesąžiningai pareikalavo Patalpų nuomos pinigų už visą lapkričio mėnesį, kurio priešingai nei teigia Atsakovė D. S. savo laiške, Atsakovės Ieškovui negrąžino, o 2018 m. lapkričio 16 d. netgi be Ieškovo žinios ir sutikimo išregistravo nuomos sutartį iš VĮ Registrų centro bei Patalpas pardavė naujam savininkui. Ieškovo lėšomis atlikti darbai patvirtina, jog į Patalpas įmontuotos konstrukcijos, kurių negalima atskirti nuo Patalpų nepadarant jiems žalos. Todėl vadovaujantis CK 6.501 straipsniu, Sutarties 9.6 punktu, kuriame numatyta, kad „Sutartį nutraukiant anksčiau numatyto termino, nuomininkas gali pareikalauti kompensuoti už konstrukcijų įrengimą, kurių neįmanoma išardyti jų nepažeidžiant, prekių išvežimą, bei atliktus patalpų pagerinimo darbus“, Atsakovės privalo atlyginti Ieškovui 7657,59 Eur. Kadangi šalių sudarytoje nuomos sutartyje yra įtvirtintas nuomotojo leidimas nuomininkui atlikti pagerinimus ir įsirengti konstrukcijas, laikytina, jog Atsakovėms priklausiusiose Patalpose konstrukcijos buvo įrengtos pagal šalių susitarimą.  Atsakovės negrąžino Ieškovui 2 mėnesių sumokėto avanso, kuris esant tinkamam Sutarties sąlygų laikymuisi turėjo būti užskaitytas už paskutinius 2 mėnesius nuomos. Be to, atsakovės žinodamos, kad 2018 m. lapkričio viduryje parduoda Patalpas naujam savininkui, pareikalavo nuomos mokesčio ir už šį mėnesį. Tokiu būdu Atsakovės liko skolingos Ieškovui 2 mėnesių jo sumokėtą avansą - 868,86 Eur. Priešingu atveju Atsakovės nepagrįstai praturtėtų. CK 6.237 straipsnio nuostata yra teisinis įrankis (juridinis reikalavimo pagrindas) siekiant susigrąžinti iš atsakovo be teisinio pagrindo kito asmens įgytą (turimą) turtą. Nepanaudojus avansinės įmokos už nuomą, išnyko pagrindas, kuriuo Atsakovės galėtų teisėtai užlaikyti piniginių lėšų grąžinimą Ieškovui, todėl avansu Atsakovių gauti pinigai laikytini be pagrindo gautais pinigais, todėl Atsakovės gautą 868,86 Eur avansą turi grąžinti Ieškovui. Kadangi Atsakovės gražiuoju avanso negrąžina ir kompensacijos nesumoka, Ieškovas reikšdamas ieškinį reikalauja priteisti iš Atsakovių Ieškovo naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius R. Š. patikslintą ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad prašo priteisti patirtas pinigines sumas kaip patirtus nuostolius, išlaidas, kurias patyrė. Prašo už krosnį, įdėklą, skardą pagal jų įsigijimo savikainą. Šie daiktai yra pas jį sandėlyje. Atsakovės davė sutikimą įrengti, gerint patalpas. Skarda buvo skirta priešgaisrinei apsaugai veikiant akmeniniui židiniui, bet ten jos nespėjo sumontuoti, nes nutrūko nuomos sutartis. Kad skarda buvo patalpose įrodo advokato Sergaičio fotonuotrauka, sąskaita faktūra. Židinys buvo pastatytas ekspozicijoje, kaip pavyzdys, kad parduoti kitas krosnis. Židinio reikėjo ieškovo veiklai vykdyti. Židinio nespėjo prijungti prie kamino, jo nenaudojo, nekūreno, patalpų nešildė, jis buvo naujas daiktas. Skardos nespėjo uždėti ant židinio, ji yra pas jį, kaip ir išardyto židinio akmenys yra pas jį. Daiktai buvo patalpose sumontuoti ieškovo veiklai vykdyti. Židinys pagerino patalpas. Jis sumontuodamas židinį keitė patalpų šildymo sistemą, bet tuo metu nešildė, nes nebuvo poreikio. Kaminas buvo per keturis aukštus, nuomojamos patalpos buvo pirmame aukšte, bet kaimynų sutikimų nereikėjo, nes per jų šachtas kaminas nėjo. Kaminas nėjo per ventiliacijos angas. Derinimų nereikėjo, nes darė per seną kažkada buvusią šachtą. Pagerinimų atsakovėms neperdavė, nes jos dingo ir net naujam savininkui patalpų neperdavė. Jis ieškojo atsakovių, kad perduoti daiktus, jis joms skambindavo, bet jos parašė laišką, kad perduoti raktus naujam savininkui. 2018 m. lapkričio 13 d. jis reiškė atsakovėms pretenzijas dėl turto pagerinimų. Jis neinformavo atsakovių apie daiktų pasiėmimą, apie tai, kad negalima pasiimti židinio jo neišmontavus, nes jam nebuvo tokios pareigos. Židinys yra mūrinis, neardomas, todėl išmontuojant sugadinamas. Jis sumontuotas dar galiojant nuomos sutarčiai maždaug 2017 metais. Jis žinojo statant židinį, kad jo išmontuoti nesugadinus nepavyks, bet tikėjosi, jog jis stovės iki 2023 m. pagal nuomos sutartį. Židinys buvo statomas, kad šildytų patalpas ir kad padėtų verslui pardavinėti židinius. Jo nepajungė daugiau metus laiko dėl to, kad atsirado neapibrėžtumas. Įrengė du kaminus, tiksliau neįrengė, o atnaujino, sutvarkė. Vienas kaminas pas atsakoves, kitas pas K., bet iš jo nieko neprašo. Indėklas vienas, už kurį prašo priteisti, buvo naudojamas, bet jis nebuvo susidėvėjęs. Leidimų iš namo kitų aukštų kaimynų mūrijimui nebuvo reikalingas, nes buvo viena šachta skirta tik pirmam butui. Jis nemokėjo paskutinių komunalinių mokesčių gavus pranešimą perduoti raktus, nes jis atsakovei D. S. 347 Eur pervedė už nuomą ir komunalinius mokesčius. Už nuomą buvo sumokėta iki 2018 m. lapkričio pabaigos. Su nauju savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos santykių neturėjo. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartis su (duomenys neskelbtini), su bendrija. (duomenys neskelbtini) mokėjo už elektrą, bendrijai mokėjo T. K. už jį, o kada mokėjo Vilniaus vandenims negali pasakyti. Depozitas 800 Eur atsakovių užskaityta kaip skolos, bet (duomenys neskelbtini) skolų neturėjo, tos skolos pačių atsakovių. Dėl 2018-09-27 įspėjimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, kur nurodyta, kad nebuvo leidimų darbams, nebuvo dokumentų pagrindžiančių išlaidas, ieškovo atstovas atsakė, kad leidimai jam buvo duoti sutartyje, o dokumentų nieks neprašė. 2018-11-13 D. S. pervedė nurodydama, kad tai permoka už nuomos sutartį, ne (duomenys neskelbtini), o fiziniam asmeniui R. Š., be to tai buvo ne nuomos pinigai, o 10000 Eur išskaidyta į dvi dalis pagal kitą bylą. Iš patalpų išsikraustė 2019 metų sausio viduryje. Perdavimo priėmimo aktas pasirašytas 2019 m. balandžio mėnesį. Prašo tik už krosnį – konstrukciją, kurios neįmanoma pašalinti jos nepažeidus. Ją išardė, nes naujas savininkas liepė nešdintis su visom šiukšlėm, kaip kad jis įvardino krosnį, kad nieko nebūtų patalpose. Krosnį išardžius ji prarado savo esmę, ji negali būti naudojama kaip turtas, ji kabo balanse kaip šiukšlė, kurios negali atsikratyti be teismo sprendimo. Atsakovės nepriėmusios iš jo turto patalpas pardavė su visais jame esančiais įrengimais. Atsakovės pabėgo, todėl joks perdavimo priėmimo aktas dėl krosnies, įdėklo nebuvo pasirašytas, jis to akto neišsiuntė elektroniniu paštu.

4.       Ieškovo atstovė advokato padėjėja R. S. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, pagrindė jas teisiniais motyvais, prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad prašo solidariai priteisti todėl, kad nuomos mokestis buvo mokamas vienas, neskirstant atskirom dalines nuosavybės dalimis, todėl ir reikalavimas solidarus.

5.       Ieškovo  atstovas advokatas Vilius Martišius teismo posėdžio metu prašė priteisti pinigines sumas ne solidariai, o pagal bendros dalinės nuosavybės dalis: iš D. S. 75 procentus, o iš kitų dviejų atsakovių po 12,5 procentų. Atstovas nurodė, kad atsakovės nesilaikė sutarties nutraukimo 6.2 punkto ir nepateikė pranešimo, jos nesilaikė sutartyje numatytų įspėjimų terminų, todėl ieškovas pagal Sutarties 9.6 punktą turi teisę į nuostolius, o pagal Sutarties 8.5 punktą ieškovas dar galėtų reikalauti netesybų. Atsakovės nepagrįstai nurodo, jog nebuvo jų sutikimo dėl patalpų pagerinimo, nes pagal Sutarties 3.1 punktą buvo atsakovių sutartinis sutikimas, pagal Sutarties 3.2 punktą nuomininko pareiga atlikti nurodytus darbus. Sutarties 3.2.4 punktas – nekompensuos darbų nepriklausomai nuo sutikimo, išskyrus 8.5 punkto atvejus. Ieškovas iki sutarties nutraukimo elektroniniu paštu informavo atsakoves, kad reikalaus kompensavimo, jei būtų nutraukta sutartis, todėl atsakovės, nutraukdamos sutartį, prisiėmė riziką dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovės pažeidė CK 6.249 straipsnį, nes nepranešė apie patalpų pardavimą. Pirkėjui įsigijus patalpas židinys, įdėklas buvo likęs, o vėliau pagal ieškovo ir trečiojo asmens susitarimą židinys buvo išmontuotas. Dabar kamino ir įdėklo nėra patalpose.  Sutarties su nauju savininku – trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta, nes jis tik leido iki 2019-01-15 naudotis patalpomis, už tai išrašyta sąskaita faktūra ir apmokėta. Daiktą pagerino krosnis, įdėklas į kaminą. Išlaidas įrodo pinigų priėmimo kvitas, sąskaita faktūra, banko mokėjimo dokumentas. Kaminui įrengti leidimo, projektinės dokumentacijos nereikėjo, tą patvirtina 2022-08-03 Kultūros departamento raštas. Dėl 868,86 Eur avanso – kadangi nuoma buvo sumokėta, tai avansas liko nepanaudotas, tačiau pagal atsakoves – tai išlaidos, kurios neįrodyta, kad apmokėtos. Ieškovas pripažįsta, kad maždaug 100 Eur sumokėta namo administratoriui, bet tai sumai užteko nuomos mokesčio permokos už paskutinį mėnesį, nes nuomos sutartis nutraukta nesibaigus mėnesiui, todėl už pusę mėnesio užteko nuomos mokesčio, kurio kita pusė galėjo būti panaudota namo administratoriaus išlaidoms. Taip nelieka skolos. Atsakovių įrodymai nepatvirtina, kad buvo: skola už vandenį 1300 Eur, kad ji susidarė dėl ieškovo nuomos laikotarpiu, skola už elektrą, suma buvo minusuota, skola už atliekų išvežimą maždaug 45 Eur, nes pagal galiojančią tvarką šį mokestį moka patalpų savininkas, bet nėra įrodymų, kad ji buvo apmokėta, už kokius laikotarpiu susidarę šios skolos, juolab ieškovui šių reikalavimų atsakovės nepareiškė kol galiojo nuomos sutartis.

II.                      Atsakovių argumentai

6.        Atsakovės D. S. ir G. K. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti, nurodydamos, kad joms nieko nėra žinoma nei apie ieškovės įvardintą kaminą, nei apie neva įsigytą skardą. Ieškovės pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovė patalpose, esančiose adresu J(duomenys neskelbtini), įrengė kaminą bei būtent šiose patalpose panaudojo specialią skardą. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais su naujuoju patalpų adresu (duomenys neskelbtini), savininku, akivaizdu, kad patalpas ieškovė naujajam savininkui perdavė tuščias ir apie kokį kaminą kalba ieškovė naujasis patalpų savininkas net neturi jokio supratimo. Fotonuotraukos geriausiai iliustruoja tariamas ieškovės „investicijas“ į jos nuomotas patalpas, bei aplinkybes apie tai, kaip ji naudojo ir „prižiūrėjo“ šias patalpas. Šios nuotraukos buvo pateiktos į Kauno apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr.e2- 1749-877/2019 kartu su 2019 m. vasario 04 d. tripliku, tai yra jos buvo padarytos dar ieškovei besinaudojant patalpomis. 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š., kaip fizinis asmuo, Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, pareikštą toms pačioms atsakovėms D. S., G. K. i ir R. K., kuriuo jis prašė solidariai priteisti iš atsakovių D. S., R. K. ir G. K. 10 tūkst. eurų netesybų pagal preliminariąją sutartį, pagal kurią, pasak R. Š., 2018 m. rugsėjo 28 d. R. Š. ir D. S., veikianti pagal įgaliojimą ir bendrasavininkių R. K., G. K., vardu naudodamiesi nuotoline ryšio priemone, elektroniniu paštu, susitarė dėl patalpų esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo. Kartu su 2019 m. vasario 6 d. prašymu į civilinę bylą Nr.e2-1749-877/2019 ieškovas R. Š. pateikė nuotrauką, kurią jis pavadino „ (duomenys neskelbtini)“, bei nurodė savo prašyme, jog būtent dėl šių patalpų jis patyrė didelių išlaidų, tačiau ta pati nuotrauka iki pat šios dienos yra patalpinta interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), šios svetainės skiltyje „kontaktai“ internetiniu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, dar 2019 metais R. Š. klaidino teismą, teikdamas kitos įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nuotrauką, paimtą iš internetinės svetainės (duomenys neskelbtini), bei teikdamas, jog tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų nuotrauka. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.B2-435-781/2018, Vilniaus apygardos teismas nutarė pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, bei konstatavo, kad pagal 2013 m. spalio 30 d. konsignacijos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėdavo visą sumą, gautą už prekių pardavimą, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei papildomai įsipareigojo prisiimti visą materialinę atsakomybę už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių praradimą, trūkumą ar sugadinimą, prekybos vietos priežiūrą, einamąjį remontą, atsiskaitymus už komunalines paslaugas, visas patiriamas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia forma nekompensuodavo. 2018 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-909-407/2018, Lietuvos apeliacinis teismas atmetė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą ir konstatavo: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamų prekių (šildymo krosnelių) mažmeninė prekyba (perpardavimas). Atsakovė tokio pobūdžio veiklą vykdė nuo jos įsteigimo dienos iki bankroto bylos iškėlimo, dalį gaunamų prekių parduodama internetu, kitą dalį parduotuvėje Vilniuje - UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktose patalpose“. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota faktinė aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovių nuomotas patalpas suteikė kitai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei jokių išlaidų, susijusių su šių patalpų priežiūra ar remontu nepatyrė. Todėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai apie neva jos patirtus nuostolius dėl aukščiau įvardintų patalpų priežiūros ir remonto yra ne tik niekuo nepagrįsti, bet ir akivaizdžiai prieštarauja kitose bylose įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pateikiami dokumentai ir duomenys aiškiai rodo, jog ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu reikalauja iš atsakovių kompensacijos už tariamas investicijas net ne į ieškovės, o kitos bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini). Be to, iš aukščiau esančios nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvo eksponuojama daug krosnelių, kurios buvo ne šiaip eksponatai, bet jomis buvo prekiaujama. Todėl ieškovės teikiami duomenys apie vienos iš krosnelių įsigijimą pardavimui neįrodo ieškovės deklaruojamų nuostolių, nes, visų pirma, krosneles pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ieškovė gaudavo pelną, bei jokių nuostolių nepatirdavo. Net jeigu vienos ar kitos krosnelės parduoti nepavykdavo, tokios krosnelės įsigijimas vertintinas tik kaip natūrali verslo rizika. O antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikianti įmonė, todėl niekas netrukdo realizuoti įsigytą krosnelę, jeigu ji iki šiol dar nėra parduota. Jokių duomenų apie įsigytos krosnelės tolimesnį likimą ieškovė nepateikė, o jai išsikėlus iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nė vienos krosnelės šiose patalpose neliko. Taigi ir pagrindo reikalauti iš atsakovių kompensacijos už krosnelę, kuri nebuvo palikta nei atsakovėms, nei naujiesiems patalpų savininkams, tiesiog nėra. O ieškovės ieškinio teiginių, kad ji įsigijo daugiau nei 6‘000 € kainavusią krosnelę tik kaip ekspozicinę prekę kitos bendrovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) parduotuvei, negalima vertinti kitaip kaip akivaizdų ieškovės piktnaudžiavimą siekiant neteisėtai praturtėti atsakovių sąskaita. Aukščiau jau įvardintame 2018 m. lapkričio 20 d. ieškinyje ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š., nurodė, kad perkamų patalpų remontui išleido 3 388,80 Eur. Apie šiuos veiksmus Atsakovė buvo informuojama ir tiems veiksmams neprieštaravo. Kadangi pagrindinė Turto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta atsisakius Atsakovei, aukščiau išvardintos sumos laikytinos Ieškovo patirtais nuostoliais, iš viso 8251,80 Eur. Visgi, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur nurodoma, jog CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius, Ieškovas įskaito patirtus nuostolius, lygius 8251,80 Eur, į netesybų sumą, ir iš Atsakovės bendrai reikalauja tik netesybų 10 000 Eur atlyginimo. Kartu su 2018 m. lapkričio 20 d. ieškiniu R. Š. netgi pateikė tą pačią 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą - faktūrą Nr.000530215 nurodytai 3388,80 € sumai, kurią dabar teikia kita ieškovė - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1749-877/2019, pilnai tenkino R. Š. ieškinį, o praėjus nepilniems 3 metams jau kitas ieškovas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje pareikšto ieškinio 11 punkte nurodo, kad ne fizinis asmuo R. Š., o būtent ši ieškovė patyrė 3388,80 € nuostolius. Ši aplinkybė puikiai iliustruoja, jog ieškovės direktorius R. Š., vieną kartą veikdamas kaip fizinis asmuo, kitą kartą veikdamas jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, siekia tiesiog pasipelnyti atsakovių sąskaita, netgi tas pačias sumas vieną kartą traktuodamas kaip fizinio asmens R. Š. patirtus nuostolius, o kitą kartą - kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolius. Esminis momentas yra tai, kad civilinėje byloje Nr.2-1749-877/2019 R. Š. nuosekliai įrodinėjo, kad visos investicijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu į patalpas adresu (duomenys neskelbtini)buvo daromos tikintis, kad šias patalpas R. Š. įsigys nuosavybėn ir dėl to civilinėje byloje Nr.2-1749-877/2019 buvo patenkintas R. Š. ieškinys bei jam priteistos 10‘000 € netesybos dėl to, kad neįvykdžius preliminariosios patalpų adresu (duomenys neskelbtini)pirkimo - pardavimo sutarties, šių patalpų nuosavybėn R. Š. neįsigijo. Tačiau tokios R. Š. įrodinėtos ir įrodytos aplinkybės vienareikšmiai paneigia šioje byloje jo paties, kaip ieškovės atstovo, įrodinėjamas aplinkybes, kad tas pačias patalpas jis tikėjosi ne įsigyti nuosavybėn, o toliau nuomotis, ir dėl to neva net ne jis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių. Civilinėje byloje Nr.2-1749-877/2019 R. Š. nuosekliai įrodinėjo, jog ne ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tik jis asmeniškai, kaip fizinis asmuo, patyrė visus nuostolius dėl to, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prarado galimybę toliau naudotis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). R. Š. deklaruoti nuostoliai buvo tinkamai įvertinti civilinėje byloje Nr.2-1749-877/2019, priteisiant jam 10‘000 Eur dydžio kompensaciją iš tų pačių atsakovių kaip ir šioje byloje. Todėl šioje byloje R. Š. reiškiami reikalavimai atsakovėms jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu negali būti vertinami kitaip kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei akivaizdus siekis neteisėtai praturtėti atsakovių sąskaita. Aplinkybę, jog reikalavimus šioje byloje reiškia R. Š., tik prisidengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, akivaizdžiai patvirtina pridedamas jo 2021 m. gegužės 19 d. elektroninis laiškas. 2022 m. sausio 7 d. ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi dar vieną reikalavimą pripažinti kad nuomos sutartis sudaryta tarp Ieškovo ir Atsakovių, Atsakovių buvo nutraukta vienašališkai, pažeidžiant sutartyje numatytas sąlygas. 2022 m. sausio 11 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kitų trūkumų nurodydamas, jog ieškovė turi aiškiai nurodyti, kokias nuomos sutarties pasibaigimo sąlygas pažeidė atsakovės, tiksliai įvardinant 2013 m. rugsėjo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatytas sąlygas ir jų įgyvendinimą / neįgyvendinimą, nes tokio pobūdžio bylose vertintinos aplinkybės dėl sudarytos nuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindų egzistavimo, todėl ieškovė šias aplinkybes turi nurodyti aiškiai, idant jos būtų suprantamos tiek atsakovėms, turinčioms pareigą pateikti atsiliepimus, tiek teismui. Patikslinusi savo ieškinį ieškovė šio reikalavimo nereiškia, tai yra šio reikalavimo atsisakė. Kadangi 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakovės pateikė įspėjimą ieškovei dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ieškovė nuomos sutarties nutraukimo niekada neginčijo ir neginčija šioje byloje, laikytina, kad ieškovės teiginiai apie tariamus nuomos sutarties sąlygų, reglamentuojančių nuomos sutarties nutraukimą, pažeidimus yra tik deklaratyvaus pobūdžio.

7.       Teismo posėdžio metu atsakovių D. S. ir G. K. atstovas advokatas Edvinas Sergaitis palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai nurodydamas, kad ieškovas neneigia, kad buvo įsiskolinimai, bet bando išlaviruoti, kad neaišku už kokį laikotarpį, nori išvengti mokėjimų, kurių neatliko, nors turėjo. Pažymėjo, kad patalpos nebuvo pagerintos, priešingai, viskas išdaužyta ir išsivežta. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovėms buvo žinoma apie kažkokį kaminą papildomai įrengtą ar sutvarkytą, skardą, židinį. Ieškovas negali reikalauti nurodomų pagerinimų už kaminą, skardą, krosnį, kuomet šių daiktų patalpose neliko. Tai siekis praturtėti, nes daiktus išsivežė ir dar prašo už juos sumokėti. 3388,80 Eur sąskaita vienoje byloje nurodo, jog apmokėjo (duomenys neskelbtini), o kitoje byloje, kad apmokėjo pats Š.. Pats R. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad skardą, krosnį išsivežė, tai rodo, kad pagerinimų patalpose nėra. Dėl neteisėto nuomos nutraukimo pagrindo šnekėti nėra, nes šio reikalavimo ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė, teismo posėdžio metu nurodė, jog nepalaiko reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Jokios skolos pagal nuomos sutartį nėra, jokie avansai neturi būti grąžinami, nes avansas gali būti grąžintas tik tada jei yra permoka, tačiau 2018-11-13 gavęs iš D. S. grąžinamą permoką už nuomą, jokiu pretenzijų ieškovas nereiškė, jos atsirado tik 2022 metais. Reikalavimas grąžinti avansą yra nepagrįstas, nes ieškovas teismo posėdžio metu pripažino faktinę aplinkybę, kad D. S. 2018 m. lapkričio 13 d. pervedė R. Š. didelę pinigų sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant grąžinama permoka už nuomą už lapkričio mėnesį, tačiau jis nurodė, kad D. S. tuos pinigus pervedė jam kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis jų negrąžino D. S., nepervedė (duomenys neskelbtini), nors puikiai suprato apie kokią nuomos permoką eina kalba. Šiuo mokėjimo nurodymu atsakovė su ieškovu galutinai atsiskaitė pagal nuomos sutartį, viens kitam liko neskolingi. Nuomos sutartis nutraukta įspėjimo pateikto ieškovui pagrindu, tačiau po nuomos sutarties nutraukimo ieškovas neginčijo sutarties nutraukimo ir šioje byloje neginčija sutarties nutraukimo.

8.       Atsakovės R. K. atsiliepime prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodant, kad ieškovas savo reikalavimą dėl 7657,59 Eur kompensacijos kildina iš to, jog pagerino patalpas ir jose 2017 spalio 10 d. įsirengė kaminą už 1048,8 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. įsigijo specialią skardą patalpoms už 304,92 Eur, 2017 m. gruodžio 10 d. už 6303,87 Eur įsigijo suomišką akmeninę krosnį, kurią pastatė ekspozicijoje, parduotuvės patalpose. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl ieškinys turi būti atmestas. Iš ieškinio neaišku kokio kamino įrengimo išlaidų reikalauja ieškovas, ar tokiam kaminui buvo reikalingas projektas, statybą leidžiantis dokumentas ar jo įrengimas nebuvo savavalinė statyba, kurios padariniai turi būti pašalinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių daiktų perdavimą atsakovėms. Ieškovas daiktų - kamino, skardų ir suomiškos akmeninės krosnies atsakovėms neperdavė. Taip pat ieškovas daiktų neperdavė ir naujiems patalpų savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina 2019 m. balandžio 24 d. perdavimo- priėmimo aktas, pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš perdavimo-priėmimo akto matyti, kad jokie kaminai, skardos ar krosnys nebuvo perduoti. Kadangi daiktai - kaminas, skardos ir krosnis nebuvo perduotos nei atsakovėms, nei naujiems patalpų savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tikėtina, jog ieškovas išsikraustydamas šiuos daiktus pasiėmė, o dabar pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuriuo bando nepagrįstai praturtėti. Todėl ieškovas 10 p. melagingai nurodo, kad „papildomai investavo į konstrukcijas, kurių neįmanoma pašalinti jų nepažeidus“. CK 6.501 str. 3 d. nurodyta, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Įstatymas imperatyviai nurodo, jog neturint nuomotojo leidimo pagerinimo išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų- leidimų, kurie patvirtintų, jog ieškovui buvo leista pagerinti patalpas. Ieškovas ieškinio 27 punkte klaidingai nurodo, jog „šalių sudarytoje nuomos sutartyje yra įtvirtintas nuomotojo leidimas nuomininkui atlikti pagerinimus ir įsirengti konstrukcijas, laikytina, jog atsakovėms priklausiusiose patalpose konstrukcijos buvo įrengtos pagal šalių susitarimą“. Šalių 2013 m. rugsėjo 1 d. sudarytoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2.4. punkte nurodyta, kad „šalys susitaria, kad Nuomotojas, šios sutarties galiojimo laikotarpiu, jokia forma nekompensuos Nuomininkui pastarojo atliktų patalpų įrengimo, rekonstrukcijos, pertvarkymo, patalpų einamojo remonto ar bet kokių kitų patalpų pagerinimo darbų išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar Nuomininkui buvo pateikta nuomotojo sutikimas tokių darbų atlikimui, ar ne ir kad Nuomotojui lieka bet kokie nuomininko padalyti patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms“. Akivaizdu, jog šalys susitarė, jog patalpų pagerinimo išlaidos nebus kompensuojamos. Tuo labiau nėra suprantama, kaip šalis iš anksto gali duoti leidimą pagerinti patalpas nežinodama nei pagerinimų apimties, nei kainos. Toks išankstinis susitarimas neatitiktų protingumo bei ekonomiškumo principų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK        6.501 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, nurodo, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti, jog: 1) nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016 16 punktas; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020). Vadovaujantis tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, LR CK 6.501 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, akivaizdu, jog ieškovas atliktiems pagerinimams turėjo turėti leidimą, tačiau tokio leidimo neturėjo, todėl negali reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų. Ieškovo nurodyti pagerinimai negali būti laikomi patalpų pagerinimais. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008), tačiau daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui - nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „(duomenys neskelbtini)“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008). CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi, atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2012). Ieškovo neva patirtos išlaidos negali būti laikoma išlaidomis, kurios pagerino daiktą, o tuo labiau būtinomis sutartomis išlaidomis, todėl tokios išlaidos negali būti atlyginamos. Ieškovas užsiima židinių, krosnių prekyba, todėl šios išlaidos pritaikytos būtent ieškovo specifiniams poreikiams ir negali būti atlygintos. Tai, kad ieškovas pasistatė suomišką akmeninę krosnį ekspozicijoje (ieškinio 11 d.) tik patvirtina, kad krosnis buvo pastatyta kaip parodinė, siekiu pritraukti klientų dėmesį. Vadinasi, krosnis skirta būtent specifiniams ieškovo poreikiams ir šios išlaidos negali būti pripažįstamos patalpų pagerinimo išlaidomis. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą ir į tai, kad: 1) nupirkti Daiktai nebuvo perduoti nei atsakovėms, nei naujiems patalpų savininkams UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2) šalys nuomos sutarties 3.2.4. punkte susitarė, kad Nuomotojas jokia forma nekompensuos Nuomininkui pastarojo atliktų patalpų įrengimo, rekonstrukcijos, pertvarkymo, patalpų einamojo remonto ar bet kokių kitų patalpų pagerinimo darbų išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar Nuomininkui buvo pateikta nuomotojo sutikimas tokių darbų atlikimui, ar ne 3) ieškovas neturėjo atsakovių sutikimo pagerinti patalpas; 4) Daiktai atitinka specifinę ieškovo vykdomą veiklą ir jo poreikius; 5) ieškovas nenurodė, kodėl, kaip ir kur tuos pirktus Daiktus panaudojo ir kam jie buvo skirti, todėl laikytina, jog išlaidos buvo nebūtinos ir neprotingos 6) nenurodė, kaip nupirkti Daiktai pagerino, padidino patalpų vertę, todėl ieškinys nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. 2018 m. rugsėjo 27 d. įspėjimu dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovių atstovas informavo ieškovą, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 27 d. 2018 m. lapkričio 18 d., t. y. galiojant nuomos sutarčiai, tarp atsakovių ir naujų savininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovės patalpas pardavė. Ieškovas iš patalpų išsikraustė tik 2019 m. balandžio 24 d., kai buvo pasirašytas patalpų perdavimo priėmimo aktas. Vadinasi nuomos sutartis buvo tęsiama su nauju patalpų savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas po patalpų pardavimo, toliau nuomavosi patalpas (daugiau nei 6 mėnesius) iki 2019 m. balandžio 24 d., kai buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo jis perdavė patalpas naujam savininkui. Todėl neva atlikti ieškovo pagerinimai galėjo atitekti ne atsakovėm, bet naujam patalpų savininkui - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl atsakovės šioje byloje yra netinkamos. Vien ši priežastis yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Dėl avanso nepriteisimo atsiliepime nurodoma, jog nors ieškovo ir atsakovių nuomos sutartis pasibaigė, tačiau atsakovas liko neatsiskaitęs už komunalines paslaugas, todėl ieškovo avansas reikalingas skolų padengimui. Ieškovas nenurodė iš kur kildina solidarią atsakovių prievolę. Patalpos atsakovėms priklausė dalinės nuosavybės teise. Proporcingai turimoms dalims nuosavybėje, atsakovės įgijo teisę į proporcingą dalį nuompinigių, bei avanso dalį. Todėl neaišku kodėl ieškovas iš jos reikalauja solidariai viso avanso, kai ji jo gavo tik 125/1000 dalis.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės R. K. atstovas advokatas Laimutis Jankauskas prašė patikslintą ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas reiškė tris ieškinius, byla nagrinėjama pagal paskutinį patikslintą ieškinį. Reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomos sutartis nutraukta neteisėtai. Taip pat nebuvo modifikuotas ir ieškinio reikalavimas dėl solidarios atsakomybės. Ieškovo elgesys yra nesąžiningas. Atsakovės nurodo, jog daiktai- kaminas, skarda, židinys joms nebuvo perduoti, pagerinimų negavo, todėl neturi pareigos už juos mokėti. Ieškovas neįrodė, kad perdavė atsakovėms daiktus – kaminą, skardą, židinį, neįrodė, kad siūlė perimti patalpas, pagerinimus, neinformavo, kad išsiveš pagerinimus. Daiktai, už kuriuos prašo pagerinimų, yra pas ieškovą ir tai paaiškėjo tik teismo posėdžio metu. Už daiktus prašo priteisti kaip už naujus, nors jie buvo naudoti ieškovo vykdytoje židinių prekybos veikloje. Šie ieškovo veikloje naudoti daiktai liko pas ieškovą, kas rodo, kad ieškovas turi ir daiktus ir nori gauti jų savikainą, taip nepagrįstai praturėti, kas rodo jo nesąžiningą elgesį. Teismas šiose bylose nėra aktyvus, o ieškovas prašo priteisti tik pagerinimų vertę, neprašo daiktų palikt atsakovėms, nes daiktai yra pas ieškovą. Neaišku kam skarda buvo panaudota, juolab ją ieškovas išsivežė. Patalpos nebuvo pagerintos nei krosnimi nei įdėklu, nes jų reikėjo pačiam ieškovui, jo vykdomai veiklai, o ne atsakovėms, juolab jis juos išsivežė, tai nesant daiktų nėra ir pagerinimų. Ieškovas leidimo turėjimą pagal CK 6.501 str. grindžia sutarties 3.1.4 punktu dėl patalpų sistemų įrengimo, pakeitimo, tačiau teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo įvardinti kokius patalpų sistemų pagerinimus jis atliko. Todėl aplinkybė, kad jis turėjo leidimą neįrodyta, nes jokios patalpų sistemos nebuvo keičiamos, o viskas kas buvo daroma – tai daryta ne patalpų pagerinimui, o ieškovo veiklos vykdymui. Atsakovėms, kitam asmeniui, kuris nevykdo židinių prekybos, akivaizdu, kad nereikia nei židinio- krosnies, nei kamino, nei skardos, todėl tai daiktai skirti išskirtinai specifinei ieškovo veiklai vykdyti. Tą jis pats teismo posėdžio metu teigė, kad krosnis nebuvo pajungta - tai reiškias patalpoms netarnavo, skarda su krosnimi išvežta, reiškias pagerinimų nėra, kamino reikėjo ieškovo veiklai, o atsakovėms to kamino nereikėjo nei sutarties galiojimo laiku, nei jai pasibaigus, kaminas netarnauja patalpų šildymui, reiškias pagerinimų nėra, juolab neįrodyta apskritai kad tas kaminas įrengtas ir įrengtas teisėtai. Dėl sutarties 3.2.4 punkto, kad atsakovės jokia forma nekompensuos nuomininko atliktų bet kokių patalpų pagerinimo darbų, ieškovas nurodė, jog kol sutartis galiojo, tai jis ir neprašė šių pagerinimų, o jai pasibaigus paprašė, tačiau neturint teisių sutarties galiojimo metu, tokių teisių neatsiranda ir sutarčiai pasibaigus. Šis punktas sukonkretina LAT praktikoje nurodytą vieną iš keturių  nustatytinų aplinkybių pagal CK 6.501 str., kad šalys sutartyje sutarė, jog jokių pagerinimų išlaidų atlyginimo nebus. Ieškovo rašte kalbama apie autentišką buvusį dūmtraukį, tačiau ieškovas neįrodė, kad tai ne ventiliacijos anga, kad tai ne šachta einanti į kitus aukštus, nėra įrodymų ar kitų aukštų kaimynai sutiko, kad bendra šachta būtų naudojama tik pirmo aukšto krosniai, arba įrodymų, kad ta šachta skirta ir naudojama tik pirmo aukšto krosniai ir tam todėl nebūtini kaimynų sutikimai, be to neaišku ar krosnis, kaminas stovėjo atsakovėms priklausiusioje dalyje ar K., todėl neaišku dėl atsakovių atsakomybės dalies. Be to, nėra įrodymų dėl to, kad buvo apmokėta kaminas ir skarda, o židinys yra pas patį ieškovą. Daiktai nebuvo perduoti nei atsakovėms, nei naujam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Naujasis savininkas neprašė jų palikti, ieškovas daiktus išsivežė. Ieškinys pareikštas netinkamoms atsakovėms, nes po patalpų pardavimo ieškovas dar 6 mėnesius toliau nuomavosi patalpas, mokėjo mokesčius, todėl net nesant rašytinės nuomos sutarties – tai nuomos sutartis, o ne panaudos, todėl ieškinys turėtų būti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Reikalavimas dėl avanso atmestinas 3 pagrindais: ieškovo avansas panaudotas ieškovo skoloms apmokėti, be to atsakovė D. S. mokėjimo nurodymu grąžino visas permokas pagal nuomos sutartį, be to, ieškovas pripažino, kad išsikraustė tik sausio mėnesį, t.y. už dviejų mėnesių nuo nuomos sutarties nutraukimo, nors pagal perdavimo priėmimo aktą išsikraustė tik balandį, o pats susitarimas tarp atsakovių ir naujojo savininko yra ne šios bylos dalykas. Taigi, ieškinys pareikštas netinkamoms atsakovėms, neįrodyti pagerinimai, ieškovo elgesys nesąžiningas. Pareiga įrodyti, kad atsakomybė solidari tenka ieškovui, kuris reiškia solidarų reikalavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10.       Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria atsakovės perdavė ieškovui nuomos teise nuomininko prekybinei bei kitai veiklai vykdyti negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo naudoti patalpas nuomos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti nuomos mokestį, už visas komunalines paslaugas ir visus kitus mokesčius, susijusius su nuomojamomis patalpomis. Byloje kilo ginčas dėl šiose patalpose ieškovo atliktų pagerinimų, leidimo jiems atlikti turėjimo, ieškovo turėtų išlaidų atlyginimo, bei dėl avanso pagal nuomos sutartį grąžinimo. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovių 7657,59 Eur kompensaciją už ginčo patalpose atliktus pagerinimus, 868,86 Eur nepanaudoto avanso, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Visų pirma, pažymėtina, kad

12.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, pradinio ieškinio reikalavimo pripažinti, kad šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta vienašališkai, atsisakė pateikdamas patikslintą ieškinį, pagal kurį teismas ir nagrinėja šią bylą, juolab tiek parengiamojo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog nereiškia reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl nuomos sutarties vienašalio nutraukimo. Atsakovės nei atsiliepimuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu, pabrėždamos, jog ieškovas neginčija nuomos sutarties galiojimo pasibaigimo, kad tai ne bylos dalykas. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-176-378/2022, Nr. e3K-3-259-381/2021, Nr. 3K-3-684/2003; Nr. 3K-3-282/2004; Nr. 3K-3-114/2007; Nr. 3K-3-94/2009; kt.). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus patikslintame ieškinyje reikalavimus, kuriuos kaip minėta ieškovas palaikė ir teismo posėdžio metu bei atsakovų pateiktus atsikirtimus į patikslintą ieškinį.

13.       Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita jos šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę taikyti sutartyje ir įstatyme nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Ieškovas kaip minėta nereiškė reikalavimo dėl atsakovių netinkamo nuomos sutarties vykdymo, neteisėto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo, tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl remtis šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatomis, susijusiomis su sutarties nutraukimu anksčiau laiko, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš pačios nuomos sutarties, kuri galėjo būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu, jos galiojimas buvo aiškiai apibrėžtas terminu (nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.), ieškovas nenurodė ir neįrodė aplinkybės, kad sutartis nutraukta anksčiau sutartyje nustatyto termino (2018 m. rugsėjo 1 d.), aplinkybės, kad nuomos sutartis nutraukta anksčiau laiko atsakovės nepripažino ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet tai matyti ir iš šalių ikiteisminio elektroninio susirašinėjimo, atsakovių advokatui E. Sergaičiui aiškiai nurodant, kad šalių nuomos sutartis nebuvo nutraukta anksčiau joje nurodyto termino – 2018 m. rugsėjo 1 d., ką patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įspėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, šalių paaiškinimai, kad šalių nuomos santykiai tęsėsi iki nuomos patalpų pardavimo naujajam savininkui trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, net ir pardavus ginčo patalpas ieškovas toliau jose vykdė veiklą ir tik 2019 m. balandžio 24 d. ieškovas ginčo patalpas perdavė naujajam savininkui. Šių aplinkybių kontekste teismas dėl nuomos sutarties galiojimo, nutraukimo plačiau nepasisakys remdamasis bylos nagrinėjimo ribomis, priešingu atveju būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovui nenurodžius ir neįrodžius, jog nuomos sutartis nutraukta anksčiau sutarties galiojimo laiko, atsakovėms sutarties 8.5 ir 9.6 punktuose numatyta pareiga atlyginti su patalpų pagerinimu susijusias išlaidas, kompensacijas už konstrukcijų įrengimą, kurių neįmanoma išardyti jų nepažeidžiant, prekių išvežimą, nekyla. Be kita ko, sutarties 3.2.4 punktu šalys sutarė, kad nuomotojas (atsakovės) jokia forma nekompensuos nuomininkui (ieškovui) pastarojo atliktų bet kokių patalpų pagerinimo darbų išlaidų, nepriklausomai nuo duoto ar neduoto sutikimo ir kad nuomotojui (atsakovėms) lieka bet kokie nuomininko (ieškovo) padaryti patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms. Šiame sutarties punkte numatyta 8.5 punkte išlyga, kaip minėta, šiuo atveju netaikytina. Dar daugiau, nepriklausomai nuo to kaip šiuo atveju pasibaigė ginčo šalių nuomos sutartis (nes tai ne bylos dalykas), šalys sutarties 8.2 punktu susitarė, kad nuomotojas (atsakovės) neatlygina nuomininkui (ieškovui) jokių nuostolių ir nemoka jokių išmokų ar kompensacijų, jeigu sutartis pasibaigus jos terminui nebūtų pratęsta toliau ar būtų nutraukta esant nuomininko kaltei.

14.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.501 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą, nurodo, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3k-3-74-701/2016 16 punktą). Konstatavus, kad nuomotojas darbus atliko turėdamas nuomotojo leidimą, būtina nustatyti, ar atlikti darbai pagerino išsinuomotą daiktą ir nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį. Tokio pobūdžio civilinėse bylose išlaidų dydis įeina į įrodinėjimo dalyką ir teismo nustatomas kaip bylai reikšminga aplinkybė tiriant bei vertinant joje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008).

15.       Kaip minėta, pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuomininkas, kuris nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis nustato ką kita. Vadinasi, šalims sutarties 3.2.4 punktu sutarus, jog nuomotojas (atsakovės) jokia forma nekompensuos nuomininkui (ieškovui) pastarojo atliktų bet kokių patalpų pagerinimo darbų išlaidų, bei sutarties 8.2 punktu sutarus, kad nuomotojas (atsakovės) neatlygina nuomininkui (ieškovui) jokių nuostolių ir nemoka jokių išmokų ar kompensacijų, jeigu sutartis pasibaigus jos terminui nebūtų pratęsta toliau, tokiu būdu ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovių turto neatskiriamiems pagerinimams sukurti būtinų išlaidų atlyginimo. Jau vien dėl šio šalių susitarimo buvimo teismas konstatuoja, jog egzistuoja CK 6.501 straipsnio 1 dalies sąlyga, kuomet nuomininkas neturi teisės į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, nes, kaip minėta, šalys sutarties 3.2.4 ir 8.2 punktais sulygo, jog tokios išlaidos nebus kompensuojamos jokia forma.

16.       Dar viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-701/2016). Įstatyme taip pat nenustatytas leidimo turinys. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

17.        Šalių sudarytos nuomos sutarties 3.1.3 punkte buvo numatyta, kad be atskiro sutikimo nuomotojas (atsakovės) leidžia nuomininkui (ieškovui) atlikti patalpų pakeitimus remiantis 4.2.4 punktu, numatančiu, kad kai pagal teisės aktus patalpos turi būti pertvarkytos ir turi atitikti papildomus reikalavimus nuomininkas (ieškovas) šiuos patalpų pakeitimus atlieka savo sąskaita ir rizika. Šalių sudarytos sutarties 3.1.4 punktu nuomotojas (atsakovės) suteikė leidimą telekomunikacinei ir kitoms sistemos įrengti, taip pat suteikė sutikimą kitiems patalpų sistemų pakeitimams, jeigu tai reikalinga nuomininko (ieškovo) veiklai vykdyti. Vertinant šią sutarties sąlygą kompleksiškai su 3.2.1 punktu, įtvirtinančiu tame tarpe nuomininko (ieškovo) pareigą įsirengti veiklai reikalingą įrangą, darytina išvada, kad atsakovės nuomos sutartyje davė leidimą ieškovui atlikti patalpų sistemų pakeitimus, reikalingus jo veiklai vykdyti bei davė abstraktaus turinio leidimą ieškovui telekomunikacinei ir kitoms sistemos įrengti. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog tos kitos sistemos šiuo atveju ir yra šildymo sistemos, jam prašant atlyginti už kaminą, židinį ir skardą židiniui. Nepaisant to, kaip šiame kontekste traktuosime šiuos įvardintus patalpų sistemos pakeitimus (kaminas, židinys, skarda), ar jie buvo skirti išimtinai nuomininko veiklai vykdyti, ar ne, apie ką teismas pasisakys toliau, tačiau leidimas kaip toksai, nors ir nekonkretaus turinio, nedetalizuotas, nebuvo nurodyta, kokios apimties ir už kokią kainą ieškovui leidžiama atlikti patalpų sistemų pakeitimus, sistemų įrengimus, sutartyje buvo. Kaip matyti iš nuomos sutarties, šiame leidime teismo vertinimu, tokį leidimo turinį galėjo lemti tarp šalių susiklostę ilgalaikiai nuomos teisiniai santykiai, bendradarbiavimas esant šalių tarpusavio pasitikėjimui, todėl nuomos sutartimi ieškovui buvo duotas abstraktus atsakovių leidimas atlikti patalpų sistemų įrengimo, patalpų sistemų pakeitimo darbus, nenumatant pagerinimo darbų apimties ir konkrečios tam išleistinos sumos, todėl rizika dėl ieškovo patirtų išlaidų pagal sutarties 3.1.4 punktą tektų ne tik ieškovui, bet ir atsakovėms, tačiau, kaip aukščiau minėta, sutarties 3.2.4 punktu šalys sutarė, kad nepaisant nuomotojo (atsakovių) sutikimo pagerinimo darbams nuomotojas jokia forma neatlygina nuomininkui (ieškovui) jo atliktų patalpų įrengimo, rekonstrukcijos, pertvarkymo ar bet kokių kitų patalpų pagerinimo darbų išlaidų.  

18.       Dėl kitos CK 6.501 straipsnyje nurodytos sąlygos, jog nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą ieškovas teigė atlikęs patalpų pagerinimų už 7657,59 Eur sumą, kurią sudaro 1048,80 Eur už kamino įrengimą, 304,92 Eur už skardą židiniui, 6303,87 Eur už ekspozicinę krosnį (židinį). Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog minėtus daiktus (skardą ir išmontuotą židinį) išsivežė, šių daiktų ginčo patalpose nėra. Atsižvelgiant į ieškinio dalyką, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl pagerinimo išlaidų priteisimo, nesant reikalavimo dėl šių daiktų priteisimo, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai ieškovui liktų ir daiktai ir pinigai, kas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad minėti daiktai (kaminas, židinys, skarda židiniui) buvo skirti naudoti išimtinai ieškovo veiklai vykdyti, ką pats ieškovas pripažino teismo posėdžio metu nurodydamas, kad jie buvo reikalingi židinių prekybai, taip pat ir į tai, kad minėti daiktai nebuvo perduoti nei atsakovėms, nei naujajam savininkui, ką patvirtina tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek 2019 m. balandžio 24 d. perdavimo priėmimo aktas tiek elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo direktorius R. Š. ir naujojo savininko nuomininko, jam nurodant, kad nieko nenaudoja, kamino skylę uždengė, užsiiminėja savo veikla, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ginčo patalpų pagerinimo. Pažymėtina, jog minėtų daiktų – krosnies, skardos, apskritai patalpose nėra, o jie yra pas patį ieškovą, todėl akivaizdu, kad nesant daiktams jie negali pagerinti patalpų. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad ieškovas neįrodė, jog skarda, už kurią prašoma atlyginti, apskritai buvo ginčo patalpose, nes kaip matyti iš sąskaitos faktūros Nr. 3713729, skardos pristatymo adresas yra visai ne ginčo patalpos, o Pramonės g.16, Vaidotai. Dėl kamino teismas pažymi, kad atsakovės nepripažino aplinkybės, kad toks pagerinimas apskritai buvo atliktas, abejojo jo įrengimo teisėtumu, byloje pateikti du Kultūros paveldo departamento raštai su skirtingom išvadom dėl tokiems darbams reikalingos projektinės dokumentacijos ir leidimo, tačiau net vertinant tai, kad kamino įdėklo įdėjimui nereikalinga nei projektinė dokumentacija nei minėtos institucijos leidimas, ieškovas neįrodė apskritai kur tas kamino įdėklas įrengtas, nes pagal pateiktą prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą Nr. 39 neaišku ar tas kamino įdėklas įdėtas būtent ginčo patalpose ir ar tų patalpų dalyje, kurios priklausė būtent atsakovėms, o ne dar vienam bendrasavininkiui T. K., juolab neįrodė, kad toks įdėklas  pagerino ginčo patalpas, kad šios išlaidos buvo būtinos, juolab šio įdėklo įrengimas atitinka specifinę ieškovo vykdomą veiklą ir išimtinai ieškovo poreikius, ką pats ieškovas pripažino teismo posėdžio metu nurodydamas, jog židinys būtų pajungtas į kaminą su įdėklu dėl eksponavimo, židinių prekybos. Akivaizdu, jog poreikio šildyti patalpas ne jau esančia šildymo sistema, o papildomai krosnimi (židiniu) naudojant kaminą nei ieškovei, nei naujojo savininko nuomininkams nebuvo poreikio, tą patvirtino atsakovių paaiškinimai teismo posėdžio metu, elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo ir naujojo savininko nuomininko, jam nurodant, kad nieko nenaudoja, kamino skylę uždengė ir vykdo savo veiklą. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas PVM mokėtojas, prašomų išlaidų prašo kartu su PVM, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis, pirkėjo rekvizituose nurodydamas PVM mokėtojo kodą, nepasinaudojo PVM mokesčio susigrąžinimo galimybe, kas taip pat rodo, jog nepagrįstai prašoma visų išlaidų, kurios neįrodyta, kad atitiko realumo, būtinumo, protingumo požymius. Be to, minėtos išlaidos yra nurodomos kaip naujų daiktų savikaina, kas taip pat neatitinka protingumo kriterijaus, nes neišskaičiuotas jų nusidėvėjimas, nuvertėjimas, kurio riziką turėtų prisiimti pats ieškovas, kaip verslininkas, vykdantis specifinę židinių prekybos veiklą ir savo veiklai įsigyjantis šiuos daiktus. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą konstatuotina, kad ieškovo nurodomos išlaidos už kamino įdėklą, skardą židiniui, ekspozicinį židinį, priskiriamos specifiniams ieškovo poreikiams, jo vykdytai židinių prekybos veiklai, jie buvo naudingi tik naudojant juos ieškovo veikloje,  nei atsakovėms, nei naujojo ginčo savininko nuomininkui šie daiktai nebuvo reikalingi, jiems nesant patalpose jie ir nebuvo jų naudoti, o tik pačio ieškovo naudoti, taigi, ieškovas neįrodė ir kitų būtinų pagal CK 6.501 straipsnį sąlygų, kad jis pagerino išsinuomotas patalpas ir tam buvo būtinas nurodytų išlaidų dydis.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, nenustačius visų būtinųjų CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų teisei reikalauti daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo įgyvendinti, t. y. nenustačius, kad ieškovas pagerino išsinuomotas patalpas, kad šiam tikslui buvo būtinas išlaidų dydis, kad nors ieškovas ir turėjo atsakovių leidimą daryti daikto pagerinimus, tačiau šalys sutartyje nustatė tokių išlaidų atlyginimo taisyklę, pagal kurią pagerinimo išlaidos nepriklausomai nuo duoto sutikimo nuomotojo (atsakovių) nekompensuojamos jokia forma, todėl  ieškinio dalis dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintina (CPK 178, 185 straipsniai).

20.       Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių 868,86 Eur nepanaudoto avanso, nurodydamas, kad pagal sutarties 2.1.3 punktą sumokėjo atsakovėms 868,86 Eur depozitą, kuris turėjo būti įskaitytas kaip nuompinigiai už paskutinius du nuomos mėnesius, o kadangi jis nuomos mokestį mokėjo tvarkingai kaip sutarta, buvo sumokėjęs ir už visą lapkričio mėnesį nuomos mokestį, tai pardavus patalpas 2018 m. lapkričio 19 d., jo nuomos mokestis buvo sumokėtas už visą nuomos laikotarpį, todėl nurodo, jog avansas jam turi būti grąžintas.

21.       Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt.). Kita vertus, šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; ir kt.).

22.       Nagrinėjamoje byloje ginčo, kad ieškovas pagal nuomos sutartį tinkamai mokėjo nuomos kasmėnesinį mokestį byloje nekilo, bylos duomenys (paysera pervedimo išrašai) patvirtina, kad ieškovas mokėjo ir už spalį ir už paskutinį nuomos mėnesį buvo sumokėta atsakovėms 2018 m. lapkričio 13 d. Kaip minėta nuomos sutartis išregistruota 2018 m. lapkričio 16 d., nuomos patalpos parduotos 2018 m. lapkričio 19 d., kas nenurodžius ir neįrodžius atsakovėms priešingai rodo, jog vėliausiai nuo ginčo patalpų pardavimo ginčo nuomos santykiai tarp šalių pasibaigė, dėl ko nuo pardavimo laikotarpio neliko pagrindo atsakovėms reikalauti iš ieškovo nuomos ar kitų mokesčių už ginčo patalpas. Tai patvirtina ir tai, kad naujasis savininkas, byloje trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą 631,62 Eur sumai pagal susitarimą už naudojimąsi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d., kurią kaip matyti iš paysera sąskaitos išrašo ieškovas apmokėjo 2019 m. vasario 15 d. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nekilo, jog ieškovas nuomos mokestį mokėjo atsakovėms tinkamai iki pat ginčo patalpų pardavimo, jis negali būti laikomas pažeidusiu savo prievolę mokėti nuomos mokestį, todėl ieškovo sumokėtas avansas, kuris kaip numato sutarties 2.1.3 punktas, nebuvo užskaitytas už paskutinius du mėnesius, ieškovui turėtų būti grąžinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis). Tačiau atsakovės, neginčydamos pagal nuomos sutartį sumokėto joms 868,86 Eur avanso, teigė ir įrodinėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pinigines prievoles apmokant komunalinius ir kitus mokesčius, todėl avansas buvo įskaitytas skoloms padengti. Atsakovės nurodė, kad ieškovas liko skolingas:

1)       SĮ „Vilniaus atliekų sistemų administratoriui“ 45,60 Eur už atliekų tvarkymą. Iš pridėto į bylą 2022 m. kovo 16 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė D. S. gavo skolos pranešimą dėl 39 Eur skolos už objektą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad rinkliava nebuvo apmokėta pagal 2018 m. mokėjimo pranešimą, kai objektas priklausė atsakovėms. Iš pridėto į bylą SĮ „Vilniaus atliekų sistemų administratorius“ priminimo matyti, kad 6,60 Eur skola susidariusi už laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Nepaisant to, kad šios skolos, sumoje 45,60 Eur pagal pateiktus į bylą duomenis yra apmokėtos atsakovių, tačiau ieškovui ginčijant skolos susidarymo laikotarpį, atsakovės neįrodė, kad minėta visa skola 45,60 Eur susidarė esant būtent ginčo nuomos teisiniams santykiams, nepateiktas pats elektroniniame laiške nurodomas 2018 m. mokėjimo pranešimas, neaiškus skolų susidarymo konkretus laikotarpis. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad atsakovės nereiškė reikalavimų dėl netinkamo nuomos sutarties mokėjimų vykdymo, skolų priteisimo, teismas atmeta šį atsakovių argumentą dėl 45,60 Eur skolos įskaitymo į avanso sumą;  

2)       AB „Energijos skirstymo operatorius“ 82,91 Eur už elektros energiją. Iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 18 d. įspėjimo dėl galimo elektros energijos persiuntimo nutraukimo matyti, kad 2022 m. sausio 19 d. nepamokėta suma sudaro 82,91 Eur, paskutinis mokėjimas – 2019 m. liepos 12 d. Į bylą nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys už kokį laikotarpį susidarė minėta 82,91 Eur skola ir ar ji atsakovių buvo apmokėta, todėl  ieškovui ginčijant šios skolos susidarymo laikotarpį, o atsakovėms neįrodžius, jog ji susidarė ginčo nuomos santykių laikotarpiu, bei nepateikus šios sumos apmokėjimo dokumentų, teismas atmeta kaip neįrodytą atsakovių aplinkybę, kad ieškovas liko atsakovėms skolingas 82,91 Eur;

3)       UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1854,62 Eur. Atsakovės šios skolos susidarymą grindžia 2019 m. vasario 26 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodoma, jog už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini), paskutinis mokėjimas 270 Eur atliktas 2018-08-28, pradelstos apmokėti PVM sąskaitos faktūros už 2018-11-01 – 2018-12-31 laikotarpį, taip pat neapmokėta PVM sąskaita faktūra už 2019-01-01 – 2019-01-31 laikotarpį, kuri 2019-03-04 taip pat taps skola, o bendra suma, kurią reikia apmokėti 1854,62 Eur. Nors atsakovės teigia, kad beveik visa 1854,62 Eur skola patenka į laikotarpį, kai ieškovas naudojosi patalpomis, tačiau tokie įrodymai nėra pateikti į bylą, juolab vertintina ar buvo susidariusi nurodoma skola ir kokio dydžio būtent ginčo nuomos santykių laikotarpiu, o to nustatyti iš pateikto elektroninio laiško nėra galimybių. Taip pat, atsakovės nepateikė duomenų, kad būtent jos, o ne naujasis patalpų savininkas apmokėjo nurodomą skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

4)       (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai – 121,49 Eur skola. Pateikti į bylą šią skolos sumą pagrindžiantys duomenys: sąskaita Nr. 1409727, pažyma apie įsiskolinimą bendrijai, mokėjimo nurodymas. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino šios skolos susidarymą, sutiko ją apmokėti, nurodydamas, kad ji turi būti išskaičiuota ne iš avanso, o iš lapkričio mėnesio nuomos mokesčio, kuris buvo sumokėtas už visą mėnesį, bet nuomos sutartį išregistravus ir ginčo patalpas pardavus nuomos santykiai pasibaigė, todėl jis neturėjo mokėti už pilną mėnesį nuomos mokesčio, todėl nuomos mokesčio permokos užtenka šiai bendrijos skolai padengti. Atsižvelgiant į bylos duomenis, į tai, kad atsakovas sumokėjo pilną nuomos mokestį už lapkričio mėnesį, į tai, kad šalių nuomos santykiai pasibaigė vėliausiai nuo ginčo patalpų pardavimo (2018-11-19), vadovaujantis ginčo nuomos sutarties 2.5 punktu laikytinas pagrįstu ieškovo argumentas, kad nuomos santykiams tęsiantis ne pilną lapkričio mėnesį nuomos mokestis turėjo būti proporcingai kalendoriniam nuomos dienų skaičiui, t. y. už 19 dienų – 220,21 Eur, kas rodo, jog nuomos mokesčio permoka sudarė 127,33 Eur.  Akivaizdu, jog ši atsakovių nurodoma skola bendrijai gali būti įskaitoma iš ieškovo sumokėtos lapkričio mėnesio nuomos mokesčio permokos, dėl ko nelaikytina, kad ieškovas yra skolingas šią sumą atsakovėms.

23.       Pastebėtina, kad iš šalių pateiktų elektroninių susirašinėjimų matyti, jog atsakovėms derinant pirkimo pardavimo sąlygas su pirkėju, 2018 m. lapkričio 19 d. elektroniniame laiške atsakovės, atsakydamos pirkėjui dėl (duomenys neskelbtini), nuomininko, nurodė, jog kai ėmėsi nutraukinėti nuomos sutartį, nuomininkas susitvarkė visas skolas už komunalinius, o jeigu yra nemokėta - tai einamosios spalio mėnesio sąskaitos. Kaip minėta iš atsakovių nurodytų skolų ir pateiktų dokumentų nėra aišku už kokį laikotarpį susidarė nurodomos skolos, juolab iki pat ieškovo kreipimosi į teismą atsakovės pretenzijų pagal nuomos sutartį dėl nesumokėtų mokesčių ieškovui nereiškė. Be to, kaip matyti iš pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp atsakovės ir naujojo savininko 2022 m. vasario 22 d., naujasis patalpų savininkas nurodė, jog perdavimo metu užfiksavo skaitiklių parodymus ir nuo jų jie pradėjo mokėti. Kadangi nebuvo pasirašytas perdavimo priėmimo aktas tarp šalių, neaišku kokie skaitiklių parodymai buvo iki pasikeičiant ginčo patalpų savininkams, atsakovės nenurodė ir neįrodinėjo šių aplinkybių. Be to, iš 2019 m. liepos 3 d. elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir naujojo savininko matyti, kad naujasis savininkas, atsakydamas į ieškovo laišką dėl (duomenys neskelbtini), ar neliko skoloje, nurodė, jog iš nieko jokių pretenzijų negirdėjo, deklaruoja skaitiklių parodymus ir moka pagal juos.

24.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą darytina išvada, kad atsakovės neįrodė, jog ieškovas buvo skolingas nurodomas sumas pagal nuomos sutartį.

25.       Taip pat atsakovės ginčydamos reikalavimą dėl avanso priteisimo nurodė, jog visos permokos pagal nuomos sutartį, tame tarpe ir avansas, yra ieškovui grąžinta 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymu pervedant ieškovui 9652,46 Eur, taip pat grąžintas 347,54 Eur nuomos mokestis. Tačiau kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-201-877/2019 tie patys mokėjimo nurodymai buvo pateikti į bylą sprendžiant ginčą dėl preliminarios sutarties ir jie buvo laikomi grąžintu avansu pagal preliminarią sutartį. Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo 18 dalies, ieškovui sumokėjus šią sumą (10000 Eur), po septynių dienų atsakovė ją grąžino, nurodydama, jog dėl to, kad preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, pinigai grąžinami. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovių argumentas, kad avansas yra grąžintas pagal aukščiau nurodytą mokėjimo nurodymą (CPK 178, 182, 185 straipsniai).

26.       Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas atlieka mokėjimo funkcija (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti ir įrodomąją funkciją, tačiau skirtingai nei rankpinigiai avansas neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. sumokėjusi avansą šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o gavusi avansą šalis jokiomis aplinkybėmis neturi grąžinti dvigubą avanso sumą (žr. pvz., kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. 3K-3-966/2003, Nr. 3K-7-23/2000). Būtent šalys ginčo nuomos 2.1.3 punkte sulygo, jog avansas bus įskaitytas kaip apmokėjimas už nuomos du paskutinius mėnesius. Taigi, šis sutartyje numatytas avansas atliko mokėjimo funkciją, todėl nepriklausomai nuo kitų sutartinių įsipareigojimų (ne)įvykdymo priežasčių turi būti gavusios šalies grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai, todėl atsakovės privalo grąžinti 868,86 Eur avansinį mokėjimą ieškovui.

27.       Įvertinus tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl avanso, kuris nebuvo panaudotas pagal sutarties 2.1.3 punktą paskutiniams dvejų mėnesių nuompinigiams, neįrodžius esant pagrindui įskaityti į avanso sumą atsakovių nurodomas skolas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.205, 6.245, 6.256 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

28.       Ieškovas prašo pinigines lėšas - avansą iš atsakovių priteisti solidariai. Teismo vertinimu tam pagrindo nėra, nes pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Ieškovas reikalingumą taikyti solidarią atsakomybę motyvavo tik tuo, jog atsakovės yra bendraturtės, kurioms nuomos mokestis buvo mokamas ne pagal dalinės nuosavybės dalis, o vienas per atsakovę D. S.. Teismas, vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis bei, kad ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, nustatęs, jog susitarimo dėl solidarios atsakomybės šalys nesudarė ir, kad piniginė prievolė yra dali, solidariosios atsakomybės netaiko. Atsižvelgiant į tai ir į atsakovių turėtas ginčo nuomos patalpų nuosavybės dalis, ieškovui iš atsakovės D. S. priteistina 651,64 Eur, o iš atsakovių R. ir G. K. priteistina po 108,61 Eur.

29.       Įstatymas taip pat numato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jei įstatymai ar sutarti nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Nors nagrinėjamos bylos atveju abi šalys laikytinos verslininkais, tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 2.4 straipsnio 2 dalis, CPK 13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, vadovaujantis dispozityvumo, teisingumo, protingumo principais ieškovo prašymas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal bylos baigtį teisme ieškinys yra tenkinamas ½ dalimi. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31.       Ieškovo patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 192 Eur žyminio mokesčio, 3200 Eur advokato ir advokato padėjėjo išlaidų už ieškinio surašymą, prašymų dėl įrodymų prijungimo surašymą, konsultavimą, atstovavimą.

32.       Atsakovių D. S. ir G. K. patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 580 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo surašymą, atstovavimą.

33.       Atsakovės R. K. patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 1573 Eur advokato išlaidos už atsiliepimo surašymą, atstovavimą.

34.       Teismas, spręsdamas šalių prašymus dėl advokato išlaidų priteisimo, vadovaujasi 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R – 77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismas taip pat pažymi, kad nors ši byla nėra priskiriama sudėtingoms byloms, tačiau tokią bylos ir posėdžių trukmę, posėdžių skaičių, eigą sąlygojo ir pačių šalių, būtent ieškovo procesinis elgesys: ieškovas teikė du ieškinius, kuriems teismo nutartimis buvo nustatyti trūkumai, byla nagrinėta pagal trečią patikslintą ieškinį; 2022 m. balandžio 7 d. parengiamasis posėdis laikytas neįvykusiu, nes ieškovo atstovė prieš posėdį pateikė prašomus prijungti papildomus dokumentus, su kuriais priešinga šalis neturėjo objektyvios galimybės susipažinti, todėl, užtikrinant šalių lygiateisiškumo ir tinkamos teisminės gynybos, teisės susipažinti su teikiamais prašymais ir dėl jų pasisakyti, principus posėdis atidėtas;  2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas tenkinant ieškovo prašymą atidėti dėl vaiko ligos; 2022 m. spalio 31 d. teismo posėdis neįvyko ir buvo atidėtas neatvykus ieškovui;  2022 m. gruodžio 15 d. ieškovas pareiškė teisėjai nušalinimą, dėl ko bylos nagrinėjimas negalėjo toliau vykti, pareikštas nušalinimas 2022 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atmestas.

35.       Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R – 85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R – 77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, taip pat faktą, kad ieškovą atstovavo iš pradžių advokato padėjėja, kuri ir surašė patikslintą ieškinį, dėl ko už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, sprendžia, kad ieškovo patirtos pagal pateiktus dokumentus advokato padėjėjo išlaidos už ieškinio surašymą, konsultavimą, pasirengimą ir atstovavimą bei advokato išlaidos už atstovavimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ši byla nelaikytina sudėtinga, teisės normos ir teismų praktika nuosekli ir aiški, įvertinant ginčo sumos dydį, įvertinant šalių elgesį proceso metu, kas nurodyta aukščiau šiame sprendime, tai, kad būtent dėl ieškovo, jo atstovo advokato prašymų, pareikšto nušalinimo prieš baigiamąsias kalbas, byla nebuvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, atsižvelgiant į advokato darbo laiko sąnaudas (procesinių dokumentų: vieno patikslinto ieškinio, keleto nesudėtingų, ne itin didelės apimties dokumentų (dėl bylinėjimosi išlaidų, rašytiniai paaiškinimai) surašymas; atstovavimas teisme parengiamuosiuose teismo posėdžiuose – 57 minutes, ir teismo posėdžiuose, kurie truko 5 valandas 51 minutę), sprendžia, kad ieškovo patirtos 3200 Eur advokato išlaidos mažintinos iki 2000 Eur ir priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 333,33 Eur ieškovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

36.       Teismas, spręsdamas atsakovių prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, taip pat vadovaujasi 2015-03-19 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R – 77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R – 85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R – 77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius sprendžia, kad atsakovių patirtos pagal pateiktus dokumentus advokato išlaidos už atsiliepimų surašymą, prašymų dėl dokumentų prijungimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei atstovavimą neviršija nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į šalių elgesį teisminio nagrinėjimo metu, į tai, kad kaip minėta bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl priežasčių, susijusių su ieškovo pateiktais prašymais, todėl atsakovių patirtos advokatų išlaidos nemažintinos, laikytinos pagrįstomis, todėl priteistinos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai, t. y. 1) iš ieškovo atsakovių D. S. ir G. K. naudai priteistina ½ dalis nuo 580 Eur, kas sudaro 290 Eur; 2) iš ieškovo atsakovės R. K. naudai priteistina ½ dalis nuo 1573 Eur, kas sudaro 786,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

37.       Valstybė šioje byloje patyrė 23,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, šių išlaidų 1/2 dalys priteistina iš ieškovo (11,92 Eur), 1/2 dalis iš atsakovių lygiomis dalimis po 3,97 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovėms D. S., R. K., G. K. dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo ir piniginių lėšų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 651,64 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 64 ct) nesugrąžinto avanso pagal nuomos sutartį, iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,61 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 61 ct) nesugrąžinto avanso pagal nuomos sutartį, iš atsakovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108,61 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 61 ct) nesugrąžinto avanso pagal nuomos sutartį.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvienos atsakovių D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už iš jų priteistas nesugrąžinto avanso sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovių D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) advokato išlaidų. 

Priteisti iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) advokato išlaidų. 

Priteisti iš kiekvienos atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 333,33 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) advokato išlaidų ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti valstybės naudai iš kiekvienos atsakovių D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,97 Eur Eur (tris eurus 97 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                Vaida Baumilė