Civilinė byla Nr. 2A-734-357/2013

                                             Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06456-2012-8

       Procesinio sprendimo kategorija 110.6; 44.2.4; 44.5.2.17; 121.14; 121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Armigerus“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-84-883/2013, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ektornet Commercial Lithuania“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Armigerus“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo, ir

n u s t a t ė:

                                                                     I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ektornet Commercial Lithuania“ ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Armigerus“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. 72291,11 Lt patirtos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-05-23 RUAB „Armigerus", vadovaujama E. V., bei UAB „Šiaulių technika", vadovaujama V. V., kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010. 2012-05-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismas RUAB „Armigerus" bei BUAB „Šiaulių technika" prašymu civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo ieškovui priklausantį poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šio pastato žemės sklypo nuomos teisę, leido turto savininkui UAB „Ektornet Commercial Lithuania" viešbutį prižiūrėti, juo naudotis, vykdyti jame verslą pagal jo paskirtį, uždraudžiant jo pardavimo ar kito perleidimo sandorius, o RUAB „Armigerus" iki 2012-12-31 leido verslo tikslais naudotis viešbutyje esančiu turtu ir įranga, nurodyta įrangos priėmimo - perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01. 2012-07-26 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino 2012-05-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Išnagrinėjęs atsakovų prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atnaujinimo, 2012-10-31 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atsakovų prašymą atmetė, iš UAB „Armigerus" vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika" vadovo V. V. priteisė po 2000 Lt baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 95 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsniu, ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 72291,11 Lt žalą, patirtą dėl atsakovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės nuomone, atsakovai savo elgesiu pažeidė įstatymuose numatytą bendrąją pareigą savo veiksmais nedaryti kitam asmeniui žalos. RUAB Armigerus", BUAB „Šiaulių technika" bei jų vadovai E. V. ir V. V., kurie turėjo teisę priiminėti sprendimus įmonių vardu, kreipdamiesi į Šiaulių apygardos teismą su visiškai nepagrįstu pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2-252-154/2010 ir prašydami byloje ieškovui priklausančio viešbučio atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl remiantis LR CK 6.263 straipsniu, turi atlyginti tokiais veiksmais sukeltus nuostolius. Ieškovė nurodė, kad 72291,11 Lt nuostolių suma susideda iš išlaidų už viešbutį administruojančios AB „City Service" paslaugas - 3283,59 Lt, negauto pelno - 64507,52 Lt, viešbučio vertinimo išlaidų - 2800 Lt, išlaidų antstolio R. S. paslaugoms apmokėti - 1700 Lt. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu AB „City Service" kelis kartus keitė spynas, atliko elektros instaliacijos bei kitus darbus, kad ieškovė galėtų nevaržomai patekti į patalpas ir viešbutis būtų apsaugotas nuo piktavališkų atsakovės RUAB „Armigerus" veiksmų. Per du laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo mėnesius, ieškovė UAB „Mano būstas LT" už AB „City Service" paslaugas sumokėjo 3.283,59 Lt be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Dėl 2012-05-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė viešbučio negalėjo išnuomoti, kadangi nutartimi Šiaulių apygardos teismas buvo uždraudęs bet kokius šio turto perleidimo sandorius. Be to, RUAB „Armigerus" remdamasi antstolio R. V. 2012-06-04 Turto aprašu, kuriuo ji buvo paskirta viso viešbučio saugotoja, neleido naudotis viešbutyje esančia įranga ir trukdė ieškovei viešbutyje vykdyti bet kokią komercinę veiklą, todėl ieškovė ir pati negalėjo priimti poilsiautojų. Pagal UAB „Re&Solution" atliktą vertinimą tokio pastato nuomos kaina už 1 kv.m. sudaro 16 Lt per mėn. Bendras viešbučio plotas sudaro 2015,86 kv.m., todėl ieškovė per mėnesį prarado 32253,76 Lt pajamų, o iš viso laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu negavo 64507,52 Lt pajamų. Už atliktą viešbučio vertinimą UAB „Re&Solution" ieškovė sumokėjo 2800 Lt be PVM. Be to, siekiant užfiksuoti atsakovės RUAB „Armigerus" neteisėtus veiksmus, ieškovei teko kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Antstoliui R. S. ieškovė sumokėjo 1700 Lt be PVM. Taigi iš viso dėl 2012-05-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ieškovė patyrė 72291,11 Lt dydžio nuostolių.

             Atsakovai RUAB „Armigerus“, BUAB „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad aplinkybė, jog Šiaulių apygardos teismo 2012-05-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 buvo panaikintos to paties teismo nutartimi nereiškia, kad tokia nutartis apskritai neturėjo būti vykdoma ar buvo neteisėta. Ieškovės nurodoma atsiradusi žala dėl, ieškovės nuomone, nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra hipotetinė ir nepagrįsta jokiais realiai egzistuojančiais įrodymais. Ieškovė UAB „Ektornet Commercial Lithuania" nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų apie nuostolių atsiradimo realumą. Ieškovės UAB „Ektornet Commercial Lithuania" pagrindinė vykdoma veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, o duomenų, kad ieškovė teiktų ar bent turėtų teisę teikti poilsiautojų apgyvendinimo paslaugas byloje nebuvo pateikta. Ieškovės pateikta 64507,53 Lt patirtų nuostolių suma, apskaičiuota niekuo nepagrįstais ieškovės spėjimais, kadangi ieškovė nepateikė konkrečių viešbučio užsakymų, paklausimų ar kt. dokumentų, kurie pagrįstų, kad tuo metu į ieškovę, kaip į poilsio pastato savininką, kreipėsi kelionių agentūros ar pavieniai poilsiautojai, norėdami užsisakyti apgyvendinimą, o ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytas nuostolių skaičiavimo modelis yra ydingas, ieškovė siekia neteisėtai pasipelnyti atsakovų sąskaita, kadangi tariamai patirtų nuostolių suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė taip pat nepagrindė, kaip kitos nurodytos išlaidos, t.y. AB „City service“ sumokėta 3283,59 Lt suma, už atliktą viešbučio vertinimą sumokėta 2800 Lt suma, antstoliui sumokėta 1700 Lt suma, yra tiesiogiai susijusios su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o ne ieškovės, kaip poilsio namų savininkės, pareiga rūpintis pastatu, užtikrinti jo saugumą, būtiniausių paslaugų teikimą ir pan. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012, kurioje buvo siekiama proceso civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atnaujinimo, RUAB „Armigerus" bei UAB „Šiaulių technika" vadovai V. V. ir E. V. nedalyvavo, visi procesiniai veiksmai byloje LR CPK įtvirtintų normų pagrindu buvo atlikti juridinių asmenų RUAB „Armigerus" bei UAB „Šiaulių technika", gynusių savo teisėtus interesus, todėl ieškovė nepagrįstai prašo solidariai priteisti iš atsakovų V. V. ir E. V. nuostolių atlyginimą.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų RUAB „Armigerus”, BUAB „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. ieškovei UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ 3204,74 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3204,74 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus pripažino, kad aplinkybė dėl atsakovų piktnaudžiavimo proceso teise yra įrodyta įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią bei sprendė, kad ieškovės teisė reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta, atitinkanti LR CPK 146 straipsnyje įtvirtintas šios nuostatos taikymo sąlygas. Teismas remdamasis tuo, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-05-30 nutartimi patenkinus atsakovų RUAB „Armigerus“ ir UAB „Šiaulių technika“ prašymą ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė toje byloje pateikė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, padarė išvadą, kad ieškovė ėmėsi priemonių, kad išvengtų galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nėra pagrindo atleisti atsakovų nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti priteistino nuostolių atlyginimo dydį. Teismas pažymėjo, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovė tiesiogiai prarado dėl atsakovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes priešingu atveju didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Vertindamas nuostolių dydžio pagrįstumą, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2012-06-04 iki 2012-07-13 patirtos išlaidos (apmokėjimas už vadybininko dalyvavimą, elektros instaliacijos darbus, objekto apžiūrą, vandens pajungimą) yra susiję būtent su turto areštu ir nėra įprastinės pastato eksploatavimo  išlaidos, todėl prašymą priteisti  3283,59 Lt už AB „City Service" paslaugas tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 1504,74 Lt. Iš atsakovų taip pat priteisė 1700 Lt, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, nes sprendė, kad šios išlaidos yra patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Teismo nuomone, ieškovės argumentai dėl pastato nuomos kitų bylos aplinkybių kontekste neįtikino, kad ieškovė realiai galėjo ir ketino nuomoti viešbutį ir negalėjo to padaryti tik dėl to, kad jos turtas buvo areštuotas. Teismas sprendė, kad turto areštu buvo apribotos ne visos nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės, o tik viešbučio perleidimo sandoriai, tai yra nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuomos sandoriai nebuvo uždrausti, buvo leista viešbutį prižiūrėti, juo naudotis, vykdyti jame verslą pagal jo paskirtį. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sukliudė ieškovei gauti pajamas, kurias ji realiai būtų planavusi ir gavusi. Todėl reikalavimą priteisti 64507,52 Lt negautą pelną ir 2800 Lt pastato vertinimo, kuris buvo atliktas siekiant nustatyti turto rinkos nuomos vertę ir apskaičiuoti negautą pelną, išlaidas, vertino kaip nepagrįstą. Taip pat pirmos instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad RUAB „Armigerus", UAB „Šiaulių technika" bei jų vadovai E. V. ir V. V., kurie turėjo teisę priiminėti sprendimus įmonių vardu, kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-2-252-154/2010 atnaujinimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl dėl atsiradusių nuostolių atsakovai yra atsakingi solidariai. Ieškinį tenkinus iš dalies, teismas atitinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

           Apeliaciniu skundu atsakovai RUAB „Armigerus“, BUAB „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-20 sprendimą dalyje, kuria teismas ieškovės naudai iš solidarių atsakovų priteisė RUAB „Armigerus“, BUAB „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. priteisė 3204,74 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ ieškinį solidariems atsakovams RUAB „Armigerus“, BUAB „Šiaulių technika“, E. V. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl 3283,59 Lt ieškovės patirtų išlaidų ir priteisė ieškovės naudai 1093,34 Lt už UAB „City Service" bei UAB „Trikampis žiedas" suteiktas paslaugas, spynų, durų, langų uždengimą plokštėmis bei UAB „City service" kėlimosi keltu į Neringos miestą ir Neringos mieste taikomus ekologinio mokesčio kaštus kaip išlaidas, kurios neva atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys. Apeliantų nuomone, ieškovės nurodyti nuostoliai buvo patirti dėl pačios ieškovės iniciatyva atliktų veiksmų. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu atsakovė RUAB „Armigerus", remiantis 2012-05-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 bei 2012-06-04 antstolio R. V. turto aprašu, buvo teisėtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini),  saugotojas, todėl RUAB „Armigerus" turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą rūpintis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), saugumu. Dėl šios priežasties, RUAB "Armigerus" 2012-06-04 sudarė sutartį su Jonaičio IĮ „Argus" dėl areštuoto turto apsaugos. Be to, tą pačią dieną RUAB „Armigerus", dalyvaujant ieškovės UAB „Ektornet Commercial Lithuania" įgaliotam atstovui, užtikrindamas pastato saugumą pakeitė pastato spynas, užtikrino nuolatinį RUAB „Armigerus" atstovo buvimą pastate ir priėmė pastatą saugoti. Laikotarpiu, kai RUAB „Armigerus" buvo paskirtas poilsio pastato saugotoju, atsakovė tinkamai vykdė savo pareigą užtikrinti pastato saugumą, o visi ieškovės UAB „Ektornet Commercial Lithuania" nurodyti veiksmai laikytini pertekliniais ir nebūtinais, jie atlikti tik ieškovės iniciatyva ir tik jos rizika. Apeliantams, kurie neturėjo jokios įtakos šių išlaidų atsiradimui, negali kilti pareiga juos atlyginti, todėl teismas nepagrįstai šias išlaidas įvertino kaip  atsiradusias dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2. Apeliantų teigimu, teismas visiškai nepasisakė ir neargumentavo, kaip 1700,00 Lt išlaidos, kurias ieškovė sumokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu ar kodėl tokių nuostolių atsiradimą sąlygojo būtent 2012-05-30 Šiaulių apygardos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vien faktas, kad aukščiau nurodytos išlaidos buvo patirtos laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, nepagrindžia, kad šių išlaidu atsiradimą sąlygojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantų manymu, minėtos išlaidos nebuvo būtinos ar neišvengiamos, dėl ko atsakovams negali kilti pareiga tokias išlaidas atlyginti. Ieškovė, kreipdamasi į antstolį R. S. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo, savo rizika prisiėmė išlaidas už suteiktas paslaugas.

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo kokį ryšį su tariamais ieškovės patirtais nuostoliais turi BUAB „Šiaulių technika" ar atsakovų juridinių asmenų vadovų - atsakovų E. V. bei V. V., veiksmai, kadangi pagal antstolio turto aprašą viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini)., saugotojas laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu buvo tik RUAB „Armigerus". Nei BUAB „Šiaulių technika", nei E. V. ar V. V. nėra tinkami atsakovai, kadangi pagal antstolio sudarytą turto aprašą turto saugotojas buvo RUAB „Armigerus".

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Ektornet Commercial Lithuania“prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės tesimo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės nuomone, skundžiamas sprendimas buvo priimtas teismui visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas bylos aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas teiginys, jog ieškovė ėmėsi perteklinių veiksmų yra tik apeliantų paaiškinimai, kad RUAB „Armigerus" buvo paskirta viešbučio saugotoju, ir tinkamai turtą saugojo, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis. Priešingai nei nurodo apeliantai, viešbutis nebuvo saugomas tinkamai, kadangi viešbutyje lankydavosi viešbučio savininkui nepažįstami asmenys. Būtent dėl tokių apeliantų veiksmų ieškovė, siekdama išsaugoti savo turtą, buvo priversta kviesti viešbučio techninę priežiūrą atliekančią AB „City Service" bei saugos tarnybą UAB „Trikampis žiedas". AB „City service" iš naujo pakeitė spynas, perprogramavo signalizaciją. Tam, kad nekiltų ginčų dėl neva neteisėtų ieškovės veiksmų taip pat buvo paprašyta antstolio užfiksuoti faktines aplinkybes. Dėl apeliantų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bei kitų apeliantų neteisėtų veiksmų ieškovė buvo priverstas imtis atitinkamų veiksmų, siekdamas tinkamai apsaugoti savo turtą, kurių pasekoje ieškovė patyrė išlaidas, kurias teismas visiškai pagrįstai priteisė iš apeliantų.

Dėl apeliantų argumento, kad Šiaulių apylinkės teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis teismas tenkino reikalavimą priteisti 1700 Lt išlaidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, ieškovė pažymi, kad teismas vadovavosi LR CPK nustatyta tvarka ir aiškiai nurodė kokiomis teisės aktų nuostatomis rėmėsi bei kokių konkrečiai byloje esančių įrodymu pagrindu nusprendė, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Nei viena teisės norma ar teismų praktikoje suformuluota taisyklė neįpareigoja teismo sprendime pasisakyti dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, aptarti visus byloje esančius įrodymus bei visas nagrinėtas faktines aplinkybes ar aptarti kiekvieną kiekvienos iš šalių argumentą.

Pabrėžė, kad atsakovai BUAB „Šiaulių technika", E. V. ir V. V. yra tinkami atsakovai nagrinėjamoje byloje, kadangi visi neteisėti UAB „Armigerus" bei UAB „Šiaulių technika" veiksmai buvo atlikti UAB „Armigerus" vadovaujant E. V., o UAB „Šiaulių technika" vadovaujant V. V., todėl dėl ieškovei padarytos žalos solidariai su jų vadovaujamomis bendrovėmis atsakingais yra pripažinti RUAB „Armigerus" bei jos direktorius E. V. ir UAB „Šiaulių technika" bei jos direktorius V. V.. Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra vienareikšmiškai pasakyta, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už neteisėtus, nesąžiningus ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, nes „administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ieškovės nuomone, Šiaulių apylinkės teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad nepaisant to, jog tik RUAB „Armigerus" buvo paskirta viešbučio saugotoju, už ieškovės patirtus nuostolius yra atsakingi visi apeliantai, o apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nuostolių atsiradimo išimtinai kalta vien tik RUAB „Armigerus".

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                     Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio  1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio  2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradusius nuostolius, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės suvaržant ieškovės teises, ieškovė patyrė 3204,74 Lt dydžio nuostolių ir šioje dalyje ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš apeliantų 3204,74 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad jų veiksmai neturėjo jokios įtakos ieškovės nurodytų išlaidų atsiradimui, ieškovė keliamų reikalavimų tinkamai nepagrindė ir neįrodė.

Apeliacinės instancijos teismas, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, laikytinas teisėtu bei pagrįstu (LR CPK 185, 263 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, nėra.

Teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-05-23 RUAB „Armigerus" direktorius E. V. ir UAB „Šiaulių technika" generalinis direktorius V. V., kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydami atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 tuo pagrindu, kad RUAB „Armigerus" nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir teismas minėtoje byloje pasisakė ir dėl RUAB „Armigerus" teisių ir teisėtų interesų, susijusių su RUAB „Armigerus" priklausančia viešbutyje sumontuota įranga bei bendrovės nuosavybės teisėmis į dalį lizinguojamo turto (1 t. 17-24 b.l.). 2012-05-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismas RUAB „Armigerus" ir UAB „Šiaulių technika" prašymu civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šio pastato žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, leidžiant turto savininkui turtą prižiūrėti, juo naudotis, vykdyti jame verslą pagal turto paskirtį, uždraudžiant šio turto bet kokio perleidimo, pardavimo ar kito perleidimo sandorius, taip pat leidžiant RUAB „Armigerus" naudotis verslo tikslais savo nuomos pagrindu perduotą turtą ir įrangą, pagal įrangos nuomos sutartį Nr. 2009-06-01, nurodytą įrangos priėmimo – perdavimo akte prie sutarties Nr. 2009/06/01 iki 2012-12-31, esančius poilsio pastate unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (1 t. 25 b.l.). Vykdydamas minėtą teismo nutartį, antstolis R. V. 2012-06-04 Turto aprašu areštavo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ ir UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį poilsio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šio pastato žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, areštuoto turto saugotoju paskyrė RUAB „Armigerus“ (1 t. 30-31 b.l.). 2012-07-26 Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį, kuria panaikino 2012-05-30 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (1 t. 32-35 b.l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1974/2012 Šiaulių apygardos teismo 2013-07-26 nutartį paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas 2012-10-31 nutartimi RUAB „Armigerus" ir UAB „Šiaulių technika" prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2010 atnaujinimo atmetė, priteisė iš RUAB „Armigerus“ vadovo E. V. ir UAB „ Šiaulių technika“ vadovo V. V. po 2000 Lt baudos į valstybės biudžetą už nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis. 2013-01-31 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Šiaulių apygardos teismo 2012-10-31 nutartį iš esmės paliko nepakeistą (3 t. 12-18 b.l.). 2012-11-27 nutartimi Šiaulių apygardos teismas UAB „Armigerus" vadovo E. V. ir UAB „Šiaulių technika" vadovo V. V. prašymą dėl jiems paskirtų baudų panaikinimo atmetė (2 t. 52-53 b.l.). 2013-02-13 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas 2012-11-27 Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė dėl apeliantų piktnaudžiavimo teise yra įrodyta įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012-10-31 nutartimi ir nagrinėjamo byloje turi prejudicinę galią. Be to, teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas spręsdamas civilinės atsakomybės taikymo už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytos žalos atlyginimo klausimą pagrįstai nustatė, kad dėl apeliantų neteisėtų veiksmų, t.y. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, neturint tam pakankamo pagrindo, ieškovė patyrė 3204,74 Lt nuostolių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pačių apeliantų paaiškinimai patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, apeliantės RUAB „Armigerus" vadovo E. V. iniciatyva buvo pakeistos pastato spynos (2 t. 21 b.l., 3 t. 149 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-05-30 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas leido poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui (ieškovei) turtą prižiūrėti, juo naudotis, vykdyti jame verslą pagal turto paskirtį (1 t. 25 b.l.). Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad RUAB „Armigerus" vadovo  iniciatyva pakeitus poilsio pastato spynas, ieškovės teisės patekti į jai priklausantį pastatą, nepaisant teismo leidimo ieškovei minėtu turtu naudotis, buvo apribotos be pagrįstos priežasties, teismo vertinimu, apeliantų argumentai, kad ieškovės nurodyti nuostoliai buvo patirti dėl pačios ieškovės iniciatyva atliktų veiksmų, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, ieškovės išlaidos už UAB „City sevice“ atliktus darbus – spynų gręžimą, spynų užkabinimą, durų spynų pakeitimą, durų kampų prisukimą (1 t. 133-135 b.l.) atsirado kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tiesioginis padarinys (tiesioginiai nuostoliai), kadangi minėtų veiksmų ieškovė buvo priversta imtis tam, kad galėtų patekti į pastatą bei vykdyti jai priklausančio turto priežiūrą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2011-10-01 administravimo, techninės priežiūros, valymo ir apsaugos paslaugų teikimo sutartį Nr. S-ECL-2011/10-03 sudarytą tarp ieškovės ir AB „City Service“, ieškovė įsipareigojo kompensuoti AB „City Service“ kėlimosi keltu į Neringos miestą ir Neringos mieste taikomus ekologinio mokesčio kaštus (2 t. 127-154 b.l.), o AB „City Service“ iškvietimo ir aukščiau minėtų darbų atlikimo būtinybę įtakojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, apeliacinės instancijos teismo vertimu šios išlaidos pagrįstai priteistos iš apeliantų.

Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai iš apeliantų ieškovės naudai priteisė 1700 Lt išlaidų, sumokėtų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo sutikti su šiuo apeliantų argumentu ir pažymi, kad pirmos instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertinęs prašomus atlyginti nuostolius ir jų dydį, pagrįstai sprendė, kad nurodytos išlaidos susijusios su antstolio paslaugų apmokėjimu yra patirtos dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Priešingai nei teigia apeliantai, ieškovė siekdama išvengti galimų ginčų, dėl patekimo į jai priklausantį poilsio pastatą aplinkybių, bei užtikrinti AB „City Service“ atliktų darbų užfiksavimą, turėjo pagrindą ir teisę kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo (1 t. 85-86 b.l.), todėl teismo vertinimu, šių išlaidų atsiradimą įtakojo būtent apeliantų veiksmai, susiję su taikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir laiko nepagrįstais apeliantų motyvus, kad atsakovai BUAB „Šiaulių technika", E. V. ir V. V. yra netinkami atsakovai nagrinėjamoje byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-05-23 RUAB „Armigerus" direktorius E. V. ir UAB „Šiaulių technika" generalinis direktorius V. V., kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo bei, kad minėtų asmenų prašymu 2012-05-30 nutartimi Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-819-194/2012 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių taikymo ieškovė patyrė nuostolius. Kaip jau minėta, aplinkybė dėl apeliantų piktnaudžiavimo teise yra įrodyta įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2012-10-31 nutartimi, be to, bylos duomenys patvirtina, kad į teismą dėl proceso atnaujinimo, o vėliau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi UAB „Armigerus" vadovas E. V. ir UAB „Šiaulių technika" vadovas V. V.. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – LR ABĮ) 19 straipsnio 6 dalis). Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (LR ABĮ 37 straipsnio 10 dalis 1 punktas),  todėl teismas sutinka su ieškovės argumentais bei pirmos instancijos teismo išvadomis, kad visų pirma, būtent bendrovės vadovui tenka atsakomybė už bendrovės vardu priimtus sprendimus, kurie kelia žalą bendrovės kreditoriams ir, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taip pat teismo vertinimu, aplinkybė, kad pagal antstolio sudarytą sąrašą turto saugotoju buvo paskirta tik RUAB „Armigerus", nepaneigia apeliantų atsakomybės, kadangi nuostoliai atsirado dėl nepagrįsto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o RUAB „Armigerus" pasikyrimas areštuoto turto saugotoju laikytinas tik teismo nutarties vykdymo rezultatu, o ne nuostolių atsiradimo priežastimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nepaisant to, jog tik RUAB „Armigerus" buvo paskirta viešbučio saugotoju, už ieškovės patirtus nuostolius yra solidariai atsakingi visi apeliantai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai ir objektyviai, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovų skundą, atsakovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :  

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                            Rasa Bartašienė