LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. lapkričio 24 d. gautu pareiškėjo S. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. B. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 13 d. nutarties peržiūrėjimo, taip pat prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalies ir 354 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).
Atrankos kolegija pažymi tai, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį kasacinį skundą surašo advokatas; jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats; juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.
Kadangi pareiškėjas nepateikė teisinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, tai atrankos kolegija kasacinį skundą vertina neatitinkančiu CPK 347 straipsnyje 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl nepriimtinu (CPK 350 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).
Pareiškėjas kreipimosi į Konstitucinį Teismą būtinumą argumentuoja tuo, kad jo šeima yra privesta prie skurdo ribos, jos atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šeima yra socialiai remtina, o pareiškėjui teismo leista naudoti 1 MMA, iš kurių reikia išlaikyti 8 asmenų šeimą ir dar bylinėtis, todėl toks teisinis reguliavimas, kuris įpareigoja samdyti advokatą, užkerta galimybę pareiškėjui ginti pažeistas teises. Atrankos kolegijai pareiškėjo argumentai nesuteikia pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies ir 354 straipsnio konstitucingumo.
Atrankos kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teisės nuostatose gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, kurie asmeniui taikomi jam norint įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Nors jie vertintini kaip teisės į teismą ribojimai, tačiau yra nustatyti įstatymu, siekiant užtikrinti ir efektyviai įgyvendinti vieną iš viešosios tvarkos elementų – teisės viršenybę, teisinį tikrumą bei aiškumą. Taip pat pabrėžtina, kad šie ribojimai nepaneigia asmens teisės į teisminę gynybą, nes ji yra užtikrinama bylos nagrinėjimu pirmojoje ir apeliacinėje instancijose, o bylos nagrinėjimas kasacinėje instancijoje nėra būtina ir neišvengiama civilinio proceso dalis, neatsiejama nuo asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo. Pareiškėjui paaiškinama, kad kasacinis procesas yra galimas tik tais atvejais, kai iškyla poreikis gauti tam tikrus išaiškinimus išimtinai teisės klausimais, kurie dėl savo pobūdžio yra aktualūs ir kitiems asmenims taikant tas pačias teisės normas. Tuo tarpu faktinių aplinkybių klausimai yra išnagrinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurie išsprendžia vien konkrečios bylos šalims rūpimus jų tarpusavio santykių fakto klausimus. Atsižvelgiant į tai, itin svarbu ne vien tik šalių, bet ir viešojo intereso požiūriu, kad teisės taikymo ir aiškinimo klausimai kasaciniame skunde būtų iškelti, suformuluoti ir argumentuoti atsakingai, kvalifikuotai, išsamiai. Tai padaryti gali ne kiekvienas, todėl pagrįsta reikalauti, kad tokio procesinio dokumento surašymui būtų suteikta teisė profesinių teisinių žinių turintiems asmenims. Jų paslaugos gali pareikalauti papildomų išlaidų, tačiau valstybėje yra sukurta valstybės teisinės pagalbos sistema (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba), kuri padeda sunkioje finansinėje padėtyje esantiems asmenims pasinaudoti nemokamomis ar iš dalies nemokamomis teisinėmis advokato paslaugomis. Dėl to reikalavimas, kad kasaciniam teismui teisės klausimus keliantį kasacinį skundą surašytų advokatas ar kiti CPK 347 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, atrankos kolegijos yra vertinamas kaip pagrįsta ir proporcinga priemonė, nepaneigianti asmens teisės kreiptis į teismą. Teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti ir aukščiau išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kilti pagrįstoms abejonėms dėl CPK 347 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.
Dėl CPK 354 straipsnio pažymėtina, kad jis reglamentuoja atstovavimo santykius kasaciniame procese nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje. Tuo tarpu atrankos kolegija atrankos procedūrose bylos iš esmės nenagrinėja. Šioje stadijoje atrankos kolegija taiko nustatytas specialias atstovavimo taisykles, reglamentuojančias atstovavimą surašant kasacinius skundus, atsiliepimus ir kitus atrankai teikiamus procesinius dokumentus. Dėl to atrankos kolegija neturi taikyti CPK 354 straipsnio, atitinkamai, ji neturi teisinio pagrindo svarstyti dėl šios nuostatos konstitucingumo ar kreiptis dėl to į Konstitucinį Teismą (CPK 3 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Netenkinti prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Donatas Šernas