Civilinė byla Nr. e2S-1390-803/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09150-2019-6 

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.7; 3.3.4.3; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bendrovės „Krimer Ltd“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-9976-845/2021, kuria atmestas pareiškėjos bendrovės „Krimer Ltd“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, suinteresuoti asmenys byloje: Kauno apygardos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja, Sakartvele registruota bendrovė „Krimer Ltd“ (toliau – ir pareiškėja), 2021 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.

2.       Pareiškėja nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bešeimininkiais 2 895 278,66 Eur, kurie 2015 m. spalio 30 d. buvo pervesti iš bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Vokietijoje registruotos bendrovės „Status Berater Gmbh“ DNB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvoje, ir perduoti nurodytas lėšas Lietuvos valstybės nuosavybėn. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nepranešęs apie bylos nagrinėjimą pareiškėjai ir neįtraukęs jos į bylos nagrinėjimą, 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 VMI pareiškimą tenkino.

3.       Pareiškėja paaiškino, kad Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2/32281-19 nustatyta, kad 2015 m. spalio 16 d. R. J. P. (R. J. P.) neteisėtai užvaldė bendrovę „Krimer Ltd“. Tbilisio miesto teismas minėtu sprendimu atkūrė iki 2015 m. spalio 16 d. buvusią padėtį: M. T. (M. T.) buvo grąžintas ir vėl įregistruotas viešame Sakartvelo verslo registre kaip bendrovės „Krimer Ltd“ vienintelis akcininkas ir vadovas, tačiau nei „Krimer Ltd“, nei M. T. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019. 2020 m. pabaigoje sužinojęs apie tai, kad bendrovei priklausančios lėšos Lietuvos teismo sprendimu atiteko valstybei, M. T. nedelsdamas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą ir su advokato pagalba 2020 m. gruodžio 11 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą, iš šio sužinojo aplinkybes, susijusias tiek su pačia byla, tiek su pareiškėjai priklausančių lėšų nusavinimu. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 turinio matyti, kad teismui priimant šį sprendimą buvo žinoma, jog Sakartvelo generalinė prokuratūra 2015 m. spalio 30 d. nutraukė baudžiamąjį persekiojimą dėl galimo pinigų plovimo ir neteisėtų pajamų legalizavimo ypač stambiu mastu, nenustačiusi nusikalstamos veikos ir nustačiusi teisėtą į bendrovės „Krimer Ltd“ banko sąskaitą pervestų lėšų kilmę bei ekonominį jų panaudojimo tikslą. Taigi, bendrovė „Krimer Ltd“ teisėtai disponavo 2 895 383,83 Eur suma savo sąskaitoje Sakartvelo banke iki 2015 m. spalio 30 d., kai ginčo pinigų suma buvo bendrovę neteisėtai užvaldžiusio asmens pervesta iš bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos Sakartvelo banke į Vokietijos bendrovės „Status Berater Gmbh“ sąskaitą banke „Luminor Bank AS“ Lietuvoje.

4.       Pareiškėja teigia, kad būtent ji yra teisėta ginčo lėšų valdytoja, iš kurios teisėto valdymo ginčo lėšos buvo neteisėtai pasisavintos, todėl prašė atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 atmesti VMI pareiškimą dėl ginčo pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir įpareigoti VMI grąžinti ginčo lėšas į pareiškėjos sąskaitą banke.

5.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apygardos prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) su pareikštu prašymu nesutiko. Nurodė, kad FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje 2015 m. lapkričio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 03-6-00070-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį dėl to, kad užsienio bendrovių „Krimer Ltd“ ir „Status Berater Gmbh“ atstovai, galimai siekdami nuslėpti ar įteisinti savo pačių ar kito asmens turtą, galimai žinodami, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu iš užsienio bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos 2015 m. spalio 30 d. atliko pavedimą užsienio bendrovei „Status Berater Gmbh“, o ši šio pavedimo pagrindu 2015 m. spalio 30 d. gavo tarptautinį 2 895 383,83 Eur mokėjimą į AB DNB banke (dabar „Luminor Bank AS“) turimą bendrovės „Status Berater Gmbh“ sąskaitą. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2018 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 03-6-00070-15, panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną bendrovės „Status Berater Gmbh“ nuosavybės teisės apribojimą AB DNB (dabartinis „Luminor Bank AS“) banko sąskaitoje esančiai 2 895 383,83 Eur sumai, ją perduoti valstybei, t. y. pervesti šiuos pinigus į VMI depozitinę sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad bendrovės „Krimer Ltd“ bei „Status Berater GmbH“ yra ginčo lėšų savininkės; be to, nė vienas iš bendrovės „Krimer Ltd“ savininkais prisistatančių asmenų, tarp jų ir M. T., nepateikė duomenų apie nurodytos ūkinės operacijos teisėtumą. Įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00070-15 konstatuota, kad bendrovė „Krimer Ltd“, pervesdama pinigus bendrovei „Status Berater Gmbh“, atliko tik tarpininkės vaidmenį, todėl ši bendrovė negali būti laikoma ginčo lėšų savininke. Taigi, teismas, spręsdamas dėl 2 895 278,66 Eur pripažinimo bešeimininkiu turtu, pagrįstai šios bendrovės neįtraukė į bylą kaip suinteresuoto asmens. Be to, M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas siekiant nustatyti lėšų kilmę, ne vėliau kaip nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00070-15 vadovavusiu Kauno apygardos prokuratūros prokuroru, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nežinojo ar galėjo nežinoti apie galimai jos pažeistas teises. Pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

7.       Teismas nustatė, kad M. T. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 metu, siekiant nustatyti ginčo lėšų kilmę, vadinasi, pareiškėjai buvo ar turėjo būti žinoma apie galimai jos pažeistas teises. Pareiškėja, teigdama, kad ji buvo teisėta ginčo lėšų savininkė, turėjo domėtis jai priklausančiu turtu. Teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, buvo priimtas 2019 m. gegužės 31 d., o dėl proceso atnaujinimo kreiptasi tik 2021 m. vasario 18 d., praėjus 9 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja galėjo laiku paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nesirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu, išimtinių aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjai pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo per įstatyme nustatytą terminą, nenustatyta.

8.       Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog bendrovės „Krimer Ltd“ bei „Status Berater GmbH“ yra tiriamų lėšų savininkės. Ikiteisminio tyrimo metu bendrovės „Krimer Ltd“ savininkai, tarp jų ir M. T., nepateikė duomenų apie ūkinės operacijos teisėtumą. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „Krimer Ltd“, be teisėto pagrindo pervesdama ginčo lėšas bendrovei „Status Berater GmbH“, atliko tik tarpininkės vaidmenį, todėl buvo konstatuota, jog bendrovė „Krimer Ltd“ nėra ginčo lėšų savininkė. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto pagrindo atnaujinti procesą byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9.       Pareiškėja „Krimer Ltd“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      M. T. nebuvo apklaustas 2015 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00070-15, jis buvo apklaustas Vokietijoje 2014 m. pagal Gruzijos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą jos 2014 m. spalio 6 d. baudžiamajame persekiojime Nr. 07406114801. M. T. aktyviai domėjosi ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 eiga, palaikė ryšį su ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00070-15 vadovavusiu prokuroru T. D., prašėsi atvykti ir būti apklaustas (šis prašymas buvo prokuratūros ignoruotas) ir tik iš prokuroro 2020 m. spalio 22 d. el. laiškų sužinojo, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, teismas nusprendė pervesti pinigus valstybei, kad prokuroras teismo sprendimo neturi, pasiūlė kreiptis į teismą, priėmusį sprendimą;

9.2.                      Aplinkybė, ar M. T. buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00070-15, neturi prejudicinės įtakos, sprendžiant klausimą dėl „Krimer Ltd“ įtraukimo trečiuoju asmeniu civiliniame procese. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienu iš prejudicinių faktų, kurių nereikia iš naujo įrodinėti, yra pripažįstamas asmens nusikalstamų veiksmų padarinių nustatymas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos prokuratūra 2018 m. vasario 22 d. nutarimu bei 2018 m. kovo 12 d. nutarimo patikslinimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-00070-15. Taigi Prokuratūros nutarimo išvados yra tik vienas iš rašytinių bylos visumos vertintinų įrodymų. Pareiškėjos lėšos teisėtos, todėl šių lėšų valdytojos neįtraukimas trečiuoju asmeniu civiliniame teismo procese yra žymus „Krimer“ Ltd  procesinės teisės pažeidimas, kuris sudaro pagrindą atnaujinti procesą;

9.3.                      Ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos Nr. e2YT-14562-545/2019 nagrinėjimo metu M. T. buvo 2015 m. spalio 16 d. – 2020 m. rugpjūčio 13 d. nušalintas nuo „Krimer Ltd“ valdymo, todėl objektyviai neturėjo procesinės galimybės atstovauti „Krimer Ltd“ dėl pažeistų teisių. Tik 2020 metų pabaigoje „Krimer Ltd“ atgavo teisėtą jos atstovavimo organą (vadovą M. T.) ir tik nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. „Krimer Ltd“ atgavo iš jos neteisėtai atimtą procesinę galimybę tinkamai (teisėtai) įgyvendinti jos, kaip juridinio asmens teises ir pareigas;

9.4.                      VMI pareiškime dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, be kita ko, turi būti ir buvo nurodyta, kad daiktas neturi savininko, sąžiningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie nėra žinomi. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. Taigi, pripažinus „Krimer Ltd“ teisėta ginčo pinigų valdytoja, jų pripažinimas bešeimininkiais nėra galimas.

10.       Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Tiek teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendime, tiek įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00070-15 konstatuota, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas, siekiant nustatyti piniginių lėšų kilmę. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nežinojo (galėjo nežinoti) apie galimai jos pažeistas teises. Taip pat M. T. prašyme buvo nurodęs, kad ne vėliau kaip nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00070-15 vadovavusiu Kauno apygardos prokuratūros prokuroru T. D.. Todėl atmestinas apelianto paaiškinimas, kad tik 2020 m. gruodžio 11 d., advokatui pavykus savarankiškai surasti internete sprendimą, jis sužinojo apie savo galimai pažeistas teises;

10.2.                      Įvertinus įvykių eigą, laikotarpius, ginčo dalyko pobūdį (itin didelė pinigų suma), neįtikinami pareiškėjos teiginiai, jog jai nebuvo žinoma apie galimai jos pažeistas teises. Ginčo lėšos dar 2015 m. spalio 30 d. buvo pervestos iš Gruzijoje registruotos bendrovės „Krimer Ltd“ sąskaitos į bendrovės „Status Berater Gmbh“ DNB banke Lietuvoje esančią sąskaitą. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėja, būdama teisėta ginčo lėšų savininke, objektyviai turėjo ne tik žinoti, bet ir domėtis jai priklausančiu turtu;

10.3.                      Įsiteisėjusiame nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00070-15 konstatuota, kad nėra pagrindo Nigerijos įmones „Capital Field Investment & Trust” bei “AR Security Solutions LTD”, Gruzijoje registruotą kompaniją „Krimer Ltd“ ir Vokietijoje registruotą įmonę „Status Berater Gmbh“ laikyti šių konkrečių pervestų pinigų savininkėmis. Taip pat konstatuota, kad „Krimer Ltd“, pervesdama be teisėto pagrindo pinigus „Status Berater Gmbh“, atliko tik tarpininkės vaidmenį, bei per jos sąskaitas buvo tik nukreiptas pinigų srautas, todėl „Krimer Ltd“ negali būti laikoma piniginių lėšų savininke. Teismas, pripažindamas įmonės „Status Berater Gmbh“ pinigines lėšas – 2 895 278,66 Eur, bešeimininkiu turtu, pagrįstai neįtraukė „Krimer Ltd“ suinteresuotu asmeniu.

11.       Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Atmestini teiginiai, kad M. T. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausiamas, nes tai prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai. Pareiškėjas buvo apklausiamas, siekiant nustatyti piniginių lėšų kilmę. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja nežinojo apie galimai jos pažeistas teises. Taip pat ir M. T. prašyme nurodė, kad ne vėliau kaip nuo 2017 m. balandžio 3 d. palaikė ryšį su ikiteisminiam tyrimui vadovavusiu prokuroru. Dėl to pareiškėjos paaiškinimas, kad tik 2020 m. gruodžio 11 d. sužinojo apie savo galimai pažeistas teises, atmestinas;

11.2.                      Pareiškėja, būdama teisėta  piniginių lėšų savininke, visą laikotarpį tol, kol vyko ikiteisminis tyrimas, bei civilinio proceso tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl turto pripažinimo bešeimininkiu, galėjo realiai ir objektyviai ne tik žinoti, bet ir domėtis jai priklausančiu turtu. Tačiau pareiškėja objektyvių duomenų, pagrindžiančių atliktos ūkinės operacijos teisėtumą, pagrįstumą, tolimesnį panaudojimą, kaip ir kiti proceso dalyviai nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu remiantis surinktais objektyviais duomenimis nustatyta, kad „Krimer Ltd“, be teisėto pagrindo pervesdama iš Nigerijos bendrovių pervestus pinigus „Status Berater Gmbh“, atliko tik tarpininkės vaidmenį, buvo tik formali šių piniginių lėšų tvarkytoja, todėl „Krimer Ltd“ nėra ir negali būti laikoma piniginių lėšų savininke.

12.       Suinteresuotas asmuo FNTT atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pareiškėja nepagrįstai prašo pašalinti trečiąjį asmenį „Status Berater GmbH“, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų iš bylos. „Status Berater GmbH“ yra likviduota Vokietijos institucijų ir nėra jos teisių ir pareigų perėmėjų. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas įprastai negalimas;

12.2.                      pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Be to, pagal teismų praktiką, kai pasibaigia juridinis asmuo ir nėra duomenų apie tokios įmonės teisių perėmėją, nelikus vienos iš bylos šalių, nebėra galimybės toliau nagrinėti bylą.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2021 m. birželio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismai turėjo įvertinti tik tai, ar yra procesinės prielaidos procesui byloje atnaujinti, atsižvelgdami į pareiškėjos nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas pripažino, kad teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 pasisakydamas dėl to, jog ginčo lėšos nepriklauso pareiškėjai (nėra jos teisėtai valdomos), sprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų ir, kaip nustatyta byloje, tai darė neįtraukęs į bylą pareiškėjos, nesudaręs jai galimybės pasisakyti dėl ginčo lėšų valdymo teisėtumo bei atitinkamai pagrindo šias lėšas pripažinti bešeimininkiu turtu. Taigi, priešingai nei sprendė bylą nagrinėję teismai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 yra nuspręsta ir dėl pareiškėjos teisių į ginčo lėšas, t. y. egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

15.       Kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl to, ar pareiškėja iš tiesų yra ginčo lėšų savininkė ar teisėta valdytoja, t. y. ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 ginčo lėšas pripažinus bešeimininkėmis buvo pažeistos pareiškėjos turimos teisės į šias lėšas, turi būti sprendžiama nagrinėjant bylą atnaujintame procese, sudarius pareiškėjai galimybę pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis įrodinėjant savo teisių galimą pažeidimą, nes ši galimybė iš pareiškėjos buvo atimta neįtraukus jos į civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019. Teismams nagrinėjamoje byloje dėl pareiškėjos teisių į ginčo lėšas iš esmės nusprendus jau antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, buvo ne tik neteisingai išspręstas klausimas dėl pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, bet ir iš esmės apribotos pareiškėjos procesinės teisės, pažeista jos teisė į teisminę gynybą ir tinkamą teismo procesą. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad bendrovės „Status Berater GmbH“ likvidavimo faktas nesudaro jokių procesinių kliūčių teismui atnaujinus procesą įvertinti galimą ginčo lėšų teisėtą priklausymą pareiškėjai ir kartu šių lėšų pripažinimo bešeimininkėmis teisėtumą ir pagrįstumą.

16.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, vertindamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl pareiškėjos praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, konstatavo, kad abiejų instancijų teismai dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios sprendė remdamiesi objektyviuoju momentu, t. y. taikydami bonus pater familias standartą, o pareiškėjos pateikti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentas, iš esmės nebuvo vertinti. Dėl to teismų išvados, kad pareiškėjai apie jos teisių galimą pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma anksčiau, nei nurodo pareiškėja, padarytos pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, reikalaujančios taikytiną atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą kiekvienu atveju individualizuoti.

17.       Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad teismų išvada, pareiškėjos žinojimą apie ikiteisminį tyrimą susiejanti su jos žinojimu apie kitą savarankišką teisminį procesą (civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019), akivaizdžiai stokoja pagrįstumo, taip pat pažymėjo, kad teismai nenustatė, ar, ir jei taip – kada, pareiškėja buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 pabaigą ir Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimą. Teismų išvada, kad pareiškėjai apie jos teisių galimą pažeidimą objektyviai turėjo būti žinoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 priėmimo dieną, padaryta pritaikius pernelyg aukštą, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atidaus, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą.  

18.       Kadangi sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas, kasacinis teismas nurodė, kad šiai aplinkybei nustatyti nagrinėjamoje byloje būtina tirti ir vertinti įrodymus, kurių bylą nagrinėję teismai iš esmės nevertino, todėl byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.  Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžios reikšminga yra tai, kada apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo ar objektyviai turėjo sužinoti pareiškėja, t. y. šiuo atveju bendrovė „Krimer Ltd“. Juridinio asmens valdymo organų pasikeitimas neturi įtakos CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimui, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga teismui sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, jei būtų nustatyta, kad termino eigos metu bendrovė neturėjo galimybių kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl netinkamų bendrovei atstovavusių asmenų veiksmų (neveikimo).

19.       Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš naujo vertina byloje esančias aplinkybes ir jas patvirtinančius duomenis, susijusius su pareiškėjos sužinojimo apie bylos atnaujinimo pagrindą ir jos pažeistas teises momentu, atsižvelgdamas į nutarties 17-19 punktuose aptartus kasacinio teismo išaiškinimus.

20.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00070-15 buvo nutrauktas prokuroro T. D. 2018 m. vasario 22 d. nutarimu, pavedant FNTT valdybos pareigūnams apie priimtą sprendimą informuoti suinteresuotus asmenis, informuojant ir apie apskundimo teisę. Duomenų, ar pareiškėja buvo informuota apie šį nutarimą ir kada buvo informuota, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavusios Kauno apygardos prokuratūra ir FNTT, nesutikdamos su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo, papildomai teismui neteikė duomenų apie tai, kaip buvo įvykdytas prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimo pavedimas dėl suinteresuotųjų asmenų informavimo.   

21.       Aptariamo prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimo turinys taip pat patvirtina, kad byloje, kaip įmonės „Krimer“ vadovas, liudytoju buvo apklaustas A. E.. Nutarime buvo nurodyta aplinkybė, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas Gruzijos generalinės prokuratūros 2015 m. spalio 30 d. sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 074061014801. Būtent šiame procese (baudžiamojoje byloje Nr. 074061014801) M. T. buvo apklaustas pagal tarptautinės pagalbos prašymą Vokietijos Generalinės prokuratūros kaip liudytojas. Pats M. T. prašyme pripažino aplinkybę, kad su ikiteisminiam tyrimui Nr. 03-6-00070-15 vadovaujančiu prokuroru palaikė ryšį nuo 2017 m. balandžio 3 d. Tačiau byloje pateikto Tbilisio miesto teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2/32281-19 patvirtina, kad M. T. prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimo priėmimo metu neturėjo teisių atstovauti įmonei „Krimer Ltd“.

22.       M. T. pateiktas susirašinėjimas su prokuroru T. D. el.paštu patvirtina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 23 d. teisėtu įmonės „Krimer Ltd“ atstovu esantis asmuo iki 2020 m. spalio 22 d. prokuroro el. laiško apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nieko nežinojo. Tuo tarpu duomenų, ar ankstesni įmonės „Krimer Ltd“ atstovai bei pati įmonė buvo tinkamai informuota apie prokuroro 2018 m. vasario 22 d. nutarimą, byloje nėra. Valstybinių institucijų, turėjusių pareigą pranešti pareiškėjai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir dalyvavusių nagrinėjamoje byloje, atstovai nevykdė įrodinėjimo pareigos ir nepateikė teismui duomenų, kad ši pareiga buvo įvykdyta tinkamai ir pareiškėja buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Dėl to teismas sprendžia, kad apie pačią ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00070-15 pabaigą įmonė „Krimer Ltd“ faktiškai sužinojo tik 2020 m. spalio 22 d. Tačiau minėtame prokuroro pranešime buvo nurodyta tik aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, teismas pervedė pinigus valstybei, o prokuroras teismo sprendimo neturi ir negali jo pateikti. Taigi apie Vilniaus miesto teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 turinį pareiškėja nežinojo, taip pat nežinojo tikslių pačios civilinės bylos duomenų, tai yra tikslios jos išnagrinėjimo datos, numerio ir teisminio proceso numerio.

23.       Byloje esantis duomenys patvirtina, kad teisėtas pareiškėjos atstovas M. T. 2020 m. spalio 29 d. sudarė sutartį su advokatu Lietuvoje. Advokatas 2020 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į prokurorą T. D., prašydamas suteikti papildomą informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą, nes be bylos proceso numerio ir kitų duomenų teismo archyvas sprendimo neranda. Prokuroras 2020 m. lapkričio 9 d. atsakė, kad duomenų apie teismo sprendimą neturi ir pasiūlė kreiptis į VMI arba antstolę R. P., kuri dalyvavo procese. Advokatas 2020 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į antstolę R. P., kuri 2020 m. lapkričio 11 d. atsakė, kad pareiškėjos atžvilgiu jos kontoroje nėra vykdomas išieškojimas. Tik 2020 m. gruodžio 11 d. advokatui pavyko savarankiškai internete surasti minėtą teismo sprendimą tinklapyje eteismai.lt. Taigi pareiškėja nuo 2020 m. spalio 22 d. prokuroro informacijos pateikimo veikė gana operatyviai ir laiku bei tinkamai rūpinosi savo teisėmis, siekdama sužinoti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 turinį.

24.       Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai apie civilinę bylą Nr. e2YT-14562-545/2019, kurios procesą prašoma atnaujinti, pareiškėja sužinojo 2020 m. gruodžio 11 d. Prašymą teismui pareiškėja pateikė 2021 m. vasario 18 d., tai yra nepraleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių termino. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat negali daryti išvados, kad pareiškėja objektyviai turėjo galimybę anksčiau sužinoti apie jos teises galimai pažeidžiantį teismo sprendimą, nes byloje nėra pateikta duomenų, kada pačiai įmonei „Krimer Ltd“ ar jos teisėtiems atstovams buvo pranešta apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą.

25.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje e2YT-14562-545/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos bendrovės “Krimer” Ltd atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-14562-545/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu  ir perduoti antnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                Rūta Petkuvienė