Administracinė byla Nr. A-3051-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02126-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. SD-694-(7.1296) ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pakeisti advokatą (b. l. 2–5, 21–24).

Pareiškėjas nurodė, jog jam 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. SD-495 (7.1296) paskirtas advokatas V. J. J. nesugeba tinkamai suteikti antrinės teisinės pagalbos, parašyti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. I-56-332/2014 Šiaulių apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014 Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat pateikti argumentuotą prašymą teismui dėl termino atnaujinimo, kuris buvo praleistas dėl Kauno ir Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, kol paskyrė advokatą. Advokatas V. J. J. parašė S. Š. laišką, kuriame nurodė priežastis, kodėl negali parašyti skundo, ir tai, kad jau dirba paskutinius mėnesius, todėl skundą kasacine tvarka siūlė parašyti pačiam ir terminų atnaujinimo klausimą spręsti palieka S. Š.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsisakė pakeisti advokatą V. J. J.. 2015 m. liepos 7 d. sprendime Nr. SD-694 (7.1296) „Dėl atsisakymo pakeisti advokatą“ nurodoma, kad S. Š. reikėjo tik išsiųsti laišką į teismą, tačiau ar tas laiškas ir buvo, ką reikėjo išsiųsti į teismą, pareiškėjas nebuvo tikras. Teigė, kad advokatė, kuri sugebėtų suteikti antrinę teisinę pagalbą, galėtų būti ikiteisminio tyrimo metu jam atstovavusi L. M..

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepimu į skundą prašė netenkinti pareiškėjo skundo (b. l. 52–53).

Nurodė, kad 2015 m. kovo 23 d. pareiškėjas S. Š. kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius) ir jo prašymas 2015 m. balandžio 17 d. persiųstas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius), kur buvo užregistruotas 2015 m. balandžio 24 d. Nr. GDA-18(7.1296). Pareiškėjas prašė paskirti jam advokatą V. J. J. dėl kasacinio skundo pakartotinio surašymo, skundo padavimo termino atnaujinimo. Tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534 (7.1296) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pareiškėjui paskirtas jo pasirinktas advokatas V. J. J. ir apie tai buvo raštu informuoti pareiškėjas bei advokatas. Pareiškėjas 2015 m. birželio 3 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pakeisti jam paskirtą advokatą V. J. J. kitu gynėju. Tarnyba gavusi pareiškėjo prašymą turi išsiaiškinti priežastis, kodėl pareiškėjo netenkina jo pasirinktas advokatas, todėl 2015 m. birželio 17 d. raštu buvo paklausta advokato V. J. J., dėl kokių priežasčių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. Tarnybai nėra nustatyta absoliuti pareiga pakeisti paskirtą advokatą. Advokato pakeitimo pagrindai reglamentuoti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 straipsnio 8 dalyje. Tarnyba keisdama ar atsisakydama keisti advokatą atsižvelgia į tai, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. VGTPĮ numato du advokato pakeitimo pagrindus: 1) kai nustatomas interesų konfliktas; 2) kai nustatomos kitos aplinkybės (objektyvios priežastys, reikšmingos nagrinėjamai konkrečiai bylai), t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu. Taip pat VGTPĮ numato ir atvejus, kai advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Tarnyba turi teisę spręsti klausimą dėl advokato pakeitimo kiekvienu konkrečiu atveju išnagrinėjusi situaciją bei visas aplinkybes. Advokato V. J. J. paaiškinimas dėl pareiškėjo S. Š. prašymo pakeisti advokatą gautas 2015 m. birželio 30 d., kuriame jis nurodė, kad yra parašęs ir išsiuntęs kasacinį skundą pareiškėjui bei pateikęs dokumentus tarnybai dėl apmokėjimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Patikrinus advokato V. J. J. paaiškinime minimus faktus nustatyta, kad jis Tarnybai 2015 m. birželio 10 d. pateikė prašymą apmokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir pridėjo parašytą S. Š. vardu kasacinį skundą bei Lietuvos pašto 2015 m. liepos 27 d. kvitą apie išsiuntimą. Advokatas V. J. J. savo paaiškinime Tarnybai nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau dokumentais to nepagrindė. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas interesų konfliktų vengimas, kuris esamojoje situacijoje tarp pareiškėjo ir jo advokato V. J. J. nustatytas nebuvo, taip pat nebuvo nustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių advokatas galėtų būti keičiamas. VGTPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo principą, todėl įvertinus tai, kad advokatas V. J. J. išsiuntė pareiškėjui S. Š. parašytą kasacinį skundą, keisti paties pareiškėjo pasirinktą advokatą kitu advokatu nėra pagrindo nei pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, nei pagal VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b. l. 94–97) pareiškėjo S. Š. skundą ir patikslintą skundą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. SD-694-(7.1296) panaikinimo ir įpareigojimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pakeisti advokatą, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Tarnyba 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. SD-694 (7.1296) (pagal pareiškėjo prašymą reg. Nr. PER-1296-(7.1296) suteikė antrinę teisinę pagalbą S. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją kasacinės instancijos teisme. Prašyme pareiškėjas prašė paskirti advokatą V. J. J. dėl kasacinio skundo pakartotinio surašymo, skundo padavimo termino atnaujinimo ir tuo pačiu dėl dalyvavimo teismo procese. 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534 (7.1296) antrinė teisinė pagalba suteikta ir paskirtas advokatas V. J. J.. Tarnyboje 2015 m. birželio 5 d. gautas pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą V. J. J.. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad susisiekė su advokatu V. J. J. ir pateikė jam visą reikiamą bylos medžiagą kasaciniam skundui surašyti. Gavo advokato V. J. J. atsakymą, kad kasacinio skundo surašyti negali, nes nedalyvavo kaip advokatas ikiteisminio tyrimo metu ir atvykti į teismą taip pat negalės, nes jau dirba paskutinius mėnesius. Kadangi advokatas V. J. J. negali dėl sveikatos problemų atlikti tinkamai antrinės teisinės pagalbos, prašo skirti kitą advokatą. Tarnyba įvertinusi S. Š. prašymą, 2015 m. birželio 17 d. raštu užklausė advokato V. J. J., dėl kokių priežasčių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui. 2015 m. birželio 30 d. Tarnyboje gautas advokato V. J. J. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog parengė kasacinį skundą (projektą), kurį persiuntė S. Š., taip pat minimą dokumentą pateikė Tarnybai kartu su dokumentais dėl apmokėjimo advokatui už sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą. Gavęs paruoštą kasacinį skundą S. Š. turėjo galimybę jį pateikti teismui. Tarnyba 2015 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. SD-694 (7.1296), kuriuo atsisakė pakeisti advokatą kitu advokatu. Sprendimą motyvavo tuo, jog įvertinusi aplinkybes ir vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, nenustatė pareiškėjo ir advokato interesų konflikto, nei kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja VGTPĮ. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (VGTPĮ 9 str., 18 str. 8 d.). Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje (VGTPĮ 18 str. 8 d.). Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir VGTPĮ nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą Tarnybai pakeisti advokatą V. J. J. motyvavo tuo, kad advokatas atsisakė surašyti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje, atsižvelgiant į tai, jog advokatas dėl sveikatos problemų negali tinkamai suteikti antrinės teisinės pagalbos, prašė skirti kitą advokatą.

Teismas pažymėjo, kad vertinant Tarnybos sprendimo teisėtumą yra reikšmingos tik tos faktinės aplinkybės, kurios egzistavo pareiškėjo prašymo Tarnybai pateikimo metu. Nustatyta, kad pareiškėjas siekė pareikšti kasacinį skundą baudžiamojoje byloje. Byloje nustatyta, jog advokatas V. J. J. kasacinį skundą parašė ir išsiuntė pareiškėjui S. Š. bei pateikė dokumentus Tarnybai dėl apmokėjimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat nustatyta, jog advokatas V. J. J. Tarnybai 2015 m. birželio 10 d. pateikė prašymą apmokėti už antrinės teisinės pagalbos teikimą (reg. Nr. AD-2085(05.22) ir pridėjo parašytą S. Š. vardu kasacinį skundą bei Lietuvos pašto 2015 m. liepos 27 d. kvitą apie išsiuntimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Tarnybos atsisakyme pakeisti advokatą nurodoma, kad pareiškėjui reikėjo tik kasacinį skundą išsiųsti į teismą, tačiau ar tas laiškas ir yra ką reikėjo išsiųsti į teismą, nėra tuo tikras. Teismas pažymėjo, kad VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiškėjo pareiga bendradarbiauti inter alia su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Pagal nurodytą įstatymo nuostatą asmuo, kuriam teikiama teisinė pagalba, turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bendradarbiauti su tais asmenimis, kurie jam tokią pagalbą teikia, kad būtų realizuoti VGTPĮ 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principai. VGTPĮ nustatyta, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis.

Nagrinėjamu atveju byloje duomenų, kad pareiškėjas gavęs advokato surašytą kasacinį skundą, būtų kreipęsis į advokatą dėl kasacinio skundo turinio (pareiškėjas jo nesuprato), nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kasacinis skundas teismui nepateiktas dėl advokato V. J. J. kaltės. Priešingai, bylos įrodymai patvirtina, kad V. J. J. vykdė savo pareigas teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui minėtoje baudžiamojoje byloje ir atliko tuos veiksmus, kurių atlikimui buvo paskirtas.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daryta išvada, kad Tarnybos sprendimo priėmimo metu, t. y. 2015 m. liepos 7 d., jokių VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas atitinkančių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti pareiškėjui Tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296) paskirtą advokatą V. J. J. kitu advokatu, nenustatyta, todėl daryta išvada, kad ginčijamas Tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. SD-694 (7.1296) yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti advokatą, todėl šis skundo ir patikslinto skundo reikalavimas taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas S. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 101–102) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. SD-694-(7.1296) bei įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pakeisti advokatą.

Teigia, kad iš advokato V. J. J. pareiškėjui parašyto laiško matyti, kad iškyla interesų konfliktas. Prašomų paslaugų nebuvo suteikta. O laiško turinys („Bet ką aš galiu Tau pagelbėti“, „O parašiau ką galėjau“) yra nieko daugiau kaip paguoda.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai remiasi pareiškėjo aplaidžiais veiksmais. Atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose pareiškėjo galimybės naudotis internetu ar atlikti kitus panašius veiksmus yra griežtai draudžiamos. Pareiškėjas neatvyko į teismą, nes nebuvo etapuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. SD-694-(7.1296) teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo S. Š. prašymo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pakeisti advokatą pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296), įvertinusi pareiškėjo 2015 m. kovo 23 d. prašymą reg. Nr. PER-1296-(7.1296) (b. l. 57–61), nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą S. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-56-332/2014, kurioje pareiškėjas pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, rengiant procesinius dokumentus teismui ir ginant pareiškėją kasacinės instancijos teisme, ir pagalbai teikti paskirti advokatą V. J. J. (b. l. 68–69). 2015 m. birželio 5 d. Tarnyboje gautu prašymu pareiškėjas prašė pakeisti advokatą V. J. J. motyvuodamas tuo, kad, advokatui pateikęs visą reikiamą bylos medžiagą kasaciniam skundui surašyti, gavo jo atsakymą, kad kasacinio skundo surašyti negali, nes nedalyvavo kaip advokatas ikiteisminio tyrimo metu ir atvykti į teismą taip pat negalės, nes dirba jau paskutinius mėnesius. Kadangi advokatas V. J. J. dėl sveikatos problemų negali tinkamai teikti antrinės teisinės pagalbos, prašė skirti kitą advokatą (b. l. 76–77). Tarnyba, įvertinusi S. Š. prašymą, 2015 m. birželio 17 d. raštu užklausė advokato V. J. J., dėl kokių priežasčių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui (b. l. 78), ir 2015 m. birželio 30 d. gavo advokato V. J. J. paaiškinimą (b. l. 81), kuriame  pastarasis nurodė, jog parengė kasacinį skundą (projektą) ir persiuntė S. Š.. Advokatas V. J. J., kartu su dokumentais dėl apmokėjimo už sugaištą laiką teikiant pareiškėjui teisinę pagalbą,  pateikė Tarnybai kasacinio skundo kopiją (b. l. 83–87). Tarnyba 2015 m. liepos 7 d. priėmė pareiškėjo skundžiamą sprendimą Nr. SD-694 (7.1296), kuriuo atsisakė pakeisti advokatą kitu advokatu, motyvavo tuo, jog nenustatė nei pareiškėjo ir advokato interesų konflikto, nei kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui (b. l. 82).

Apskųstas Tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi (redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), kurioje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. Š. teigia, kad jam paskirtas advokatas V. J. J. turėjo būti pakeistas dėl to, kad nesugebėjo suteikti antrinės teisinės pagalbos: vietoje to, kad rašytų kasacinį skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo, parašė pareiškėjui laišką, kuriame nurodė, dėl kokių priežasčių jis to padaryti negali.

Tarnyba savo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. SD-694-(7.1296) laiko pagrįstu, kadangi, jos vertinimu, advokatas V. J. J. išsiuntė pareiškėjui paruoštą kasacinio skundo projektą, todėl keisti paties pareiškėjo pasirinktą advokatą kitu, nesant nustatytam interesų konfliktui ar kitoms aplinkybėms, dėl kurių advokatas galėtų būti keičiamas, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, įvertinęs, kad Tarnybos sprendimo priėmimo metu, t. y. 2015 m. liepos 7 d., jokių VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatas atitinkančių aplinkybių, kurios būtų pagrindas pakeisti pareiškėjui Tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. SP-1534-(7.1296) paskirtą advokatą V. J. J. kitu advokatu, nebuvo, todėl Tarnybos 2015 m. liepos 7 d. sprendimas Nr. SD-694 (7.1296) yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti advokatą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad tarp jo ir advokato yra interesų konfliktas, kadangi advokatas V. J. J. pareiškėjui siųstame laiške nurodė, kad negali padėti, taigi, prašomų paslaugų nesuteikė.

Nors, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų visumos, bylos šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo pozicijai, iš esmės nemotyvavo, dėl kokių priežasčių pareiškėjo teiginius laiko neįrodytais. Pažymėtina, kad nors atsakovas ir nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad advokatas V. J. J. parašė ir pareiškėjui išsiuntė kasacinį skundą, duomenų, kad pareiškėjas šį kasacinį skundą būtų gavęs, byloje nėra: byloje pateiktas advokato V. J. J. Tarnybai teiktas prašymas išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir prie jo pridėta kasacinio skundo projekto kopija (b. l. 83–87) patvirtina tik tai, kad kasacinio skundo projektas buvo išsiųstas Tarnybai. Juo labiau, kad ir šie įrodymai kelia abejonių dėl tinkamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo: kaip matyti iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-41-1-00619-2013-9), kurioje pareiškėjas prašė suteikti teisinę pagalbą, apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo priimta 2014 m. rugsėjo 17 d., todėl 2015 m. gegužės 26 d., kada advokatas V. J. J. teigia parengęs procesinio dokumento projektą, terminas paduoti kasacinį skundą jau buvo praleistas, tačiau duomenų, kad būtų parengtas prašymas šį terminą atnaujinti, nėra. Tuo tarpu pareiškėjas tiek prašyme Tarnybai pakeisti advokatą, tiek skunde teismui teigė, kad iš V. J. J. gavo tik laišką, kuriame nurodyta, jog kasacinio skundo ir prašymo atnaujinti terminą surašyti, taip pat atvykti negalės, pateikė, anot jo, advokato V. J. J. 2015 m. gegužės 24 d. atsiųstą laišką (kopiją) (b. l. 5–7), kuriame apie kasacinio skundo projektą neminima: priešingai, čia nurodoma, kad V. J. J. savo vardu kasacinio skundo rašyti negali, prašymą atvykti į Alytų taip pat vargu, ar įvykdys.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo teiginiams, sprendime nurodė, jog pareiškėjui advokatas V. J. J. buvo skirtas, kadangi būtent jį paskirti prašė pats pareiškėjas, nors duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs paskirti būtent šį advokatą, byloje nėra: S. Š. 2015 m. kovo 23 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą tik nurodyta, kad ankstesnėje proceso stadijoje antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas V. J., tačiau grafa, kurioje galima siūlyti (prašyti) advokatą, kuris teiktų antrinę teisinę pagalbą, nėra užpildyta (b. l. 57–61).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 10 straipsnis įpareigoja teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises. Remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių, kad šalių paaiškinimų prieštaravimai būtų pašalinti, nors jie (prieštaravimai) galėjo būti pašalinti bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars). Atitinkamai, ir ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis konkrečiai numato, kad administracinė byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr. Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, p. 72). Be to, siekiant užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, būtina šalis tinkamai informuoti apie procesą ir suteikti galimybę pasisakyti dėl pateiktų argumentų (žr. EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Švenčionienė prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 28 p.).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi nebuvo etapuotas. Kadangi pareiškėjas ne savo valia neatvyko į pirmosios instancijos teismo posėdį, teismas neturėjo duomenų apie jo neatvykimo priežastis, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant.

Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje iškilusių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, pašalinti prieštaravimai, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos ir vertinamos iki šiol byloje nenustatinėtos ir nevertintos aplinkybės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

                                                        Veslava Ruskan