Civilinė byla Nr. e2-4730-869/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00603-2023-5
Procesinių sprendimų kategorija 2.3.2.4.3; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,
sekretoriaujant Karinai Stokaitei,
dalyvaujant ieškovui M. K.,
atsakovei S. B.-K., atsakovės atstovei, advokatei Jolitai Makauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei S. B.-K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. B.-K. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, kuriuo teismo prašė: 1) (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota šalių (duomenys neskelbtini) Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijoje sudaryta bažnytinė santuoka, panaikinti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei S. B.-K. sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę „B.“, ieškovui M. K. palikti pavardę „K.“.
Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijoje. Santuoka (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas teismo prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), jo neinformavusi, išėjo ieškovo ir atsakovės namų. Atsakovė pareiškė, kad myli kitą vyrą, paragino ieškovą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi šalys gyveno santuokoje tik keturis mėnesius, per tą laiką jokio bendro turto ar kreditorių neįsigijo.
Teismo posėdžio metu ieškovas M. K. pareikštą ieškinį palaikė pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė panaikinti šalių santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovės kaltės. Pasak ieškovo, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, jog ji (duomenys neskelbtini) išėjo iš bendrų namų, kuriuose šalys gyveno ir paragino ieškovą kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, pareiškė, kad myli kitą vyrą, buvo neištikima. Ieškovas patikslino, jog kalba apie moralinę atsakovės neištikimybę. Atsakydamas į klausimus, M. K. nurodė, jog tikriausiai visada būna dviejų žmonių kaltė tokiose situacijose. Ieškovas nurodė, jog esant kito sutuoktinio nenorui, nemato galimybių santuoką išsaugoti.
Atsakovė S. B.-K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog iš esmės sutinka su pareikštu ieškiniu, t. y., sutinka panaikinti santuokos apskaitos įrašą ir patvirtino, kad šalys nebeveda bendro ūkio ir nebemato galimybių atkurti šeimyninių santykių (DOK-22168).
Teismo posėdžio metu atsakovė S. B.-K. atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė ir nurodė, jog su pareikštu ieškiniu bei teismo posėdžio metu ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, t. y., atsakovė patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) paliko bendrus šeimos namus ir sutinka, kad šalių santuokos apskaitos įrašas būtų panaikintas, konstatavus jos kaltę. Atsakovė nurodė, jog jos manymu, visada dėl santuokos nutraukimo yra kalti du žmonės, tačiau patikslino, jog priešieškinio šioje dalyje nereiškia, ir ieškovo kaltė byloje neįrodinėja. Atsakovė patvirtino ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, jog santuokos metu šalys bendro turto bei kreditorių neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi. S. B.-K. nurodė, jog pageidauja po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo susigrąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „B.“.
Ieškinys tenkintinas pilnai.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 - 185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu išsakytus ieškovo M. K., atsakovės S. B.-K. paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, atsakovė visiškai pripažįsta ieškinį, teismo sprendimas priimtinas, surašant sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų.
Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo.
Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 5, 6).
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, duotų bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi – sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini) kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, abu nemato galimybių atkurti šeimyninį gyvenimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bendras šalių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, nei viena iš šalių nepageidauja santuokos išsaugoti, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30 straipsniuose, 3.35-3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje, 3.92 straipsnyje, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju abiem šalims pripažįstant, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) paliko bendrus šeimos namus, ieškovui nurodžiusi, kad myli kitą vyrą, atsakovei sutinkant su ieškovo nurodoma jos kalte dėl santuokos iširimo, pasireiškusia moraline neištikimybe, atsakovei byloje neįrodinėjus ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, ieškovo M. K. pareikštas reikalavimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės tenkintinas pilnai, pripažįstant, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės S. B.-K. kaltės (CK 3.60 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti jam pavardę „K.“, o atsakovei sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „B.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė su tokiu reikalavimu sutiko, teismas sprendžia panaikinus santuokos apskaitos įrašą atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „B.“, o ieškovui – pavardę „K.“.
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Reikalavimo dėl išlaikymo nei viena iš šalių nereiškė. Esant tokioms aplinkybėms, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteisiamas.
Dėl nepilnamečių vaikų.
Bendrų nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi.
Dėl turto padalinimo.
Teismas nutraukdamas santuoką (panaikindamas santuokos apskaitos įrašą) turi padalinti visą sutuoktinių santuokos metu įgytą turtą (CPK 385 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju vadovaujantis tiek šalių, jų atstovų paaiškinimais, tiek viešųjų registrų duomenimis (e. b. l. 8-15, 17-21, 24, 48-49), nustatyta, jog santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių ar kt.), o kilnojamuosius daiktus pasidalino ir dėl jų ginčo byloje nėra.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
Bylos duomenimis, šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi (e. b. l. 22-23, 25-47).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys tenkintas pilnai, tačiau ieškovas nepareiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, sudarančių 106 Eur (2023 m. sausio 14 d. ieškovo sumokėtas žyminis mokestis), iš atsakovės priteisimo, byloje nesprendžiamas.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 13,28 Eur. Ieškinį patenkinus pilnai, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti pilnai.
Panaikinti ieškovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. B.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų parapijoje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą dėl atsakovės kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui turimą pavardę K.“, o atsakovei grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „B.“.
Priteisti iš atsakovės S. B.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – „procesinių dokumentų siuntimo išlaidos“. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Jocienė