Skundas Nr. 1S-79-312/2017

(S)

                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                          2.5.19; 3.12.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. M. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-297 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-297 netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Žemesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde keliamas klausimas, kas ir pagal kokius kriterijus nusprendžia, kad asmuo, paleistas lygtinai, darys naujus nusikaltimus ar vengs darbo, juk būdamas pataisos namuose nuteistasis to nedaro. Nuteistojo charakteristikos negali įtakoti tai, kad jis nedirba, nes pataisos įstaigos administracija neužtikrina darbo vietų. Išėjus į laisvę, finansiškai padės artimieji ir nuteistasis pats dirbs tam, kad išlaikytų šeimą. V. M. stengiasi kuo greičiau grįžti pas šeimos narius, kurie jo laukia. Nuteistasis turi mažametį vaiką, kuriam jis yra reikalingas. Vertinant V. M. asmenybę, neturėtų būti atsižvelgiama į praeitį, nes už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jis jau yra nuteistas.

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėta neatlikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis ir V. M. paskirta galutinė 6 metų ir 29 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2013 m. balandžio 18 d.

Bausmės pabaiga: 2019 m. gegužės 17 d.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis V. M. 1/2 bausmės atliko 2016 m. gegužės 3 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pastarasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš būtinų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo pagrindų yra numatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai – nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manymui, kad nuteistasis, išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atlikus V. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei (67 balai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai jis buvo pristatomas trečią kartą, nuo ankstesnio nusikalstamumo rizikos vertinimo rizika yra sumažėjusi tik trimis balais, kas reiškia, kad pažanga mažinant šią riziką yra nežymi, kas nesudaro pakankamo pagrindo manymui, kad V. M., išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Iš 2016 m. gruodžio 8 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-248 matyti, kad V. M. pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra specialybę, taip pat turi vidurinį išsilavinimą bei aukšto slėgio garo katilų kūriko, staliaus, tekintojo, plytelių klojėjo ir medkirčio specialybes. Tuo atveju, jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, jis turės kur gyventi – gyvens pas sugyventinę, gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo. Bausmės atlikimo metu V. M. du kartus skatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Dalyvavo keturiose elgesio pataisos programose, lanko AA susirinkimus. Nuteistasis socialinius ryšius palaiko su sugyventine, yra jos lankomas trumpalaikiuose pasimatymuose, nes ji oficialiai yra ištekėjusi, skambina telefonu, bendrauja laiškais. Asmuo stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, turi interesų išsaugoti šeimą, supranta turintis problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, socialines situacijas vertina tinkamai, alkoholio vartojimo problemų nestebima, suicidinių minčių nefiksuojama, nėra nuolatinio smurto panaudojimo atvejų. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ar aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

V. M. teistas aštuonis kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 18 metų, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, vieną kartą sąlygas pažeidė. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelias nusikalstamas veikas, kuri jam paskirta subendrinus bausmes pagal kelis teismo procesinius sprendimus. Būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimus darė grupėje. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad už praeityje padarytus nusikaltimus jis jau yra nubaustas, todėl ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, aukštesnės instancijos teismo nuomone, šie faktai apibūdina nuteistojo kriminalinę praeitį ir visumoje yra reikšmingi. Be to, ankstesni nusikalstami veiksmai yra nurodyti, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nors šiuo metu V. M. galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu jis keturis kartus pažeidė režimo reikalavimus, tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymo reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad praeityje asmuo įsiveldavo į rizikingas situacijas, kurios turėjo įtakos nusikalsti, įsitraukimas į netinkamą kompanija yra nurodytas kaip dar vienas kriminogeninis veiksnys. Nors nuteistasis pirmenybę teikia planavimui, tačiau susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pasiduoda joms ir siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Įkalinimo įstaigoje jis nedirba, iki įkalinimo teigia turėjęs tik vienerius metus oficialaus darbo stažo kelininku, išėjęs į laisvę ketina registruotis darbo biržoje, kas reiškia, kad jokių objektyvių duomenų apie galimybę įsidarbinti nėra. Nors nuteistasis bausmę atlieka jau ketvirtus metus, yra materialiai remiamas artimųjų, kasdienėms išlaidoms pinigų pakanka, tačiau 76 Eur skolos pagal vykdomuosius dokumentus nemoka, mažamečio sūnaus materialiai neremia, finansiniai sunkumai yra nurodyti, kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Iki įkalinimo nuteistasis vartojo narkotikus, buvo baustas už jų vartojimą pataisos namuose, narkotikų vartojimas taip pat yra priskiriamas prie kriminogeninių veiksnių. V. M. bendrauja su kitais, tačiau su jais nėra susijęs artimais ryšiais, išgyvena nerimą, vienatvę dėl išsiskyrimo su šeima, todėl socialiniai ryšiai yra nurodyti kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis turi realistinius ilgalaikius tikslus, tačiau neįvardija konkrečių žingsnių, kuriuos reikia atlikti jų siekiant. V. M. nusikalstamumo rizika vis dar yra vidutinė (67 balai), iš kurių 42 balus sudaro statiniai veiksniai, kurių sumažinti nėra galimybės, ir 25 balus – dinaminiai, t. y. mažintini. Tai reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamos, vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos.

Pažymėtina ir tai, kad tik iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, V. M. pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Tokiu būdu, abejonių kelia ir skundo argumentas dėl nuteistojo siekio pasitaisyti. Jei asmuo tik iš dalies pripažįsta savo veiksmus kaip nusikalstamus, tuomet kyla klausimas, dėl ko nuteistasis nori pasitaisyti. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Jeigu asmuo pilnai nesuvokia savo veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, nevisiškai pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų būdamas pataisos įstaigoje, nėra pagrindo manyti, kad jis tai padarys laisvėje. Tokiu būdu, kyla pagrįstų abejonių, ar ateityje jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Esant tokioms abejonėms, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu pažeis visuomenės interesą, taip nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis V. M., išėjęs iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingu atveju, būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                         Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                         Aiva Survilienė

                                                                                                         Artūras Šumskas