B.Bylos Nr.1-8-459/2011
1-96-1-00614-2007-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.2.4.6.8.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.8.; 1.1.8.7.9.;
1.1.8.13.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.2.1.; 2.1.4.5.5.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.;
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,
Sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,
dalyvaujant prokurorams Dovilei Morkūnaitei, Jonui Trumpuliui,
nukentėjusiajam A. B.,
kaltinamojo gynėjai, advokatei Sofijai Kručienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., LR pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2006-02-28 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR B K 178 str. 2 d. – laisvės apribojimas, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. (2006-06-19 nutartimi pakeista į 45 paras arešto); 2) 2007-02-02 Panevėžio m. apyl. teismo, pagal LR BK 178 str. 2 d.. 214 str. 1 d.. 215 str. I d.. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. - 1 m. l/a. 92 str. 82 str., bausmės vykdymą atidėti 2 m., skirtos aukl. pov. priem.: įspėjimas ir 6 mėn. apribotas elgesys - įpareigojant mokytis (pagal LR BK 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. - išteisintas); 3) 2007-03-21 Panevėžio m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. I d. - 8 mėn. l/a. LR BK 64 str. 1 m. 3 mėn. l/a (2007-10-25 nutartimi lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos likus 7 mėn. 24 d., 2008-03-05 nutartis - grąžinti į l/a vietą neatliktai bausmei - 7 mėn. 24 d., bausmę atlikti atvyko 2008-08-14), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138str. 2d. 8p.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
M. B. 2007-12-01, apie 17val., Gelžės k., Šiaulių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų, paskatų tyčia sužalojo A. B.. T.y. peiliu sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas ir suduotų smūgių pasėkoje padarė A. B. durtines - pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas kairėje rankoje ir dešinio peties užpakaliniame paviršiuje. Tuo M. B. padarė A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas kaltinamuoju M. B. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2007 metų pabaigoje, tikslios datos nebeprisimena, jis su dar 8 brigados nariais dirbo Gelžės kaime, Šiaulių rajone, ten ardė seną pastatą. Tą dieną su bendradarbiais pradėjo gerti degtinę ir jis jau buvo labai girtas, todėl nebeprisimena dėl ko ir kaip kilo muštynės. Žino, kad kažkas lyg tai ėjo parnešti dar alkoholio. Muštynės įvyko gyvenamojo namo kieme, šalia kurio buvo ir namas su jiems gyventi skirtomis patalpomis. Jų buvo 8, o vietinių apie 5-6. Muštynės kilo tarp jų ir vietinių. Kaip jis atsirado kieme neprisimena, nes buvo labai girtas. Buvo žiema, tamsu, o aplink šurmulys. Prisimena, kaip kažkas užvedęs benzopjūklą ėjo link jo. Pripažįsta, kad jis turėjo peilį ir juo subadė nukentėjusį, dėl ko labai gailisi, bet tikrai nesudavė jam smūgių lazda, todėl neigia sulaužęs jam šonkaulį. Taip pat neigia chuliganiškas sužalojimo paskatas. Jo manymu chuliganiškos paskatos yra tuomet, kai muštis einama „dėl smagumo“. Tuo atveju jis mano, kad galėjo gintis, bet kaip buvo iš tikrųjų dėl girtumo tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena.
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo ir duotų parodymų jo padaryta veika visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais ir byloje esančiais dokumentais:
Apklaustas nukentėjusiuoju A. B. paaiškino, kad 2007-12-01 parvažiavo po darbų. Kieme dar išgėrė, nes buvo jo gimtadienis. Tuo tarpu atėjo vyrukai paprašyti cigarečių, bet jis nerūkė ir niekas cigarečių neturėjo. Po to jo draugai jau ruošėsi važiuoti į namus, o jis išėjo pas draugą, kai tie vyrukai dar kartą atėjo, apie 15 žmonių, nes netoli gyveno visa brigada, kur ardė namą. Norėjo eiti pas draugus, bet nespėjo. Įsimaišė į ateinančių būrį ir ar kas jį pastūmė, kad jis virto ir pajuto smūgį į nugarą. Supratęs, kad perdūrė, sušuko. Draugai užsikūrė pjūklus, kad prieitų ir jį paimtų. Kas jį sužalojo nematė, nes buvo tamsu. Neprisimena, ar tarp užpuolusių buvo kaltinamasis. Įdurta buvo ne vienoj vietoj. Drabužiuose buvo 5 skylės. Ar dar buvo smūgių suduota, negali pasakyti, nes aplinkybes atsimena silpnai. Gulėjo ant žemės ir juto, kad kažkur šnypštė, ėjo oras, skaudėjo. Taip ir suprato, kad jį perdūrė. Prisimena, kad jį po sužalojimo vežęs vairuotojas liepė mažiau šnekėti, bet kaip išvežė į ligoninę, neatsimena. Palaiko civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes patyrė skausmą, negalėjo dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Mano, kad kaltinamasis turėtų už padarytą žalą pats susiprasti ir atsiskaityti, nors ir mažiau. Į darbą jis negalėjo eiti septynis mėnesius, ligoninėje gulėjo 10d., po to išsiprašė. Namuose gydėsi 5 mėnesius. Nuostolis buvo, nes buvo be darbo, pašalpų negavo. Iki sužalojimo niekur nedirbo, Darbo biržoje neregistruotas, uždarbiaudavo pas žmones. Džiaugiasi, kad jį veltui slaugė ir jam padėjo kaimynė, atnešdavo maisto. O dėl benzopjūklų gali užtikrinti, kad juo jo draugai užvedė tik tuomet, kai jam šaukiantis pagalbos, jau po perdūrimo, jie norėjo prie jo prieiti ir išnešti iš užpuolikų tarpo, bet ne anksčiau.
Apklaustas liudytoju R. P. paaiškino, kad kaltinamąjį sunkiai pažįstąs, o nukentėjusysis yra kaimynas, kaltinamasis jį perdūrė. Jis mano, kad 2007-11-29 buvo B. gimtadienis, todėl jis dalyvavo švenčiant jį Gelžės kaime. Dar buvo A. B., J., K. ir G. L.. Visi jie šventė prie pat mašinos, kieme, o jis sėdėjo mašinoje. Buvo jau aptemę, buvo 4val. po pietų, kai atėjo 3 žmonės paprašyti cigaretės. Alius jiems pasakė „neturim“. Tuomet po kiek laiko atėjo koks 12 žmonių. Jie atbėgo priešais su armatūrom, peiliais, jie buvo girti. Kai kurie iš atbėgusių neturėjo nieko, bet 6 buvo su armatūrom, o 1 su peiliu. Peilis lygtai su šviesiai raudonom kriaunom buvo, plastmasės uždėtos, jo geležtė buvo apie 10cm. Kilo konfliktas, kad nedavė jiems cigaretės. Pirmi pulti pradėjo tie, kurie atėjo iš paskos prašiusiems cigaretės. Ar tarp jų buvo kaltinamasis, nežino. Tik kai jie išsitraukė pjūklus ir ėmė jais gąsdinti, užpuolikai išsiskirstė. Kaip buvo sužeistas B., nematė, bet kai atėjo į mašiną, B. jau buvo mašinoje ir sakė „perdūrė, tik oras eina, skauda“. B. buvo sąmoningas, bet sunkiai. Apie konfliktą jis nekalbėjo. Kas sužalojo B. nematė, bet savi jo tai neperdūrė. Užpuolikai buvo iš netoliese dirbusios brigados, kuri griovė seną pastatą, nes būtent iš to namo atbėgo. Bet sunkiai ką nors iš jų būrio pažintų, nes jie buvo ne vietiniai, o atvažiavę.
Apklaustas liudytoju V. J. paaiškino, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, o nukentėjusįjį pažįsta, nes jis gyvena kaimynystėje. Žino, kad 2007m. ar gruodžio pradžioje, ar lapkričio gale įvyko nusikaltimas. Tą dieną jis su Kuzminsku pjovė malkas. Buvo B. gimtadienis, todėl išgėrė buteliuką. Jis tuo tarpu sėdėjo už vairo, lūkuriavo, kol kiti gėrė. Buvo jis, B., Granauskas ir K.. Kaime tuo tarpu buvo atvykę iš kitur vyrai griovė namą. Tai trys iš ten atėjo prašyti cigarečių. Kadangi jiems atsakė, kad neturi, todėl jie išėjo. Bet po kiek laiko pamatė ateinant gal 10 žmonių ginkluotų strypais. Atėjusių asmenų neįsidėmėjo. Jie ėmė pulti, kilo konfliktas. Gąsdino ir žmonių kiekis, ir apsiginklavimas. Įjungęs automobilio šviesas ir pamatęs ateinančius pasiūlė užsivest pjūklus. Kai gindamiesi jie užsivedė pjūklus, jie ėmė trauktis. Tuomet ir išgirdo, kaip B. pašaukė, kad „padūrė“. Jie pribėgo prie B., o jam oras ėjo per nugarą. Tuomet jis ėmė šaukti „ką padarėt? žmogų nudūrėt“. Tada jie visi išsisklaidė, ne išsigando. Paskambinom 112. Kas perdūrė B., nematė ir kuo perdūrė nematė.
Apklaustas liudytoju A. K. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Pažįsta tik nukentėjusįjį. Prieš tris ar daugiau metų, 2008 ar 2009, gal gruodžio mėnesį buvo įvykis. Parvažiavus į Gelžės kaimą, pas B. į kiemą atėjo trys girti „bachūrai“ ir paprašė cigarečių. Kadangi jie jiems nedavė, tad po jų pasirodė dar 12-15 žmonių. Atėję vyrai turėjo vamzdžius, armatūras, atėjo apsiginklavę. Kilo sumaištis ir jis išgirdo kaip B. sušuko, kad yra padurtas ir nugriuvo. Kas jam įdūrė, nežino, nes visi po to nubėgo, o buvo tamsu. Vienas iš užpuolusių buvo senesnis, daugiau visi jauni, nevietiniai, todėl kaltinamojo neįsidėmėjo.
Apklausta liudytoja N. J. paaiškino, kad A. B. yra buvęs jos kaimynas, kuomet ji gyveno su mama Gelžės kaime. Ji prisimena, kaip prieš kelis metus, rudenį, jau temstant išgirdo, į kiemą įvažiuojant automobilį. Paprastai juo iš miško parveždavo kaimyną. Tuoj po to ji išgirdo triukšmą kieme ir pro buto langą pamatė kad kieme vyksta konfliktas. Supratusi, kad gal būt reikia pagalbos ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad ten būrys agresyviai nusiteikusių jaunuolių, ne mažiau kaip dešimt, bėgioja po kiemą su lazdomis, stypais rankose, o vienas jų, šviesus, rankoje turėjo peilį. Ji jų nepažinojo, nes jie buvo ne vietiniai, o atvykę griauti kažkokį pastatą statybininkai, kurie, kaip girdėjo iš žmonių, nuolat girtaudavo. Tą vakarą jie visi, jos manymu taip pat buvo girti, nes tas, kuris buvo su peiliu rankoje, stovėjo šalia jos ir ji jautė nuo jo alkoholio kvapą.
Apklaustas liudytoju V. G. paaiškino, kad jau seniai, tiksliai datos nebeprisimena, jis dirbo kažkokiame kaime už Kuršėnų, apie porą mėnesių su brigada ardė seną pastatą. Kadangi brigadoje dirbo apie 40 žmonių, jie keisdavosi, todėl nei jų vardų, nei pavardžių nebeprisimena. Vieną vakarą, po išgertuvių kieme išgirdo triukšmą. Kadangi kieme buvo palikti balionai su deguonimi ir kiti brangūs įrankiai reikalingi metalo suvirinimui ir pjaustymui, todėl jis išėjo pasižiūrėti. Tačiau jį tuojau sulaikė policijos pareigūnai ir kartu su kitais trimis darbininkais, tame tarpe ir su kaltinamuoju, išvežė į policijos skyrių. Taip jis sužinojo, kad kilusių muštynių metu buvo perdurtas žmogus. Kuomet jį apklausė ir paleido, pareigūnai atgal parvežė tik tris iš jų. Kaltinamojo su jais nebebuvo, kalbėjo, kad jį sulaikė.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo K. I. parodymų akivaizdu, jog jis ikiteisminio tyrimo metu yra paaiškinęs, jog 2007-10-01 Šiaulių rajone, Gelžęs k., kur tuo metu jis buvo atvykęs dirbti, apie 17 val. jo bendradarbis įbėgo į kambarį ir pasakė, kad kieme vyksta muštynės. Todėl jis išbėgo į kiemą ir pamatė, kad M. B. ir Marius stumdosi su vietiniais vaikinais, kuriuos jis pažįsta iš matymo. Jis nematė, kad kas nors iš jų turėtų rankoje peilį ar metalini strypą. Jie susikibę už atlapų stumdėsi, todėl jis vaikinus išskyrė, ir pats grįžo atgal į kambarį. Vėliau nebuvo išėjęs į kiemą ir užvestų pjūklų garso negirdėjo bei jų nematė. Kada Mantas sužalojo vaikina peiliu jis nežino (b.l.24-25, 1 t.).
Be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teismas turi omenyje byloje esančių dokumentų duomenis:
2007-12-01 įvykio vietos apžiūros protokolą, iš kurios akivaizdu, kad įvykio vieta yra užfiksuota Šiaulių r., Gelžės k., dviejų aukštų mūriniame daugiabutyje bei prie jo. Įvykio vietos apžiūros metu yra rasti ir paimti metalinis vamzdis ir peilis su rausvos spalvos dėmėmis ant ašmenų (b.l.4-8, 1 t.).
Daiktų apžiūros protokolą (b.l.3-10, 1t.) iš kurio akivaizdūs įvykio vietoje rasto ir paimto lenktinio peilio požymiai.
Alkotesterio parodymus (b.l.11, 1t.) iš kurio akivaizdu, kad M. B. 2007-12-01, 23.13val. nustatytas 1.19 promilių girtumas.
2008-01-01 Specialisto išvadą, iš kurios akivaizdu, kad tyrimui pateiktas peilis yra pramonines gamybos, ūkinės buitinės paskirties lenktinis peilis ir todėl prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas (b.l.48-49, 1 t.).
2009-01-20 Specialisto išvadą Nr. G 127/09(04), iš kurios akivaizdu, kad A. B. padaryti sekantys kūno sužalojimai: durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės kairėje rankoje ir dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairės pusės 6 šonkaulio lūžis. Ligos istorijos duomenimis A. B. padarytos 4 žaizdos. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, padaryti duriančiai – pjaunančiu daiktu ar įrankiu. aprašytoms žaizdoms padaryti reikėjo 4 smūgių duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Ligos istorijoje aprašytoms žaizdoms padaryti reikėjo 4 smūgių duriančiai – pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Kairės pusės 6 šonkaulio lūžiui padaryti reikėjo vieno smūgio kietu buku daiktu į nugaros kairę pusę. A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su chirurginės operacijos metu nepatvirtintu kairio plaučio sužalojimu sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (b.l.85, 1t.).
Teismui akivaizdu, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nors pirminėje ikiteisminio tyrimo apklausoje kaltę pripažino visiškai, bet jau tuomet neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius kietu buku daiktu, ko pasekoje A. B. lūžo šonkaulis (b.l.32, 1t.). Jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32, 93, 161, 1 t.) nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusį sužalojo tik peiliu ir neketino durti jam į konkrečią vietą. Jis sutinka, kad dūrė keturis kartus ir taip sužalojo žmogų, tačiau tiksliau aplinkybių neprisimena dėl girtumo.
Iš viso aukščiau aptarto teismui nekyla abejonių, kad visų ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo tvirtinti, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgius kietu buku daiktu. To konkrečiai nenurodė nei vienas iš apklaustų liudytojų. Visi tvirtina matę agresyvių jaunuolių būrį su pagaliais rankose, tačiau nei vienas konkrečiai nepatvirtino kuris iš jaunuolių sudavė smūgius kietu buku daiktu nukentėjusiajam. Su A. B. prieš tai automobilyje bendravę asmenys aiškiausiai nurodo aplinkybes tik iki A. B. sužalojimo. Detaliai paaiškino ir aplinkybes jau po to, t.y. kaip išgirdo jį šaukiantis pagalbos, kaip pamatė durtines žaizdas. Tačiau kas ir kokiu momentu padarė sužalojimus nei R. P., nei V. J., nei A. K., buvę kartu su A. B. pasakyti negalėjo. Kartu su kaltinamuoju tą vakarą girtavusių asmenų parodymai dėl ilgo laikotarpio, praėjusio nuo veikos padarymo, buvo dar mažiau informatyvūs. Dalies jų į teismą dėl įvairių priežasčių prikviesti taip ir nepavyko. Nešališka įvykio stebėtoja, liudytoja N. J. teismui paaiškino, kad išėjusi į kiemą pamatė, kad ten būrys agresyviai nusiteikusių jaunuolių, ne mažiau kaip dešimt, bėgioja po kiemą su lazdomis, stypais rankose, o vienas jų, šviesus, rankoje turi peilį. Vėliau ji sužinojusi, kad A. B. buvo sužalotas peiliu. Kuris iš vaikinų, ar būtent kaltinamasis, galėjo suduoti smūgius strypu ar pagaliu ji nepaaiškino. Visos abejonės ir netikslumai pagal nekaltumo prezumpcijos principą vertintinos kaltinamojo naudai. Teismui akivaizdu, kad kaltinamasis pripažino sudavęs smūgius peiliu. Teismas daro loginę išvadą, kad turėdamas rankoje peilį ir suduodamas juo smūgius, kaltinamasis negalėjo tuo pačiu metu turėti ir kietą buką daiktą bei tuo pačiu metu smūgiuoti ir juo. Tuo labiau, jog įvykio liudytojai patvirtino, jog konflikto vietoje buvo ir daugiau asmenų, kurie rankose turėjo strypus. Todėl iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, kad nėra nustatyta duomenų, jog būtent kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį ir kietu buku daiktu, todėl ši aplinkybė, kad M. B. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu kietu buku daiktu A. B. į nugaros kairę pusę, dėl ko jam padarė kairės pusės 6 šonkaulio lūžį, iš kaltinimo pašalintina, kaip neįrodyta. Darytina išvada, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo, kaltinamojo veikos kvalifikavimo iš esmės nekeičia, nes 2009-01-20 specialisto išvados 5 punkte nurodyta, jog A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės kairėje pusėje su chirurginės operacijos metu nepatvirtintu kairio plaučio sužalojimu sutrikdė pastarojo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Šis išvados punktas teismo įsitikinimu įrodo, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam sukėlė būtent durtinių – pjautinių žaizdų padarymas.
Įvertindamas sužalojimo paskatas teismas daro išvadas, kad kaltinamojo ir jo gynėjos tvirtinimas, jog sužalojimas buvo padarytas ne iš chuliganiškų paskatų atmestini. Teismui akivaizdu, kad apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai nuosekliai patvirtino, kad būtent kaltinamojo aplinkos jaunuoliai išprovokavo konfliktą su vietiniais gyventojais, bendrame kieme. Konflikto kurio metu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes jį stebėjo ir dėl jo buvo sunerimę Gelžės kaime, konflikto kieme gyvenę gyventojai, buvo pademonstruotas įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams, ko pasekoje ir buvo sužalotas A. B.. Tiek nukentėjęs, tiek kaltinamasis užtikrino, kad vienas kito anksčiau nepažinojo, tarpasmeninių santykių tarp jų nebuvo, todėl jokių tarpasmeninių konflikto kilimo priežasčių nenustatyta.
Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų visumą ir aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamojo M. B. veika yra visiškai įrodyta, nes nustatyta, kad jis 2007-12-01, Gelžės kaime, Šiaulių rajone, gyvenamųjų namų kieme, būdamas girtas, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė peiliu nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vielas ir suduotų smūgiu pasėkoje A. B. padarė durtines - pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje, durtines - pjautines žaizdas kairėje rankoje ir dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, tuo padarydamas A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl M. B. padaryta veika atitinka numatytą LR BK 138str.2d.8p., kvalifikuota teisingai ir yra visiškai įrodyta.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60str.).
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs veiką (LR BK 59str.).
Įvertinant kaltinamojo padarytą veiką, jo asmenį ir pritaikant baudžiamąjį įstatymą, turėtina omenyje tai, kad M. B. padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11tr.4d.), neišnykus teistumui. Taip pat turėtina omenyje, kad M. B. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo jau tris kartus teistas (b.l.60-63, 66-79, 86-88, 1t.); buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas (b.l.171-172, 1t.). Jis buvo paieškomas (b.l.175, 176, 193, 1t.). Per paieškos laiką išsiaiškinta, kad M. B. vykstant pastarosios bylos procesui dar buvo sulaikytas, nuteistas ir patalpintas į įkalinimo įstaigą Vokietijoje (b.l.3, 4-8, 126-134, 2t.). Panevėžio PSPC priklausomybės ir psichikos ligoninės pacientų registre neįrašytas (b.l.80, 1t.).
Iš aptarto teismui akivaizdu, kad M. B. linkęs daryti nusikalstamas veikas ir nedaryti išvadų iš neigiamos patirties, jis nelanko mokyklos, nedirba. Be aptarto teismas turi omenyje ir tai, kad jis neįtikino teismo, jog pats savo veiką vertintų neigiamai, nes nukentėjusiojo atsiprašė formaliai, tik tuomet kai tai padaryti paskatino teismas, gera valia neatlygino net dalies padarytos žalos nukentėjusiajam.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (LR BK 41str.1d.). LR BK 138str. 2d. 8p. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis, tai laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismui yra akivaizdi kaltinamojo atsakomybės jausmo stoka, nenorėjimas keisti gyvenimo būdą. Šioje situacijoje darytina išvada, kad M. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kadangi kitokios bausmės rūšies nenumato įstatymas. Nors veikos padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, tačiau darytina išvada, kad paskyrus kitos rūšies bausmes nebūtų pasiekti jos tikslai, numatyti LR BK 41str., nebūtų užtikrintas teisingumo principo bei bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį įgyvendinimas (LR BK 56 str.). Paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, manytina būtų sunkiai įgyvendinama LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes atsižvelgiant į šio nusikaltimo pobūdį realiai nebūtų vykdoma. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju, turint omenyje neigiamą kaltinamojo charakteristiką, veikos padarymo aplinkybes, tik labai ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį, t.y. apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir atsižvelgiant į veikos pavojingumą, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymas kaltinamajam pateisintinas kitokia BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi. Todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenį, įvertinęs jų visumą bei santykį, tai, kad kaltinamasis jau ne kartą buvo teisiamas, nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos metu (b.l.53, 1 t.), neišnykus teistumui, todėl atsižvelgiant į aptartą kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Bausmės trukmė, skirtina mažesnės trukmės negu vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai, kad nusikalstamą veiką M. B. padarė būdamas nepilnametis.
Dėl civilinių ieškinių:
Nukentėjusysis A. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10000Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Neturtinės žalos atlyginimas įeina į žalos asmens sveikatai atlyginimą, nes neturtinė žala dėl savo asmeninio pobūdžio yra neatsiejama žalos asmens sveikatai dalis. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tačiau neturtinės žalos dydį teismas nustato, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų šalių, t.y. nukentėjusiųjų ir kaltinamojo pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr.2K-25/2005, 2K-805/2007). Nors kaltinamojo turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, nes šiuo atveju esminis kriterijus yra žalos pasekmės ir dėl to nukentėjusiojo asmens patirti dvasiniai išgyvenimai. Nustatant neturtinės žalos dydį konkrečioje situacijoje, įvertintina, kad pasekmės nukentėjusiajam kilo iš kaltinamojo tyčinių veiksmų, t.y. jis prieš smūgiuodamas peiliu privalėjo nenumatyti, kad kils pavojingos pasekmės nukentėjusiojo sveikatai, gal būt ir jo gyvybei, todėl ne tik galėjo, bet ir privalėjo jas numatyti. Teismas neabejoja, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovas patyrė daug skausmo bei išgyvenimų, baimės ir nepatogumų, buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo būdas, darbai ir kasdienybė, todėl turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje pagal Lietuvos Respublikos CK 6.283str. 1d., yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas kuris teigia, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismo manytina, kad įvertinti neturtinę žalą tikslia pinigų suma neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tačiau pažymėtina, kad CK nėra nustatyta nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis - jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Iš 2009-01-20 Specialisto išvados Nr.G 127/09(04) akivaizdu, kad A. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš duomenų iš ligos istorijos matyti, kad A. B. nuo 2007-12-01 iki 2007-12-07 gydėsi Šiaulių apskrities ligoninėje (b.l.84, 1t.).
Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Tačiau taip pat turi omenyje tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjęs teisėtai tikisi gauti, bei priteistiną sumą, kuri, jeigu dėl objektyvių priežasčių negalėtų būti išieškota, butų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, o toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Nors iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad M. B. šiuo metu negauna pajamų, nes nebedirba, tačiau akivaizdu, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas ir ateityje turėtų rasti galimybę dirbti, gauti pajamas ir atlyginti žalą nukentėjusiajam. Kita vertus, aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, negali būti pripažinta pagrindu, dėl kurio pareikšto civilinio ieškinio dydis galėtų būti ženkliai sumažinti, nes tokiu būdu būtų pažeistas atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo principas.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, darytina išvada, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (b.l.37, 381t.). Nukentėjusiajam priteistina pusė jo prašomos neturtinės žalos. Likusioje dalyje iki 10000Lt civilinis ieškinys atmestinas.
Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys dėl A. B. gydymo išlaidų priteisimo iš jį sužalojusio M. B. tenkintinas visiškai, kadangi pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (b.l.47, 116-117, t.1).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str.-308str., teismas
N u s p r e n d ž i a :
M. B. pripažinti kaltą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138str.2d.8p. ir paskirti (2) dvejus metus laisvės atėmimo.
Bausmę M. B. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Remiantis LR BK 66str. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminą nuo 2011-02-11 iki 2011-08-12.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš M. B. 2107Lt (du tūkstančius vieną šimtą septynis litus) Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos, visiškai tenkinant Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį.
Priteisti iš M. B. 5000Lt (penkis tūkstančius litų) A. B., iš dalies tenkinant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje iki 10000Lt civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, lenktinį peilį, saugomą Šiaulių VPK, Šiaulių rajono PK Kuršėnų PN patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.
Teisėja Raimonda Andrulienė