Civilinė byla Nr. e2-668-943/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02254-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.1.2.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ prašymas palikti ieškovės T1 HOLDINGS LIMITED ieškinį dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, nenagrinėtu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T1 HOLDINGS LIMITED kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „WB21“ be teisinio pagrindo įgytą sumą, sudarančią 250 000 Eur, kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. spalio 22 d. ir sudarančiomis 5 411,50 Eur, t. y. viso 255 411,50 Eur; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „WB21“ su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Be to, atsakovė UAB „WB21“ prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismams.
3. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiu, kad tarp bylos šalių nėra sutartinių santykių, pateikė trečiojo suinteresuoto asmens AB banko „Citadele“ 2019 m. liepos 18 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovė, atlikdama ginčo pavedimus atsakovei, pavedimų paskirtyje įrašė nuorodą „REF ACCOUNT ID 1907800886“. Tai, atsakovės manymu, patvirtina sutartinius santykius tarp ieškovės ir atsakovės, nes atsakovo įmonių grupės mokėjimų sistemoje ieškovė yra atidariusi sąskaitą Nr. 1907800886. Be to, 2019 m. gegužės 13 d. rašte su priedais WB21 Pte Ltd. paaiškino ieškovės sąskaitos Nr. 1907800886 atidarymo aplinkybes ir patvirtino, kad ieškovę, WB21 Pte Ltd. ir susijusias WB21 grupės įmones, įskaitant atsakovę, sieja sutartiniai santykiai dėl mokėjimo paslaugų ir bitkoinų pirkimo pagal WB21 Pte. Ltd. paslaugų teikimo sąlygas, su kuriomis ieškovė sutiko, atidarydama sąskaitą Nr. 1907800886 WB21 Pte Ltd. ir į šią sąskaitą Nr. 1907800886 pervesdama ginčo sumą (250 000 Eur).
4. Atsakovės nuomone, ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams, nes šalys buvo susitarusios dėl ginčo sprendimo arbitraže ir teismuose Singapūre.
5. Ieškovė T1 HOLDINGS LIMITED prašė atmesti atsakovės UAB „WB21“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylos nutraukimo, kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad byloje yra pareikštas ieškinys dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Pažymėjo, kad ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovės įsitikinimu, R. W., atidarydamas sąskaitas WB21 Pte Ltd., veikė ne ieškovės vardu, o išimtinai savo asmeniniais interesais, turėdamas vienintelį tikslą – pasisavinti ieškovės saugomus pinigus, pervesdamas juos į įvairiose pasaulio vietose esančias sąskaitas. Tokią ieškovės poziciją patvirtina visi R. W. atžvilgiu atliekami tyrimai dėl sukčiavimo ir pinigų pasisavinimo, kurie kartu patvirtina ieškovės valios nebuvimą atidarant sąskaitas, bei atitinkamai R. W. veikimą ultra vires.
7. Nurodė, kad atsakovės kartu su prašymu pateikti įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo ir patikimumo, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovės prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu netenkino.
9. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais dokumentais (svetainės www.wb21.com sąlygomis), kurie, jos teigimu, patvirtina sutartinių santykių tarp bylos šalių buvimą bei susitarimo dėl ginčų sprendimo arbitraže ar teisme Singapūre egzistavimą, konstatavo, kad jie nesudaro pagrindo pritarti atsakovės argumentams, kadangi šių sąlygų nėra patvirtinusi kita sutarties šalis, t. y. ieškovė. Teismas pažymėjo, kad sutarties sudarymo faktą tarp šalių patvirtintų pats sutarties teksto, pasirašyto abiejų šalių pateikimas, tačiau tokia sutartis nepateikta, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymą.
II. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „WB21“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas, o byla nutraukta kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas, abejodamas atsakovės pateiktų dokumentų autentiškumu ar manydamas, kad jie turi trūkumų, privalėjo nustatyti terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti;
11.2. Atsakovės prašymas netenkintas neįvertinus kartu su prašymu pateiktų įrodymų turinio, kuris patvirtina tarp šalių egzistuojančius sutartinius santykius bei susitarimą ginčus spręsti arbitraže ir teismuose Singapūre.
2. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė T1 HOLDINGS LIMITED prašė atskirąjį skundą atmesti.
3. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad jos kartu su prašymu pateikti dokumentai yra autentiški, nes jie yra patvirtinti atsakovo atstovės advokatės parašu ir pateikti per Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) VBEP posistemę (EPP), nors byloje kilo klausimas ne dėl atsakovo atstovės teisės teikti dokumentus ir jų pateikimo tvarkos, bet dėl pačių teikiamų dokumentų ir atskirų elementų juose (parašų) originalumo;
13.2. Ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo sutartiniai santykiai, šių teiginių nepatvirtina atsakovės pateikti dokumentai, todėl prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu netenkintas pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti Lietuvos ir užsienio valstybėje registruotų subjektų ginčą. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas ne tik patikrina, ar teikiamas ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, keliamus tokiam procesiniam dokumentui kaip ieškinys (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau patikrina ir tai, ar nėra aplinkybių, dėl kurių teikiamą ieškinį būtų privaloma atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių aplinkybių ir yra ieškinio pateikimas laikantis teismingumo taisyklių, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą kyla iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų.
6. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė, užsienio valstybėje registruota įmonė, pareiškė ieškinį, grindžiamą nepagrįsto praturtėjimo teisiniu institutu, atsakovei, Lietuvoje įsteigtai ir Vilniaus mieste registruotą buveinę turinčiai įmonei, jos registruotos buveinės teritorijoje veikiančiam teismui, vadovaudamasi CPK 29 straipsniu, nustatančiu bendrąjį teritorinį teismingumą.
7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis), todėl jį priėmė nagrinėti. Atsakovė, nesutikdama su Lietuvos teismų jurisdikcija spręsti tarp šalių kilusius ginčus, nurodė, kad šalys buvo susitarusios ginčus spręsti arbitraže ir teismuose Singapūre bei prašė ieškinį palikti nenagrinėtu.
8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo konstatavęs, kad atsakovės kartu su prašymu pateikti įrodymai nepagrindžia egzistuojant šalių susitarimui tarp jų kilusius ginčus perduoti spręsti arbitraže ir teismuose Singapūre. Nesutikdamas su teismo išvadomis atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės įrodinėja tarp šalių egzistuojančius sutartinius santykius bei kvestionuoja teismo atsisakymą pripažinti, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina šalių sutartinių santykių egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundų argumentų, visų pirma nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymo netenkino ne dėl atsakovės pateiktų įrodymų trūkumų, jų pateikimo tvarkos ar taisyklių nesilaikymo (ką akcentuoja atsakovė atskirajame skunde), bet dėl to, kad jie, teismo vertinimu, nepatvirtino, jog egzistuoja šalių susitarimas perduoti ginčus spręsti arbitražui ir teismams Singapūre. Todėl skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad prašymo priedus į Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) VBEP posistemę (EPP) įkėlė atsakovo atstovė, turinti tam suteiktas teises ir įgaliojimus, plačiau nevertinami.
9. Atsakovė taip pat mano, kad skundžiama nutartis naikintina, nes teismas neįvertino atsakovės pateiktų įrodymų turinio, kuris patvirtina sutartinių santykių tarp šalių egzistavimą. Teismo jurisdikcija nagrinėti tam tikrą reikalavimą nustatoma atsižvelgiant į konkrečias teisės akte įtvirtintas faktinio pobūdžio aplinkybes, kurios užtikrina ryšio tarp teismo ir bylos egzistavimą (šiuo atveju atsakovo buveinės vieta yra teismo veiklos teritorijoje (CPK 29 straipsnis), suteikiantį teismui jurisdikciją nagrinėti bylą. Pažymėtina ir tai, kad nustatant, ar egzistuoja sąlygos, kurios lemia ginčo nagrinėjimą teisme ir kurių pagrindu teismas prisiima jurisdikciją arba jos atsisako, tampa aktualus kreipimosi į teismą pagrindas. Teismas dėl savo jurisdikcijos sprendžia pagal tai, koks yra pareikštas reikalavimas ir pagal tai, kokios faktinės aplinkybės egzistuoja ieškinio padavimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 35 punktas). Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė neigia sutartinių santykių tarp bylos šalių egzistavimą ir reikalavimą atsakovei kildina iš nepagrįsto praturtėjimo teisinio instituto, todėl teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, vadovaudamasis nurodytu ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku bei nenustatęs pagrindų, kurie leistų teigti esant šalių susitarimui perduoti tarp jų kilusius ginčus nagrinėti arbitražui ar kitos valstybės teismams, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį nagrinėti, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atitinkamo reikalavimo priskyrimas teismo arba arbitražo kompetencijai, esant šalių sudarytam galiojančiam susitarimui dėl ginčų sprendimo būdo, priklauso ne nuo proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumą, ar teismo byloje atliekamų procesinių veiksmų, o nuo tokio susitarimo turinio – kilus ginčui teismas privalo nustatyti, ar šalys aiškiai susitarė ir kokia yra tikroji šalių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos. Todėl spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi visų pirma išsiaiškinti, ar šalis sieja sutartiniai santykiai, ir jei tarp šalių sudaryta sutartis – ar šalys yra susitarusios dėl tarpusavio ginčų sprendimo būdo ir tvarkos. Šiuo atveju tokio klausimo nagrinėjimas neatsiejamai susijęs su byloje pareikštu reikalavimų, grindžiamų nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatomis, nagrinėjimu, todėl klausimas, ar šalis sieja sutartiniai santykiai, kas gali įtakoti ir teismo prisiimtos bylos jurisdikcijos klausimą, bus atliekamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, t. y. sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, tačiau neįtakoja teismo sprendimo dėl jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, remiantis ieškinio pateikimo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis.
11. Pažymėtina, kad teismas, vėlesnėse proceso stadijose nustatęs, kad kreipimosi į teismą metu nebuvo sąlygų, kurių pagrindu jis prisiėmė jurisdikciją, todėl jurisdikcija buvo prisiimta klaidingai, gali jos atsisakyti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškinys reiškiamas vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą atsakovei, kurios buveinės vieta yra Vilniaus mieste, ir neidentifikavęs tokio pobūdžio ginčo nagrinėjimo ne Lietuvos Respublikos teismuose galimybės, pagrįstai sprendė, kad turi jurisdikciją priimti ir nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
13. Atsakovės atskirojo skundo netenkinus, netenkinamas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Egidija Tamošiūnienė