Civilinė byla Nr. e2-13946-433/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05402-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.10.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.;
2.6.10.5.2.; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Anai Usačiovai,
dalyvaujant ieškovo atstovei Jolitai Bučienei,
atsakovo atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui UAB „TM Statyba“ dėl žalos atlyginimo
n u s t a t ė:
Ieškovo ieškinyje nurodoma, kad atsakovas 2019-10-02, vykdydamas žemės kasimo darbus adresu Žemoji g. 12C, Vilniuje, pažeidė ieškovui nuosavybės teise priklausančią 0,4 kV kabelių liniją tarp kabelių spintų KS-18237-L ir KS-18238. 2019-10-02 13 val. 58 min. buvo gautas avarinis iškvietimas dėl elektros kabelio linijos pažeidimo adresu Žemoji g. 12C, Vilniuje. Gavus minėtą pranešimą, į įvykio vietą nuvyko ieškovo operatyvinė brigada, kuri nustatė, kad atsakovo darbuotojai, vykdydami žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nutraukė kabelio liniją. Ieškovo darbuotojai 2019-10-02 atliko pažeisto kabelio atjungimo darbus. Šių darbų atlikimui buvo surašytas ieškovo 2019-11-06 Atliktų darbų aktas, pagal kurį atliktų darbų vertė sudaro 23,53 Eur (be PVM). Dėl kabelių linijos remonto darbų atlikimo ieškovas 2019-10-03 pateikė Paslaugų/darbų užsakymą Nr. EU-OTRTP-1908548 savo metiniam rangovui UAB „Žilinskis ir Co“ (toliau – Rangovas). Rangovas, vykdydamas ieškovo užsakymą, 2019-10-08 atliko pžeistos kabelių linijos remonto darbus ir pateikė ieškovui 2019-10-08 Atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-1908548, pagal kurį atliktų darbų kaina sudarė 669,59 Eur (be PVM). Taigi bendra ieškovui padaryta žala sudaro 693,12 Eur (be PVM). Ieškovo darbuotojams atvykus į įvykio vietą ir nustačius, kad kabelių liniją pažeidė atsakovo darbuotojai, buvo paprašyta surašyti paaiškinimą dėl jų atliekamų žemės kasimo darbų įvykio vietoje ir kabelių linijos pažeidimo. Atsakovo darbuotojai įvykio vietoje atsisakė surašyti paaiškinimus. Dėl šios priežasties ieškovas dėl paaiškinimų jau po įvykio pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kurio atstovas - vadovas Marek Smirnov 2019-11-06 užpildė Paaškinimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą Nr. 1518.ESO.E. Atsakovo atstovas paaiškinime nurodė, kad atsakovas vykdė žemės kasimo darbus adresu Žemoji g. 12C, Vilnius, ir pažeidė kabelių liniją. Taigi yra nustatytas neginčytinas faktas, kad kabelių liniją pažeidė atsakovas, vykdydamas žemės kasimo darbus. Be to, ieškovas jau po įvykio atsakovui išdavė 2019-10-03 Sutikimą Nr. 19LD-VI-1605 Leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, tikslu, kad nebūtų stabdomi tolimesni atsakovo darbai objekte. Ieškovas 2019-12-03 raštu Nr. 19KR-SD-11394 kreipėsi į atsakovą dėl 693,12 Eur žalos atlyginimo, nurodydamas, kad ieškovui žala kilo atsakovui vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, jam nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2019-12-03 raštą, 2019-12-09 raštu informavo, kad jis neprisiima kaltės dėl ieškovui kilusios žalos. Atsakovas nurodė, kad žemės darbų vykdymui adresu Žemoji g. 12C, Vilnius, buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijos skyriaus 2019-09-26 Leidimas kasti Nr. AK-2796/42/2019 (toliau – Leidimas), kuriame nebuvo nurodyta, kad darbų vykdymo zonoje yra kokie nors inžineriniai tinklai ar komunikacijos. Taip pat atsakovas nurodė, kad neva jo darbuotojas trumpuoju telefonu 1852 pranešė ieškovui apie numatomus vykdyti darbus, norėdamas išsikviesti atsakingą atstovą, tačiau ieškovas informavo, kad kasimo darbų vietoje kabelių nėra, todėl atstovas į vietą neatvyks. Ieškovas išanalizavo pateiktus atsakovo argumentus, patikrino informaciją ieškovo klientų užklausų sistemoje ir nepavykus rasti atsakovo nurodomo kreipimosi trumpuoju telefonu 1852, apie tai 2019-12-17 raštu Nr. 19KR-SD-11971 informavo atsakovą ir paprašė patiksinti datą, kada buvo skambinta ieškovui. Atsakovas 2020-01-03 raštu informavo ieškovą, iš kokio telefono numerio buvo skambinta ieškovui, tikslios datos ir laiko patikslinti negalėjo. Taip pat atsakovas pakartotinai paaiškino, kad Leidime nebuvo nurodyta, kad darbų vykdymo zonoje yra kokie nors inžineriniai tinklai ar komunikacijos, dėl kurių reikia kreiptis į jas eksploatuojančią įmonę ir pranešti apie numatomus žemės kasimo darbus ar kviesti atsakingą atstovą. Ieškovas, patikrinęs klientų užklausų sistemoje suvestus duomenis pagal atsakovo nurodytą informaciją, nenustatė, kad iki 2019-10-02 atsakovo atstovas B. M. būtų skambinęs iš savo telefono ieškovui trumpuoju numeriu 1852. Apie tai ieškovas informavo atsakovą 2020-01-14 raštu Nr. 20KR-SD-389, kuriame taip pat paaiškino, kad atsakovas nesilaikė Leidime nurodyto reikalavimo prieš darbų pradžią išsikviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas. Įvertinęs šias aplinkybes, ieškovas pakartotinai paprašė atsakovo atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2020-01-14 raštą, 2020-01-22 raštu paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės išduodamų rangovams leidimų žemės kasimo darbams vykdyti tvarką, motyvuodamas, jog būtent savivaldybė, patikrinusi numatomų darbų vietą, nurodo rangovams, su kokiomis tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis reikalingas išankstinis suderinimas. Atitinkamai rangovai šioms savivaldybės nurodytoms organizacijoms pateikia projektą suderinimui. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė Leidimo išdavimo dieną neturėjo duomenų apie žemės kasimo darbų vietoje esančius elektros tinklus, todėl į ieškovą dėl sutikimo vykdyti numatytus žemės kasimo darbus nesikreipė ir neprivalėjo kreiptis. Atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui padarytą žalą. Ieškovas, atsakydamas į atsakovo 2020-01-22 raštą, 2020-01-31 raštu Nr. 20KR-SD-1051 informavo, kad 0,4 kV kabelių linija MT1387-L500 tarp kabelių spintų KS-18237 ir KS-18238 buvo įrengta ir pradėta eksploatuoti bei įkelta į ieškovo geografinę informacinę sistemą (GIS) 2017 m. lapkričio mėn. Tais pačiais metais informacija apie šios naujos kabelių linijos įrengimą buvo pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Be to, duomenys apie šią kabelių liniją yra įkelti ir į viešai prieinamą REGIA žemėlapį (www.regia.lt). Ieškovas pakartotinai nurodė, kad atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą ieškovui dėl atsakovo kaltės, bei įspėjo, kad priešingu atveju ieškovas dėl žalos atlyginimo kreipsis į teismą. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo 2020-01-31 raštą, dar kartą paaiškino, kodėl, jo nuomone, atsakovas nėra atsakingas už ieškovui kilusią žalą, t. y. jo pozicija liko nepasikeitusi. Ieškovo reikalavimas atlyginti dėl kabelių linijos pažeidimo susidariusią žalą iš atsakovo turi būti vertinamas vadovaujantis deliktinės atsakomybės taikymo sąlygomis. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, detalizuojančią neteisėtų veiksmų turinį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju nuostoliai atsirado atsakovui nesilaikant teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių žemės kasimo darbų atlikimą, bei tokiu būdu pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju dėl atsiradusios žalos pažeidus kabelių liniją yra atsakingas atsakovas. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Pagal šio straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovas, vykdydamas žemės kasimo darbus, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių (iki 2020-01-01 galiojusi redakcija) (toliau – Apsaugos taisyklės) 11, 16.2 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau tekste – Reglamentas) 40.2, 40.3, 40.7, 73 punktų reikalavimus. Apsaugos taisyklių 11 punktas nustato, kad asmenys turi vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonose laikydamiesi Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių (Taisyklių priedo 7 punktas) ir Taisyklių reikalavimų bei laikytis teisėtų elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti saugias ir tinkamas elektros tinklų eksploatavimo sąlygas. Apsaugos taisyklių 16.2 punktas reglamentuoja, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus ir kt. Reglamento 40.2 punktas nustato pareigą statinio statybos vadovui iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą. Atitinkamai Reglamento 40.3 punktas nustato pareigą žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, o pagal Reglamento 40.7 punktą prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių apsaugos zonose privaloma suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų), valstybei priklausančių melioracijos statinių valdytojo atstovo nurodymus. Reglamento 73 punkte nustatyta, kad siekiant išvengti inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių gedimų, sugadinimų, apsaugoti dangas bei želdinius vykdant grunto kasimo ir kitus su tuo susijusius darbus, būtina laikytis jų saugos taisyklių. Atsakovo teiginiai, jog jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie žemės kasimo darbų vietoje esančius ieškovui priklausančius elektros tinklus yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Tai yra tik deklaratyvūs Atsakovo teiginiai, siekiant išvengti savo atsakomybės už ieškovui padarytą žalą. Atsakovas savo atsakomybę nepagrįstai siekia perkelti Vilniaus miesto savivaldybei, kuri neva nenurodė jam, kad darbų vykdymo zonoje yra kokie nors inžineriniai tinklai ar komunikacijos, nes tokių duomenų neva neturėjo. Ši Atsakovo pozicija yra nepagrįsta, o atsakovo pateikti argumentai šalių susirašinėjimo metu prieštaringi. Visų pirma, kaip jau minėta ieškinio 14 punkte, ieškovas duomenis apie naujai įrengtą kabelių liniją, kurią asakovas pažeidė vykdydamas žemės kasimo darbus, buvo pateikęs Vilniaus miesto savivaldybei dar 2017 metais. Tačiau net jei Vilniaus miesto savivaldybė neinformavo atsakovo apie ieškovo elektros tinklus, esančius žemės kasimo darbų vietoje, bet kuriuo atveju už savo tiesioginiais veiksmais padarytą žalą ieškovui yra atsakingas atsakovas. Atsakomybė už tinkamą projekto parengimą ir suderinimą su visais suinteresuotais asmenimis tenka projektuotojui (rangovui), o už raštiško elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo gavimą - statinio statybos vadovui, bet ne Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovas visiškai nepagrįstai savo 2020-01-22 rašte teigė, jog jis neturėjo pareigos kreiptis į ieškovą dėl sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, nes pačiame Leidime nebuvo nurodyta, kad darbų vykdymo zonoje yra kokie nors inžineriniai tinklai ar komunikacijos. Leidime buvo įrašytas ypatingas reikalavimas „prieš darbų pradžią išsikviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas“. Aplinkybė, kad parengtas projektas neatitiko visų teisės aktų reikalavimų, negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo jo tiesioginiais veiksmais padarytos turtinės žalos ieškovui. Duomenys apie ieškovo kabelių liniją, kurią pažeidė atsakovas, vykdydamas žemės kasimo darbus, yra patalpinti REGIA žemėlapyje, kurie yra viešai prieinami kiekvienam asmeniui (pridedamas išrašas iš REGIA žemėlapio). Atsakovas, būdamas šios srities profesionalas, turėjo galimybę ir privalėjo tinkamai įvertinti esamą situaciją, nustatyti esančius žemės kasimo vietoje inžinerinius tinklus ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į ieškovą dėl projekto suderinimo bei sutikimo atlikti žemės kasimo darbus gavimo. Atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo žinoti, kad žemės kasimo darbų vietoje yra įrengti ieškovo elektros tinklai, kelia pagrįstų abejonių. Trečia, pats atsakovas savo raštuose, adresuotuose ieškovui, netiesiogiai patvirtino aplinkybę, jog jam buvo žinoma, kad žemės kasimo vietoje yra įrengti ieškovui priklausantys elektros tinklai. Tai patvirtina atsakovo gynybinė pozicija, nurodyta jo 2019-12-09 rašte, kad neva atsakovo darbuotojas trumpuoju telefonu 1852 geranoriškai pranešė ieškovui apie numatomus vykdyti darbus ir norėjo iškviesti ieškovo atstovą. Ši atsakovo pozicija prieštarauja jo kitiems susirašinėjime nurodomiems argumentams, jog Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad žemės kasimo darbų vykdymo vietoje jokių elektros tinklų nėra, ir todėl atsakovas neturėjo pareigos dėl sutikimo kreiptis į ieškovą. Akivaizdu, kad jei atsakovas būtų nežinojęs apie esamus elektros tinklus, jis neteiktų tokių paaiškinimų, jog neva skambino ieškovui, norėdamas neaišku kokiu tikslu iškviesti ieškovo atstovą. Ieškovo klientų užklausų sistemoje (kreipinių duomenų bazėje, kurioje suvedama ir telefoninių pokalbių informacija) duomenų apie atsakovo nurodomą skambutį nėra. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis savo atsakomybę už neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą žalą nepagrįstai siekia perkelti jei ne Vilniaus miesto savivaldybei, tai ieškovui. Taigi atsakovas žemės kasimo darbus vykdė pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl savo neteisėtais veiksmai padarė žalą ieškovui, kurią privalo atlyginti. Statybos darbų atlikimas yra atsakovo verslas, todėl jam taikomi aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Viešai visiems prieinamuose inžinerinių tinklų registruose buvo pakankamai duomenų apie darbų vietos teritorijoje esančius elektros tinklus, todėl atliekami žemės kasimo darbai nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonose nustatytų reikalavimų yra tik atsakovo kaltė, o kabelių linijos pažeidimas yra tik jo veiksmų rezultatas. Civiliniuose santykiuose šalys dalyvauja ir savo teises įgyvendina, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Be kita ko, civiliniai santykiai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovo kaltės jam pažeidus kabelių liniją, ko pasekoje kilo žala ieškovui dėl pažeidimo šalinimo. Ieškovo patirtus nuostolius privalo atlyginti atsakovas, kaip tai reglamentuojama CK 6.263 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atitinkamai CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Reglamento 43 punktas nustato, kad už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti žalą už kabelių linijos pažeidimą yra pagrįstas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 693,12 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „TM Statyba“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, jog ginčo dėl fakto, kad 2019-10-02 atsakovas, vykdydamas žemės kasimo darbus adresu Žemoji g. 12C, Vilniuje, pažeidė ieškovui nuosavybės teise priklausančią 0,4 kV kabelių liniją tarp kabelių spintų KS-18237-L ir KS-18238 tarp šalių nėra ir šios aplinkybės atsakovas neneigia. Tačiau tam, kad atsakovui būtų galima taikyti civilinę deliktinę atsakomybę, būtina įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir kitas privalomas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – veiksmų neteisėtumą, kaltę, priežastinį ryšį tarp veiksmų neteisėtumo ir kilusios žalos. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas vykdė kasimo darbus, įgyvendindamas projektą dėl nuotekų ir vandentiekio įrengimo privačiame name, esančiame adresu Žemoji g. 12C, Vilnius, (toliau – Projektas), bei turėdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą 2019-09-26 Leidimą kasti Nr. AK-2796/42/2019 (toliau – Leidimas), kuriame be kita ko nurodyta prieš darbų pradžią iškviesti visas projekte nurodytas tinklus eksploatuojančias organizacijas. Ieškovas nurodo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad atsakovas prieš darbų pradžią neiškvietė ieškovo atstovų į statybvietę, kas neatitinka faktinės tikrovės. Atsakovas nurodo, kad prieš darbų pradžią jo darbuotojas B. M. skambino ieškovui bendruoju telefonu, tačiau jam buvo pasakyta, kad nurodytoje vietoje jokių ieškovui priklausančių elektros kabelių nėra ir ieškovo darbuotojai į nurodytą statybos objektą nevyks. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo turimų telefonų numerių (tame tarpe tel. Nr. 8-620-41908) sąskaitų už 2019 m. rugsėjo mėnesį išklotinė, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovui iš atsakovo nurodyto telefono Nr. 8-620-41908 buvo skambinta 2 kartus. Ir tai reiškia, kad labiau tikėtina, kad atsakovas, prieš pradėdamas darbus, skambino ieškovui, kaip ir nurodo savo raštuose, ir tai paneigia ieškovo teiginius, neva jų klientų informacinėje sistemoje jokio skambučio iš tel. Nr. 8-620-41908 ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuota. Nustačius, kad atsakovas skambino ieškovui prieš darbų pradžią, tikėtina ir kita Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Ieškovo atstovai atsisakė atvykti, motyvuodami, kad nurodytoje vietoje nėra jiems priklausančių elektros kabelių. Ieškinyje nurodyto Reglamento 40.2 punkto nuostatos dėl pareigos statinio statybos vadovui iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios, pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą, nenurodo pareigos teikti rašytinį pranešimą. Atsakovo verslas yra vandentiekio ir nuotekų sistemų kasimas ir pagal nusistovėjusią praktiką atsakovo darbų vadovai skambina požeminių komunikacijų atstovams, o ne rašo jiems rašytinius pranešimus. Ši aplinkybė patvirtinama tuo, kad iš nurodyto telefono numerio 2019 m. rugsėjo mėn. buvo skambinta taip pat ieškovui priklausančiai dujų avarinei tarnybai bei UAB „Vilniaus vandenys“.
Atsakovas įrodė, jog elgėsi tinkamai ir informavo ieškovą apie numatomus atlikti kasimo darbus, kaip tai nurodyta Leidime, ir kaip tai numato teisės aktai, kuriuos ieškinyje cituoja ieškovas. Prašant taikyti deliktinę atsakomybę ir norint pripažinti atsakovą kaltu, būtina taip pat įrodyti, kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Tačiau jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 4 d.). Kaip matyti iš pridedamo Projekto, ieškovas buvo informuotas apie tokio dokumento rengimą bei pats jį derino, todėl bet kokio pobūdžio ieškovo išvedžiojimai apie tai, kad Projektas neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra atmestini. Įrodžius, kad pareiga informuoti ieškovą, kaip vieną iš Projekte nurodytų organizacijų, buvo įgyvendinta, skambinant telefonu ir kviečiant ieškovo atstovą atvykti, eliminuojami ir bet kokio pobūdžio išvedžiojimai dėl atsakovo nerūpestingumo ar neapdairumo, o nustačius, kad ieškovo atstovai patys atsisakė atvykti ir netgi galimai nurodė klaidingą informaciją dėl kabelių nebuvimo statybvietėje, suponuoja pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės už padarytą žalą CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu. Priežastinio ryšio, kaip dar vienos privalomos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti, ieškovas net neįrodinėja, tuo tarpu CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo konkrečiu atveju pasitvirtinus atsakovo nurodomoms aplinkybėms, kad atsakovo atstovas iš tiesų skambino ieškovui ir kvietė atvykti, bet ieškovo atstovai neatvyko, būtų galima konstatuoti, kad žalos atsiradimą sąlygojo būtent paties ieškovo neveikimas ar netinkamas veikimas, ir tai eliminuoja priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo egzistavimą. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Civiliniame procese rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė ieškovas, todėl jam tenka procesinė pareiga pagrįsti atsakovui taikytinos materialinės atsakomybės sąlygų - veiksmų neteisėtumą, priežastinį ryšį ir kaltę - egzistavimą. Šiuo konkrečiu atveju paneigus ieškovo parodymus apie tai, kad jų klientų informacinėje sistemoje nėra užfiksuota jokių įrašų apie skambučius iš atsakovo nurodyto telefono numerio 8-620-41908, akivaizdu, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo elgesio laikytinos kaip neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimo šiuo konkrečiu atveju, ir todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškinio patenkinimui. Atmetus ieškinį, atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas UAB „TM Statyba“, 2019-10-02 vykdydamas žemės kasimo darbus adresu Žemoji g. 12C, Vilniuje, pažeidė ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausančią 0,4 kV kabelių liniją tarp kabelių spintų KS-18237-L ir KS-18238. Gavus pranešimą apie kabelių linijos pažeidimą, į įvykio vietą nuvyko ieškovo operatyvinė brigada ir atliko pažeisto kabelio atjungimo darbus. Šių darbų atlikimui 2019-11-06 buvo surašytas Atliktų darbų aktas, pagal kurį atliktų darbų vertė sudaro 23,53 Eur (be PVM). Ieškovas 2019-10-03 pateikė Paslaugų/darbų užsakymą Nr. EU-OTRTP-1908548 rangovui UAB „Žilinskis ir Co“ dėl pažeistos kalbelių linijos remonto darbų atlikimo. UAB „Žilinskis ir Co“, vykdydamas ieškovo užsakymą, 2019-10-08 atliko pažeistos kabelių linijos remonto darbus ir pateikė ieškovui 2019-10-08 Atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-1908548, pagal kurį atliktų darbų kaina sudaro 669,59 Eur (be PVM). Ieškovas jau po įvykio 2019-10-03 atsakovui išdavė Sutikimą Nr. 19LD-VI-1605 Leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimų atlyginti padarytą 693,12 Eur žalą, tačiau atsakovas atsisakė ieškovui sumokėti reikalaujamą sumą.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
LR CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
Svarbu pažymėti, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia (tarp kitko, be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto bei dydžio. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 693,12 Eur žalos atlyginimą motyvuodamas tuo, kad būtent atsakovas yra atsakinga už žalos padarymą, kadangi atsakovas, vykdydamas žemės kasimo darbus, pažeidė ieškovui nuosavybės teise priklausančią kabelių liniją, o žemės kasimo darbai buvo atliekami nesilaikant teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių žemės kasimo darbų atlikimą, ir tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas, kaip minėta, prašo ieškinį atmesti, teigdamas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas elgėsi netinkamai, neinformavo ieškovo apie atliekamus žemės kasimo darbus, darbus vykdė pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijos skyriaus 2019-09-26 Leidimą kasti Nr. AK-2796/42/2019, kuriame nubuvo nurodyta, kad darbų vykdymo zonoje yra kokie nors inžineriniai tinklai ar komunikacijos.
Kaip žinia, civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus – akivaizdu, jog ieškovas patyrė nuostolių dėl pažeistos kabelių linijos remonto. Šioje vietoje paminėtina, kad atsakovas neginčija atlygintinos žalos dydžio.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad atsakovas, 2019-10-02 vykdydamas žemės kasimo darbus adresu Žemoji g. 12 C, Vilniuje, pažeidė savo pareigą elgtis rūpestingai – t. y. taip, kad nepadarytų žalos ieškovui. Atsakovas, vykdydamas žemės kasimo darbus, pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių (iki 2020-01-01 galiojusi redakcija) (toliau – Apsaugos taisyklės) 11, 16.2 punkto, statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau tekste – Reglamentas) 40.2, 40.3, 40.7, 73 punktų reikalavimus. Apsaugos taisyklių 11 punktas nustato, kad asmenys turi vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonose laikydamiesi Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių (Taisyklių priedo 7 punktas) ir Taisyklių reikalavimų bei laikytis teisėtų elektros tinklus eksploatuojančių asmenų nurodymų, kuriais siekiama užtikrinti saugias ir tinkamas elektros tinklų eksploatavimo sąlygas. Apsaugos taisyklių 16.2 punktas reglamentuoja, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus ir kt. Reglamento 40.2 punktas nustato pareigą statinio statybos vadovui iškviesti žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkus (naudotojus, valdytojus) ar jų atstovus ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki darbų pradžios pranešdamas jiems tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą. Atitinkamai Reglamento 40.3 punktas nustato pareigą žemės darbų vykdymo vietoje pažymėti esamų požeminių inžinerinių statinių vietas ir imtis priemonių apsaugoti statinius, o pagal Reglamento 40.7 punktą prieš žemės darbų vykdymo pradžią veikiančių inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių apsaugos zonose privaloma suderinti su jų savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir įvykdyti elektros, šilumos tinklų, naftotiekio, dujotiekio, kitų inžinerinių tinklų savininkų (naudotojų), valstybei priklausančių melioracijos statinių valdytojo atstovo nurodymus. Reglamento 73 punkte nustatyta, kad siekiant išvengti inžinerinių tinklų ir kitų inžinerinių statinių gedimų, sugadinimų, apsaugoti dangas bei želdinius vykdant grunto kasimo ir kitus su tuo susijusius darbus, būtina laikytis jų saugos taisyklių. Nors atsakovas tvirtina, kad ieškovo atstovai buvo kviečiami atvykti į žemės kasimo darbų atlikimo vietą, tačiau atsisakė atvykti, teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai. Atsakovas tvirtina, jog aplinkybę, kad atsakovo atstovas 2019-10-02 skambino ieškovui ir kvietė atvykti jo darbuotojus į objektą Žemoji g. 12C, Vilniuje, kur buvo atliekami žemės kasimo darbai, patvirtina teismui pateikta UAB „Tele2“ detali informacija apie apmokestintas paslaugas (skambučių išklotinė) už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31. Tačiau jokių kategoriškų išvadų iš šio įrodymo teismas negali daryti, kadangi neaišku, ar 2019-10-02 apie 12:06 val. AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo skambinta būtent dėl žemės kasimo darbų vykdymo objekte Žemoji g. 12C,Vilnius, nes iš pateikto rašytinio įrodymo galima nustatyti tik pokalbio trukmę, bet ne jo turinį.
Be to, teismas atkreipia dėmesį į nenuoseklią atsakovo pozicija dėl būtinumo gauti iš ieškovo leidimą žemės kasimo darbams objekte atlikti ir kviesti ieškovo darbuotojus į statybos objektą. Ieškovui pareiškus atsakovui pretenziją atlyginti padarytą žalą, pradinėje susirašinėjimo stadijoje atsakovas tvirtino, kad jokių raštiškų leidimų kasimo darbams atlikti iš ieškovo jam nebuvo reikalinga. Vėliau, atsakovas pakeitė savo poziciją, ir pradėjo tvirtinti, kad ieškovo darbuotojai buvo kviečiami atvykti į žemės kasimo darbų vykdymo vietą, tačiau ieškovo darbuotojai patys atsisakė atvykti į objektą nurodydami, jog žemės kasimo darbų atlikimo vietoje nėra jokių jiems priklausančių tinklų.
Apklaustas teismo posėdžio metų liudytojas B. M., kuris 2019 m. dirbo pas atsakovą darbų vykdytojų, ir turėjo organizuoti ir prižiūrėti atliekamus statybos darbus objekte, patvirtino, kad žemės kasimo vykdymo vietoje adresu Žemoji g. 12C, Vilniuje, matė stovinčią elektros kabelių spintą, tačiau nežinojo iš kurios pusės į tą spintą ateina požeminis elektros kabelis, todėl žemės kasimo darbai buvo tęsiami. Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad statybos darbų atlikimas yra atsakovo verslas, todėl atsakovui, kaip savo srities specialistui, taikytini aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Iš to teismas daro išvadą, kad atsakovas, atlikdamas žemės kasimo darbus nepranešęs apie tai ieškovui ir negavęs leidimo tokiems darbams vykdyti, pasielgė neapdairiai, nerūpestingai, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė žala, t. y pažeista jam nuosavybės teise priklausanti elektros kabelių linija.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinas 693,12 Eur dydžio žalos atlyginimas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai).
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (693,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. vasario 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 16,00 Eur žyminis mokestis.
Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo jam nepriteisiamos.
Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 EUR, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „TM Statyba“ juridinio asmens kodas 302795080, ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 693,12 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt trys eurai 12 ct) žalos atlyginimo, 6 (šeši) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 693,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,00 Eur (šešiolika eurų) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas