Administracinė byla Nr. eAS-199-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00110-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. N. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. N. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. N. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje į naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. N. D., atstovaujamo advokato Andriejaus Melkovo, skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Andriejui Melkovui 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 5 straipsnių, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis. Dėl įpareigojimo viešojo administravimo subjektui atlikti veiksmus į teismą pareiškėjas gali kreiptis tada, kai tarp jo ir atitinkamo viešojo administravimo subjekto yra kilęs ginčas dėl prašomų veiksmų neatlikimo, netinkamo atlikimo ar vilkinimo juos atlikti.

Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešime Nr. 20-S-100153(12.25) nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. Taip pat buvo nurodyta, jog sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo iki 2017 m. gruodžio 27 d. Nepateikus dokumentų (nurodytų pranešime) iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir šio leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodė skunde, jog atsakovui teikė 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 24 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. rašte nurodytus dokumentus, tačiau dokumentai nebuvo priimti ir nebuvo įformintas sprendimas. Pateiktus dokumentus 2017 m. gruodžio 18 d. raštu buvo atsisakyta priimti, kadangi dokumentų pateikimas paštu nenumatytas teisės aktuose. Pareiškėjas manė, jog atsakovas 2017 m. lapkričio 24 d. neteisėtai atsisakė priimti iš pareiškėjo dokumentus leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo įforminimui. Atsakovas galutinio įforminto sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui iki šiol nepriėmė.

Tačiau atsakovas 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 20-SP9-104(12.23) dėl pareiškėjo grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką, kuriuo buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Nigerijos Respubliką iki 2017 m. gruodžio 6 d. Minėtas sprendimas apskųstas teismui (administracinė byla Nr. eI-1321-423/2018), kuris 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi priimtas ir taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo „Dėl grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką“ Nr. 20-SP9-104 (12.23) galiojimas.

Teismas vadovavosi Įstatymo 26 ir 34 straipsnių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 106, 108, 114 punktų nuostatomis.

Teismui buvo akivaizdu, kad šiuo atveju pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašymas nebuvo atmestas jį išnagrinėjus iš esmės, o buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų pagal Aprašo nuostatas. Tokie atsakovo veiksmai teismo vertinti kaip vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio veiksmų, kuriais atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į pateiktų dokumentų trūkumus. Atsakovas iki šiol nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

Teismas taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 12 dalimi bei 20 straipsnio 2 dalies 10 punktu užsieniečių skundai dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat skundai dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo patenka į apygardos administracinio teismo kompetenciją. Įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundas dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus. Iš paminėtų teisės aktų nuostatų matyti, jog gali būti skundžiami tik priimti sprendimai, kurie sukelia asmenims tiesiogines teisines pasekmes.

Pareiškėjas skundžia atsakovo veiksmų teisėtumą, kuriuo pareiškėjui nebuvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, leidimas nebuvo panaikintas ar pakeistas. Nors ir negalima teigti, kad tokie atsakovo veiksmai iš viso jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, nes tai neužkerta kelio tinkamai, laikantis Aprašo nuostatų, kreiptis į atsakovą dar kartą arba ginčyti galutinį priimtą sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus ar vykdyti nustatytą įpareigojimą (šiuo atveju – atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ar pakeisti leidimą), negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju terminas dokumentams pateikti baigėsi 2017 m. gruodžio 27 d., todėl atsakovas pasibaigus šiam terminui kaip ir nurodė 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte spręs šio leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą iš naujo Įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Skundą atsisakius priimti, grąžintinas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad jo prašymas pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje jau buvo iš esmės išnagrinėtas ir dėl to priimtas teigiamas sprendimas. Todėl teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašymas nebuvo atmestas jį išnagrinėjus iš esmės, o buvo nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė reikiamų dokumentų pagal Aprašo nuostatas, nepagrįstas. Pareiškėjo skundas yra pateiktas ne dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje prašymo, o dėl atsakovo veiksmų, kurie pasireiškė atsisakymu priimti iš D. N. D. dokumentus leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo įforminimui, vengimu šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą, vengimu įforminti leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra atsiradęs dėl prašymo priėmimo (nepriėmimo) būdo, dėl sprendimo nepriėmimo, reikalavimo pateikti tokius dokumentus, kurių nenumato Įstatymas. Tokį ginčą neįmanoma išspręsti kitaip nei per teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad kilusios teisinės pasekmės jau pasireiškė 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu dėl D. N. D. grąžinimo į Nigerijos  Federacinę Respubliką. Nesant leidimo gyventi Lietuvoje pareiškėjas privalo išvykti iš Lietuvos, išvykimui pareiškėjas turi išleisti lėšas kelionei, bandymams vėl atvykti į Lietuvą pareiškėjas turi išleisti lėšas ir pastangas.

Sprendžiant, ar tarp pareiškėjo ir atsakovo yra ginčas, atkreiptinas dėmesys, kad: atsakovo keliami reikalavimai leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo įforminimui nenumatyti Įstatyme; atsakovo keliami reikalavimai yra numatyti tik Aprašo 135, 138.4, 157 punktuose, dėl kurių neteisėtumo yra keliamas klausimas šioje byloje; ginčijamų atsakovo keliamų reikalavimų (būti Lietuvos Respublikoje teisėtai, pateikti galiojantį leidimą laikinai gyventi) neįmanoma patenkinti. Todėl ir atsirado ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl prašymo priėmimo (nepriėmimo) būdo, dėl sprendimo nepriėmimo, reikalavimo pateikti tokius dokumentus, kurių nenumato Įstatymas, ir vengimo įforminti leidimo gyventi pakeitimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. N. D. skundą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje į naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti pareiškėjo skundą grindė tuo, jog atsakovas iki šiol nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Teismas konstatavo, kad nors ir negalima teigti, jog pareiškėjo skundžiami atsakovo veiksmai iš viso jokių teisinių pasekmių nesukuria, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, nes tai neužkerta kelio tinkamai kreiptis į atsakovą dar kartą arba ginčyti galutinį priimtą sprendimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu pateikė jam adresuotą 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimą Nr. 20-S-100153(12.25), kuriame buvo nurodyta, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 29 d. Taip pat buvo nurodyta, jog sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi galioja 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo iki 2017 m. gruodžio 27 d. Nepateikus dokumentų (nurodytų pranešime) iki nurodytos datos, sprendimas netenka galios ir šio leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimas nagrinėjamas iš naujo Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis kreipėsi į teismą, kadangi atsakovas nepriima atitinkamo sprendimo ir neįformina leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui teiktame 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešime Nr. 20-S-100153(12.25) buvo nurodyta, kad kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo jis, be kita ko, privalo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikti galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Taigi iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius atsisako priimti pareiškėjo teikiamus dokumentus ir įforminti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas nepateikia galiojančio leidimo laikinai gyventi, tačiau pareiškėjas tokio galiojančio leidimo nebeturi. Taigi šiuo atveju pareiškėjas iš esmės siekia iškelti bylą dėl atsisakymo atlikti veiksmus, kadangi atsakovo keliamų procedūrinių reikalavimų leidimui įforminti jam nėra įmanoma realiai įvykdyti. Be to, pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 20-SP9-104(12.23) dėl pareiškėjo grąžinimo į Nigerijos Federacinę Respubliką, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Nigerijos Respubliką iki 2017 m. gruodžio 6 d. (administracinė byla Nr. eI-1321-423/2018).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymas priimti dokumentus ir įforminti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra galutinis ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. N. D. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo D. N. D. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.