Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-525-2013].docx
Bylos nr.: 2-525/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"PRIE MALŪNO" statybos aikštelė 125313388 Ieškovas
SENOVĖ 120503540 trečiasis asmuo
Bankrutuojanti "Statybų topas" 126359538 trečiasis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
Bylos dėl materialinės atsakomybės
dėl žalos, atsiradusios dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo, atlyginimo
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Materialinė atsakomybė:
Darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydžio nustatymas ir jos atlyginimo (išieškojimo) tvarka
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas ir apskundimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi

                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-525/2013

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 110.2

                                                                                                                                                           (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. M. (P. M.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą civilinėje byloje Nr. 2-640-280/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Prie malūno“ statybos aikštelės ieškinį nurodytam atsakovui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys statybos – remonto uždaroji akcinė bendrovė „Senovė“ ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Statybų topas“,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Prie malūno“ statybos aikštelė kreipėsi su ieškiniu atsakovui P. M. dėl 301 686,89 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Panevėžio apygardos teismas 2012-06-12 nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 302 000 Lt sumos atsakovo P. M. turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį ir pinigines lėšas), išskyrus 1500 Lt per mėnesį gaunamas pajamas, reikalingas atsakovui pragyventi, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti jį ar kitaip apsunkinti, bloginti jo vertę, tačiau nedraudžiant areštuotu turtu naudotis, o dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui apribotas disponavimas turtu (4, 20 b. l.).

Atsakovas P. M. kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti 2012-06-12 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 302 000 Lt iki 288 793,85 Lt bei įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, sumokant į teismo depozitinę sąskaitą 77 550 Lt arba pateikiant nurodytos sumos banko garantiją (7-10 b. l.). Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu ir taikomos ieškinio reikalavimams užtikrinti, todėl, dublike sumažinus prašomą priteisti žalos dydį, turėtų būti sumažinamas ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Atsakovo teigimu, dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto (buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini); parduotuvės su rūsiu (duomenys neskelbtini); buto (duomenys neskelbtini); 1/36 dalies parkingo, pažymėto G-1, (duomenys neskelbtini); garažo Nr. (duomenys neskelbtini), GB „Motoras“, esančio (duomenys neskelbtini).; buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)) disponavimo apribojimo 2012-06-12 apygardos teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsakovas negali išnuomoti minėto turto, išskyrus šeimos poreikiams naudojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl to jis patiria 77550 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 17550 Lt patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), eksploatavimo išlaidos, 60000 Lt - buto (duomenys neskelbtini), nuoma, apskaičiuota pagal vidutinę tokio buto nuomos rinkos kainą. Atsakovo nuomone, nuostolių atlyginimo užtikrinimas būtinas ir dėl ieškovo turtinės padėties, kadangi ieškovo veikla yra nuostolinga (2010 metais ieškovas patyrė 57 881 Lt nuostolių, o finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 m. ieškovas nėra pateikęs), pas ieškovą dirba tik du darbuotojai. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi pakeitė atsakovo P. M. 2012-06-12 nutartimi areštuoto turto (nekilnojamojo, kilnojamojo, piniginių lėšų) mastą ir areštavo 289 000 Lt sumos turto, išskyrus 1500 Lt per mėnesį gaunamas pajamas, reikalingas atsakovui pragyventi, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, nedraudžiant turtu naudotis; netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (65 b. l.). 

Nurodė, kad apygardos teismo 2012-06-12 nutartimi uždrausta areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip jį apsunkinti, bloginti jo vertę, tačiau atsakovui leidžiama areštuotu turtu naudotis, tarp jo ir jį nuomoti bei gauti pajamų, todėl nepagrįstas atsakovo prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovas P. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą per nustatytą terminą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą - sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą  77550 Lt arba pateikti šios sumos banko garantiją (66-67 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             

1) Nepagrįsta teismo išvada, jog 2012-06-12 nutartimi areštuotą turtą galima nuomoti ir gauti iš jo pajamų. Turto arešto aktų registre nurodytas draudimas disponuoti nekilnojamuoju turtu, kadangi Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau - TAARĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta disponavimo nuostata apima ir turto nuomą, todėl, negalėdamas nuomoti jam priklausančio nekilnojamojo turto, patiria nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

2) Teismo nutartis priimta neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neteisingai aiškinamos materialinės teisės normos. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas negali turto nuomoti, kadangi apygardos teismo 2012-06-12 nutartimi uždrausta turtą apsunkinti, o turto nuoma teismų praktikoje traktuojama kaip esminis daikto apsunkinimas.

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2012-10-08 apygardos teismo nutartį (74-78 b. l.). Nurodo, kad nors pagal TAARĮ 2 straipsnio 7 dalį turto disponavimas apima ir draudimą turtą nuomoti, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria nuostolius; atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nekilnojamąjį turtą įsigijo komerciniams tikslams, nepagrįsta rašytiniais įrodymais (pateikta tik viena abstraktaus turinio 2010-09-01 nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo, jo sutuoktinės ir UAB „Senovė“; nepateiktos PVM sąskaitos – faktūros bei mokėjimų už nuomos paslaugas kopijos; nėra duomenų, kad atsakovas nuo gautų pajamų mokėjo mokesčius valstybei). Ieškovo teigimu, abejonių dėl 2010-09-01 nuomos sutarties sudarymo kelia ir tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė yra įkeitę UAB „Senovė“ tą patį nuomojamą nekilnojamąjį turtą, kad nuomos sutartyje nėra jos galiojimo termino, o UAB „Senovė“ restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatytas nuomos sutarties įgyvendinimas. Ieškovo nuomone, nors atsakovas nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto arešto negali  nuomoti buto Vilniuje, tačiau nepateikė nuomos sutarties ar jos pagrindu išrašytų PVM sąskaitų – faktūra, o galimus nuostolius grindžia, remdamasis tik vidutinėmis nuomos rinkos vertėmis, t. y. prielaidomis. Be to, 2012-10-29 Panevėžio apygardos teismo sprendimu iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai ir dėl to atsakovo prašymas taip pat neturėtų būti tenkintinas. 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę šalies prašymu pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. CPK nedetalizuoja šio instituto taikymo sąlygų; ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 apžvalga Nr. AC-34-2 (Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrųjų klausimų);„Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m. ).

Civilinio proceso įstatyme yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį.

Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalį skolininko turto areštas, jei teismo nutartyje dėl arešto nenurodyta kitaip, apima draudimą disponuoti turtu, o pagal TAARĮ 2 straipsnio 7 dalį turto disponavimo teisės apribojimas – tai priverstinis laikinas apribojimas teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

Bylos duomenimis, 2012-06-12 teismo nutartimi areštavus atsakovo nekilnojamąjį turtą, 2012-06-19 turto arešto akto pažymėjime nurodytas turto arešto būdas – apribotas disponavimas. Taigi nurodytas apribojimas apima ir areštuoto turto nuomos draudimą (TAARĮ 2 str. 7 d.). Nors apygardos teismas neteisingai nurodė, kad, esant apribotam areštuoto turto disponavimui, atsakovas gali nuomoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą skundžiamą teismo nutarties dalį.  

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad negali išnuomoti turto ir iš jo gauti pajamų, tačiau nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria realiai prognozuojamus nuostolius (CPK 12 str., 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pateikta 2010-09-10 nuomos sutartis (sudaryta su UAB „Senovė“) buvo nutraukta, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kad atsakovas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuomojo kitą nekilnojamąjį turtą, aprašytą 2012-06-20 antstolio turto aprašuose (14-17 b. l.), ir iš to gavo pajamų; tarp jų: sudarytų nuomos (ar preliminarių) sutarčių, dokumentų, kad iš nuomos paslaugų gautos pajamos yra deklaruojamos ir mokami mokesčiai valstybei, ar kitų įrodymų, kad laikinosios apsaugos priemonės sukliudė gauti apelianto nurodomų pajamų iš nekilnojamojo turto.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo teises asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs tikėtinus nuostolius, kurių užtikrinimui ieškovas turėtų būti įpareigojamas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo nurodytą sumą arba pateikti minėtos sumos banko garantiją. Juolab kad, LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2012-10-29 sprendimu iš dalies patenkintas aukščiau nurodytas ieškovo ieškinys.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kolegijos nutartis neužkerta galimybės atsakovui pakartotinai motyvuotai prašyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų atsiradimo tikimybę bei preliminarų dydį pagrindus įrodymais, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovo atlyginimo nuostolių, patirtų dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str., 147 str. 3 d.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

          Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį.

 

 

Teisėjai

Audronė Jarackaitė

 

 

 

Nijolė Piškinaitė

 

 

 

Alvydas Poškus

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • CPK 675 str. Skolininko turto areštas