Administracinė byla Nr. eA-2764-624/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03780-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. D. (H. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal H. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas H. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 189 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir Ministerija, ir atsakovas) tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo tikslas – darbas uždarojoje akcinėje bendrovėje
(toliau – ir UAB) „Alnersta“ (toliau – ir Bendrovė) automobilio vairuotoju. Bendrovė tvarkė dokumentus, kad pareiškėjui būtų išduotas leidimas dirbti ir šis leidimas buvo išduotas. Bendrovės pateikti dokumentai patvirtina aplinkybes dėl pareiškėjo įdarbinimo bei apgyvendinimo.
3. Pažymėjo, kad Bendrovė yra veikianti įmonė, turi net keletą darbuotojų, iš jų – ir užsienietį. Kai pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, Bendrovės direktorius raštu kreipėsi į Ambasadą, prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą.
4. Pareiškėjas teigė, kad jo pateikti dokumentai Ambasadai pagrindžia, jog pareiškėją numatoma įdarbinti, o papildomi reikalavimai asmeniui dėl buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo įrodinėjimo negali būti pertekliniai ir nepagrįstai ar neproporcingai ribojantys, suvaržantys jo teises, šiuo atveju – pareiškėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir dirbti. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitiko Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtinto Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
5. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.
6. Nurodė, kad konsulas nustatė, jog Bendrovė, nors ir deklaravo, kad turi keturis darbuotojus, tačiau jiems darbo užmokesčio nemokėjo. Konsului nebuvo pateikti šios įmonės veiklą pagrindžiantys dokumentai bei poreikis pareiškėją įdarbinti vairuotoju. Konsului taip pat nepateikti jokie dokumentai apie pareiškėjo ryšius su buvimo valstybe – šeimos narius, nekilnojamojo turto turėjimą ir pan. Pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl Šengeno vizos gavimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ambasadas, deklaruodamas vykimo tikslą – profesionalus sportininkas, tačiau jam buvo atsisakyta vizas išduoti, kadangi pareiškėjas nepagrindė vykimo į ES tikslo ir buvimo sąlygų.
7. Atsakovas pažymėjo, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 29 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. lapkričio 21 d. Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – darbas, kviečiantis asmuo – Bendrovė. Skundžiamu Sprendimu Ambasada atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
10. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Vizų kodekso nuostatas), pažymėjo, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Pareiškėjas neginčijo fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl teismas vertino, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
11. Teismas nurodė, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją iš ES šalių ambasadų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Prašyme kaip pagrindinį kelionės tikslą pareiškėjas nurodė, kad vyksta į Lietuvą dirbti, jame taip pat nurodė šiuos duomenis: dabartinė profesinė veikla – vairuotojas, kviečiantis asmuo – Bendrovė, adresas (duomenys neskelbtini). Tačiau Bendrovė registruota bute (duomenys neskelbtini), o įmonės faktinė veiklos vieta nurodoma bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), t. y. Bendrovės direktoriaus bute, šis adresas nurodomas ir kaip pareiškėjo darbo vieta. Teismas pabrėžė, kad vien ši aplinkybė nesudarytų pagrindo atsisakyti išduoti vizą aptariamu teisiniu pagrindu, tačiau konsulas nustatė ir daugiau sprendžiamo klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių – Bendrovė deklaruoja turinti keturis darbuotojus, tačiau oficialus deklaruotas darbo užmokestis lygus 0 Eur. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų apie jo ryšius su buvimo valstybe. Pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl Šengeno vizos gavimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ambasadas, deklaruodamas kitokį vykimo tikslą – profesionalus sportininkas, tačiau jam buvo atsisakyta vizas išduoti, kadangi jis nepagrindė vykimo į ES tikslo ir buvimo sąlygų.
12. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad į bylą pateikti įrodymai kelia abejonių dėl pareiškėjo įdarbinimo ir darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio mokėjimo, pareiškėjas (nei jį ketinantis į darbą priimti darbdavys) nei konsului, nei teismui nepateikė šias konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų, todėl, teismo vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą pareiškėjo prašomos vizos neišdavimą. Be to, teismui pateiktame skunde pareiškėjas nenurodė, kad Ambasadai buvo pateikęs kokius nors dokumentus, patvirtinančius, kad jis Lietuvoje turės tinkamą gyvenamąjį plotą (pvz. viešbučio rezervaciją, būsto nuomos sutartį, nekilnojamojo turto savininko sutikimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo ir pan.), kelionės atgalinį bilietą ar užsakymo patvirtinimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nei Ambasadai, nei teismui nepagrindė teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, kas ir sudarė rimtą pagrindą abejoti dėl pareiškėjo deklaruojamo nacionalinės vizos gavimo tikslo. Ambasada, neviršydama savo diskrecijos ribų, pagrįstai pareiškėjo atvejui pritaikė minėtą atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neišduoti šios vizos pareiškėjui.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą, į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Bendrovę, bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjas visus būtinus dokumentus (pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu
Nr. 1V-899/V-330 patvirtintą vizos išdavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas)) buvo pateikęs prašydamas išduoti jam nacionalinę daugkartinę vizą. Kiti dokumentai turi būti laikomi papildomais ir juos turi įvardyti įstaiga, kuri nagrinėja prašymą dėl vizos išdavimo. Be atsakovo pranešimo pareiškėjas negalėjo numanyti, kokių papildomų dokumentų gali prireikti. Pareiškėjas negavo prašymo pateikti papildomus dokumentus, atvykti į pokalbį nebuvo pakviestas, t. y. neturėjo objektyvios galimybės pateikti dokumentų, kurių reikėjo pareigūnui, kad prašymas būtų pagrįstas.
14.2. Argumentas, kad užsienietis, kuris nebuvo informuotas, kad kilo poreikis pateikti papildomus, Aprašo 78 punkto nenurodytus, dokumentus, turi juos savarankiškai pateikti, prieštarauja protingumo principui. Kita vertus, pareiškėjas ketino įsidirbinti Bendrovėje ir jam nėra prieinami ir žinomi duomenys apie kitus darbuotojus, įmonės mokamus mokesčius ar užmokesčius, taip pat pareiškėjas nedisponavo šiuos duomenis patvirtinančiais rašytiniais įrodymais.
14.3. Nei atsakovas, nei teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kadangi pareiškėjui nebuvo sudaryta tokia galimybė.
14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Bendrovę, kuri galėjo pateikti paaiškinimus bei dokumentus dėl pareiškėjo įdarbinimo. Nors Bendrovė ir nebuvo įtraukta į procesą, tačiau pareiškėjo advokatui pateikė jos išmokėtų išmokų deklaraciją, Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį. Šie dokumentai paneigia teiginius, kad darbuotojams nebuvo mokamos lėšos. Atsakovo ir konsulinės įstaigos surinkti duomenys buvo neteisingi. Konsulinė įstaiga vadovavosi ne oficialiais Lietuvos Respublikos įstaigų, o nemokamos sistemos duomenimis, kuri nėra sertifikuota rinkti, kaupti ar sisteminti aktualius įmonių duomenis, juolab apie sumokėtus mokesčius ar išmokėtus darbo užmokesčius. Konsulas, esant abejonių, turėjo kreiptis į pareiškėją, kviesti jį pokalbiui, prašyti papildomų dokumentų.
14.5. Pareiškėjas nesutinka, kad Ambasadai jis nebuvo pateikęs dokumentų, patvirtinančių, kad jis Lietuvoje turės tinkamą gyvenamąjį plotą. Atsakovo buvo prašyta pateikti pareiškėjo bylos duomenis. Bendrovės teiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodytas pareiškėjo apgyvendinimo vietos adresas. Ambasada tarpininkavimo raštą yra gavusi, vadinasi, ir duomenis apie pareiškėjo gyvenamųjų patalpų adresą. Be to, šis tarpininkavimo raštas buvo pateiktas ir su pareiškėjo skundu pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta suteikti daugkartinę nacionalinę vizą konstatavus, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Ambasada tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą Sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šia išvada nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nepatikimais duomenimis, neįvertino (netinkamai įvertino) visų pateiktų dokumentų, taip pat be pagrindo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė Bendrovės.
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
18. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
19. Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
20. Taigi nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Tačiau ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 str. 2 d.) ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr. 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; kt.).
21. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytam pareiškėjo prašyme, t. y. darbas Lietuvos Respublikos įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo pareiškimą, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingume buvimas / nebuvimas.
22. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė pareiškėjo atstovui pateikė jos išmokėtų išmokų deklaraciją, Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį. Šių dokumentų, pareiškėjo teigimu, anksčiau nebuvo galimybės pateikti, nes Bendrovė nebuvo įtraukta į bylą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas (jo atstovas) gavo minėtus dokumentus, nors Bendrovė ir nėra įtraukta į nagrinėjamą bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra (nebuvo) pagrindo įtraukti Bendrovę į nagrinėjamą bylą, kadangi ginčas susijęs ne su Bendrovė, o su pareiškėjo teisėmis.
23. Savo ruožtu pasisakant dėl pareiškėjo pateiktų naujų duomenų pažymėtina, kad, pagal Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų V skirsnį ,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga patikrina pateiktus dokumentus ir šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Vadovaujantis šia prašymų nagrinėjimo tvarka, skundžiamo Ambasados Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas tik pareiškėjo kartu su prašymu išduoti vizą pateiktų dokumentų kontekste. Todėl pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, kurie nebuvo pateikti Ambasadai kartu su prašymu išduoti vizą, negali būti vertinami, sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021). Be to, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.), ko nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti.
24. Aptardama pareiškėjo argumentus dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, nes atsakovas jų nereikalavo, teisėjų kolegija pažymi, kad konsuliniai pareigūnai Aprašu (jo 79 punktu) nėra tiesiogiai įpareigoti reikalauti papildomų dokumentų ar kviesti pokalbio asmenį, pageidaujantį gauti vizą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2409-552/2021). Būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Šių teiginių kontekste vertinamas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl to, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti (negalėjo gauti įrodymų) dėl Bendrovės faktiškai vykdytos veiklos, mokamų atlyginimų ir (ar) mokesčių). Be to, kaip šioje byloje patvirtina patys pareiškėjo pateikti įrodymai, jis aktualius duomenis galėjo gauti.
25. Pareiškėjas taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Bendrovės teiktame tarpininkavimo rašte nurodytas pareiškėjo apgyvendinimo vietos adresas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą dokumentą, pažymi, kad tarpininkavimo rašte buvo nurodytas pareiškėjo apgyvendinimo adresas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šią informaciją (pvz., viešbučio rezervaciją ar kitus įrodymus).
26. Susipažinus su bylos medžiaga sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog konsuliniam pareigūnui pakako duomenų Sprendimui priimti, taip pat kad jis turėjo pagrindą suabejoti pareiškėjo pareiškimų patikimumu. Pirmiausiai abejonių kilo dėl Bendrovės adreso, kuri registruota bute, (duomenys neskelbtini), o Bendrovės faktinė veikos vieta deklaruota jos direktoriaus bute. Nors ši aplinkybė nebuvo lemiama, priimant Sprendimą, tačiau dėl jos pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepasisakė, nors, kaip matyti iš apeliaciniame skunde pateiktų naujų įrodymų, buvo kreipęsis į Bendrovę. Be to, buvo nustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į kitas šalis dėl vizos gavimo (vykimo tikslu nurodydamas profesionalų sportą), tačiau jam buvo atsisakyta išduoti vizas. Taip pat, kaip minėta, pareiškėjas Ambasadai neišsklaidė abejonių dėl Bendrovės mokamo (deklaruojamo) darbo užmokesčio, taip pat abejonių dėl jo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų apie jo ryšius su buvimo valstybe. Šių aplinkybių visuma ir sudarė pagrįstą pagrindą konsuliniam pareigūnui suabejoti pareiškėjo pareiškimo patikimumu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė motyvuotų ir įrodymais pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti šios išvados teisėtumu.
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo H. D. (H. D.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan