Civilinė byla Nr. e2-532-254/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00290-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7;

 (S)

2.1.3.3.1; 2.6.2.1; 3.1.18.6; 3.1.7.6

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant K. R., V. L.,

dalyvaujant ieškovams G. G. ir I. G., jų atstovui advokatui J. S.,

atsakovui V. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo, tretieji asmenys A. J., notarai R. K., M. L., A. B., R. M., E. G..

Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovai kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė:

        1) sumažinti ieškovams skaičiuojamus delspinigius pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną bei delspinigių reikalavimui taikyti ieškinio senatį (patikslinta reikalavimo formuluotė 2020 m. vasario 17 d. pareiškimu, reg. Nr. DOK-5239);

        2) pripažinti negaliojančiais ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduotus 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai;

        3) priteisti ieškovams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2016-12-23 Kauno r. 1-ajame notaro biure buvo patvirtinta ieškovų ir atsakovo sudaryta paskolos ir novacijos sutartis, kuria ieškovams atsakovas paskolino 110 000 Eur sumą, kurią ieškovai įsipareigojo grąžinti iki 2017-07-23. Sutarties 4.3 punkte buvo įtvirtintos netesybos, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovai įsipareigojo mokėti 0,5 procento delspinigius nuo negrąžintos paskolos dalies, kas sudaro net 550 Eur per dieną. Ši prievolė buvo užtikrina taip pat ir maksimaliąja hipoteka 198 000 Eur sumai, pagal kurią buvo įkeistas ieškovams nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 416/2158 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai negrąžino šios paskolos, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal notaro M. L. 2019-01-09 išduotą vykdomąjį įrašą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš antstolio pateikto rašto (priedas Nr. 3), pagal šią vykdomąją bylą iš ieškovų bendra išieškoma suma sudaro 110 268,78 Eur pagrindinės skolos bei 321 523, 97 Eur delspinigių ir palūkanų, t. y. priskaičiuoti delspinigiai ir netesybos pagrindinę skolą viršija beveik tris kartus.

        Ieškovai su atsakovu 2017-11-27 Kauno miesto 16-ame notaro biure sudarė dar vieną paskolos sutartį (priedas Nr. 4), pagal kurią iki 2018-02-27 pasiskolino 30 000 Eur. Sutarties 2.6. p. buvo įtvirtintos netesybos, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovai įsipareigojo mokėti 0,5 procento delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos, kas sudaro net 150 Eur per dieną. Ši prievolė buvo užtikrina ir maksimaliąja hipoteka 60 000 Eur sumai, pagal kurią buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovai šios paskolos negrąžino, todėl pagal notarės R. K. 2019-01-08 išduotą vykdomąjį įrašą (priedas Nr. 5) priverstinis skolos išieškojimas vykdomas vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš antstolio pateiktos rašto (žr. priedas Nr. 3), bendra išieškoma suma sudaro 30 095,80 Eur pagrindinės skolos bei 53 784,25 Eur delspinigių ir palūkanų. Netesybos ir palūkanos viršija pagrindinę skolą.

        Ieškovai su atsakovu 2018-01-19 Kauno miesto 16-ame notaro biure sudarė dar vieną paskolos sutartį  (priedas Nr. 6), pagal kurią iki 2018-07-19 pasiskolino 148 000 Eur. Sutarties 2.6. p. buvo įtvirtintos netesybos, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovai įsipareigojo mokėti 0,5 procento delspinigius nuo negrąžintos paskolos dalies, kas sudaro net 740 Eur per dieną. Ši prievolė buvo užtikrina ir maksimaliąja hipoteka 296 000 Eur sumai, pagal kurią buvo įkeistas ieškovams jungtinės nuosavybės teise priklausantis: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai; pastaba (tvora t1, kiemo aikštelė b1, b2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 16-ame notaro biure 2018-05-04 buvo patvirtintas ieškovų ir atsakovo susitarimas (priedas Nr. 9), kuriuo pagrindu buvo pakeista 2018-01-19 sudaryta paskolos sutartis. Šiuo susitarimu buvo nustatyta, kad ieškovai papildomai pasiskolina dar 56 000 Eur ir bendra skola pagal 2018-01-19 pakeistą sutartį nuo 148 00 Eur padidėjo iki 204 000 Eur, kurią ieškovai įsipareigojo grąžinti iki 2018-07-19. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas maksimaliąja hipoteka 408 000 Eur sumai, taip pat paliktos galioti 0,5 procentų netesybos, kurios per dieną sudaro net 1020 Eur. Ieškovai šios pasiskolintos sumos laiku negrąžino, todėl pagal notarės R. K. 2019-01-08 išduotą vykdomąjį įrašą (priedas Nr. 10) privertinis skolos išieškojimas vykdomas  vykdomoje byloje  Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš antstolio pateikto rašto (priedas Nr. 3), bendra išieškoma suma sudaro 204 325,42 Eur pagrindinės skolos bei 221 116, 44 Eur netesybų bei palūkanų, kurių dydis viršiją pagrindinę skolą.

        2018-02-14 Kauno miesto 16-ame notaro biure buvo patvirtinta ketvirtoji šalių sudaryta paskolos sutartis (priedas Nr. 7), pagal kurią iki 2018-08-14 ieškovai pasiskolino 39 200 Eur. Sutarties 2.6. p. buvo įtvirtintos netesybos, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną ieškovai įsipareigojo mokėti 0,5 procento delspinigius nuo negrąžintos paskolos dalies, kas sudaro net 196 Eur per dieną. Ši prievolė buvo užtikrina ir maksimaliąja hipoteka 78 400 Eur sumai, pagal kurią buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai šios paskolos taip pat negrąžino, todėl pagal 2019-01-08 notarės R. K. išduotą vykdomąjį įrašą (priedas Nr. 8) priverstinis skolos išieškojimas vykdomas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš antstolio pateikto rašto (žr. priedas Nr. 3), bendra išieškoma suma sudaro 39 314,20 Eur pagrindinės skolos bei 36 649,32 Eur delspinigių ir palūkanų.

        Ieškovai prašė atkreipti dėmesį į tai, kad visose paskolos sutartyse nurodytas teiginys, jog sutartys yra neatlygintinės – nereikia ieškovams mokėti pelno palūkanų – neteisingas. Tokią sąlygą įtvirtinti reikalavo atsakovas, siekdamas nuslėpti, jog neturėdamas licencijos neteisėtai vykdo sistemingą pinigų skolinimo veiklą, kuri neša pelną. Paaiškintina, kad pelno palūkanos už pinigų skolinimą sutartyse nurodytam terminui būdavo paslepiamos pačioje paskolos sumoje, neperduodant visos pinigų sumos.  Kad atsakovas pelną gaudavo realiai skolindamas mažiau, nei nurodyta sutartyje, patvirtina ir pačios sutarties turinys, kai paskola perduodama grynais pinigais. Ieškovų nuomone, atsakovas verčiasi pinigų skolinimu sistemingai – versliškai ir tai yra jo neteisėta veikla. Šį faktą patvirtina tai, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos antstolių kontorose yra pradėta virš 100 vykdomųjų bylų įvairiose antstolių kontorose, kuriose išieškotoju yra būtent atsakovas.         Ieškovai dėl sunkios finansinės padėties nesugebėjo tinkamai vykdyti paskolos sutarčių, kurių įvykdymas buvo užtikrintas  jiems  priklausančio turto hipoteka. Atsakovas,  puikiai žinodamas, kad ieškovų finansinė padėtis yra sudėtinga, o įkeisto turto ieškovai prarasti nenori, pradėjo ieškovams grasinti įkeisto turto netekimu ir išieškojimo inicijavimu. Atsakovas ieškovams nurodė, jog jeigu jie nori išsaugoti įkeistą turtą ir išvengti išieškojimo inicijavimo, privalo susimokėti. Ieškovai, pasiduodami atsakovo nuolatiniam spaudimui bei manipuliavimui ieškovų įkeistu turtu, buvo palaužti ir ieškovas sutiko susimokėti, išrašydamas atsakovui vekselius.

        Ieškovas ir atsakovas 2018 m. birželio 8 d. susitikimo metu pareikalavo susimokėti 10 000 Eur, išrašant paprastajį vekselį (priedas Nr. 11), už atsakovo geranorišką požiūrį į ieškovų vėluojamas įvykdyti prievoles. Šio vekselio pagrindu 2018-09-18 notaras M. L. išdavė vykdomąjį įrašą (priedas Nr. 12), pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas supratęs, jog ieškovais gali lengvai manipuliuoti bei pasipelnyti, 2018-07-24 ieškovui ir atsakovui susitikus, ieškovas buvo priverstas išrašyti net du vekselius. Vienas vekselis buvo išrašytas 10 200 Eur sumai (priedas Nr. 13), o kitas - 5 500 Eur sumai (priedas Nr. 14). Ieškovo išrašyto vekselio 10 200 Eur sumai pagrindu 2018-09-18 notarė R. M. išdavė vykdomąjį įrašą (priedas Nr. 15), pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Kito 5 500 Eur sumai išrašyto vekselio pagrindu 2018-10-05 notarė R. M. išdavė vykdomąjį įrašą (priedas Nr. 16), pagal kurį užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašius aukščiau paminėtus vekselius, atsakovo spaudimas nesumažėjo, o grasinimai nesiliovė ir ieškovui ir atsakovui 2018-07-27 susitikus, ieškovas buvo priverstas vėl išrašyti du paprastuosius vekselius 13 000 Eur (priedas Nr. 17) ir 30 600 Eur (priedas Nr. 18) sumoms. 2018­-10-12 išrašytų vekselių pagrindu notarė išdavė vykdomuosius įrašus (priedas Nr. 19, 20), pagal kuriuos užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

        Ieškovai laiko, kad 2016-12-23, 2017-11-27, 2018-01-19 (pakeitimas 2018-05-04) bei 2018-02-14 sudarytose paskolos sutartyse yra įtvirtintos neabejotinai neprotingos ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 str.) pažeidžiančios netesybos. Pagal 2016-12-23 paskolos sutartį priskaičiuotos netesybos siekia 321 523, 97 Eur, t.  y. pagrindinę skolą, kuri yra 110 000 Eur, viršija net 211 523, 97 Eur. Pagal 2017-11-27 paskolos sutartį priskaičiuotos netesybos yra 53 784, 25 Eur, t. y. pagrindinę skolą, kuri yra 30 000 Eur, viršija 23 784,25 Eur. Pagal 2018-02-14 paskolos sutartį priskaičiuotos netesybos siekia 36 649, 32, t. y. už pagrindinę skolą, kuri yra 39 200 Eur, yra mažesnės tik 2550, 68 Eur. Pagal 2018-01-19 (pakeitimas 2018-05-04) sudarytą paskolos sutartį priskaičiuotos netesybos siekia 221 116, 44 Eur, t. y. pagrindinę skolą, kuri yra 204 000 Eur, viršija 17 116,44 Eur. Atsakovas, reikalaudamas keletą kartų pagrindines skolas viršijančių netesybų, dėl netinkamo prievolės įvykdymo nuostolių apskritai nepatyrė, o jei ir patyrė, tai jie yra nepalyginamai mažesni nei tie, kurių atlyginimo netesybų forma atsakovas reikalauja. Visų sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas maksimaliosiomis hipotekomis, kurių sumos net dvigubai viršijo pagrindines skolas. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog sudarytomis sutartimis kreditoriaus (atsakovo) interesų bei teisių apsauga buvo pakankamai užtikrinta, o nustatyti 0,5 procentų delspinigių yra pertekliniai ir sąlygoja atsakovo pasipelnijimą. Ieškovai atskirai neprašo panaikinti notarų išduotų vykdomųjų įrašų, kadangi šių įrašų panaikinimas (pakeitimas) yra neišvengiama ieškovų reikalavimo dėl netesybų sumažinimo ir atsakovo reikalavimo nepagrįstumo konstatavimo pasekmė. Atsakovo reikalavimui dėl delspinigių turi būti taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovai teismo ir prašo taikyti.

        Ieškovai mano, kad ieškovo išduoti vekseliai turėtų teismo būti pripažinti negaliojančiais, kadangi jie buvo išduoti prieš jo valią, šiuos visiškai jam nenaudingus sandorius ieškovas sudarė paveiktas ekonominio ir psichologinio spaudimo. Atsakovo veiksmai, kuriais buvo siekiama priversti ieškovą išrašyti vekselius, yra neteisėti, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti susimoketi už išieškojimo neinicijavimą. Svarbu paminėti, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybės lemia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vekselio abstraktumas nėra ir negali būti absoliutus, o pats vekselis negali atsirasti be teisinio pagrindo. 

        Ieškovų nuomone, paskolos sutartyse įtvirtintos netesybos yra neprotingai didelės ir sudaro atsakovui pagrindą nepagrįstai pasipelnyti. Ieškovų nuomone, atsakovas paskolas teikė kaip verslininkas, sandorius sudarydamas su ieškovais, kurių versliškumo atsakovas neįrodė, todėl jie laikytini vartotojais, nes skolinosi privataus namo (duomenys neskelbtini) statybai – šeimos poreikių tenkinimui. Jo statybos nebeigė dėl finansinių sunkumų. Kadangi suteiktos paskolos buvo užtikrintos hipoteka, sutartyse buvo numatytos neprotingai didelės netesybos, todėl sutarčių nuostatos, kad jos neatlygintinės, nepaneigia galimybės trijų paskolos sutarčių atžvilgiu taikyti Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai prievolių nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, nes atsakovas gavo naudą iš paskolos sutarčių. 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutarties 110.000,00 Eur sumai šio įstatymo nuostatos negali būti taikomas todėl, kad įstatymas dar negaliojo. Nors ir nustačius, kad pinigai pagal šią paskolą buvo panaudoti namai (duomenys neskelbtini) statybai, tačiau šie namai pastatyti ant ieškovams priklausančios žemės. Tačiau net ir laikant, kad ši paskola buvo sudaryta tarp verslininkų (ieškovas yra statybininkas, ieškovė – buhalterė), netesybų sumažinimas pagal teisminę praktiką yra taip pat numatytas (LAT 2018-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. E3k-3-138-684/2018).

        Ieškovai kategoriškai neigė atsakovo užimtą poziciją, jog patys pasiūlė sutartyje įtraukti paskolos davėjui mokami 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kaip patvirtinančią jų nuostatą nurodė atsakovo 2017-11-23 el. laišką, kurio priedas buvo paskolos sutarties tekstas su ginčijamais delspinigiais. Dėl atsakovo argumentų, kad delspinigiai apskaičiuotini įvertinus maksimalios hipitekos sumą, ieškovų atstovas paaiškino, kad ši aplinkybė visai nereikšminga, nes maksimalioji hipoteka susijusi su nuotolių atlyginimo suma, kuriuos reikia įrodyti. Atsakovai neįrodė jokių nuostolių. Paskolas ieškovai turėjo grąžinti 2018  m. viduryje, po to atsakovas dar skolino pagal vekselius, todėl turėjo pinigų jo nurodomomis reikmėms. Neturtinę žalą nustato įstatymas, tačiau ir ją reikią įrodyti, be to ji priteisiama tik įstatymo nustaytu atveju.      

        Dėl šalių elgesio po paskolos sutarčių pasirašymo, ieškovų atstovas paaiškino, kad šalys bendravo el. laiškais, atsakovas sutiko net neskaičiuoti delspinigių už tam tikrą laiką, tačiau 2019 m. pateikdamas antstoliui vykdomuosius įrašus apie tai atsakovas net neužsiminė. Vertinanat kodėl taip ilgai ieškovai negrąžino atsakovui paskolų, pažymėjo, kad ieškovas 2019-03-08 teikė prašymą atsakovui ir prašė leisti refinansuoti paskolą - sutikti antriniam įkeitimui, kuomet ieškovas surado kreditorių, tačiau atsakovas neatsakė. Taip pat prašė nukelti skolos mokėjimo terminą, tačiau atsakovas jau 2019 m. sausio mėn. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, todėl dėl blogos kredito istorijos ieškovas negavo paskolos ir negalėjo padengti skolos atsakovui.

        Ieškovai ieškinyje prašį taikyti ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl netesybų išieškojimo, tačiau jame nenurodė jokių argumentų šiam reikalaimui pagrįsti. Atsakovo atstovas baigiamojoje kalboje nurodė, kad tokio reikalavimo teisė yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje, o atsakovas pradėdamas priverstinį išieškojimą nepagrašė delspinigius išieškoti tik už šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taip pat neįvertino, kad buvo raštiškai sutikęs neskaičiuoti delspingių pagal vieną ių sutarčių.  

       Dėl vekselių panaikinimo  ieškovai nurodė, kad pinigų pagal vekselius ieškovai negavo, net ir pagal trečiojo asmens E. G. išrašytą vekselš, kurį reikia laikyti niekiniu, nes ji pripažino gavusi tik 5000 Eur iš atsakovo. Ieškovas buvo verčiamas išrašyti vekselius, kad atsakovas nepradėtų priverstinio išieškojimo ir jo nenukreiptų į įkeistą turtą. Nei viename vekselyje nėra atžymos, kad pinigus gavo, todėl labiau tikėtina, kad jų negavo. Nėra logikos, kad prisiskolinusiam ieškovui atsakovas dar būtų skolinęs pinigus. Atsakovas nepaaiškino pinigų perdavimo aplinkybių – kokiomis kupiūromis pinigus perdavė, nepateikė sąskaitos išrašo, kad pinigus turėjo, notarė nematė, kaip pinigai buvo perduoti. Jeigu vekseliai kaip paskolos rašteliai, tai jie pagal Vartojimo kredito įstatymą yra negaliojantys.   ­ 

        Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 23 d. paskolos ir novacijos sutarties EUR 110.000,00 sumai sąlygos buvo tokios:

”4. Šalys susitaria dėl tokių paskolos suteikimo sąlygų:

4.1.                      Paskolos Sutartis yra neatlygintinė, tai yra už naudojimąsi paskolos suma palūkanos nemokamos.

4.2.                      Paskolos gražinimo terminas gali būti pratęstas Šalių susitarimu.

4.3.                      Laiku negrąžinus paskolos sumos paskolos davėjui mokami 0,5 (nulio ir penkių dešimtųjų) procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Paskolos gavėjas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę nuo pirmosios vėlavimo sumokėti sutartą įmoką dienos, nuo šios dienos už negrąžintą sumą jam skaičiuojami sutartyje numatyti delspinigiai. Šalys pareiškė, kad delspinigių dydą prievolės užtikrinimui pasiūlė paskolos gavėjas, delspinigių dydis paskolos davėjo laikomas esmine šios Sutarties sąlyga. Sutartimi nustatyti delspinigiai yra teisingi ir protingi. Paskolos davėjas su paskolos gavėjo pasiūlytais delspinigiais sutinka.

4.4.                        Paskolos gavėjas privalo gražinti visa paskolos suma paskolos davėjui iki 2017 m. liepos 23 d., sumokant ją paskolos davėjui grynais pinigais arba į atskirai paskolos davėjo raštu nurodytą sąskaitą iki paskutinės termino dienos“.

              Vertindamas šias sutarties sąlygas, atsakovas ieškovų ieškinį laiko nesąžiningu ir nepagrįstu, nes patys ieškovai atsakovui pasiūlė delspinigių dydį prievolės užtikrinimui, kurią dabar ginčija. Ieškovams notaras ir atsakovas pareiškė ir išaiškino, kad delspinigių dydis paskolos davėjo laikomas esmine šios Sutarties sąlyga, o tai reiškia, kad į paskolos sutartį neįtraukus ieškovų pasiūlytos 4.3. punkte numatytos sąlygos, atsakovas šios paskolos sutarties nebūtų sutikęs sudaryti. Todėl ieškiniu ginčydami šią esminę sutarties sąlygą ieškovai apgavo, suklaidino atsakovą, o jo sutuoktinė A. J. nebūtų davusi žodinio sutikimo paskolą sudaryti, jeigu sutartyje nebūtų šių sąlygų. Kadangi delspinigių dydį pasiūlė patys ieškovai ir šios aplinkybės neginčija, tai nustatyti delspinigiai yra teisingi ir protingi. 2019-12-23 paskolos ir novacijos sutarties 14 punkte nurodyta, jog "Paskolos gavėjas pareiškia ir patvirtina, kad jis atidžiai peržiūrėjo sąlygas, visos sutarties sąlygos ir aplinkybės jam yra aiškios ir suprantamos. Paskolos gavėjui buvo sudarytos galimybės pateikti savo pasiūlymus ir pataisymus, jis šiomis sąlygomis pasinaudojo." Todėl ieškovams buvo suprantamos sutarties sąlygos, kurias dabar nepagrįstai ginčija ir jų ieškinio teiginiai, jog 2019-12-23 paskolos ir novacijos sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės, yra nesąžiningi.

        Atsakovui V. J. 2018-10-11 atsakyme "Informacijos pateikimas dėl papildomų lėšų pasiskolinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo" į V. J. 2018-09-27 skolininkui G. G. pateiktus klausimus ieškovai rašė, jog jo mėnesinės pajamos yra "keturi ir daugiau tūkstančiai eurų", o "Žmonos pajamos Sodrinęs pajamos 504, nuomos pajamios 3600" eurų, jog pagal išduotus vekslius "kol kas nieko nesu sumokėjas", jog Prašome pasiskolinti šimtą dvidešimt tūkstančių eurų. Prašome atidėti paskolintas pinigines lėšas iki 2019-02-28.", jog "Su V. J. atsiskaitysime gaudami paskolą iš banko, o jei joks bankas nesuteiks paskolos parduosiu turimą nekilnojamą turtą." Tokiu būdu ieškovai tyčia apgaule reikalavo G. G. skolinti papildomas pinigų sumas jo statybų bei nekilnojamojo turto įrengimo, nuomos projektams už G. G. išduodamus vekselius bei vilkino atsakovo V. J. prašymų pateikimą notarams išduoti vykdomuosius įrašus bei prašymų pateikimą anstoliams išieškojimų vykdymui. Ieškovo G. G. 2018-10-11 atsakyme "Informacijos pateikimas dėl papildomų lėšų pasiskolinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo" į V. J. 2018-09-27 skolininkui G. G. pateiktus klausimus išdėstytas prašymas "Prašome pasiskolinti šimtą dvidešimt tūkstančių eurų. Prašome atidėti paskolintas pinigines lėšas iki 2019-02-28." neginčijamai patvirtina faktą, jog ieškovas ir jo sutuoktinė 2018-10-11 abu toliau iš atsakovo prašė paskolinti jiems abiems dar 210 000 eurų, nors jie nebuvo įvykdę nė vienos anksčiau žadėtos įvykdyti prievolės nei pagal paskolų sutartis, nei pagal ieškovo atsakovui išduotus vekselius. Šis faktas paneigia ieškovų ieškinio teiginius, jog atsakovas ieškovams darė psichologinį ar ekonominį spaudimą, ar "reikalavo susimokėti". Ieškovo 2017-09-21 prašymas atsakovui atidėti 110 000,00 Eur skolinio reikalavimo įvykdymą iki 2017-10-23, įsipareigojimas už pradelstą laikotarpį nuo 2017-07-23 iki 2017-10-23 sumokėti 6.569,00 delspinigių, patvirtina faktą, kad ieškovas atsakovui už pradelstą laikotarpį nuo 2017-07-23 iki 2017-10-23 žadėjo sumokėti 6.569,00 Eur delspinigių, tačiau atsakovą apgavo, delspinigių nesumokėjo. 2017-09-21 ieškovo prašymas atsakovui iki 2017-10- 25 20.000,00 Eur grąžinimą pagal 2017-05-25 vekselį taip pat patvirtina nuolatinį ieškovo G. G. didelių pinigų sumų skolinimąsi, didelę jo kaip verslininko patirtį skolinantis pinigus, todėl yra preziumuotina, kad ieškovas yra savo ūkinės - finansinės veiklos profesionalas ir pajėgus prisiimti savo veiksmų ar neveikimo riziką. Tas pat pasakytina ir apie ieškovę I. G., kuri yra buhalterė keliose įmonėse, todėl turėjo patirties ieškovą konsultuoti bei suprato delspinigių dydžių išraiškas sumomis. Todėl nuo 2017-07-23 iki 2017-10-23 G. G. apskaičiuota sumokėtina 6.569,00 Eur delspinigių suma yra nemažintina.

         Negrąžinus paskolos sumos ieškovas atsakovo atžvilgiu toliau atliko aktyvius veiksmus, kuriais siekė suklaidinti bei suklaidino kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto - atsakovui delspinigių nemokėjo, o uždirbamas ar papildomai iš atsakovo tariamai greitesniam paskolų grąžinimui pagal ieškovo atsakovui išduotus vekselius pasiskolintas pinigų sumas toliau naudojo nesąžiningam ieškovų praturtėjimui iš nekilnojamojo turto objektų,  adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (kirpyklos), butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomos atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens A. J. sąskaita. Ieškovas piktybiškai atsakovui ilgą laiką melavo, jog tik vis daugiau pinigų paskolindamas ieškovo projektams atsakovas galės greičiau atgauti jau anksčiau suteiktas paskolas - tame tarpe ir iki 2017-07-23 negrąžintą paskolą bei sutartyje numatytus delspinigius. Ieškovo 2019-11-28 teismo posėdžio dieną į bylą pateiktas 2018-01-03 susitarimas patvirtina aplinkybę apie G. G. nesąžiningumą, nes iki 2018-01-23 ieškovas negrąžino 110 000,00 Eur paskolos ir nesumokėjo paskolos sutartyje numatytų delspinigių (atsakovas sutiko atidėti EUR 1 10.000.00 paskolos grąžinimą iki 2018-01-23, bet nesutiko nereikalauti delspinigių). 2016-12-06 susitarimas tarp V. J. ir G. G., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybes, jog ieškovai turėjo labai daug laiko ir galimybę nuo 2016-12-06 iki 2016-12-23 paskolos ir novacijos sutarties sandorio aptarti ir suderinti buto (duomenys neskelbtini) 2016-12-23 įkeitimo bei paskolos ir novacijos sutarties sąlygas, siūlyti kitokio dydžio netesybas, todėl netesybos yra protingos, sąžiningos, teisingos, nemažintinos.

          Ieškovo G. G. atsakovui V. J. išduoti 2016-10-17 vekselis, 8.800,00 Eur sumai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2016-12-06 vekselis, 12.240,00 Eur sumai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina aplinkybes, jog ieškovas iš atsakovo nuolat ilgą laiką skolinosi pinigines lėšas ir išduodavo vekselius, turėjo patirties skolinantis pinigines lėšas savo statybų ir nekilnojamojo turto plėtros bei vystymo verslui, todėl netesybos yra protingos, sąžiningos, teisingos, nemažintinos, o ieškovų reikalavimas vekselius pripažinti negaliojančiais, neva, dėl psichologinio ar ekonominio atsakovo spaudimo yra nepagrįstas. Paskolos gavėjai turėjo daug patirties ilgą laiką skolindamiesi pinigus ir įvairiems paskolų davėjams įkeitinėdami ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamajj namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius- kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jie žinojo ir turėjo žinoti jų nuolat siūlomo delspinigių dydžio protingumą bei teisingumą esamomis aplinkybėmis. Paskolos gavėjai anksčiau sudarytoje 2016-04-20 paskolos sutartyje, patvirtintoje Kauno m. 16-ojo notaro biuro notarės R. K., notarinio reg. Nr.: (duomenys neskelbtini), 2.6. punkte patvirtino, kad 0,5 (penkių dešimtųjų) procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną jų manymu yra protingi ir teisingi. Delspinigių dydį prievolės užtikrinimui pasiūlė paskolos gavėjas. Paskolos davėjas su paskolos gavėjo pasiūlytais delspinigiais sutinka. Šios paskolos sutarties 2.7. punkte patvirtino, kad Paskolos gavėjas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę nuo pirmosios vėlavimo sumokėt sutartą įmoką dienos, nuo šios dienos už negrąžintą Paskolos sumą Paskolos gavėjui skaičiuojami Sutartyje numatyti delspinigiai. Ieškovai taip pat neginčijo ir ankstesnėje 2016-04-20 paskolos sutartyje 2.6. punkte patvirtintų 0,5 (penkių dešimtųjų) procentų dydžio delspinigių nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir laikė juos protingais ir teisingais. Šią delspinigių normą taip pat buvo pasiūlę ieškovai, o atsakovas sutikęs. Todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais - rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio reikalavimais, pranašesne ieškovų asmens vidine būkle konkrečioje situacijoje, juos individualizuojančiomis savybėmis, jų amžiumi, geru išsimokslinimu ir skolinimosi įgūdžiais, praktiniais skaičiavimo įgūdžiais, veiklos pobūdžiu, jos ypatybėmis, ieškovų verslo patirtimi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo mažinti konsekutyviniais veiksmais ir kitose paskolų sutartyse ieškovų atsakovui pasiūlytų delspiningių dydžio.

2018-01-19 paskolos sutarties 2.6. punkte paskolos gavėjai patvirtino, kad 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną jų manymu yra protingi ir teisingi. Delspinigių dydį prievolės užtikrinimui pasiūlė taip pat paskolos gavėjai, o paskolos davėjas sutiko. Šalys susitarė, kad paskolos gavėjai šios sutarties punkto dėl delspinigių dydžio neginčys LR Civilinio kodekso 6.258 str. 3 dalies pagrindu. Paskolos gavėjams buvo žinoma aplinkybė, jog paskolos davėjas nebūtų sudaręs šios paskolos sutarties, jei žinotų, jog paskolos gavėjai šios sutarties punktą dėl delspinigių dydžio ginčys LR Civilinio kodekso 6.258 str. 3 dalies pagrindu. Sutartyje abieją šalių susitarimu numatytas delspinigių dydis yra abieją šalių laikomas minimaliais kreditoriaus nuostoliais ir teisme abiejų šalių susitarimu nebus ginčijamas. Ieškovai ir neginčija 2018-01-19 paskolos sutarties 2.6. punkto, todėl delspinigiai nemažintini.

2018-02-14 paskolos sutarties 39.200,00 Eur sumai  ir 2017-11-27 paskolos sutarties 30.000,00 Eur sumai 2.5,  2.6., 6.7 punktų nuostatos, kaip ir 2018-01-19 bei ankstenių paskolos sutarčių yra tapačios. 2017-11-27 paskolos sutartis jau buvo septintas sandoris iš eilės nuo 2016-04-20 paskolos sutarties, todėl ieškovai nuo 2016-04-20 paskolos sutarties iki 2017-11-27 paskolos sutarties sudarymo turėjo 20 mėnesių laiko pateikti savo pasiūlymus ir pataisymus, suprasti delspinigių dydį, delspinigius sumokėti.

            Ieškovai A. J. ir V. J. liko skolingi: 383.200,00 Eur skolos pagal paskolų sutartis, 69.300,00 Eur pagal išduotus vekselius bei vieną laiduotą vekselį; 268,78 Eur, 95,80 Eur, 325,42 Eur, 114,20 Eur už vykdomųjų įrašų išdavimą - iš viso 804,20 Eur ir ieškinyje nurodytas netesybas. Ieškovai atsakovui V. J. ir A. J. trukdė investuoti negrąžinamas lėšas į įvairų nekilnojamąjį turtą, tuo atsakovui V. J., A. J. iki 2019-12-10 apskaičiuotą 116.309,00 Eur turtinę žalą. Bendra neturtinė ieškovų atsakovui V. J., A. J. padaryta žala yra 326.137,76 Eur. Ieškovai dėl savo prievolių nevykdymo atsakovui ir jo sutuoktinei iš viso iki 2019-12-10 padarė 442.446,76 Eur nuostolių, kurių suma netesybos yra nemažintinos.

             Dėl vekselių atsakovas paaiškino, kad trečiasis asmuo E. G. iš atsakovo pagal 2018-06-08 išduotą vekselį pasiskolino 10.000,00 Eur, pinigus gavo ir susiskaičiavo ieškovo G. G. akivaizdoje notaro kabinete. Šio vekselio ieškovas G. G. neišdavė. Vekselio davėja vekselį pripažįsta ir atsakovui pranešė, kad ieškovas nevykdo jai duoto įsipareigojimo vekselį padengti ir kad ji pagal jos išduotą vekselį  gavo tik 5.000,00 Eur sumą. Todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovui nematant ( po pinigų E. G. perdavimo notaro kabinete) ieškovas dalį perduotos 10.000,00 Eur sumos - 5.000,00 Eur pasiėmė sau kaip laiduotojas. E. G. 2019-11-28 teismo posėdyje davė melagingus parodymus, neva, V. J. elektroniniame susirašinėjime pripažino, kad ji pagal vekselį pasiskolino tik 5.000,00 Eur. Tačiau tai nepatvirtina pridedamas elektroninis V. J. susirašinėjimas su E. G.. Ji neginčija 2018-06-08 atsakovui išduoto vekselio 10000 Eur vekselio ir neprašo jo pripažinti negaliojančiu, ji tą patvirtino ir 2019-11-28 teismo posėdyje.

          Kitus vekselius ieškovas atsakovui išdavė už grynais pinigais jam atsakovo suteiktas paskolas statybų užbaigimui ir paskolos sumų pagal paskolos sutartis bei hipotekos sutartis grąžinimui. Vekseliuose G. G. nurodytos paskolų sumos atitinka realiai ieškovui G. G. perduotas grynųjų pinigų sumas. A. J. 2018 m. matydavo į jos namo (duomenys neskelbtini) kiemą pas sutuoktinį V. J. sidabrinės spalvos džipu dažnai atvažiuojantį ieškovą G. G., žino apie ieškovo G. G. jos sutuoktiniui sistemingai darytą ekonominį ir psichologinį spaudimą reikalaujant skolinti vis naujas pinigų sumas (jei atsakovas V. J. nori, kad G. G. grąžintų anksčiau pasiskolintas pinigines lėšas), kurio pasekmė yra 15.000,00 Eur asmeninių A. J. santaupų grynais pinigais perdavimas 2018-07-27 sutuoktiniui V. J., kad jis atsakovo reikalavimu jas skubiai galėtų paskolinti Prienų notarės A. B. patvirtintu vekseliu - kartu su kitomis atsakovo V. J. ieškovui G. G. pagal du 2018-07-27 Prienų notarės A. B. 13.000,00 Eur ir 30600 Eur sumoms patvirtintus vekselius paskolintomis piniginėmis lėšomis. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Sprendimas gali paveikti ir A. J. teises atgauti ir naudotis šiomis jos uždirbtomis 15.000.00 Eur asmeninėmis A. J. santaupomis, kurios šiuo metu yra pas ieškovus ieškovus kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas V. J. iš dukros V. J. 2018-07-23 pagal paskolos sutartį pasiskolino 2.999,00 Eur sumą, o 2018-07-26 pagal paskolos sutartį pasiskolino 2.990.00 Eur sumą grynais pinigais, kad dėl psichologinio ir ekonominio G. G. spaudimo tik 1 mėn. laikotarpiui šiuos pinigus 2018-07-24 ir 2018-07-27 pagal vekselius paskolintų ieškovui, jam padėti užbaigti statybos darbus jo objektuose bei nuomai įrengti kotedžą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esančią pusę namo, tokiu būdu atgauti senas ieškovų skolas. Šias aplinkybes atsilipime nurodė ir A. J..

            Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselių turėtojas V. J. turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjai E. G., G. G. privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/20I2). Ieškovams to neiįrodžius, jų reikalaimas dėl vekselių pripažinimo negaliojančiai atmestinas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. J. atsiliepimu (e. B. 5 t., b. l. 43-59) prašė ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad ginčo piniginės lėšos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl sprendimas gali paveikti ir jos teises. Paskolos sutartyse yra nurodyta, kad atsakovas skolina pinigines lėšas gavęs žodinį sutuoktinės sutikimą. Ji matė, kaip pas sutuoktinį 2018 m. atvykdavo ieškovas ir reikalaudavo paskolinti vis naujas pinigines lėšas, kad galėtų grąžinti anksčiau atsakovo jam paskolintas lėšas. Kiti jos atsiliepime išdėstyti argumentai iš esmės yra tapataus turinio, kaip atsakovo paaiškinimai, todėl nekartojami.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. G. 2019 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai išrašė todėl, kad turėjo gauti piniginių lėšų kreditui padengti, kuris buvo paimtas ieškovo interesais, tačiau jis nemokėjo įmokų. Ieškovas pats pasisiūlė būti laiduotoju ir patikino trečiąjį asmenį, kad čia bus viskas gerai. Ji negali įrodyti, kad pagal šį vekselį gavo tik ieškovo nurodomą 5000 Eur sumą.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

            Dėl netesybų delspinigių forma sumažinimo    

            Ieškovai prašo sumažinti pagal 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. paskolos sutartis skaičiuojamus delspinigius nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,02 procento dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovai laiko, kad šios paskolos sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis, o ieškovas veikiantis verslo tikslais. Teismas šiems ieškovų argumentams pritaria tik iš dalies.

           Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

             Ieškovai laiko, kad atsakovas vertėsi kreditų teikimo veikla, tai rodo antstolių vykdomų vykdomuojų bylų kiekis, kuriose jis yra išieškotojas, ieškovams suteiktų kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu kiekis. Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad atsakovas Lietuvos banko buvo įspėtas dėl versliškai teikiamų paskolų ir kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu. Teismo vertinimu, pagal tarp šalių susiklosčiusius santykius galima spręsti, kad atsakovas veikė verslo tikslais, t. y. teikė paskolas ieškovams, nors su jais nebuvo susijęs jokiais kitais teisiniais santykiais, suteikdamas paskolas su sutartine maksimaliąja hipoteka turėjo tikslą ne tik atgauti paskolintas pinigines lėšas, tačiau reikalauti netesybų ir nuostolių atlyginimo dėl prievolės tinkamo neįvykdymo. Taigi pripažintina, kad atsakovas vertėsi ūkine komercine veikla.      

             Atsakant į klausimą ar ieškovai, prisiėmę įsipareigojimus grąžinti paskolas, gali būti laikomi vartotojais, teismas nurodo į ieškovo parodymus ikiteisminio tyrimo byloje,  duotus 2019-06-04 – 06-05 apklausiant jį liudytoju KAVPK Kauno raj. PK 1-ajame veiklos skyriuje (24 t., b. l. 105-108). Dėl paskolų sutarčių sudarymo ieškovas parodė, kad jis vystė statybų verslą ir jam trūko apyvartinių lėšų namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statomiems kotedžams statyti, todėl atsakovas jam per keturis kartus paskolino pinigų. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra profesionalus statybininkas, veiklą vykdė pagal išduotą verslo liudijimą. Ieškovas byloje pripažino, kad pastatytus kotedžus nuomoja. Jis taip pat paaiškino, kad kadangi namas (duomenys neskelbtini) yra dviejų butų, tai jį pastačius, manė vieną butą naudos šeimos poreikiams tenkinti. Įvertinus šiuos duomenis teismas konstatuoja, kad paskolos sutartimis buvo siekiama patenkinti poreikius, kurie yra reikšmingai susiję su ieškovo vykdoma statybos veikla – t. y. pinigai naudojami komerciniai ūkiniai veiklai – verslui plėtoti, o jų dalis šeimos reikmėms yra nedidelė, be to, ji nustatytina tik pagal ieškovų paaiškinimus, kuriuos neigė atsakovas, nes ieškovai turi kitą šeimos būstą. Todėl teismo vertinimu, ieškovas aiškiai susijęs su statybos verslu, kurį vystė, iš jo siekė gauti pajamų ir jas gauna, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolos ieškovui buvo suteiktos jo vartojimo poreikiams tenkinti, nes jos buvo suteiktos verslui vykdyti, kaip ieškovas ir aiškiai parodė apklausiamas liudytoju, todėl paskolos sutartys nekvalifikuotinos kaip vartojimo.

           Identifikavus šalis, kaip veikusius verslo tikslu (verslininkus), spręstina, ar 2016-12-23 paskolos sutartyje (4.3 punktas) ir 2017-11-27, 2018-01-19 ir 2018-02-14 paskolos sutartyse (2.6 punktai)  nustatytos netesybos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis),  – 0,5 procento dydžio delspinigiai nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nėra akivaizdžiai neprotingai dideli, neproporcingi, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą, ar tokiais delspinigiais nebus sudaroma pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, t. y. spręsti ar yra pagrindas juos sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). 

          Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje teisingai nurodė, kad įvertinus suteiktų paskolų dydžio ir delspingių dydžio santykį, netesybos kelis kartus viršija suteiktų paskolų sumas.   

          Bylą nagrinėjant teisme atsakovas iš esmės sutiko, kad netesybų dydis yra per didelis. Realiomis netesybomis atsakovas laikė netesybas, kurias jis paskaičiavo pagal maksimalios hipotekos sumą, padalintą iš pradelstų dienų skaičiaus ir gavo netesybų dydį nuo 0,14 proc. iki 0,18 proc. (paskaičiavimas įreg. 2020-02-27, Nr. DOK 6667). Teismas sprendžia, kad toks netesybų dydžios paskaičiavimas niekuo nepagrįstas, nes maksimaliąją hipoteka yra užtikrinamas netesybų ir kreditoriaus nuostolių atlyginimo suma iš įkeisto turto, bet ne įtvirtina netesybų dydį.  Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad paskolos sutarčių šalys veikė verslo tikslais, teisingu netesybų dydžiu negali pripažinti ieškovų prašomas 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas tenkina ieškovų ieškinį del delspinigių sumažinimo iš dalies ir, atsižvelgęs į pradelstų įsipareigojimų dydį ir pradelsimo laiką teisingomis netesybomis, kurios leis kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, skolininkams pakankamai ilgai uždelsus grąžinti net keturias suteiktas paskolas – netesybas sumažina iki 0,1 procento delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną  (CK 6.71 straipsnis). Tokiu atveju pagal 2016-12-23 paskolos sutartį išieškomą pagrindinę skolą 110268,78 Eur delspinigių norma už vieną uždelstą dieną sumažės nuo 551,34 Eur iki 110,27 Eur; pagal  2017-11-27 paskolos sutartį išieškomą 30095,80 Eur pagrindinę skolą – nuo 150,48 Eur iki 30,09 Eur; pagal  2018-01-19 paskolos sutartį išieškomą 204000 Eur pagrindinę skolą – nuo 1020 Eur iki 204 Eur; pagal 2018-02-14 paskolos sutartį išieškomą 39314,20 Eur skolą – nuo 196,57 Eur iki 39,31 Eur, todėl tokias palūkanas pripažinti aiškiai per didelėmis ir neprotingomis negalima. Pastebėtina, kad paskolos sutartyse nėra nuostatų dėl palūkanų, atliekančių mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos), nes paskolos sutartyse yra nurodyta, kad jos yra neatlygintinės. Šios sutartinės nuostatos nenuginčytos įstatymo nustayta tvarka, todėl pripažinti priešingai nėra jokio pagrindo. Tokiu atveju dar didesnis delspinigių sumažinimas jau būtų neproporcingas abiejų sutarties šalių interesų atžvilgiu.

         Teismas nesutinka su ieškovais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatos, kai prievolių nevykdymo atvejais kredito gavėjui gali būti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad įstatymas netaikomas kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be palūkanų, kaip ir nagrinėjamu atveju. Tai, kad paskolos sutartyse numatytos netesybos delspinigių forma už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą, paskolos sutarčių nedaro atlygintinėmis, nes netesybos nėra tolygios palūkanoms, atliekančioms mokėjimo funkciją.

        Dėl reikalavimo taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl netesybų išieškojimo

       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus).

        Ieškovai nagrinėjamoje byloje prašo atsakovo reikalavimus priverstinai išieškomus delspinigius sumažinti taikant ieškinio senatį, o atsakovas prašo atmesti šį ieškovų reikalavimą. Teismas sutinka su ieškovais, kad jie turi teisę pareikšti atsakovui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo reikalavimams dėl delspinigių pagal 2016-12-23, 2017-11-27, 2018-01-19, 2018-02-14 paskolos sutartis, pagal kurias vykdomas priverstinis išieškojimas vykdomosiose bylose pagal notarų išduotus vykdomuosius įrašus.

        Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

        Kasacinis teismas išaiškino, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

         Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai neįvykdė prievolių grąžinti atsakovui jo paskolintas pinigines lėšas nei pagal vieną šalių sudarytą paskolos sutartį: 

-       pagal 2016-12-23 paskolos sutartį ieškovai skolą turėjo grąžinti iki 2017-07-23, jos negrąžinus, notaras M. L. vykdomąjį įrašą išdavė 2019-01-09, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2019-01-10; 

-       pagal 2017-11-27 paskolos sutartį skolą ieškovai skolą turėjo grąžinti iki 2018-02-27, jos negrąžinus, notarė R. K. vykdomąjį įrašą išdavė 2019-01-08, vykdomoji byla vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2019-01-09; 

-       pagal 2018-01-19 paskolos sutartį, po 2018-05-04 susitarimo sudarymo, ieškovai skolą turėjo grąžinti iki 2018-07-19, jos negrąžinus, notarė R. K. vykdomąjį įrašą išdavė 2019-01-08, vykdomoji byla vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2019-01-09; 

-       pagal 2018-02-14 paskolos sutartį ieškovai skolą turėjo grąžinti iki 2018-08-14, jos negrąžinus, notarė R. K. vykdomąjį įrašą išdavė 2019-01-08, vykdomoji byla vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta 2019-01-09.

Įvertinus šiuos duomenis matyti, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo dėl delspinigių išieškojimo buvo praleistas tik dėl skolos išieškojimo pagal dvi paskolos sutartis – 2016-12-23 ir 2017-11-27 paskolos sutartis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovais, kad atsakovas, pateikdamas antstoliui vykdyti pagal kitas sutartis išduotus vykdomuosius įrašus nepagrįstai nepaprašė delspinigius išieškoti tik už ieškinio senaties terminą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai priverstinio vykymo tvarka sumokėjo tik 2000 Eur delspinigių, tačiau daugiau jokių įsipareigojimų pagal sutartis jie nevykė. Ieškovai kreipėsi į teismą su 2019-04-11 ieškiniu, jų prašymu Kauno apygardos teismo 2019-04-30 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmai vykdomosiose bylose, kurie nėra atnaujinti iki šiol, t. y. ieškovai prievolės mokėti delspinigius nevykdo daugiau kaip du metus, ar beveik du metus. Sprendžiant ieškinio senaties taikymo klausimą teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra. Atsakovai, pareiškę ieškinį tik dėl delspinigių sumažinimo, nevykdo tinkamai ir sąžiningai prievolių pagal paskolos sutartis, negrąžina nors ir dalies paskolintų lėšų. Ieškovai nepaneigė, o dar ir pripažino teismo posėdyje, kad iš nekilnojamojo turto objektų (kotedžų) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių statybai ieškovai ėmė paskolas iš atsakovo, gauna nuomos pajamų, tačiau jomis įsiskolinimo atsakovui nemažino, nors šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 200 straipsnio 1, 3 dalys).

Nagrinėjamu aspektu taip pat reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas G. G. ne kartą kreipėsi į atsakovą atidėti skolos ir delspinigių mokėjimą. Pvz. 2018-05-03 prašymu prašė 2016-12-23 paskolos grąžinimą atidėti iki 2018-07-23 ir atsakovas sutiko. 2018-05-04 pateikė prašymą atidėti 2017-11-27 paskolos 30 000 Eur grąžinimą iki 1918-05-27 ir atsakovas sutiko (20 t., b. l. 1 156). 2018-10-11 atsakyme "Informacijos pateikimas dėl papildomų lėšų pasiskolinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo" į V. J. 2018-09-27 skolininkui G. G. pateiktus klausimus, buvo pareiškęs prašymą atidėti paskolinto piniginių lėšų grąžinimą iki 2019-02-28. Ieškovas 2017-09-21 prašymu prašė atidėti 110 000,00 Eur skolinio reikalavimo įvykdymą iki 2017-10-23, įsipareigojo už pradelstą laikotarpį nuo 2017-07-23 iki 2017-10-23 sumokėti 6.569,00 delspinigių (24 t., b. l. 109). Teismas negali pritarti ieškovams, kad 2018-01-03 susitarimu, atsakovui sutikus iki 2018-01-23 atidėti 110 000,00 Eur paskolos grąžinimą, jis atsisakė reikalauti delspinigių (20 t., b. l. 5). Todėl įvertinus pirmiau nurodytų argumentų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas labai uždelsė pradėti priverstinį išieškojimą ir tuo specialiai didindamas skolininko prievolių mokėti delspinigius mastą, nes sutikus atidėti pirmųjų dviejų paskolų grąžinimą ieškinio senaties termino net nepraleido, todėl ieškovų prašymas netesybas mažinti ir kitu pagrindu – taikant ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo, atmestinas.  

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais 

Byloje nusatyta, kad ieškovas G. G. atsakovui V. J. išdavė  2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 10 200 Eur sumai; 2018 m. liepos 24 d. vekselį 5 500 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 13 000 Eur sumai; 2018 m. liepos 27 d. vekselį 30 600 Eur sumai. Ieškovai prašo šiuos vekselius pripažinti negaliojančiai  kaip sudarytus dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių įtakos (CK 1.91 str.), taip pat kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

Ieškovai nurodo, kad atsakovas sistemingai ieškovą spausdavo išduoti vekselius, nuolat pabrėždavo, jog vekselio neišdavus pradės išieškojimą ir ieškovai neteks įkeisto turto. Visi ieškovo atsakovui išduoti vekseliai yra jam  iš esmės nenaudingi, kadangi šiais vekseliais ieškovas mokėjo atsakovui už tai, kad neprarastų įkeisto turto, kuriuo praradimu atsakovas nuolat manipuliavo. Nei vieno išrašyto vekselio pagrindu ieškovas jokios ekonominės naudos negavo todėl jų sudarymas prieštarauja tikrajai ieškovo valiai ir vekseliai turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip sudaryti dėl ekonominio ir psichologinio spaudimo įtakos (CK 1.91 str.).  

Ieškovai taip pat nurodo, kad vekselius ieškovas išrašė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių įtakos (CK 1.91 straipsnis). Vekselių išrašymo metu ieškovų finansinė padėtis buvo labai sudėtinga, jie dėl lėšų stygiaus nesugebėjo tinkamai vykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, kurių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas ieškovams priklausančio turto hipoteka, todėl ieškovams grėsė turto, įskaitant gyvenamąjį būstą, praradimas. Atsakovas gerai žinojo ir suprato, jog ieškovų finansinė padėtis yra itin sudėtinga ir tuo pasinaudojo, priversdamas išduoti ginčo vekselius.

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).

Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje akcentuojama tai, jog kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovai pasirinko poziciją tvirtinti, kad pagal visus vekselius jie negavo piniginių lėšų. Tačiau šią jų poziciją paneigė trečiojo asmens E. G. paaiškinimai, kad ieškovų ginčijamą 2018 m. birželio 8 d. vekselį 10 000 Eur sumai išrašė būtent trečiasis asmuo, o ne ieškovas. Ji nurodė, kad išrašant šį vekselį dalyvavo ieškovas ir ją patikino, kad pagal jį bus atsiskaityta ir probelemų nekils, ieškovas pasisiūlė ir tapo laiduotoju, įsipareigojusiu lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurė jis laidavo. Trečiasis asmuo paaiškino teisme, kad neturi įrodymų, jog perduota buvo mažiau pinigų – 5000 Eur ir nurodė, kad vekselio neginčys. Šio trečiojo asmens paaiškinimai paneigia ieškovų poziciją, kad vekselis buvo tik prievolės užtikrinimo priemonė. Atsakovas paaiškino, kad pinigai pagal visus vekselius buvo perduoti ieškovui ir teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti ne tik įvertinęs pirmiau sudaryto ginčijamo vekselio sudarymo aplinkybes. Byloje yra ne vienas ieškovo rašytas dokumentas, kuriame nėra jokių žinių apie tai, kad ieškovas negavo piniginių lėšų, buvo verčiamas išrašyti vekselius, priešingai, ne viename rašte jis įsipareigojo paskolintas lėšas grąžinti. Byloje yra ieškovo 2017-12-08 raštas (su antstolės spaudu) kuriuo jis prašo atsakovo atidėti 20000 Eur skolos grąžinimą pagal 2017 m. gegužės 27 d. vekselį, kadangi vekselio negali padengti ir prašyti įskaityti sumą į naują paskolos sutartį novacijos būdu, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, nes antstolė areštavo visą jo turtą (24 t., b. l. 111). 2018 m. sausio 19 d. prašymu ieškovas prašė nesikreipti dėl vykdomojo įrašo pagal 2017 m. gegužės 25 d. vekselį ir pasižadėjo 10000 Eur grąžinti iki sausio 28 d. (24 t., b. l. 112).

Pastebėtina, kad visi ieškovo išrašyti vekseliai yra notarinės formos. Atsakovas nurodė ir ieškovas neginčijo, kad juos tvirtino ieškovo pasirinkti notarai, atsakovas buvo vežamas ieškovo automobiliu į (duomenys neskelbtini). Byloje pagal pačio ieškovo parodymus nustatyta, kad ieškovas vykdė statybų verslą, jam trūko apyvartinių lėšų. Tai atitinka atsakovo paaiškinimas, kad pagal vekselius ieškovui paskolino todėl, kad jis galėtų padidinti (duomenys neskelbtini) namo statybos baigtumą, gauti kreditą namui pabaigti ir jį pardavus turėtų galimybės grąžinti paskolas. Tokio turinio ieškovo raštiški įsipareigojimai atsakovui yra pateikti į bylą. Jeigu vekseliai būtų išrašyti prieš ieškovo valią, jis turėjo galimybę juos ginčyti iš karto, ar iki vykdomųjų įrašų išrašymo, o ne prašyti atidėti jų apmokėjimą, o į teismą kreipėsi tik tuomet, kai nepavyko su atsakovu sudaryti taikos sutarties (atsakovas siūlė ją sudaryti vykdymo procese), kilo reali grėsmė išieškojimo nukreipimui į nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas nenustato ieškovo valios trūkumų išrašant ginčijamus vekselius, kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas naudojo ekonominį ir psichologinį  spaudimą ieškovui. Taip pat konstatuotina, kad nors ieškovas negalėjo įvykdyti prievolės pagal vekselius kreditoriui, tačiau tai nereiškia, kad vekselio išrašymo metu jo turtinė padėtis buvo sunki, kuomet jis ieškovai nuosavybės teise valdo daug nekilnojamojo turto, vykdė naujas statybas ir siekė naudos (pelno), kurį nurodo gaunantys, nuomojant pastatytus kotedžus. Todėl teismas atmeta ieškovo ieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais  CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu.  

Dėl vekselių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.)

Ieškovų vertinimu, su gera morale yra nesuderinama situacija, kuomet sandorio sudarymu yra pažeidžiamos ekonomiškai silpnesnės (ieškovo) šalies teisės, pasinaudojama ypač sunkia padėtimi bei priverčiama sudaryti visiškai nenaudingą sandorį, dėl kurio kita sandorio šalis (atsakovas) be jokio pagrindo įgyją reikalavimo teisę į vekseliuose nurodytas pinigų sumas. O nepaisant vekselio abstraktumo, vekselis negali patekti į civilinę apyvarta visiškai be jokio teisėto pagrindo, kaip atsitiko būtent šioje situacijoje. Ieškovų nuomone, atsakovo reikalavimas susimokėti už ieškovų galimybę neprarasti įkeisto turto, turėtų būti vertinamas kaip prieštaraujantis gerai morale ir viešajai tvarkai, todėl tokio atsakovo reikalavimo pagrindu išduoti vekseliui taipogi pripažintini niekiniais pagal CK 1.81 straispnį.

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). 

Teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė, jog priimdamas ieškovo išrašytus vekselius atsakovas turėjo ketinimus, priešingus viešajai tvarkai ir gerai moralei. Jau pirmiau nurodytos aplinkybės dėl vekselių pripažinimo kitais sandorių negaliojimo pagrindais negaliojančiai nesuponuoja išvados, kad ieškovui išrašant vekselius, atsakovas ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti ieškovo valią. Teismas taip pat neturi pagrindo nustatyti, kad atsakovas, priimdamas jam išrašomą vekselį turėjo tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas labiau tikėtina aplinkybe pripažįsta ieškovo paaiškinimus, kad vekseliai buvo išrašyti ieškovo prašymu, pinigai buvo perduoti tam, kad ieškovas baigtų statybas ir atsakovas, kuris ieškovui suteikė keturias paskolas, pagal jas atgautų paskolintas pinigines lėšas, nes ieškovai nei pagal vieną atsakovo suteiktą paskolą savo įsipareigojimų neįvykdė nustatytu terminu, todėl tuo buvo pažeidžiami kreditoriaus interesai. Todėl nėra pagrindo ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais aptariamu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas 5 672 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (netesybų sumažinimo dalyje ieškinio suma 610 283,32 Eur ( 633 073,98 Eur - 22 790,66 Eur (0,02 proc. x 633 073,98 x 180), vekselių pripažinimo negaliojančiu dalyje – 69 300 Eur, todėl bendra pateiktų turtinio pobūdžio ieškinio reikalavimų suma sudarė 679 583,32 Eur. Ieškinys, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis apmokėtinas 6 072 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), ieškovai sumokėjo 400 Eur žyminį mokestį).

Ieškovų ieškinį netesybų dalyje tenkinus iš dalies, jos nuo ieškinyje nurodytų 633 073,98 Eur sumažės iki 113 953,30 Eur, todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas 519 120,68 Eur (633 073,98 Eur – 113 953,30 Eur (0,1 proc. x 633 073,98 x 180). Vekselių pripažinimo negaliojančiais dalyje (ieškinio suma 69 300 Eur suma) ieškinys atmestas. Tuomet ieškinys tenkinamas 76 proc. (519 120,68 x 100 : 679 583,32 Eur), o atmestas 24 proc., todėl iš ieškovų valstybei priteisiama 1361 Eur (5672 Eur x 24 proc.) arba po 680 Eur iš kiekvieno, o iš atsakovo – 4311 Eur (5672 Eur x 76 proc.) atidėto žyminio mokesčio.

Ieškovai duomenų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kuriomis nurodo transporto priemonės parkavimo išlaidas, spausdintuvo remonto ir kasečių pirkimo išlaidas, kopijavimo ir biuro popieriaus, vaistų pirkimo išlaidas, dviračio remonto išlaidas. Teismas neturi pagrindo priteisti šių išlaidų atsakovui, kadangi jos neturi ryšio su nagrinėjama byla ir nėra priskiriamos prie išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalyje.

Teismas turėjo 113,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos tik iš atsakovo, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis. Byla buvo tvarkoma elektronine forma, tačiau atsakovas teikė procesinius dokumentus paštu. Grąžinus atsakovui jo teikiamus procesinius dokumentus, kaip nesusijusius su nagrinėjama byla, atsakovas tapačius teikė pakartotinai. Todėl įvertinus tokį atsakovo procesinį elgesį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei tik iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tuomet iš viso valstybei iš atsakovo priteisiama 4424,11 Eur (113,11 Eur + 4311 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Dėl prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesu

Ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu ne kartą prašė skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam teikiant įrodymus, užduodant klausimus ieškovams. 

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

Teismas sprendžia, kad ieškovų atstovo nurodyti argumentai dėl atsakovo procesinio elgesio byloje negali būti vertinami kaip akivaizdus ir nesąžiningas atsakovo procesinis elgesys, kuomet jis, nebūdamas atstovaujamu profesionalaus teisininko, įstatyme nustatytomis procesinėmis teisėmis teikti įrodymus, užduoti klausimus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 42 straipsnio 1 dalis) naudojosi pagal savo supratimą ir asmeninius ypatumus, todėl ieškovų atstovo prašymas atsakovui taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, reglamentuojamas CPK 95 straipsnio 2 dalyje, atmetamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymas. Sprendimui įsiteisėjus, šios laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo prašymų   

Išnagrinėjus bylą iš esmės ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti teismo sprendimo atsakovas 2020 m. kovo 12 d. (reg. Nr. DOK-8037) ir 2020 m. kovo 19 d. (reg. Nr. DOK-8804) pateikė procesinius dokumentus, kuriuose suformulavo prašymus dėl įrodymų priėmimo. Kadangi šie atsakovo procesiniai dokumentai buvo pateikti jau bylą išnagrinėjus iš esmės, tai jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 245 straipsnis, 257 straipsnis).  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

             Ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti ieškovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. vasario 14 d. sudarytose paskolos sutartyse numatytus delspinigius nuo 0,5 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną iki 0,1 procento dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš ieškovų G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 680 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4424,11 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt keturis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priverstinio išieškojimo veiksmų vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymą.

Grąžinti atsakovui V. J. 2020 m. kovo 12 d. (reg. Nr. DOK-8037) ir 2020 m. kovo 19 d. (reg. Nr. DOK-8804) teismui pateiktus procesinius dokumentus su priedais.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, išskyrus jo dalį dėl procesinių dokumentų grąžinimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Dalė Burdulienė