Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;

3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

             2021 m. liepos 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atstovui teisininkui Dariui Jankauskui, atsakovo UAB ,,Mano Būstas Neris“  advokato padėjėjui Simui Lilui, trečiojo asmens UAB „Gedulis“ vadovui A. J., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Neris“ dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Mano bustas LT“, UAB „Gedulis“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo ,,Mano Būstas Neris“ (toliau – atsakovas) 382,61 Eur žalos atlyginimą dėl įvykusios avarijos likvidavimo bendro naudojimo tinkluose bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė). Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas gavo pareiškėjos M. S. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja pranešė, jog buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei. 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu buvo kreiptasi į 2015 m. buto remontą atlikusią bendrovę UAB „Gedulis“ (toliau – rangovas) su prašymu imtis veiksmų ir pašalinti tualeto patalpos grindyse esančius defektus. 2019 m. liepos 11 d. gautas rangovo raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus tualeto patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, jog klozeto sujungimas sumontuotas gerai, aplink kanalizacijos stovą sausa. 2019 m. liepos 19 d. UAB „Algrimitas“ apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atliekant remonto darbus (duomenys neskelbtini), ir demontavus betonines grindis pastebėta, kad nėra sandarumo tarp plastikinių kanalizacijos vamzdžių. Be to, akte teigiama, kad vandens pratekėjimas vyksta dėl praeityje nekokybiškai atliktų kanalizacijos tinklų montavimo darbų, t. y. blogai sumontuotų kanalizacijos jungčių. 2019 m. birželio 31 d. ieškovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą su prašymu kompensuoti 226,88 Eur pagal Rangovo pateiktą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso 382,61 Eur. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  nesutiko atlyginti ieškovo patirtas išlaidas.            

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.  Teigia, jog ieškovas ieškinyje išvardina Statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečias nuostatas pažeidė atsakovas. Nėra pateikti jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo, jog atsakovas, veikdamas kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius teisės aktų nustatyta tvarka vykdo bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir bendrųjų inžinerinių sistemų, apžiūras, siekdama nustatyti jų būklę. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai)bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Be to, su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje vietoje yra trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovas turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu. Nėra duomenų, ar šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitų trūkumų. Be to, nurodo, jog neįmanoma įsitikinti, jog ieškovo užsakymu, vienašališkai, net nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims, surašytas aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas.

Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame dublike iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vidaus kanalizacijos vamzdžius keitė ne gyventojas, ne ieškovas, o namo administratorius. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu, ar atsakovas turi galimybę valdyti pastatą kaip savo, taip pat kieno pavedimu buvo atliekami bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno remonto darbai. Administratoriui net ir neturint galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkui, tai nėra aplinkybė, kuri suteikia teisę atlikti remonto darbus blogai ir aplaidžiai. Atsakovas atliko darbus ir pro tarpusavyje nesujungtus vamzdžius skverbėsi vanduo. Atsakovas apie pratekančius vamzdžius ne kartą buvo informuotas buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo M. P. (toliau – liudininkas) ir ne viena kartą buvo atvykęs nustatinėti pratekėjimo priežasties. Pažymėjo, kad vamzdis nėra trūkęs kaip teigia ir supranta atsakovas ir ši aplinkybė yra esminė, nes šį bendro naudojimo kanalizacijos vamzdį, atsakovas pats keitė nauju. Ieškovo pateiktoje nuotraukoje matosi, kad išardžius dalį grindų pastebėta, jog atliekant bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno keitimo darbus, vamzdžių galai tarpusavyje nebuvo sujungti. Tarp vamzdžių matomas tarpas, pro kurį ir skverbėsi vanduo.

Atsakovas UAB ,,Mano Būstas Neris“ pateiktame triplike iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog teisės aktais administratoriui nėra suteikiama teisė savo nuožiūra be savininkų sprendimo organizuoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remontą išskyrus išimtį, t. y. jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto tik tuo atveju kai kyla reali grėsmė, t. y. įvyksta avarija arba gaunama iš patalpų savininkų ar techninio prižiūrėtojo duomenų apie tokios grėsmės egzistavimą.  Pažymi, jog teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus.

Teismo posėdžio metu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovas ieškinį palaikė. Iš esmės pakartojo ieškinyje bei dublike nurodytas aplinkybes. Akcentavo, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė netinkamu darbų organizavimu, netinkama rangovo darbų priežiūra, žalą kildina iš to, kad  atsakovo rangovas netinkamai atliko darbus, netinkamai sumontavo (pastatė per trumpą vamzdį ir galimai netinkamai vamzdžius sujungė). Teigė, kad tinkamai  sumontuoto vamzdžio neįmanoma pajudinti nei į viršų, nei į apačią.

Atsakovo UAB „Mano Būstas Neris“ atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės pakartojo atsiliepime bei triplike išdėstytus argumentus bei motyvus. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad darbus organizavo rangovas (trečiasis asmuo UAB „Mano būstas LT“), kanalizacijos stovas pakeistas 2015 m. kovo mėnesį, vėliau remonto darbus visame bute  atliko dar vienas trečiasis asmuo UAB ,,Gedulis“, po to kelis  metus nebuvo problemų, ir tik tuomet, kai ieškovas susigalvojo išardyti grindis, buvo rastas tarpas ir prašoma priteisti už neva pakeistą kanalizacijos vamzdį ir darbus žalą. Atkreipė dėmesį į nuotrauką, kurioje matyti rievės, kurios rodo betonavimo lygį, taigi nuotraukoje, darytoje atlikus griovimo darbus, matyti, kad ginčo vamzdis ,,sukeltas“ atlikus tuos griovimo darbus. Akcentavo, kad iš tiesų neaišku, kokiomis aplinkybėmis daryta nuotrauka. O pats kanalizacijos vamzdis, kaip kad parodė liudytojas, nebuvo keistas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Gedulis“ vadovas A. J. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė  atliko statybos remonto darbus ginčo objekte, tuo metu jis buvo įmonės vadovas. Buvo pajungtas klozetas, vonia ir kita santechninė įranga, ginčo stovo nekeitė, tik pajungė į jį 50 skersmens vamzdį, t. y.  į ginčo 110 skersmens  vamzdį, ir grindyse užbetonavo. Kai po kelių metų buvo signalas, kad pas kaimynę bėga, nuvažiavo statybos direktorius, leido vandenį, niekas nebėgo. UAB ,,Gedulis“ betonuojant (ginčo bute ) ginčo vamzdyje nebuvo skylės, plyšių tarp vamzdžių, o  50 skersmens vamzdžio pajungimas yra žemiau nuotraukoje matomo plyšio. Kodėl atsirado tarpas tarp vamzdžių, jam sunku nurodyti. Tuo metu, kai jungėsi į ginčo vamzdį, jis nebuvo probleminis, nematė jokių problemų dėl jungčių, todėl betonavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. nurodė, jog gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butą pradėjo nuomotis prieš tris ar keturis metus. Bute remontas jau buvo padarytas, jis buvo nekokybiškas, nuolat problemos, vis reikėdavo kažką keisti. Kaimynai skundėsi dėl užliejimo, kvietė santechnikus, vonioje buvo nustatyta netinkama hermitizacija, kranas buvo keistas kelis kartus, nes buvo naudotos nekokybiškos medžiagos. Tarnybos buvo kviestos kelis kartus. Įsikrausčius į butą, problemos prasidėjo po mėnesio. Sutvarkius vonią, problemos baigėsi, bet  trumpam, nes vėliau pradėjo lašėti vanduo per perdangą. Kvietė „visus, kas įmanoma“, bet niekas problemos nerado, buvo atjungtas vanduo net 2 dienas. Vėliau buvo išgriautos tualete plytelės, bet vamzdis bute keistas nebuvo. Pamačius, kad vamzdis blogai įstatytas, jis buvo pastumtas ir įstatytas į vietą. Nurodo, kad skundėsi (dėl problemų) tam, kam moką nuomos mokestį.

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje nėra ginčo dėl to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė). Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, atsakovas UAB ,,Mano Būstas Neris“  yra namo (duomenys neskelbtini), administratorius.

Iš 2015 m. kovo mėn. atliktų darbų akto matyti, kad atsakovo samdytas rangovas UAB ,,Mano būstas LT“ (toliau – Rangovas Nr. 1) ginčo bute atliko Vidaus nuotekų plasitikių skirstomųjų vamzdynų ir stovų vamzdžių montavimą, kai nominalus vidinis skersmuo 110 mm, taip pat jų jungiamųjų fasoninių dalių montavimą.

Iš 2015 m. Balandžio 27 d. atliktų darbų akto matyti, kad ieškovo samdytas rangovas UAB ,,Gedulis“(toliau – Rangovas Nr.2)  ginčo bute atliko didelės apimties rangos darbus (ginčo buto remontą), be kita ko, ir vidaus kanalizacijos 50 mm skersmens vamzdynų keitimą, unitazų keitimą, grindų išlyginamojo sluoksnio įrengimą, naudojant sausus mišinius, keramikinių plytelių grindų dangos įrengimą.

 2019 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas gavo pareiškėjos M. S. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja pranešė, jog buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini), priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei.

2019 m. birželio 11 d. ieškovas surašė aktą, jog ginčo bute jokių pratekėjimų nepastebėta.

2019 m. birželio 26 d. atsakovas surašė statinio apžiūros aktą tikslu nustatyti 2 buto užpylimo priežastį. Nurodė, kad tualete per kanalizacijos stovą palei lubas iš 5 buto pastoviai laša vanduo. Ginčo bute (5 butas) remonto metu blogai sumontuotas klozeto sujungimas/vamzdis, per kurį bėga vanduo, klozetas įbetonuotas, tikslingas grindų daužymas, kad galima būtų tiksliau nustatyti defekto vietą ir ją pašalinti.

Bylos duomenimis, ieškovas šiai 2019 m. birželio 26 d. atsakovo akto išvadai, jog defektas yra ieškovo atsakomybės ribose neprieštaravo ir 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu kreipėsi į 2015 m. buto remontą atlikusią bendrovę UAB „Gedulis“( Rangovas Nr.2)  su prašymu imtis veiksmų ir pašalinti tualeto patalpos grindyse esančius defektus.

2019 m. liepos 11 d. gautas Rangovo Nr. 2 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atlikus tualeto patalpos (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, jog klozeto sujungimas sumontuotas gerai, aplink kanalizacijos stovą sausa. Po apžiūros buto Nr. 3, esančio žemiau buto Nr. 5 nurodė, kad įtaria, jog vanduo užlieja lubas iš viršutinio buto Nr.4, turinčio bendrą sieną su butu Nr. 5.

Ieškovas tikslu demontuoti betonines grindis ir sutvarkyti rastus vamzdžių defektus, sudarė sutartį su UAB „Algrimitas“ (toliau – Rangovas Nr.3). Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, darytos UAB „Algrimitas“ ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Iš nuotraukų matyti, kad buvo išardyta dalis grindų, o tarp bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžių matyti tarpas. 2019 m. liepos 19 d. UAB „Algrimitas“apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atliekant remonto darbus (duomenys neskelbtini), ir demontavus betonines grindis pastebėta, kad nėra sandarumo tarp plastikinių kanalizacijos vamzdžių. Be to, akte teigiama, kad vandens pratekėjimas vyksta dėl praeityje nekokybiškai atliktų kanalizacijos tinklų montavimo darbų, t. y. blogai sumontuotų kanalizacijos jungčių.

2019 m. liepos 31 d. ieškovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą su prašymu kompensuoti 226,88 Eur pagal Rangovo Nr.3 pateiktą atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudojant programinę įrangą (duomenys neskelbtini) paskaičiuotą grindų atstatymo darbų sumą po griundų išardymo , t.y. 155,73 Eur, iš viso 382,61 Eur.

2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovas raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko atlyginti ieškovo patirtas išlaidas bei nurodė, jog tokio defekto specifika dažnu atveju būna susijusi su buto naudotojų ar jo įgaliotų asmenų vykdytais santechnikos prietaisų remonto (montavimo) darbais ir su tuo susijusiu mechaniniu poveikiu bendrojo naudojimo vamzdynų sistemai. Be to, pažymėjo, kad vamzdyno nesandarumas (jungiamųjų dalių išsinėrimas) neįvyksta be fizinio-mechaninio poveikio.

Teismas, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, priminė šalių naštą įrodinėti, siūlė šalims išspręsti ginčą taikiai, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, suteikdamas šalims teisę papildomai pateikti įrodymus, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, siūlė ieškovui svarstyti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo turtinę žalą, kurią teigia patyręs, taisydamas atsakovo samdyto Rangovo N.1 atliktų darbų broką, nes atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo butas, administratorius ir su Rangovu Nr. 1 (trečiuoju asmeniu UAB ,,Mano būstas LT“), sudarė rangos sutartį, pagal kurią Rangovas Nr. 1 pakeitė ginčo bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą, tačiau darbus atliko nekokybiškai. Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo piniginių lėšų sumas, nurodytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudojant programinę įrangą (duomenys neskelbtini) paskaičiuotoje grindų atstatymo darbų lokalinėje sąmatoje,–  iš viso 382,61 Eur,– kaip patirtą žalą, teigdamas, kad atsakovas, kaip namo administratorius, netinkamai prižiūrėjo name atliktus Rangovo N.1 (UAB ,,Mano būstas LT“) statybos rangos darbus, nes būdamas rūpestingas ir apdairus , neturėjo priimti Rangovo Nr. 1 netinkamai atliktų darbų rezultatą.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą atlyginti ieškovui išlaidas, patirtas dėl Rangovo Nr.1 netinkamai atliktų darbų (ginčo kanalizacijos stovo keitimo darbų) trūkumų šalinimo, teismas kvalifikuoja kaip reikalavimą taikyti ieškovui deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis). Pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, ieškiniu siekdamas civilinės atsakomybės taikymo, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad jis patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, taip pat tai, kad tai lėmė ieškovo veiksmai ar neveikimas.

Šalys ginčijasi iš esmės dėl administratoriaus civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo administruojant daugiabutį namą ir žalos dydžio.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Su šiais atsakovo argumentais teismas sutinka.

Pagal CK 4.84 straipsnio 1 ir 5 dalis administratorius daugiabučiui gyvenamajam namui yra skiriamas administruoti bendrojo naudojimo objektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.3–5.4 p. nurodyta, kad administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą ir techninę priežiūrą, taip pat žemės naudojimą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui ar keliems namams priskirto žemės sklypo priežiūrą. Administratorius, remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų, name suvartojamos šilumos energijos, pastato energinio naudingumo sertifikato ar energinio audito duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, juose nurodo konkrečius darbus, preliminarią darbų kainą, lėšų šaltinius; imasi priemonių šiems planams įgyvendinti ir vykdo šių darbų užsakovo funkcijas. Nuostatų 6 p. nurodyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas, taip pat pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn. Vadinasi, atsakovas, kaip namo administratorius, buvo kompetentingas spręsti dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo būtinumo, ieškovas bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo būtinumo iš esmės neginčijo.

Bylos duomenimis, atsakovas visų naudos gavėjų, taip pat ir ieškovo interesais vykdė savo pareigas, sudarydamas rangos sutartį dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo. Atsakovas nevykdė ginčo kanalizacijos stovo keitimo darbų. Administratorius pagal CK 4.20 straipsnio 1 dalį ir 4.242 straipsnio 2 dalį rangos sutartį dėl ginčo kanalizacijos stovo keitimo sudarė, veikdamas naudos gavėjų, tai yra visų name esančių butų savininkų, taigi ir ieškovo, interesais. Šiuo atveju atsakovas savo administravimo paslaugų teikimo pareigas įvykdė, sudarydamas minėtą sutartį. Norminiuose aktuose nepreziumuojama administratoriaus solidarioji atsakomybė su rangovu dėl rangovo veiksmais padarytų nuostolių butų savininkams atlyginimo, taigi ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš esmės teigdamas, kad atsakovas neįvykdė savo pareigų, nes, kaip namo administratorius, priėmė nekokybiškus Rangovo Nr. 1 darbus. Ieškovas įrodinėja, kad Rangovui Nr.1 UAB ,,Mano būstas LT“ veikiant pagal rangos sutartį, sudaryta su namo administratoriumi – atsakovu, atsakovas netinkamai prižiūrėjo darbus ir priėmimo-perdavimo aktu priėmė nekokybiškai atliktus darbus (sujungimo defektą). Atsakovo neteisėti veiksmai, anot ieškovo, pasireiškė savo pareigos tinkamu neatlikimu, t. y. namo administratorius turėjo laiku pastebėti netinkamai atliktus darbus ir pakeisto kanalizacijos stovo sujungimo defektą, jo būklę, tačiau priėmė netinkamai atliktus darbus, pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą. Taigi, anot ieškovo, atsakovo neteisėtas neveikimas pasireiškė pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). 

Dėl šių argumentų pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

Atsakovas nepagrindė, kaip namo administratoriaus veiksmai ar neveikimas prisidėjo prie prašomos priteisti žalos susidarymo ar jos padidėjimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog vandens pratekėjimai vyko ne dėl bendrojo naudojimo įrangos nusidėvėjimo, o dėl kitų priežasčių (ieškovas įrodinėja buvus atsakovo samdyto Rangovo Nr.1 darbo broką, pagal liudytojo parodymus ne kartą buvo taisytas paties ieškovo samdyto Rangovo Nr.2 brokas (santechninės įrangos montavimo, hermetinimo problemos). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ginčo bute įvairius rangos darbus atliko trys rangovai (2015 metais mėnesio intervalu Rangovas Nr. 1 pakeitė vertikalų (110 mm skersmens) ginčo kanalizacijos vamzdį, o Rangovas Nr. 2 pajungė į tą vamzdį mažesnio skersmens (50 mm) vamzdį, pajungė tualete santechninę įrangą (tualetą, vonią, kranus, tualete darė grindų išlyginamąjį sluoksnį ir paklojo plyteles, o 2019 metais Rangovas Nr. 3 išardė tą paklotą grindų sluoksnį ir, sutvarkęs ginčo vamzdžio sujungimo problemą, paklojo naują). Teismas pažymi, kad savo srities profesionalas, paties ieškovo samdytas Rangovas Nr.2 (trečiasis asmuo byloje UAB ,,Gedulis“), betonuodamas grindis nepastebėjo ieškovo įrodinėjamo kanalizacijos vamzdžio sujungimo defekto, betonuodamas (klodamas grindų išlyginamąjį sluoksnį ir prijungdamas į nuotekų vamzdį buto vidaus kanalizacijos vamzdžius), teismo posėdžio metu apklaustas Rangovo Nr. 2 vadovas patikino, kad plyšio(tarpo) nebuvo, kai buvo betonuojama, kitaip nebūtų betonuojama. Nusiskundimai dėl lašančio vandens ties kanalizacijos stovu buvo gauti 2019 metais, t. y. praėjus keliems metams po darbų atlikimo. Tokios bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad sujungimo defektas, jei tokio būta, negalėjo būti lengvai pastebimas, akivaizdus ir aptinkamas ieškovui priimant darbus 2015 metais (paslėptas trūkumas), todėl nėra pakankamai byloje įrodymų konstatuoti atsakovo bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą, priimant iš Rangovo Nr.1 darbus. Be kita ko, iš tiesų liko neaiškus tarpo tarp vamzdžių atsiradimo aplinkybės, turint omenyje tai, kad jį konstatavo Rangovas Nr. 3, kuris atliko griovimo (betono sluoksnio ardymo) ties ginčo kanalizacijos stovu darbus.  Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog  ieškovo veiksmus (neveikimą) bei atsakovui padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 straipsnis). Nurodytais motyvais teismas atmeta ieškovo reikalavimus atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo.

 Ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ne gyventojai (butų savininkai) atsakingi už avarinę būklę, todėl rangovų darbų trūkumų šalinimo, tuo pačiu avarijos priežasties likvidavimo kaštus turi prisiimti ne gyventojai (butų savininkai), o namo administratorius (atsakovas). Teismas dėl šių argumentų pažymi, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ne namo administratorius, o butų ir kitų patalpų savininkai padengia avarijų lokalizavimo kaštus. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831) nurodyta, kad už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus (12 punktas). Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos apraše (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390; toliau – Aprašas) taip pat nustatyta, kad sukauptos kaupiamosios lėšos naudojamos ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti (14 punktas).

Atsakydamas į ieškovo papildomose paaiškinimuose dėl tinkamo atsakovo byloje argumentus, Teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.191 straipsnio („Sutartis trečiojo asmens naudai“) 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Su Rangovu Nr.1 sutartis buvo sudaryta Namo savininkų naudai. Rangos sutartimi buvo sutarta dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objekto (ginčo kanalizacijos stovo) keitimo, taip užtikrinti jo tinkamą naudojimą. Būtent namo savininkams teko ne tik nauda iš tokios Rangos sutarties, bet ir atlyginimo už juos finansinė našta. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad Rangos sutarties šalys sulygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta tretiesiems asmenims (Namo savininkams). Kitaip tariant, Rangos sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens – Namo savininkų – naudai. Anksčiau paminėtą išvadą iš dalies patvirtina ir teismų praktikoje, aiškinant CK normas, naudojamas teisės doktrinos šaltinis – Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengti Tarptautinių komercinių sutarčių principai (toliau – ir UNIDROIT principai). UNIDROIT principų 5.2.1 punkto (sutartys trečiųjų asmenų naudai) komentare pateikiamas pavyzdys, kad universitetas, nusprendęs teisės biblioteką pastatyti per visiškai universiteto kontroliuojamą bendrovę, kuri sudarė rangos sutartį, turi teisę reikalauti nuostolių dėl netinkamų darbų atlyginimo iš rangovo, kuris žinojo, kad pastatyta biblioteka naudosis universitetas (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts 2016. P. 168. Prieiga per internetą: https://www.unidroit.org/instruments/commercial-contracts/unidroit-principles-2016). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas, atsakydamas į ieškovo papildomose paaiškinimuose dėl tinkamo atsakovo byloje argumentus, akcentuoja, kad namo savininkai turėjo (turi) teisę reikalauti iš rangovo tinkamo prievolių pagal rangos sutartį (į)vykdymo. Atitinkamai, netinkamai įvykdžius Rangos sutartį, Namo savininkai turėjo (turi) teisę imtis ir atitinkamų teisinės gynybos priemonių. Tai seka iš principo, kad tas, kas turi teisę, tas turi teisę ir ją ginti (lot. ubi ius, ibi remedium). Vadinasi, ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį atlyginti nuostolius dėl galbūt netinkamai atliktų ginčo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio keitimo darbų rangovui(ams). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Jau minėta, kad atsakovas, be kita ko, teikė argumentus ir dėl žalos dydžio, akcentuodamas liudytojo parodymus, jog ginčo kanalizacijos vamzdis ieškovo samdyto Rangovo Nr.3 iš tiesų nebuvo keičiamas, o tiesiog įstatytas (pastumtas) į vietą, todėl reikalavimas priteisti atitinkamas medžiagas nepagrįstas, teigė, kad nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais, kadangi įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, besidubliuojančių su darbų priėmimo – perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis. Atsakovas teigė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, nes nepateikė duomenų, jog pagal pateiktus dokumentus buvo iš tiesų atsiskaityta. Teismas pažymi, kad ieškovas po baigiamųjų kalbų, teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydamas, kad atsisako patikslinto ieškinio dalyje, kurioje prašė teismo priteisti 155,73 Eur (lokalinėje sąmatoje nurodyta suma), ieškinio atsisakymo pasekmės jam žinomos bei prašė priimti pridedamą atsiskaitomosios sąskaitos išrašą. Remiantis CK 140 str. 1 d. bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies ieškinio). Teismas pažymi, kad ieškinio atsisakymas reiškia pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo, t. y. materialiosios teisės, atsakovui atsisakymą (pvz., praradus norą ginti savo teisę dėl mažareikšmiškumo, atsakovui patenkinus iki teismo posėdžio ieškovo reiškiamus reikalavimus ir pan.). Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia nepatyręs 155,70 Eur prašytų priteisti išlaidų, taigi iš esmės pripažįsta, kad šioje dalyje reiškė nepagrįstą ieškinį, jis nė neturėjo materialinės teisės. Taigi teismo vertinimu, nėra pagrindo priimti atsisakymo nuo ieškinio materialinio teisinio reikalavimo, nes ieškovas neturi ko atsisakyti. Jau minėta, kad ieškovo reikalavimas nei faktiniu, nei teisiniu atžvilgiu nėra pagrįstas, todėl visa apimtimi atmetamas. Ieškovas prašo priimti rašytinius įrodymus jau baigus įrodymų tyrimą teisme iš esmės, išklausius baigiamąsias kalbas ir teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam jiems atlikti terminui, procesiniai dokumentai (įrodymai), paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 931,70 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl prašomų atlyginti advokato padėjėjo pagalbos išlaidų teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Atsakovo atstovai parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo atsakovui rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus dėl pareikštų reikalavimų. Atsižvelgdamas į atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas konstatuoja, kad atsakovo patirtos išlaidos už teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,90 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš ieškovo  priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, ieškinį atsakovui UAB ,,Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222,  dėl žalos priteisimo atmesti.

Atsisakyti priimti atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų bei papildomus rašytinius įrodymus, teiktus 2021 m. liepos 14 d., ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Priteisti iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ juridinio asmens kodas 124568293, atsakovui UAB ,,Mano Būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222,  931,70 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 70 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293,  valstybei 6,90 Eur (šešis eurus, 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Rūta Kazlauskienė