Civilinė byla Nr. e2-2516-188/2015
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02132-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.1.3.6.; 2.5.2.1.; 2.5.29.3.; 3.1.7.11.;
3.2.6.5.; (S).
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 25 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. G. dėl įsiskolinimo ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 859,16 Eur skolą, 94,86 procentus sutartinių palūkanų nuo 600,00 Eur sumos nuo 2015-08-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-03-26 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 600,00 Eur dydžio kreditą 6 mėnesių terminui (toliau – sutartis). Pažymėjo, kad atsakovas prievolių pagal sutartį tinkamai nevykdė, dėl ko šiuo metu dėl netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų atsakovo skola ieškovui sudaro 859,16 Eur sumą, kurią sudaro 600,00 Eur kreditas, 167,20 Eur nesumokėta dalis paskolos kainos, 71,84 Eur kompensacinės palūkanos bei 20,12 Eur delspinigiai.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2015 m. rugsėjo 9 d., CPK 130 str. numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu. Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 262 str. 2 d.).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2015-03-26 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir specialiųjų sąlygų, atsakovo skolos detalizacijos, ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2015-03-26 ieškovas UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas A. G. sudarė paskolos sutartį, remiantis kuria ieškovas atsakovui suteikė 600,00 Eur paskolą su 94,86 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2015-09-26 ir sumokėti 176,40 Eur bendrą vartojimo kainą (palūkanas). Pavėluotų įmokų mokėjimo atveju atsakovas nuo laiku negrąžintos kredito sumos įsipareigojo mokėti 94,86 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos, o už laiku nesumokėtas palūkanas bei kitas bendrą vartojimo kredito kainą sudarančias sumas (išskyrus kreditą) – mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovo teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo sutartinių įmokų. Ieškovas 2015-05-26 pretenzija paragino atsakovą per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos sumokėti pradelstą skolą, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių prievolių įvykdymą, atsakovas nepateikė, skolos dydžio neginčijo.
Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui gautą sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Iš atsakovo skolos detalizacijos matyti, kad atsakovo skolą sudaro: 600,00 Eur negrąžinta paskola ir 167,20 Eur nesumokėta paskolos kaina (palūkanos), jam priskaičiuota 71,84 Eur kompensacinių palūkanų ir 20,12 Eur delspinigių. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžino ieškovui gautą paskolą ar bent jos dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 600,00 Eur negrąžinta paskola ir 167,20 Eur nesumokėta paskolos kaina (palūkanos) (CK 6.213 str. 1 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 71,84 Eur kompensacinių palūkanų ir 20,12 Eur delspinigių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius. Nagrinėjamu atveju kompensuojamosios palūkanos yra didesnės, apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamų palūkanų dydį, kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteistina 71,84 Eur kompensacinių palūkanų, o prašymas dėl 20,12 Eur delspinigių priteisimo netenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 94,86 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šią sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 94,86 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos (b. l. 14). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų (194,86 proc.) priteisti procesinių palūkanų dydis negali būti vertinamas kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti paskolą, palūkanas, delspinigius). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str., 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Esant vartojimo sutarties teisiniams santykiams, turi būti taikomos ir CK 1.39 straipsnio 1 dalies, 6.188, 6.886 straipsnio nuostatos. Vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Esant šioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei į tai, kad šalys sudarė vartojimo sutartį pagal paskolos davėjo iš anksto paruoštas sąlygas, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas mažinti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį iki įstatyminio 5 procentų dydžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 839,04 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.). Iš dalies patenkinus ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, laikytina, jog ieškinys patenkintas iš dalies.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis, 520,00 Eur patirtą žalą už skolos administravimą (220,00 Eur teisinės paslaugos ir 300,00 Eur už skolos administravimą). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad teisinės ir skolos administravimo paslaugas teikė UAB „Krajonas“. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 56 straipsnyje nustatyti procesinio atstovavimo apribojimai ir reikalavimai iš esmės lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. CPK 88 straipsnio 1 dalis 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalis 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šioje byloje ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog teisinę pagalbą jam teikė advokatas ar advokato padėjėjas, neįrodė, kad UAB „Krajonas“ teiktos skolos administravimo paslaugos buvo protingos, neperteklinės ir būtinos, todėl prašymas dalyje dėl 520,00 Eur priteisimo už UAB „Krajonas“ suteiktas paslaugas, yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinti reikalavimai sudaro 98 proc.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 30,30 Eur žyminio mokesčio.
Valstybė patyrė 0,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei iš atsakovo.
Vadovaudamasis CPK 93, 142, 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) negrąžinto kredito, 167,20 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 20 ct) nesumokėtos paskolos kainos, 71,84 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 84 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (839,04 Eur) nuo bylos iškėlimo – 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,30 Eur (trisdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Sostinės kreditai“ , į. k. 302513887.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėja /pasirašyta elektroniniu parašu/ Ramyna Šidlauskienė